SEIMO LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA
2008 m. KOVAS
FRAKCIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI IR STRAIPSNIAI
Tradicinis Liberalų ir centro sąjungos taurės
krepšinio turnyras neprietaringiems politikams 2008 03 04
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=74699&p_k=1;
Vilniaus valdžios darbo stilius: nei ES
milijonų, nei dviračių takų 2008 03 05
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=74698&p_k=1;
A.Čaplikas: ilgalaikei mokytojų atlyginimų
didinimo programai garantijas galėtų duoti ne tik Vyriausybė, bet ir Seimas
2008 03 05
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=74700&p_k=1;
Liberalų ir centro sąjungos taurės krepšinio
turnyre žada rungtyniauti premjeras, ministrai, Seimo ir Europos parlamento
nariai 2008 03 07
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=74759&p_k=1;
LiCS frakcija susitiks su pedagogų streiko
vadovais 2008 03 12
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=74931&p_k=1;
LiCS frakcija: mokytojų atlyginimų didinimo
programą turi garantuoti Seimas 2008 03 12
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=74932&p_k=1;
V. Bogušis: Komisijų paradas Seime - toliau
devalvuojami parlamentinės kontrolės instrumentai 2008 03 13
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=74934&p_k=1;
LiCS rado sąjungininkų savo iniciatyvoms dėl
politinių partijų finansavimo 2008 03 17
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=74933&p_k=1;
Valdančiosios Seimo frakcijos už realų
pedagogų atlyginimų didinimą 2008 03 17
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=75163&p_k=1;
LiCS frakcija surinko parašus leidžiančius
Seimui inicijuoti referendumą dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo 2008 03 18
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=74935&p_k=1;
A.Lydeka: Žmogaus teisių komitetas
konkrečiomis priemonėmis kovos su šalyje atsirandančiomis rasinės ir tautinės
netolerancijos apraiškomis 2008 03 20
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=75208&p_k=1;
Seimas pritarė LiCS iniciatyvai rengti
referendumą dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo 2008 03 20
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=75209&p_k=1;
R.Šukys: V.Muntianas bando išvengti
Konstitucinės atsakomybės 2008 03 28
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=75378&p_k=1;
A.Čaplikas: gražių žodžių bankrotas 2008 03 31
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=75379&p_k=1;
FRAKCIJOS
POSĖDŽIAI
Kovo mėnesį Liberalų ir centro sąjungos
frakcija surengė 3 posėdžius, ir 2
susitikimus. Frakcijos posėdyje lankėsi kandidatai į Konstitucinio teismo
teisėjus: A.Taminskas, P.Kuconis, E.Šileikis bei Lietuvos švietimo profsąjungos
atstovai: A.Bružas, A. Navickas, R.Šileikienė.
Kovo 12 d. Frakcijos
posėdis
Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis,
A.Čaplikas, S.Lapėnas, R.Remeika, H.Žukauskas, R.Palaitis.Frakcijos posėdyje
aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2008
m. kovo 13 d. darbotvarkė.
Bendru frakcijos narių sutarimu nuspręsta
nepalaikyti XP-2837 Seimo nutarimo Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl
galimų grėsmių Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai sudarymo projektui, o
XP-2882 Seimo nutarimo Dėl švietimo darbuotojų atlyginimų projekto balsuoti
laisvai.
Kovo 13 d. Frakcijos posėdis
Frakcijos posėdyje dalyvavo : V.Bogušis, A.Čaplikas, J.Čekuolis,
S.Lapėnas, A.Lydeka, R.Remeika, R.Šukys, R.Palaitis. Posėdžio metu aptarta
Seimo plenarinio posėdžio 2008 m. kovo 18 d. darbotvarkė. Frakcijoje lankėsi
Lietuvos švietimo profsąjungos atstovai A.Bružas, A.Navickas, R.Šileikienė
bei prisistatė kandidatai į Lietuvos
Konstitucinio Teismo teisėjus: A.Taminskas, P.Kuconis, E.Šileikis.
Lietuvos profesinės sąjungos atstovai Liberalų ir centro sąjungos
frakcijos nariams išdėstė šiandienines švietimo problemas ir motyvus, kodėl iki
šiol vyksta pedagogų streikai. Svečiai minėjo apie pedagogų trūkumą, didelius
darbo krūvius, ugdymo kokybės stoką, saugumo trūkumą. Akcentuotos mažo
veiksmingumo prevencinės programos. Išreiškė nepasitikėjimą Vyriausybės
programa, apgailestavo dėl valdžios institucijų abejingumo šioms problemoms.
Pristatę švietimo situaciją Lietuvoje,
profsąjungos atstovai atsakė į frakcijos narių klausimus.
Lics
frakcijos nariams prisistatė kandidatai į Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo teisėjus: Egidijus Šileikis, Algirdas Taminskas, Pranas Kuconis.
Kiekvienas kandidatas prisistatė bei atsakė į frakcijos narių klausimus.
Frakcijos pozicija neskubėti priimti sprendimo, o nuspręsti
prieš balsavimą.
Į pasitarimą vyksiantį 2008 03 18 d. Švietimo reikalų
komitete Dėl mokslo ir studijų įstatymo projekto nuspręsta deleguoti frakcijos
narį Rimantą Remeiką.
Kovo 18 d. Frakcijos posėdis
Frakcijos posėdyje dalyvavo : V.Bogušis, A.Čaplikas, J.Čekuolis,
S.Lapėnas, V.Volčiok, R.Žukauskas R.Šukys.
Frakcijos posėdžio metu aptarta seimo
plenarinio posėdžio 2008 03 20 d. darbotvarkė.
FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA
PASIŪLYMAS Politinių partijų ir politinių
kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo
projektui (XP-2662)
- Internetinis puslapis: XP-2662 2008-03-12
- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir Etela
Karpickienė;
-
Projekto tikslas: siūloma, jog valstybės
biudžeto dotacijos būtų laikomos ir kaupiamos atskiroje valstybės biudžeto
dotacijų sąskaitoje, Valstybės biudžeto dotacijos kintamoji dalis paskirstoma
toms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau 3 procentus visų
rinkėjų balsų. Taip pat siūloma įtvritinti, jog Vyriausioji rinkimų komisija
nustato didžiausią galimą kompensuoti politinėms partijoms pastarųjų metų
nekompensuotą politinių kampanijų išlaidų sumą. Neviršydama šios sumos
Vyriausioji rinkimų komisija išskirtų iki 20 procentų Lietuvos Respublikos
valstybės biudžete nustatytų asignavimų politinėms partijoms sumos, kuri
skiriama daliai politinės kampanijos išlaidų kompensuoti. Likusi asignavimų
dalis būtų skiriama kasmetiniam politinių partijų finansavimu;
-
Registracija 2008-03-12
Seimo NUTARIMO "Dėl Ignalinos atominės
elektrinės darbo pratęsimo" PROJEKTAS (XP-2893)
- Internetinis puslapis: XP-2893
2008-03-13
- Teikia LiCS Frakcijos nariai A. Čaplikas ir
grupė Seimo narių;
-
Projekto tikslas: paskelbti privalomąjį referendumą dėl Ignalinos atominės
elektrinės darbo pratęsimo iki 2015 metų;
-
Registracija 2008-03-13
Seimo
NUTARIMO "Dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio ilgalaikio
didinimo" PROJEKTAS (XP-2882(2A))
- Internetinis puslapis: XP-2882(2A) 2008-03-17
- Teikia LR Seimo nariai A. Čaplikas ir R.
Remeika bei grupė Seimo narių;
-
Projekto tikslas: paankstinti pedagoginių
darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientų didinimą, pradedant nuo 2008 m.
balandžio 15 d. vidutiniškai 5 procentais, o nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. dar 20
procentų;
-
Registracija 2008-03-17
Civilinio
proceso kodekso 83 straipsnio papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-2939)
- Internetinis puslapis: XP-2939 2008-03-27
- Teikia LR Seimo nariai V. Volčiok, R.
Palaitis, J. Čekuolis, S. Lapėnas, R. Remeika ir Seimo narių grupė;
-
Projekto tikslas: siūloma Civilinio proceso
kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris nustato, kad ieškovai
(darbuotojai) yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų
reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, papildyti ir jį išdėstyti
taip: ieškovai (darbuotojai) bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo
teisinių santykių, taip pat ieškovai (autoriai, atlikėjai ir jų teisių
paveldėtojai) bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš autorių ir atlikėjų
teisių gynimo teisinių santykių;
-
Registracija 2008-03-27
PAREIŠKIMAS dėl Lietuvos Respublikos
Seimo Pirmininko Viktoro Muntiano atleidimo (XP-2943)
- Internetinis puslapis: XP-2943 2008-03-28
- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas ir Seimo
narių grupė;
-
Tikslas: pareikšti nepasitikėjimą Seimo Pirmininku Viktoru Muntianu ir siūlyti
atleisti jį iš užimamų Seimo Pirmininko pareigų.
-
Registracija 2008-03-28
FRAKCIJOS
NARIŲ PASISAKYMAI PER SEIMO POSĖDŽIUS
Seimo posėdis Nr.387 (2008-03-13,
rytinis)
Seimo rezoliucijos Dėl Lietuvos
kariuomenės organizavimo principų projektas Nr.XP-2752(2) (priėmimo tęsinys)
A.ČAPLIKAS
(LCSF).
Aš sveikinu Seimą, žengus pirmą žingsnelį profesionalios kariuomenės link, bet
tai nėra geras didelis žingsnis. Tai yra tik žingsnelis. Ir nėra ko čia
savintis kiekvienam tų iniciatyvų. Tiek valstiečiai liaudininkai, tiek
socialdemokratai, tiek Liberalų sąjūdis, tiek Liberalų ir centro sąjunga visi
apie tą daug metų kalbėjome.
Mane stebina vienas dalykas:
kaip kažkokiu revoliucijos laikotarpiu
Aš viena supratau iš Tėvynės sąjungos
narių kalbų: mūsų krašto apsaugos ministrą J.Oleką šiandien pat reikia suimti
ir uždaryti į cypę, nes jis yra tėvynės išdavikas. Aš taip supratau visas jūsų
kalbas, nes nėra šiandien didesnio priešo, pasirodo, Lietuvoje, jūs jau naują
suradote, senus jau pamiršote, kaip J.Olekas, kuris dabar išdavinėja tėvynę.
Žinote, tokios paranojos Seime šiandien dar nebuvo.
Vyriausybės valanda
A.DUMČIUS
(TSF). Ačiū. Norėčiau paklausti kultūros
ministrą. Reikia pasakyti, kad labiausiai pamiršti tapo kultūros srities
darbuotojai ir jų įstaigos, tai reikia labai gerai žinoti. Ministre, jūsų darbe
tyla. Mes stebime jus tokį gražų, malonų, bet ta tyla nėra gera byla. Mes
nejaučiame atkaklumo ir gerų idėjų ginant kultūros darbuotojų socialines ir
kitas teises. Štai Vyriausybė šiek tiek padidino, sakykime, jų darbo užmokestį,
bet kieno sąskaita? Taigi dabar pasirodyti savivaldybėse sunku, nes dalį
savivaldybių biudžetų lėšų teko panaudoti jų atlyginimams padidinti. Tokiu
atveju nukenčia kitos bendruomenės narių grupės. Ir man teko susipažinti su
tuo. Kodėl, ministre, nėra strategijos ir atitinkamos kultūros politikos?
Norėčiau sužinoti.
J.JUČAS. Labai ačiū,
gerbiamasis Seimo nary, už laiku pateiktą ir labai įdomų klausimą. Visų pirma
norėčiau pasakyti, kad kultūros darbuotojams, jeigu pažvelgtume į atlyginimus
prieš šių metų sausio 1 d. ir prieš 2006 m. spalio 1 d.,
atlyginimai didėjo tik 1999 m. birželio 30 dieną. Iki 2006 metų kultūros
srities darbuotojų atlyginimai buvo visiškai įšaldyti. Nuo 2006 m. nuo
spalio 1 d. (tiesa, man jau teko šiek tiek aiškintis Seime, kad mano
įsakymas buvo šiek tiek pavėluotas) kultūros srities darbuotojų atlyginimai
padidėjo vidutiniškai 14 %, kaip žinote, nuo šių metų sausio 1 d.
11,3 %. Aš buvau vienas iš tų ministrų, kurie Vyriausybės posėdyje
pasisakė, kad atlyginimai būtų didinami tolygiai visoms sritims, bet
suprantama, kad to nepakanka.
Jeigu tokios informacijos
dabar nėra ir jūs įsivaizduojate, kad ministras sėdi sudėjęs rankas, tai yra
visiška neteisybė. Tik aš nemanau, kad šiuos darbus reiktų viešinti, nes tada
būtų galima pasiekti neigiamą rezultatą.
Jau buvo trys premjero
sudarytos darbo grupės, kurios vadovas esu aš, posėdžiai su įvairių kultūros
sričių tiek profsąjungom, tiek asociacijom, kurios aprėpia visiškai visas
kultūros sritis tiek bibliotekas, tiek muziejus, tiek kultūros namus, tiek
kitus kultūros darbuotojus, teatrus ir koncertines organizacijas. Kaip tik
vakar vyko posėdis, buvo Finansų ministerijos pasiūlymai dėl atlyginimų
didinimo strategijos trejiems metams į priekį. Buvo keturi pasiūlymai. Kultūros
darbuotojai išsirinko jiems palankiausią. Gal dėl to reikės pakovoti. Turint
omeny tai, kiek valstybė bus pajėgi rasti lėšų, nebūtinai pagal vieną projektą
didės atlyginimai visiems kultūros darbuotojams. Patys mažiausi šiandien yra
muziejų ir bibliotekų srityje, be to, muziejininkai ir bibliotekininkai neturi
jokios galimybės užsidirbti, todėl jiems bus keliami didesniu procentu, o
kitiems šiek tiek mažesniu. Turbūt vadovams bus paliekami panašūs, didės ne
tiek daug. Bus naikinamos šakutės apatinės ribos. Taigi šis darbas yra vykdomas
nuosekliai, normaliai, tvarkingai, be nereikalingo politikavimo ir įvairių
viešųjų akcijų.
A.DUMČIUS. Jūs neatsakėte,
kodėl paskutinis padidinimas, tie keliolika procentų, iš savivaldybių biudžetų?
PIRMININKAS. Ne, pone Dumčiau,
ministras atsakė.
J.JUČAS. Ne, reikia atsakyti
į klausimą, jeigu galima.
PIRMININKAS. Ne, ačiū, ministre.
Jūs atsakėte.
J.JUČAS. Jeigu galima, aš
norėčiau atsakyti į klausimą. Ne iš savivaldybių biudžeto 11,3 %. Valstybė
suskaičiavo, kiek gali padidinti atlyginimus visiems darbuotojams, ir savivaldybėms
prie dotacijų šie pinigai buvo pridėti.
Seimo posėdis Nr.388 (2008-03-13, vakarinis)
Seimo nutarimo Dėl Seimo
laikinosios tyrimo komisijos dėl grėsmių Lietuvos valstybės interesams,
nacionaliniams projektams ir valstybės nacionaliniam saugumui projektas
Nr.XP-2890 (pateikimas)
J.ČEKUOLIS
(LCSF).
Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti Liberalų ir centro sąjungos
frakcijos poziciją. Mūsų nariai nepasirašė nė po viena iniciatyva dėl komisijų
kūrimo. Mes manome, kad tai yra beprasmiška, kad tai yra neefektyvu ir netgi
kelia daug abejonių dėl konstitucingumo. Todėl norėčiau, pone posėdžio
pirmininke, paklausti jūsų patarimo kaip kolega kolegos. Iki kiek visa tai truks,
kad mes žinotume, kada grįžti į salę normaliam parlamentiniam darbui? Dėkoju.
PIRMININKAS. Prašom. Paskutinę
repliką A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS
(LCSF).
Gerbiamieji Seimo nariai, mano manymu, mes tampame panašūs į medžiotojų būrelį,
kuris išvažiavo į medžioklę ir pasiėmė tuščius šovinius. Dabar toks vaizdas,
kad pradedame šaudyti į debesis. Kažkas įsivaizduoja, kad pamatys taikinį. Abi
šios komisijos ir abu nutarimai, atleiskite man, švelniai tariant,
kliedesiai, tai yra tik politinė kova, deja. Tai yra medžiotojų būrelis, kuris
nepaėmė šovinių, bet kuris pasiėmė daug daug kito turinio. Susėdome ir dabar
bandome kažką nušauti. Nei viena komisija, nei antra komisija nieko nenušaus.
Žmonės pavargo ir jiems nusibodo. Niekas netiki, kad mūsų komisijos gali nustatyti
tiesą. Tas beprasmiškas žaidimas mūsų frakciją stumia nedalyvauti šiame
žaidime, nes nelabai solidžiai mes atrodome.
Seimo nutarimo Dėl švietimo
darbuotojų atlyginimų projektas Nr.XP-2882 (pateikimas)
R.REMEIKA
(LCSF).
Gerbiamieji kolegos, jūs savo pristatyme pateikėte begales skaičiavimų, įvairių
procentinių išraiškų ir t. t., bet tam žmogui, mokytojui, kuriam reikia
atlyginimo, tai nelabai ką sako. Gal jūs galėtume pasakyti pinigine išraiška?
Vyriausybė siūlo nuo rugsėjo 1 d. didinti atlyginimus ir jūsų siūlymas nuo
šio balandžio 1 d., netgi nuo kovo 1 d. didinti. Kiek finansine
išraiška žmogus gautų į rankas daugiau rudenį padidinus Vyriausybės siūloma
tvarka ir jūsų siūloma tvarka. Žmogus, kuris išdirbęs trejus metus arba mažiau
kaip trejus metus, ir žmogus, kuris išdirbęs mokykloje daugiau kaip 15 metų.
Kaip tai atrodytų finansine išraiška?
R.J.DAGYS. Gerbiamieji
kolegos, mūsų siūlomas projektas būtų toks. Palyginti su praėjusių metų baze,
palyginti su praėjusių metų atlyginimu, Vyriausybė siūlo dabar nuo sausio 1 iki
rugsėjo 1 d. atlyginimus kelti 15 %, nuo rugsėjo 1 d.
atlyginimus pakelti 35 %. Mūsų siūlymas yra nuo balandžio 1 d. kelti
40 % iki metų pabaigos. Jeigu jūs turite omenyje 2000 litų atlyginimą
popieriuje, tai 40 % galite suskaičiuoti labai nesunkiai.
R.REMEIKA. Gerbiamieji
kolegos, aš iš karto atsiprašau už savo jausmingą kalbą, nes esu mokytojas ir
kitaip negaliu kalbėti. O kalbėsiu prieš.
Gerbiamieji, prieš mane
padėta Lietuvos švietimo reformos antro etapo tikslų ir uždavinių įgyvendinimas.
Reforma buvo pradėta įgyvendinti 19971998 m. valdant Konservatorių
partijai. Šioje reformoje nė vienu žodžiu nebuvo užsiminta apie žmogų, apie tą
pedagogą, kuris dirba mokykloje. Jau tada ši ydinga reforma sukėlė tam tikrą
ažiotažą tarp darbuotojų ir pedagogų. Ką mes turime šiandien, tai mes valgome
tos nevykusios reformos vaisius, nes nesutvarkyti krūviai, nesutvarkytos
programos, darbo sąlygos ir t. t., tuo labiau atlyginimai. Todėl šiandien
aš klausausi atsakymo ir šio projekto pateikimo ir jaučiuosi kaip tam tikrame
hienų, kurios susirinko prie tam tikros nelaimės tam, kad pasišildytų arba
gautų peno savo politinei veiklai, būryje. Negalima žaisti su žmonėmis.
Negalima tokiais kokiais nors epizodiniais iš kur nors paimtų pinigų išmetimais,
negalima būti gerais Kalėdų seneliais, negalima manipuliuoti žmonių jausmais.
Šios problemos mes taip neišspręsime. Šią problemą reikėjo spręsti dar
19971998 metais. Iš tikrųjų mes pavėlavome, todėl reikia tai daryti labai
labai atsargiai. Reikia daryti pagal programas. Manau, kad kitą savaitę
susibūrusios visos partijos parengs tam tikras programines nuostatas, tam
tikrus finansavimo etapus, kad tas žmogus vėl neliktų apgautas. Negalima iš
niekur paimti pinigų, negalima nežinant, kiek fiziškai padidės tas atlyginimas,
apeliuoti į tam tikrus procentus. Ir vėl žmonės bus apgauti. Todėl siūlau, nors
ir labai skaudu, nes mokytojų atlyginimas yra labai subtilus dalykas, šį kartą
nepritarti po pateikimo arba bent susilaikyti, kad galėtume kvalifikuotai
parengti dokumentą ir padėti žmonėms, kuriems to labai reikia.
Seimo nutarimo Dėl bendrojo lavinimo
mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimų projektas
Nr.XP-2882A (pateikimas)
R.PALAITIS
(LCSF).
Profesoriau, aš gerbiu jūsų įsitikinimą, kad mūsų biudžetas turės porą šimtų
milijonų viršplaninių pajamų metų gale ir stebiuosi, kaip jūs, turėdamas tokį
prognozavimo sugebėjimą, kol kas nesat milijardierius, nes jeigu žinotum
maždaug metus į priekį, kas bus pinigų rinkoje, tai lengvai galėtum juo tapti.
Dabar neprisimenu, ar jūs konkrečiai, man atrodo, jūs ar kažkas iš jūsų
frakcijos kalbėjo, kad biudžeto pajamų planas yra šiek tiek viršytas, ypač
pridėtinės vertės mokesčio. Ir kažin ar tas biudžetas bus įvykdytas. Klausimas
toks: ar esate nuoširdus dabar, kai staiga matote viršplanines pajamas, ar
buvote nuoširdus, kai kritikavote valstybės biudžetą? Ačiū.
K.GLAVECKAS. Taip, visų pirma
noriu pasakyti, kad bloga ta valdžia arba Vyriausybė, arba finansų ministras,
kuris negali matyti finansinės perspektyvos artimiausius trejus metus.
Paprastai tokiam žmogui nereikėtų vadovauti Vyriausybei, nes bet kokie dalykai,
ypač programiniai, yra susiję su finansavimu. Dabar dėl mokesčių, dėl biudžeto
įvykdymo ir mano perdėto optimizmo, tai aš remiuosi pirmųjų dviejų mėnesių
skaičiais. Kaip minėjau, pirmus du mėnesius nacionalinės biudžeto pajamos yra
viršytos 81 mln. litų, tarp jų valstybės biudžeto pajamos 34 milijonais.
Tikėtina, kad metų pabaigoje, kaip visuomet, jeigu ekonomikos augimo tempas
išsilaikys apie 56 %, tas dydis sudarys tikrai ne mažiau kaip 200300
mln. litų. Tikėtina. Ir aš manau, kad tokios prognozės yra iš tikro gana
pagrįstos. Ne (
) ar numatymas ateities be jokio pagrindo.
R.PALAITIS. Aš manau, nereikėtų
šiam nutarimui pritarti dėl paprastos priežasties. Yra nurodytas ne tas lėšų
šaltinis, o tokio šaltinio rodymas aiškiai prieštarauja mūsų pačių priimtam
Fiskalinės drausmės įstatymui, kuriame pasakyta, kad viršplaninės pajamos turi
būti skirtos valstybės skolai padengti. Valstybės skolai, kurios dabar yra apie
15 mlrd. litų. Jeigu būtų kiti šaltiniai, aišku, reikėtų spręsti šią problemą.
Bet vien dėl šio šaltinio nurodymo šitam nutarimui nebūtų galima pritarti.
Siūlau balsuoti prieš.
A.ČAPLIKAS
(LCSF).
ponas A.Salamakinas čia taip nuoširdžiai stebisi, kaip čia taip bus. Pone
Algimantai, jūs gi puikiai žinote, kad niekas čia iš teikiančių nutarimo
projektą mokytojams nenori padidinti atlyginimų, todėl ir teikimai yra
skirtingi. Visa tai, kas čia vyksta, yra politinis šou ir turgus. Jūs gi puikiai
suprantate, nes priešingu atveju būtų rimtai pasvarstytas pats nutarimo turinys
ir tekstas. Tai šiuo atveju aš tik galiu pakartoti, kad, matyt, kitą savaitę
mums, valdančiosioms frakcijoms, teks įregistruoti savo nutarimo projektą, teks
surasti kompromisą su profsąjungomis ir žengti realų žingsnį jų atlyginimams
didinti. Kitos išeities šiame balagane nėra.
O tai, ką čia daro publika,
tai daro tik tai šou. (Plojimai) Dabar jie ploja. Kaip jūs manote, dėl ko jie
ploja? Jie gi ploja ne todėl, kad idėjai pritarė, jie jai prieštaraus balsavimo
metu. Jie prieštaraus jai, bet jie ploja todėl, kad turėtų pasirodyti per
kameras kaip mokytojų gynėjai. (Balsai salėje)
Seimo nutarimo Dėl švietimo darbuotojų
atlyginimų projektas Nr.XP-2882(2) (pateikimas)
R.REMEIKA
(LCSF).
Gerbiamasis pranešėjau, aišku, tokią dieną svarstyti, kai žmonės išėję į
gatves, jiems rūpimus klausimus yra labai skaudu. Bet jūs išvardijote keletą
šaltinių, iš kur galima paimti papildomų pinigų. Tik aš nesuprantu dviejų
skaičių, jų tam tikrų neatitikimo. Jūs minite sumą 119 mln. litų, papildomai
gauti, kitas skaičius yra 25 % nuo balandžio 1 dieną. Mes, susirinkę ir su
profsąjungų atstovais, ilgai svarstėme, žiūrėjome, dėliojame tam tikrą
biudžetą, ir jeigu rastume šimtą milijonų, tai būtų maždaug 5 %, o jūs
kažkaip su 190 siūlote 25 % pakelti. Kaip? Ar tai nevisiškai paskaičiuota,
ar dar kažkur kažkokie kiti rezervai yra numatomi pagal jūsų šį nutarimą? Aš
čia nesuprantu.
A.KUBILIUS. Aš noriu jums,
valdančiosios koalicijos atstovams, priminti, kad nuo rugsėjo 1 d.
20 % jūs patys esate jau įdėję į biudžetą su mūsų palaiminimu. Taigi
esminis klausimas yra nuo balandžio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos padidinti
25 % ir nuo rugsėjo 1 dienos iki gruodžio 31 dienos rasti dar 5 procentus.
Kiek mes skaičiavome, mūsų biudžeto specialistai, Seimo biudžeto specialistai,
štai tokia suma 190 mln. tam yra reikalinga, ir mes parodome, kaip ją galima
sudėlioti. Aš pamiršau dar vieną šaltinį, kurį minėjome, tai 15 mln. litų
asignavimų, skirtų Žemės ūkio ministerijos administraciniam pastatui
rekonstruoti. Štai šitaip susideda 190 mln. litų. Šiuo požiūriu galime
diskutuoti dėl tų skaičių. Kiek mes esame diskutavę su Seimo ir Vyriausybės
finansų specialistais, tos sumos (190) mln. pakaktų, kad šią programą nuo
balandžio 1 dienos 25 % galėtume realizuoti.
Seimo posėdis
Nr.389 (2008-03-18,
rytinis)
Seimo nutarimo
Dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio ilgalaikio didinimo" projektas
Nr.XP-2882(2A) (pateikimas)
PIRMININKAS
(Č.JURŠĖNAS, LSDPF).
Mielieji kolegos, gerbiamieji svečiai, tęsiame posėdį. Dabar darbotvarkės 1-4c
klausimas Seimo nutarimo Dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio
ilgalaikio didinimo projektas, registracijos Nr.XP-2882(2A). Pateikimas.
Grupės Seimo narių vardų kolega A.Čaplikas. Prašom. 10 minučių, ne ilgiau.
A.ČAPLIKAS
(LSCF).
Gerbiamieji mokytojai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš tikiuosi
(kreipiuosi į mokytojus), kad pirmininkaudamas aš jūsų labai stipriai
nesugniuždžiau, nes dabar stovėdamas šioje tribūnoje aš galiu kalbėti laisviau.
Aš neturėjau tikslo nei
pažeminti jūsų, nei įžeisti. Aš tiesiog priminiau kolegoms, kad yra tvarka,
elementari tvarka nepaisant to, kad ateina rinkimai. Tos tvarkos visi turime
laikytis čia, salėje, kartu, nes taip mes atrodome ir viešai. Man tik keista,
kad kai kurių kolegų elgesį arba sveiką protą aptemdė artėjantys rinkimai.
Dabar apie skaičius ir labai
trumpai. A.Kubilius, būdamas tikras valstybininkas, gerai pastebėjo: norint
įgyvendinti (prisiminkite, mokytojai, ką A.Kubilius pasakė) mokytojų atlyginimų
didinimo programą reikalinga teigiama Vyriausybės pozicija. Visa kita, jeigu
nėra surasta kompromiso arba sutarimo su Vyriausybe, yra tik politinės
deklaracijos. Jums tą pasakė (
) kalbą A.Kubilius. Jis visiškai teisus, jis
protingas žmogus, jis buvęs premjeras, jis suvokia, kas čia vyksta.
Tai štai ar mes turime
sutarimą dėl prieš tai dviejų registruotų nutarimų projektų su Vyriausybe?
Atsakymas ne. Ar turime sutarimą dėl mūsų teikiamo nutarimo projekto? Būtų
per drąsu pasakyti taip. Bet mes jau žengėme žingsnį į priekį, mes turime jau
realius skaičiavimus iš Švietimo ministerijos, turime skaičiavimus iš Finansų
ministerijos, turime, nors ne visai, bet palankų ir premjero požiūrį. Mes
norime išspręsti algų padidinimą. Nepolitikuoti, nes priešingu atveju, aš
pažadu, aš jums ir mitinge sakiau, ir susitikime pas Seimo Pirmininką, baigsis
niekuo taip, kaip baigėsi šiame Seime. Mes siūlome protingą sprendimą: skaičius,
apie kuriuos čia visi šneka.
Štai šiandien mūsų
skaičiavimais, jeigu pradėsime didinimo programą
paankstinsime 5 % nuo
balandžio 1 dienos, tą tvirtina ir Švietimo bei Finansų ministerijos, mums
reikės papildomai 100 mln. litų. Prie dabartinių įsipareigojimų, ką A.Kubilius
netiksliai pasakė, padidinti nuo rugsėjo 1 dienos 20 %, mums trūksta dar
46 mln. Taip, šiandien biudžete yra 116 mln. litų. Jie yra, bet yra 15 %
padidinimas nuo rugsėjo 1 dienos. Iš viso mums reikia turėti 146, galbūt 147
mln. litų.
Mes siūlome sprendimą (aš
nesakau, kad jis tikrai bus priimtas) eiti kompromiso keliu ir ieškoti
sutarimo, nes puikiausi skaičiai, Finansų ministerijos skaičiai, kuriuos
reikėtų išgirsti tiems politikams, kurie planuoja arba šiandien garsiai kalba,
kad jie kitais metais po rinkimų formuos Vyriausybę, 2009 metais įvykdžius
mūsų įsipareigojimą, tai yra mūsų teikiamą įsipareigojimą 5 % pakelti
atlyginimus (nors jis šiandien daugeliui yra nepriimtinas), kitais metais
valstybės nacionaliniame biudžete mums reikės surasti 1 mlrd. 260 mln. litų.
Klausykite, brangieji,
ateinantys į valdžią arba žadantys ateiti. Ką tada sakysime mes, arba sakysite
jūs, būdami valdžioje? Kad tai yra nerealu, kad tai neįvykdoma? Dar kartą
žmonės nusivils valdžia. Mes siūlome realų įgyvendinimą, turėdami omeny, kad ne
vien tik mokytojai sudaro mūsų visuomenę, apie ką ir kalbame. Yra socialiniai
darbuotojai, yra kultūros darbuotojai, yra paslaugų srities darbuotojai, yra
policininkai. Visuomenė brandi tuo, kad ji suranda sutarimą, suranda
kompromisą.
Aš suprantu, kad daliai
Seimo narių, jūs man atleiskite, toks įspūdis susidarė, na, jiems nereikia to
sprendimo. Kuo ilgiau šitas marmalas tęsiasi, tuo jiems geriau. Išėjęs į jūsų
mitingą, ką aš girdžiu? Pasirodo, aš prieštarauju, aš niekingai tyčiojuosi iš
mokytojų. Kodėl aš pasiūliau 5 %? Na, nereikia? Gerai. Derėkitės su tais,
kurie siūlo 50 %. Nereikia aš atsiimsiu šitą nutarimą, aš jums sakiau,
nebus ir tų penkių. Pažadai. Sako, jeigu nepakeisime tvarkos, tai pakeisime
Vyriausybę. Tai pakeiskite, ko jūs nekeičiate? Politinis blefas. Drąsūs esate,
formuokite. V.Uspaskichas, R.Paksas, A.Kubilius. Formuokite Vyriausybę ir
tvarkykitės, kaip reikia. Kas dabar trukdo? Štai jūsų yra visa dauguma. Tai
kodėl dabar tą darote? (Balsai salėje)
Aš kalbu labai atvirai,
paprastai, nenorėdamas
Pats puikiausiai suprantu, kad šis mano kalbėjimas
supykdys dalį Seimo narių. Bet būti žmogumi arba Seimo nariu su ausimis,
kuriose yra kamštukai, ir negirdėti, ir nematyti yra blogiausias atvejis. Aš gi
ne prieš tuos politikus, kurių pavardes paminėjau. Aš paminėjau, sudarykite
tokią sąjungą. Ar įmanoma tokia sąjunga, nauja Vyriausybė: Seimo Pirmininkas
A.Kubilius, Ministras Pirmininkas R.Paksas, ūkio ministras V.Uspaskichas?
Tai imkite tą valdžią. Tai emocijos. Gerai.
Baigiu. Aš dar kartą siūlau
Mano manymu, yra siekiamybė surasti kompromisą, kuris brangiai kainuoja. Mes
nurodėme ir galimą šaltinį, vėlgi suprasdami, kad stadioną reikia statyti ir
greičiausiai tęsime jo statybas. Tačiau mūsų siūlymas, dėl to vėlgi yra daug
nuomonių, bent mano, kad stadioną galima atidaryti ir ne 2009 metais. Galime jį
atidaryti ir 2010, ir 2011 metais, dalį pinigų investuodami ne į betoną, kaip
mes ir sakėme, o į žmonių gerovę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom
nepabėgti iš tribūnos. Jus nori paklausti net 11 Seimo narių. Tam skiriama taip
pat 10 minučių. Prašom operatyviai. E.Klumbys pirmasis.
E.KLUMBYS
(TTF).
Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo nutarimo projektu siūlote neduoti 100 mln.
litų stadiono statybai. Mes suprantame, kad tai yra vienas iš galimų sprendimo
būdų. Bet 2009 metai yra Lietuvos tūkstantmetis, kiek žinau, niekas neatšaukė
Dainų ir šokių šventės. Sakykite, ar, jūsų nuomone, taip rimtai pažiūrėjus į
biudžetą net iš pozicijos pozicijų, nebūtų galima kitoje vietoje rasti tų 200
mln., tuo labiau kad mes ir siūlėme, kur juos galima surasti. Ir ar jūs
nemanote, kad po to, kai buvo pritarta ankstesniajam, jums galbūt reikėtų iš
viso atsiimti šitą nutarimo projektą?
A.ČAPLIKAS. Egidijau, jūsų
valia atmesti jį. Bent iki balsavimo aš jo tikrai neatsiimsiu. O dėl stadiono
aš dar kartą pabrėžiu mes už tai, kad Vilniuje būtų nacionalinis stadionas.
Tačiau aš jums kaip statybininkas ir buvęs statybos ministras galiu pasakyti,
ir tuo esu tikras, kad tokios pinigų sumos šiais metais iš esmės jau
nepanaudosime. Neįmanoma. Tokia realybė. Tai galima spręsti labai normaliai,
tvarkingai, kalbant su tais pačiais statybininkais. Dešimtis metų dainavome ir
šokome Vingio parke, netgi 17 nepriklausomybės metų šokome ir dainavome, galime
dar dvejus metus pašokti. Tokie objektai, tokio dydžio, kai neaiški nei
galutinė to paties stadiono kaina, nei finansavimo šaltiniai, nei tas pats
atsiradimas, yra, žinokite, mano manymu, svarstytini, bet vėlgi aš už tai, kad
statytume. Miestas, manau, turi paieškoti lėšų tam stadionui statyti, ir jis
turi prisidėti, kūrybingai ieškoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar
R.Ačas.
R.AČAS
(TTF).
Gerbiamasis kolega, kai šios kadencijos metu mes pradėjome kartu dirbti Audito
komitete ir pats buvai opozicijoje, aš labai žavėjausi paties tokiu tikrai
pragmatišku darbu. Algi, pats dabar sakai nepolitikuoti. Aš manau, kad tu pats
labiausiai politikuoji tuo klausimu. Aš suprantu, kad yra skaudu, kad jūs per
tiek metų nepastatėte to stadiono, ir mes esame viena Europos sostinė, kuri jo
neturi. Bet mano klausimas būtų toks: gal jums reikėtų teikti Seimui ir
Vyriausybei kitokį siūlymą, nes aš žinau, kad yra susiklosčiusi tradicija jau
keletą metų vis išpūsti visų ministerijų valdymo išlaidas. Kodėl taip yra?
Nesurandu atsakymo, nes Vyriausybė yra priėmusi nutarimą, pagal kurį tas visas
sutaupytas lėšas metų gale išsimoka kaip tryliktąjį atlyginimą ir kaip priedus.
Praeitais metais, kaip skelbia žiniasklaida, buvo išsidalyti 200 milijonų. Ar
jums, kaip pragmatiškam ir kaip nepolitikuojančiam žmogui, nereikėjo siūlyti
Vyriausybei panaikinti tą Vyriausybės nutarimą ir tas lėšas skirti mokytojams?
A.ČAPLIKAS. Na, čia keli
klausimai. Dėl stadiono aš esu visiškai ramus, nes reikia prisiminti vieną
dalyką kad pagal dabartinę finansavimo schemą stadioną stato ne Vilniaus
miesto meras, ne Vilniaus miesto taryba, o mūsų valdančioji dauguma, t. y.
Vyriausybė skiria lėšų stadionui, o miestas net nesugeba atlikti aptarnavimo
funkcijų.
Dėl pragmatiškumo. Aš gi
neužsispiriu, kad būtent šis šaltinis. Na, žiūrėkime. Tačiau valdymo išlaidų
mažinimas yra susijęs su biudžeto peržiūrėjimu. Jūs puikiai žinote, yra
formalios procedūros, kai pradedame peržiūrėti biudžetą, nes reikės
perskirstyti eilutes. Tai užtruks mažiausiai pusantro mėnesio. Gerbiamieji
mokytojai, vadinasi, mes baigsime peržiūrėti biudžetą
geriausiu atveju
nutarimą priimsime maždaug birželio viduryje. Apie kokį pakėlimą nuo balandžio
15 d. tada mes kalbame? Mes siūlome, sakau, ne visai iki galo suderintą,
bet panašų į realų gyvenimą sprendimą. Štai mano labai pragmatiškas, Remigijau,
atsakymas. O kaip išspręsime? Biudžetą peržiūrėti gerai, valdymo išlaidas
gerai. Pasiruoškime, rudenį grįžkime, sutaupykime, pažiūrėkime, kaip galima iš
tikro sutaupyti. Tai užima laiko. Laikas, turint omenyje, kad artėja rinkimai,
mums reikės būti geriems savo apygardose
Pajudinsime biudžetą tų pataisų bus
ne dvi, ne trys. Puikiai žinome, ką mes čia dabar
Bus maždaug 200300 pataisų.
Tai toks gyvenimas yra. Aš nei smerkiu, nei kaltinu. Tiesiog taip būdavo ir
taip bus. Tai labai natūralu, bet tam reikia laiko. Štai ir visas atsakymas.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Remeika.
Prašom, kolega.
R.REMEIKA
(LCSF).
Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad jūsų teikiamas projektas yra bene vienas
iš vėliausių šiandien. Manau, tie žmonės, kurie yra susirinkę, mąsto ir
supranta tai. Bet norėjau jūsų paklausti, ar, rengiant šį projektą, teko
diskutuoti, kalbėti su atskiromis pedagogų profesinėmis sąjungomis, nes tie
žmonės, kurie iš tikrųjų atstovauja mokytojų interesams, irgi moka skaičiuoti,
jie žiūri, jie tikisi. Mano nuomone
Ar buvo koks nors deramas jų žvilgsnis, jų
atsakymas į tą jūsų projektą?
A.ČAPLIKAS. Tai jeigu jūs
pastebėjote, visą praeitą savaitę
Taip, aš nenoriu minėti čia pavardžių.
Keista situacija. Mokytojų profsąjungos man nelabai patinka. Labai keista.
Taip, mes bendravome su daugeliu profsąjungų atstovų, taip, mes neradome
galutinio sutarimo, mes pateikėme savo pasiūlymą, taip, įvyko neoficialus
susitikimas, dalyvavo švietimo ministrė ir kolegos Seimo nariai, taip, įvyko
valdančiosios koalicijos kontaktai, kai valdančiųjų frakcijų atstovai
pas
premjerą įvyko susitikimas, taip, mes bendravome su finansų ministru. Jeigu jūs
pastebėjote, mes gi nebėgiojame su kameromis žiniasklaidai iš paskos. Niekas
nežinojo, kad 10 dienų mes vedame tas derybas. Mes norėjome rezultato. Jeigu
mes būtume norėję politinio šou, būtume atsitempę devynias galybes kamerų, kaip
čia dažnai būna, žiniasklaida būtų komentavusi tuščius vėjus. Bet mes norėjome
rezultato. Aš dar kartą sakau: jeigu tai yra nepriimtina ir aš esu tas, kuris,
kaip čia kažkoks pilietis vakar viename interneto portale, berods A.Kubiliaus
padėjėjas, pasakė, kad siūlydamas aš esu cinikas, tai klausykite tada. Aš
nežinau, ką tada daugiau kalbėti. Na, bandykime tada eiti tuo keliu, bet, mano
manymu, buvo konsultacijos su profsąjungomis, buvo konsultacijos su Vyriausybe,
buvo konsultacijos su daugmaž valdančiosiomis politinėmis frakcijomis. Yra toks
sprendimas, bet viskas priklauso nuo jūsų valios, ką padarysi.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Ramonas.
Prašom, kolega.
J.RAMONAS
(TTF).
Aš noriu paklausti gal iš pradžių ir ne jūsų, bet apskritai. Kai valstybėje yra
vieno ar kito sektoriaus problema ir ją reikia spręsti, ypač jei ji finansinė,
kai kurie save vadinantys valstybininkais tuojau sako: jeigu padėsime šiuo
atveju mokytojams, nukentės kultūros darbuotojai, jeigu padėsime ten kokiems
žemdirbiams, nukentės pensininkai. Jeigu yra valstybininkai, aš manau, neturi
taip kalbėti. Visiems reikia spręsti problemą, visiems reikia padėti, nereikia
priešinti mūsų žmonių. Iš esmės. Kodėl valdančioji dauguma, tarp jų ir, drįstu
teigti, konservatoriai, nesprendė problemų, kai buvo svarstomas biudžetas? Jau
tada buvo mokytojų problemos. Reikėjo jas spręsti iš esmės ir šiandien nebūtų
reikėję apie tai diskutuoti.
A.ČAPLIKAS. Na, dabar aš
nežinau, gal tegul konservatoriai atsako. Ką aš dabar galiu atsakyti? Aš tik
galiu pakartoti: štai yra pasiūlytas sprendimas, mano manymu, jis realus. Mes
galime šimtą kartų gręžiotis į praeitį, kas tą pasakė, kas aną pasakė, kodėl
nepadarė, kaip ten buvo. Šiandien yra situacija, kaip ponas R.Ačas sakė
Aš
labai praktiškas žmogus, inžinerinio mąstymo žmogus, suprantu, kai ją reikia
spręsti. Jeigu protingi žmonės nori susitarti, susitars, jeigu nenori susitarti,
tai niekada nesusitars.
O dėl kitų socialinių grupių
aš manau, kad tikrai niekas nespekuliuoja. Nepaisant visko, manau, reikės mums
spręsti ir kultūros darbuotojų, ir socialinių darbuotojų atlyginimų problemas.
Aš, pavyzdžiui, nesibaiminu streikų, aš nekeliu isterijos ir tikrai čia
nedramatizuoju, tai yra normali savo nuomonės išraiškos forma demokratinėje
valstybėje, taip turi būti, ir nėra čia ko gąsdintis, nėra ko čia bijoti.
Žmonės gina savo interesus, jų pačių išrinkta valdžia žiūri ir galvoja, kaip
protingiau subalansuoti. Taip, bet sakau, šiuo atveju galime gręžiotis, kaip
buvo, nebuvo, prisiminti praeitį, dar ką nors. Šiandien yra tokia situacija.
Tai ką darom? Toliau meluojame žmonėm, kad padarysim tą, ar bandome išspręsti?
Jeigu toliau pasirenkame rinkimų taktiką, kaip man šiandien sakė mitinge, kad
mūsų nerinks, nerinkite, ką dabar darysi! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka.
Prašom.
J.VESELKA
(TTF).
Gerbiamasis pranešėjau, jūs vis akcentuojate dėl atlyginimų, bet mano toks požiūris,
kad Lietuva geriausiai reprezentuoja pasaulyje ir Europoje būtent mūsų kultūros
darbuotojai ir sportininkai. Kaip įprasta, mūsų valstybė mažiausiai jiems
skiria lėšų. Matydamas tai, padarau tokią išvadą, kad jeigu toliau taip eisime,
tai Lietuvos perspektyva tokia: Lietuva su narkotikais, bet be kultūros ir be
sporto. Ar jūs tikrai įsitikinęs ir turite įrodymų, kaip jūs sakėte, kad tų 100
mln., net jeigu jie ir bus skirti statybai, t. y. sportui plėtoti,
statybininkai nepanaudos? Jeigu jūs tuo įsitikinęs, tai vienas dalykas, bet
jeigu jūs tiktai norite, kad sportas ir toliau būtų neremiamas, o laikinai būtų
išspręsta mokytojų problema, tai kitas variantas. Iš tikrųjų konservatoriai
pasiūlė labai kompleksinį klausimo sprendimą. Jeigu Vyriausybė ir mes
sutarsime, tą jūs akcentuojate, per dvi savaites būtų galima išspręsti. Ar
nebūtų geriau pritarti konservatoriams, kad jeigu dar trūks pinigų, tai tada,
tą konservatoriai siūlo, galbūt šiek tiek ir iš to stadiono paimti?
A.ČAPLIKAS. Galiu tik pakartoti.
Aš ar mes tikrai neužsispiriame nurodydami finansavimo šaltinį. Ieškokite,
žiūrėkime. Aš tik vėl
Pone Juliau, jūs tikrai puikiai suprantate, kad
finansiniai įsipareigojimai, šiemet pažadėti mokytojams, kitais metais bus
trigubi, tą reikia suvokti, todėl aš kalbu apie įsipareigojimų dydžius,
šaltinius, kuriuos galime surasti. Sudarykime darbo grupę ir žiūrėkime, bet
vėlgi reikia ir Vyriausybės palankumo norint gero, teigiamo požiūrio. Tai einu
prie praktinio sprendimo, o dėl sporto, tai aš visada už sportą, dar kartą
kartoju, aš už tai, kad būtų stadionas. Už tai, bet turėdamas statybos darbų
patirties, manau, kad mes galime net ir politiniu sprendimu atidėti 2011 metams
tą stadiono statybą. Juo labiau kad tai tikrai neeilinis objektas pagal jo
finansavimo dydį, tokio Lietuvoje mes neturėjome.
Seimo posėdis
Nr.390 (2008-03-18,
vakarinis)
Seimo nutarimo Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų
grėsmių Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai sudarymo projektas
Nr.XP-2837 (svarstymas)
V.BOGUŠIS
(LCSF).
šitas jau svarstomas. Trys klausimai, kurių labai įdomūs pavadinimai: dėl
nacionalinių grėsmių, dėl konstitucinių grėsmių ir iš principo dėl valstybės
interesų ir vis tiek dėl grėsmių. Mes, kurdami komisijas, šiame Seime kaip
niekad save diskreditavom. Mes visi, tautos atstovai ir politikai, išgyvename,
kad Seimas pagal apklausas yra vos ne žemiausioje vietoje. Politinės partijos
yra daug žemiau, bet mes irgi joms atstovaujame.
Gerbiamieji kolegos, o kas
tą opiniją kuria? Ar ne mes patys? Po daugelio komisijų Seime atsirado
(kritiškai žiūrėsiu ir į save) abonentininkai, teroristai, velnias žino, dar
visokie kitokie. Bet kieno dėka? Mūsų. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, artėja
rinkimai, tačiau, gerbiamieji kolegos, ar tikrai darbiečiai yra konservatorių
priešai? Ar tikrai liberalcentristai yra Tvarkos ir teisingumo priešai? Ne.
Mielieji, mes esame konkurentai. Mes žmonės, kurie, teikdami savo programas,
konkuruojame dėl rinkėjų, dėl tautos, dėl viso valstybės ūkio tvarkymo ir to,
kiek geriau mes galėtume atstovauti savo kraštui, savo tautai. Tačiau jau
šiandien taip nusirisdami prie tų komisijų
Trys komisijos. Jūs dar kartą
įsiskaitykite pavadinimus. Kas tie priešai? Mes patys sau priešai? Anksčiau
turėjom išorės priešus. Tai buvo aišku ir suprantama. Dėl išorės priešų yra
labai aiškūs principai, ką mes ginam ir dėl ko kovojam. Dėl ko jūs šiandien
kovojate?
Gerbiamieji kolegos, tuoj
pat prasidės interpeliacijos, nepasitikėjimai, net ir apkaltos. Mes iš principo
destabilizuojame visas valstybės grandis. Mes, kaip politinės kultūros
formuotojai, tiek savo kraštui, tiek užsienio valstybėms sudarome labai prastą
įvaizdį ir tokius signalus siunčiame net užsienio partneriams.
Gerbiamieji kolegos,
Liberalų ir centro frakcija jokiu būdu nepritars ir nepalaikys nė vienos (aš
sąmoningai kalbu dėl visų komisijų) komisijos. Mes iš principo suprantame, kad
tai yra trumpalaikė, vienadienė naktinė peteliškė, kuri tik suplazda sparnais
ir sudega, ir jos nėra. Mes to norim? Jūs manote, kad tai padės rinkimams? Ne.
Gerbiamieji kolegos, nepadės. Mes truputį kitom akim pasižiūrėkim į gyvenimą,
kuris yra štai už šių langų. Yra net tokia patarlė, kad net paukštis savo lizdo
nedergia. Ką mes dabar čia bandome daryti?
Gerbiamieji kolegos, aš
turiu dar kitą receptą ir galiu garantuoti, kad taip bus. Kadangi rinkimai bus
spalio mėnesį, tai, sudėliojus visą darbų grafiką, galima kiekvieną savaitę
rengti po vieną interpeliaciją, pradedant Seimo hierarchija, visu ministrų
kabinetu. Žinoma, iš tų išgirstų balsų, kurie yra absoliučiai absurdas, galima
eiti link apkaltos Prezidentui. Bet jūs atsakykite sau, savo vaikams, kur mes
einam, kur mes vedam ir ko mes norim? Juk mūsų priedermė yra kitokia. Kiek mes
sugaištame laiko? Aš manyčiau ir prašyčiau ir kairės, ir dešinės, ir centro
pradėti dirbti darbus. Baikime šią kadenciją solidžiai ir garbingai ir bendru
sutarimu šiandien braukime iš darbotvarkės velniop visas komisijas. Tai bus
vienas racionaliausių ir protingiausių mūsų sprendimų.
Dar kartą pabrėžiu tokiame
chaotiškame darbe, tokioje destrukcijoje Liberalų ir centro frakcija
nedalyvaus, nerems šių projektų. Ačiū.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Jau
ketverius metus kuriame komisijas, bet jų rezultatai, deja, yra tokie, kad be
chaoso mūsų valstybėje daugiau nieko nėra. Iki Seimo rinkimų liko visai nedaug.
Aš suprantu, kad tai yra geros viešos akcijos, nepasitikėjimai Vyriausybe,
pažadai mokytojams ir t. t. Aš manau, kad bent jau šio Seimo kadencijos
pabaigoje reikia susiturėti, reikia pažiūrėti vienas kitam į akis ir užbaigti
šitą sesiją ramiai ir gražiai. Juolab kad kitame Seime galbūt ne visi bus, ne
su visais bus galima atsiskaityti, ne visiems bus galima ir pakeršyti. Taigi
sustokime ir, kaip ponas V.Bogušis sako, pasakykime vienas kitam laba diena,
baigiame su tom komisijom vieną kartą. Ačiū. (Balsai salėje)
Seimo nutarimo Dėl Seimo laikinosios
tyrimo komisijos dėl grėsmių Lietuvos valstybės interesams, nacionaliniams
projektams ir valstybės nacionaliniam saugumui projektas Nr.XP-2890 (pateikimo
tęsinys)
A.ČAPLIKAS
(LCSF).
Gerbiamieji kolegos, aš tai ir norėjau pasakyti. Lietuvių kalba toks sudėtingas
dalykas, kad žodžius reikia perskaityti, o kita vertus, yra Seimo Pirmininko
balsavimas. Pažiūrėkite, prieš tai mes pritarėme po svarstymo vienai komisijai.
Ar nuo tos komisijos sudarymo pakilo Seimo reitingas, ar šitą komisiją
sudarinėdami mes dar kartą keliame savo, savo kaip politikų, kaip žmonių
reitingą? Nei viena, nei antra komisija. Ar kas nors galite pasakyti, kad yra
kokia nors tiesos paieška sudarius šitas komisijas? Dar kartą prieš priėmimą aš
kreipiuosi į jus. Atsikvošėkime! Mes visi dalyvausime rinkimuose, mes visi
atrodom vienodai prastai, rinkėjai rinkimų dieną nutars, kas buvo teisus, kas
ne. Dirbkime savo darbą, mokytojai laukia, socialiniai darbuotojai laukia, ką
daryti? Ko jūs džiaugiatės? Jūs galvojate, konservatoriai, kad visą laiką
liksite šventi. Aš jums ne kartą sakiau, ateis ir jūsų eilė.
Seimo posėdis
Nr.391 (2008-03-20,
rytinis)
Vyriausybės
valanda
V.RINKEVIČIUS
(VLF).
Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ir kultūros
ministrų, tačiau nematau kultūros ministro. Taip pat noriu paklausti ir
premjero. Problema yra tokia. Valstybinė priešgaisrinės apsaugos tarnyba
uždraudė eksploatuoti Biržų miesto kultūros centro pastatą. Jis statytas prieš
19 metų, paskutiniais tarybinių laikų metais. Priežastis, kad neveikia
automatinė gaisro gesinimo sistema. Ji neveikė nuo pat kultūros centro
pastatymo, neveikia ir šiandien. Ji buvo netobula ir nefunkcionali. Reikia
montuoti naują, o tai kainuotų milijoną, o gal pusantro milijono. Kultūros
centras mielai tai padarytų, bet reikia to milijono. Milijono savivaldybė
neturi, valstybė irgi neduoda. Eksploatuoti būtų galima ir toliau, nes jis
veikia jau 19 metų. Kaip išspręsti klausimą, kad toje pačioje valstybėje
atskiros institucijos
Kultūros ministerija, aš suprantu, turėtų norėti ir,
matyt, nori, kad būtų eksploatuojama, bet kita institucija uždraudė. Palikti
rajoną be vienintelės salės, kur vyksta visi renginiai, nes kitur rajone nėra
didesnių salių
Kaip išspręsti, kad kairė žinotų, ką dešinė, ir galimybes
žinotų.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
V.RINKEVIČIUS. Kaip išspręsti
klausimą, kad nebūtų daromi ne visai apgalvoti dalykai?
R.ČIUPAILA. Dėkoju už klausimą.
Trumpai atsakant, yra duotas pavedimas išsiaiškinti, ar iš tikrųjų veiksmai yra
adekvatūs ir proporcingi situacijai. Kiek žinau, ir salės normatyvas ten šiek
tiek mažesnis, negu reikia. Kita vertus, tai, kas yra daroma, daroma visuomenės
saugumui. Jeigu kas nors atsitiks, tai pirmiausia žiūrėsime, kas buvo
neįvykdyta ir neįgyvendinta. Gana gerai žinome praėjusių metų įvykius,
susijusius su festivaliu Rokiškyje Vaidiname žemdirbiams (regis, taip
anksčiau vadinosi). Šiemet irgi artėja šis festivalis ir priešgaisrinės
apsaugos tarnybos yra nusiteikusios uždaryti tą centrą, nes jis taip pat
neatitinka tokių reikalavimų. Tam tikra prasme jūs teisingai keliate problemą.
Ji yra kompleksinė, tiktai šiuo atveju ne su Kultūros ministerija, o su Finansų
ministerija dėl žinomo lėšų poreikio bet kuriame modernizacijos kelyje. Tam
tikra prasme problema mums yra žinoma, šiek tiek platesnė, negu jūs minite,
tačiau šiuo konkrečiu atveju mes pabandysim paieškoti kompromiso.
Seimo posėdis
Nr.392 (2008-03-20,
vakarinis)
Seimo nutarimo Dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo
projektas Nr.XP-2893 (pateikimas)
Kviečiu į tribūną V.Bogušį.
Seimo nutarimas Dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo.
Darbotvarkės 1-7 klausimas. Prašom. Pateikimas. 10 minučių pateikimui.
V.BOGUŠIS
(LCSF).
Gerbiamieji kolegos, noriu pateikti nutarimo Dėl Ignalinos atominės elektrinės
darbo pratęsimo projektą. Aš perskaitysiu tik nutariamąją dalį, nes žinau, kad
visi turite ir susipažinote.
Seimas nutaria. 1
straipsnis: Paskelbti privalomąjį referendumą dėl Ignalinos atominės
elektrinės darbo pratęsimo iki 2015 metų. 2 straipsnis: Nustatyti, kad
referendumas vykdomas 2008 m. antrąjį spalio sekmadienį kartu su Seimo
rinkimais. 3 straipsnis: Pateikti referendumui šio svarbaus valstybės bei
tautos gyvenimo klausimo sprendimo tekstą: Pritariu, kad Ignalinos atominės
elektrinės darbas būtų pratęstas iki 2015 metų. Šis nutarimas įsigalioja nuo
priėmimo datos.
Kolegos, norėčiau iš karto
padėkoti, kad pasirašė 48 Seimo nariai, tai yra parėmė absoliučiai visos
esančios frakcijos Seime. Mes puikiai suprantame, koks svarbus mums yra
atominės jėgainės darbo pratęsimas, mes puikiai žinome, kiek yra komplikuotų
situacijų, puikiai žinome, kad kolegos rengia referendumą, bandoma surinkti
parašus. Tačiau žinome, kad yra labai problemiška, nes vis dėlto reikia
surinkti 300 tūkst. parašų, o tai nėra lengva. Nors jų rengiamame referendume
irgi yra nuostata, kad būtų privalomasis balsavimas, o tai reiškia, reikėtų per
milijoną balsuotojų, tai irgi gali būti problema. Kadangi mes 1 straipsniu
skelbiame, kad būtų privalomasis referendumas, tačiau mes turime daug laiko ir,
tarkime, birželio antroje pusėje galėtume pradėti svarstymą, o liepos ar net
rugpjūčio mėnesį mes galėtume priimti galutinį variantą matydami situaciją,
kaip sekasi rinkti parašus, matydami, kokia reakcija yra Europos Sąjungoje arba
Europos Komisijoje, kaip mūsų derybininkams sekasi derėtis. Privalomąjį
referendumą, privalomąją normą mes turime manevro laisvę pakeisti konsultaciniu
referendumu, nes taip numato įstatymas: arba privalomasis, arba konsultacinis.
Kitas dalykas, yra dar lengviau, nes tai vyktų kartu su Seimo rinkimais. Mes
turime tokias manevro laisves. Jūs puikiai žinote iš Referendumo įstatymo, kad
priėmus nutarimą ne vėliau kaip per tris mėnesius mes turime skelbti referendumą.
Vadinasi, pagal datas mes galime gana gražiai susidėlioti ir, kaip minėjau, net
rugpjūčio mėnesį galime priimti, kad sutaptų su Seimo rinkimais.
Aš suprantu, kad daug kas
bandys kvestionuoti ir įrodinėti, kad mes stodami ir referendumu 2003 m.
pasakėme savo verdiktą, bet nevisiškai taip. Pasikeitė situacija, pasikeitė
energetiniai resursai, pasikeitė jų kainos. Puikiai žinote, kokios yra dujų
kainos, kokios yra mazuto kainos, puikiai žinote, kas yra su Družba. Mes
dabar turime tik vieną dujų arteriją, kur nebūtinai Rusija, bet gali ką nors
padaryti ir Baltarusija persigalvojus, todėl atsiranda didelių problemų.
Suprantate, kad jeigu mes dabar pradėsime uždarymo procedūrą, dėl energijos
atsiras problemų, bus didelės kainos. Be to, mes įskaičiuokime dar vieną
dalyką, kad branduolinio kuro iš esmės dabar dar turime ir visais pajėgumais
galėtume drąsiai dirbti iki 2012 metų. Be to, mes nesame pasiruošę, kur tą
branduolinį kurą palaidoti.
Galima surasti daugiau
motyvų ir argumentų. Be to, per šį laikotarpį, kol mes svarstome, remdamiesi
mūsų sutartimi galime pabandyti diskutuoti su Europos Sąjungos valstybių čia
reziduojančiais ambasadoriais ir argumentuotai galime jiems įrodyti, kodėl mes
norime referendumo galia pratęsti atominės jėgainės darbą. Be to, supraskime,
kad ir Europos biurokratams, leisiu taip juos pavadinti, tautos valia yra labai
svarbi. Pagaliau mes turime išnaudoti visas priemones ir visas galimybes. Mes,
kaip tautos atstovai, turime duoti instrumentą mūsų derybininkams.
Aš labai prašau pateikimui
pritarti. Dėl svarstymo, kaip minėjau, tarkimės, ar jis bus liepą, gegužę ar
birželį, o priėmimą planuojam liepą arba rugpjūčio mėnesį, kad galėtume
koreguoti datas. Ko gero, trumpai, kolegos, būtų tiek.
PIRMININKAS. P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS
(TTF).
Gerbiamasis Vytautai, aš pasirašiau tą iniciatyvą ir tikėjausi, kad bus tik
privalomasis referendumas. Kaip jūs žinote, jeigu mes jį paversime
konsultaciniu referendumu, tai tas referendumas nieko nereikš. Ar tai nėra
pagudravimas? Seime pasakysime, kad mes ruošiamės priimti įstatymą, žmonės,
nevarkite, nerinkite parašų, po to pritarimo parašus bus rinkti sunkiau, o mūsų
referendumas pavirs konsultaciniu. Manau, reikia, kad jis būtų privalomasis, o
ne konsultacinis. Manau, kad nereikėtų keisti tos nuostatos. Turėtų išlikti ta
nuostata, kurią pasirašė Seimo nariai. Ar jūs nepritartumėte šiai nuostatai?
V.BOGUŠIS. Šio nutarimo 1
straipsnyje dabar ir paskelbta: skelbti privalomąjį referendumą. Tačiau viskas
yra Seimo valioje, Seimo galioje. Aš pakomentavau, kokios yra dvi galimybės ir
kaip numato Referendumo įstatymas. Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus, bet
šiandien yra siūlomas privalomojo pobūdžio referendumas.
PIRMININKAS. J.Veselka. Nėra.
E.Klumbys.
E.KLUMBYS
(TTF).
Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, jeigu jūsų inicijuojamas referendumas sulauks
pritarimo, tai kaip jūs ir jūsų frakcija prognozuojate Lietuvos Vyriausybės
elgseną Briuselyje, nes mes esame įsipareigoję uždaryti šią atominę elektrinę?
Ir antra. Kaip jūs ir jūsų
frakcija įsivaizduoja Europos Sąjungos atsaką, jeigu referendumas pavyktų?
V.BOGUŠIS. Mes esame tautos
atstovai, gerbiamasis Egidijau. Pasirašė visos Seimo frakcijos. Mes galime
nubrėžti tam tikras gaires ir Vyriausybei, duoti jai instrumentą, kad Seimo
politinė valia yra tokia. Kita vertus, aš manau, kad ir Europos Komisija labai
susirūpins mūsų tokia valia ir vienaip ar kitaip turės pakeisti tam tikras savo
nuostatas arba, dar kartą sakau, išbandyti visas galimybes, kurias mes turime
pagal Konstituciją. Puikiai žinote, kad darbo pratęsimas yra būtinas, ir kiek
mes tai kvalifikuotai argumentuosime ir įtikinsime Europos Komisiją ir Europos
biurokratus ir kaip mūsų derybininkai derėsis
O jei referendumas įvyks (duok
Dieve, kad jis įvyktų), mano galva, dėl to mums visiems būtų tik geriau.
Pagaliau tai būtų tautos valia.
PIRMININKAS. Toliau klausia
A.Baranauskas. Nėra. Tada P.Vilkas.
A.BARANAUSKAS
(PDF).
Yra, yra.
PIRMININKAS. Yra? Atsiprašau.
Prašom. A.Baranauskas.
A.BARANAUSKAS. Ačiū, posėdžio
pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, žinoma, referendumas gerai, ir aš visa
dūšia pasisakyčiau už tai, tačiau ar ne per daug vėlai mes apie tai galvojam?
Kodėl mes to nepadarėme, kai senojoje salėje Ignalinos atominės elektrinės
komisijos iniciatyva buvo organizuota diskusija? Jeigu kitai darbo kadencijai
neužsakome kuro, liepos mėnesį mes susidursime su tam tikrom labai stipriom
techninėm problemom. Jeigu mes ir laimėsime referendumą, neturėsime kuro
tolesniam darbui. Taip pat reikės atlikti daugybę darbų, kad tam pratęsimui
gautume TATENos leidimus. Iš esmės ta iniciatyva gera, bet, gerbiamasis
Vytautai, truputį pavėluota.
V.BOGUŠIS. Aš gal ir
sutikčiau, bet, atvirai pasakius, geriau vėliau negu niekad. Tai viena.
Antra. Per tą seminarą dėl
atominės jėgainės buvo aiškiai pasakyta, kad kuro mums pakanka iki 2012 metų.
TATENA, kiek aš žinau ir kiek turiu informacijos, daugiau rūpinasi atominės
jėgainės saugumu. Čia jau yra techninė saugos pusė, bet, kiek aš suprantu, net
Europos Komisija nekelia problemų dėl mūsų atominės jėgainės saugumo. Ten yra padarytos
labai didelės investicijos ir labai modernizuota. Pagaliau dar yra laiko ir per
tą laiką žodį gali tarti ir ekspertai tiek vietiniai, tiek užsienio, kokios
yra techninės galimybės pratęsti darbą, kiek ji galės dirbti.
PIRMININKAS. Toliau klausia P.Vilkas.
Prašom.
P.VILKAS
(DPF).
Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi kolega A.Baranauskas mano klausimą jau iš
dalies paklausė, aš labai trumpai. Iš kur jūs turite informaciją, kad to kuro
tikrai užtenka iki 2012 metų? Kodėl aš taip klausiu? Kadangi Ekonomikos
komitete mes buvome ne kartą susitikę su atominės elektrinės vadovu, jis
aiškiai pareiškė, kad to kuro
Jeigu iki šių metų vidurio nebus sprendimo, mes
nebūsime pasirengę pratęsti šio reaktoriaus darbą.
V.BOGUŠIS. Visiškai teisingai,
aš taip ir sakau. Taip, jeigu mes dabar duodame signalą ir ženklą, viskas yra
sutarta ir sudarytos sutartys, kad tą kurą mes vis tiek turėsime turėti, nes
turėsime mokėti baudas. Mane taip informavo, kad viskas yra parengta ir iki
2012 metų yra suplanuotas kuro tiekimas. Jei aš turiu klaidingą informaciją,
tada atsiprašau. Tada galbūt
PIRMININKAS. Toliau klausia
R.Dagys.
R.J.DAGYS
(TSF).
Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad tokia pateikta referendumo
formuluotė yra ganėtinai paini? Viena vertus, mes reikalaujame privalomojo
referendumo, kita vertus, pats teiginys nėra niekam privalomas. Tai yra tiesiog
nuomonė, kad mūsų piliečiai vienaip ar kitaip palaiko šiuos klausimus arba jų
nepalaiko. Kam mes tada komplikuojame situaciją ir mėginame žaisti privalomuoju
referendumu, kuris yra pavojingas dėl to, kad jeigu neateis balsuoti tiek, kiek
reikia (o mes atsimename, kad ir už Konstituciją balsavo tik 53 %)
Jeigu
mums reikia tos nuomonės, kuri, aš manau, turėtų tam tikrą svorį, iš karto
nedviprasmiškai pasakykim. Mes surenkim tą konsultacinį referendumą. Dėl tokio
klausimo galima surengti ir anksčiau. Turėkim tą savo nuomonę, o ne žaiskim
tokius dvejopus žaidimus. Iš esmės formuluotė Vyriausybei neprivaloma, bet
referendumas yra privalomasis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis kolega,
aš su viskuo sutikčiau, bet yra toks įstatymas, tokios įstatymo normos, ir yra
tik dvi galimybės: arba imperatyvus, arba konsultacinis. Šiuo atveju pasirinkta
imperatyvi norma skelbti privalomąjį referendumą. Jeigu Seimas nuspręs kitaip,
bus kitaip. Kiek Seimo narių, tiek nuomonių. Dabar, pateikimo metu, yra gana
sunku atsakyti. Pagaliau, jei pritarsite po pateikimo, bus galima sudaryti
darbo grupę. Yra komitetai, yra Europos reikalų komitetas, kuris tikrai turės
tarti savo žodį, Biudžeto ir finansų komitetas, Ekonomikos komitetas. Aš manau,
mes tai galėsime padaryti.
PIRMININKAS. Klausia
K.Starkevičius. Kortelę galite įsidėti? Kortelė kišenėje. Tada V.Žiemelis.
Paskui K.Starkevičius. Prašom.
V.ŽIEMELIS
(MSG).
Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Prašom pasakyti, ką jūs darysite tokiu
atveju: paskelbiame referendumą, jis privalomas, ir žmonės nutaria, kad reikia
pratęsti atominės elektrinės darbą iki 2015 metų, o Europos Sąjunga nutaria:
kadangi jūs nutarėte pratęsti, tai mes nebeskirsime jums lėšų, reikalingų
uždarymui ir energetinės sistemos atnaujinimui. Mes negausime tų lėšų. Ar jūs
ekonomiškai suskaičiavote, kad iki 2015 metų mums nenaudinga, mes pralošiame?
Reikia kur kas ilgiau pratęsti. Ar jūs to neskaičiavote? Kodėl tada teikiate
tokius projektus nieko neskaičiavę? Nežaiskite.
V.BOGUŠIS. Ne. Pone Vidmantai,
mes tikrai nežaidžiame, nes yra įvairių skaičiavimų. Man atrodo, ir Ekonomikos
komitete, ir tariantis pas premjerą buvo pasakyta, kad yra galimybė pratęsti
iki 2015 metų. Be to, tokios formuluotės ir užduotys yra ir ponui A.Abišalai,
kuris sako, kad yra tiktai 5 %. Ten irgi kalbama apie 2015 metus. Mūsų
kolegos, Sąjūdis, kurie rengia referendumą ir renka parašus
Ten irgi ta pati
nuostata ir norma iki 2015 metų. Šiandien yra tik pateikimas. Kaip aš
minėjau, mes turime visas galimybes derėtis dėl paties uždarymo, dėl kaštų ir
dėl tų pačių pinigų. Pinigų uždarymui dar nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji
kolegos
K.Starkevičius, jeigu jau įsidėjęs, tai bus paskutinis klausimas.
K.STARKEVIČIUS
(TSF).
Gerbiamasis Vytautai, pavartosiu jūsų terminologiją ar tai nebus
politikavimas? Jūsų broliai renka parašus dėl elektrinės darbo pratęsimo, jūs
organizuojate kitą formą. Ar čia ne
Ar žmonės paskui supras, kas vyksta tame
Seime ir kas už ką renka? Ar po to rezultatas nebus lygus nuliui?
V.BOGUŠIS. Sunku pasakyti. Tai
priklausys nuo mūsų, gerbiamieji Seimo nariai, valios ir proto. Šios dvi
iniciatyvos viena kitai netrukdo, tik tas procesas, kol surinks parašus, jeigu
dar surinks, yra kur kas ilgesnis. Mums yra siūlomas lengvesnis kelias. Be to,
aš manyčiau, ir Europos Komisijai, ir mūsų derybininkams yra labai stiprus
signalas, kad Seimas pradeda svarstyti tokią iniciatyvą. Aš manyčiau, kad tai
yra politinis žingsnis ir parodymas Europos partneriams, kad mes pasiryžę gana
ryžtingai derėtis dėl atominės jėgainės darbo pratęsimo.
A.ČAPLIKAS
(LCSF).
Aš nežinau, kodėl mes taip truputėlį dirgliai žiūrim į šį paskelbimą. Tarkim,
balsuodamas už pritarimą šiam nutarimui, aš nesu tikras, ar balsuosiu už
atominės elektrinės pratęsimo darbą. Aš, tarkim, dar nesu tikras (
), ar
teisingas kelias. Galbūt mes įklimpome iš tikrųjų į tuos vidinius debatus,
padarėm šį darbinį klausimą politiniu klausimu, o, kiek aš žinau, tai vis tiek
sprendimai uždaryti mūsų atominę jėgainę priimti ne emocijų pagrindu. Tai mums
nereikia bijoti to referendumo. Mes išsakysim savo pozicijas, (
) vienas iš
kito tėvynės priešo: kas bus už, kas prieš. Mes dažnai sakydavome, kad štai
Šveicarija referendumus rengia, Liuksemburgas, įvairios šalys. Ir mes paklausim
žmonių, galėsim visi be emocijų pasakyti savo nuomonę, kas už, kas prieš ir kur
čia privalumai, kur minusai.
Notariato įstatymo pakeitimo įstatymo
projektas Nr.XP-2823. Notariato įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir
įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.XP-2824 (pateikimas)
V.VOLČIOK
(LCSF).
Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, dabar kyla toks klausimas.
Notariato įstatymo projektą rengė darbo grupė, bet darbo grupės nariai turbūt
turėjo žinoti, kad mūsų valstybei buvo pareikšta Europos Bendrijos Komisijos
nuomonė dėl privalomos pilietybės reikalavimo notarams. Dabar ta nuostata į
jūsų teiktą įstatymo projektą neperkelta. Išeina, kad kitų Europos Sąjungos
valstybių piliečiai negalės eiti notaro pareigų mūsų Lietuvos Respublikoje. Ar
tokia nuostata neprieštaraus direktyvai? Jūs puikiai žinote, kad viršenybę turi
Europos Sąjungos teisės aktai.
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą.
Iš tiesų darbo grupė, kuri rengė šį įstatymo projektą, svarstė pilietybės
klausimą ir apsisprendė, kad vis dėlto pilietybės sąlygos taikymas notaro
profesijai yra susijęs su viešosios valdžios funkcijų perdavimu notarui, nes
notaras yra valstybės įgaliotas asmuo. O dėl to, kad Lietuva nėra vienintelė
valstybė, kuri stengiasi išlaikyti pilietybės kriterijų notaro karjeros
siekiantiems asmenims, norėčiau paminėti, kad yra tokios valstybės kaip Čekija,
Vengrija, Latvija, Malta, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Belgija, Vokietija,
Graikija, Prancūzija, Liuksemburgas, Austrija. Šios valstybės taip pat yra
išlaikiusios savo pilietybės reikalavimą notaro pareigybės siekiantiems
asmenims.
Švietimo įstatymo 71 straipsnio pakeitimo
ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2829 (pateikimas)
S.LAPĖNAS. Gerbiamasis
pranešėjau, aš norėčiau paklausti. Vis dėlto mes šiandien svarstome tam tikrą
galimybę palengvinti gyvenimą mokytojams. Kaip jūs vertintumėte tai, kad rajonų
savivaldybėse gana dažnai vienas ar kitas pareigas įvairiose įstaigose atlieka
socialinės globos ir rūpybos darbuotojai, sveikatos priežiūros, medikai,
kultūros darbuotojai, jie važinėja dirbti iš miesto į kaimą arba iš kaimo į
miestą. Ar nemanytumėte, kad būtų tikslinga, jog žmogus, dirbantis toliau kaip
5 km nuo gyvenamosios vietos, gautų normalų priedą prie atlyginimo, nuo kurio
nebūtų atskaitomi mokesčiai? Anksčiau tai buvo vadinamieji lauko priedai.
A.BARANAUSKAS. Ačiū už klausimą.
Jūsų klausimo logiką matau, bet šiandien kalbama apie tai, kad mes jau priėmėme
įstatymą. Įstatymai jau yra priimti, ir viena mokytojų dalis gauna
kompensacijas, kita negauna. Šio įstatymo tikslas suvienodinti šiai grupei,
kad turėtų vienodas sąlygas, o jūsų teikiami siūlymai yra kitų įstatymų
pataisos. Per Švietimo įstatymą mes šių klausimų neišspręsime.
Seimo Pirmininko
pavaduotojas A. ČAPLIKAS pirmininkavo
2008 m. kovo 13
d.
2008 m. kovo 18
d.
Individualūs
Seimo narių susitikimai su gyventojais
Seimo
nario S.Lapėno ataskaita
2008-03-06
Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo medienos vežėjų asociacijos pasitarime, dėl
kylančių medienos pervežimo problemų Lietuvos keliuose.
2008-03-09
Seimo
narys Saulius Lapėnas dalyvavo
politinių partijų organizuojamame krepšinio turnyre.
2008-03-11
Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo Kovo 11-osios organizuojamuose renginiuose,
Vilniuje: Iškilmingame posėdyje Seime, Iškilmingame koncerte Nacionaliniame
dramos teatre.
2008-03-17
Seimo narys
Saulius Lapėnas priėmė gyventojus asmeniniais
klausimais Jurbarko rajono savivaldybėje.
2008-03-19
Seimo narys Saulius Lapėnas priėmė Austrijos,
Vengrijos ir Lietuvos pedagogų grupę Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose.
2008-03-21
Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo projekto
Bardų žygis per Lietuva 2008 koncerte, kuris įvyko Alytaus teatro salėje.
2008-03-27
Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo Strateginių tyrimų instituto (STI)
ir Socialinių ekonominių tyrimų instituto (SETI) rengiamoje konferencijoje
Kodėl (ne)vykdomi rinkimų pažadai?
2008-03-29
Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo X-ojoje
liaudiškų kapelų šventėje Jurbarko kultūros centre.
Seimo nario A.Lydekos ataskaita
Kovo 1 d. Arminas Lydeka buvo išvykęs į Molėtuose vykusį susitikimą su Finansų
ministerijos pareigūnais. A.Lydeka perskaitė pranešimą ir atsakė į klausimus.
Kovo 3 d. Arminas Lydeka Tauragėje susitiko su Valstybinės mokesčių inspekcijos
darbuotojais ir savivaldybės darbuotojais. Perskaitytas pranešimas ir atsakyta
į klausimus.
Kovo 5 d. Arminas Lydeka vadovavo Pilietybės darbo grupės posėdžiui.
Kovo 5-7 d. Arminas Lydeka buvo išvykęs į Europos Parlamente Moterų teisių ir
lyčių lygybės komiteto organizuotą konferenciją Moterų vaidmuo
tarpkultūriniame gyvenime, kuria siekta pagilinti ryšį tarp skirtingų tautų
kultūrų ir akcentuoti moterų dalyvavimo kultūrų dialogą.
Kovo 12 d. Arminas Lydeka vadovavo pilietybės darbo grupei.
Kovo 12 d. Arminas Lydeka dalyvavo TV laidoje apie ministro ir seimo nario
pareigų sutapatinimą.
Kovo 13 d. Arminas Lydeka dalyvavo
susitikime su AISEC organizacijos vadovais ir nariais, atsakė į jų klausimus.
Kovo 14 d. Arminas Lydeka dalyvavo Seimo vykusiuose LT tapatybe apdovanojimuose.
Kovo 15 d. Arminas Lydeka pirmininkavo baigiamajam Pilietybės darbo grupės
posėdžiui.
Kovo 18 d. Arminas Lydeka dalyvavo Seime vykusiame Pasaulinės vartotojų teisų
dienos minėjime-konferencijoje. Renginio metu A.Lydeka perskaitė pranešimą,
bendravo su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovais,
nevyriausybinių organizacijų, ginančių vartotojų teises, nariais.
Kovo 19 d. Arminas Lydeka dalyvavo Šveicarijos ambasados ir LR Finansų
ministerijos organizuotame Šveicarijos paramos Lietuvai projekto pristatyme.
Pristatymo metu A.Lydeka bendravo su
Šveicarijos diplomatais ir verslininkais.
Kovo 21 d. Arminas Lydeka Trakuose konferencijoje bendravo su Lietuvos dujų
atstovais. Perskaitytas pranešimas ir atsakyta į klausimus.
Kovo 27 d. Arminas Lydeka dalyvavo radijo laidoje apie egzistuojančią
netoleranciją ir nepakantumą kitų rasių ir tautybių žmonėms.
Kovo 27 d. Arminas Lydeka dalyvavo Strateginių tyrimų instituto ir Socialinių
ekonominių tyrimų instituto rengtoje konferencijoje apie rinkimų metu rinkėjams
dalinamus pažadus ir jų laikymąsi.
Kovo 28 d. Arminas Lydeka dalyvavo Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto
organizuotoje konferencijoje apie Žmogaus teises ir dvigubą pilietybę.
Konferencijoje A.Lydeka perskaitė pranešimą ir atsakinėjo į dalyvių klausimus.
Kovo 28 d. Arminas Lydeka dalyvavo Molėtuose vykusiame Valstybės tarnybos
departamento išvažiuojamajame posėdyje.
Perskaitytas pranešimas ir atsakyta į klausimus.
Kovo 31 d. Arminas Lydeka susitiko su bankų atstovais, perskaitė jiems pranešima
ir atsakė į jų klausimus.
Veiklos apžvalgą parengė Seimo Liberalų ir centro sąjungos
frakcijos sekretoriatas
