SEIMO LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA

2008 m. BALANDIS

 

 

 

FRAKCIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI IR STRAIPSNIAI

 

 

A.Čaplikas: opozicija prieš atlyginimų didinimą pedagogams 2008 04 01

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=75799&p_k=1;

 

R.Palaitis: siūlymai didinti mokesčius primena nevykusį balandžio 1-osios pokštą 2008 04 03

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=75800&p_k=1;

 

LiCS frakcija balsuos už Kosovo pripažinimą 2008 04 09

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=75776&p_k=1;

 

LiCS frakcija: “Grąžinkim tiesiogines sporto transliacijas į eterį” 2008 04 15

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=76374&p_k=1;

 

V.Bogušis: Prezidentas konstatavo karčią, bet ne beviltišką Lietuvos kasdienybę 2008 04 15

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=76376&p_k=1;

 

A.Lydeka: pareigūnai ir visuomenė turi būti nepakantesnė buitiniam rasizmui 2008 04 15

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=76377&p_k=1;

 

V.Bogušis: liustratorius be sovietinio pamušalo – utopija? 2008 04 17

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=76378&p_k=1;

 

R.Palaitis: ši Vyriausybė - opozicijos keliamų populizmo gaisrų gesintoja 2008 04 17

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=76379&p_k=1;

 

LiCS: atlyginimai bus didinami ir kultūros darbuotojams 2008 04 18

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=76380&p_k=1;

 

R.Palaitis: “Sodros” lubos atskaitymus pavers įmokomis, o ne mokesčiu 2008 04 22

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=76414&p_k=1;

 

A.Lydeka: nusikaltimai su rasine potekste turi būti vertinami griežčiau 2008 04 24

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=76484&p_k=1;

 

 

 

FRAKCIJOS POSĖDŽIAI

Balandžio mėnesį Liberalų ir centro sąjungos frakcija surengė  8 posėdžius ir susitikimą su Užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi Ž.Pavilioniu.

 

 

Balandžio 1  d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, A.Čaplikas, J.Čekuolis, S.Lapėnas, A.Lydeka, V.Volčiok, R.Palaitis, R.Remeika, H.Žukauskas, R.Šukys. Frakcijos posėdžio metu dėmesys atkreiptas į XP-2837 Seimo nutarimą “Dėl Seimo laikinosios komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai sudarymo” projektą ir nuspręsta, kad visų frakcijos narių dalyvavimas būtinas. Taip pat svarbus XP-2882 (3) Seimo nutarimas “Dėl švietimo darbuotojų atlyginimų” projektas. Frakcijos nariai sutarė palaikyti šį projektą.

“Dėl Kosovo Respublikos pripažinimo” projekto kilus diskusijoms nutarta balsuoti laisvai, o balandžio mėnesio 9 dieną, frakcijos posėdžio metu  pratęsti šio klausimo nagrinėjimą su Užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi Ž.Pavilioniu.

 

Balandžio  8 d. Frakcijos posėdis 

Frakcijos posėdyje dalyvavo :  V.Bogušis, S.Lapėnas, V.Volčiok, R.Palaitis, R.Remeika.

Frakcijos posėdžio metu buvo aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2008 04 08 darbotvarkė.

 

Balandžio  9 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo : V.Bogušis, S.Lapėnas, V.Volčiok, R.Palaitis, R.Remeika.

Aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2008 04 10 darbotvarkė. Posėdyje apsilankė atstovai iš Užsienio reikalų ministerijos.

Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Ž.Pavilionis išsamiai pristatė Lisabonos sutarties ratifikavimo sutarties ir Kosovo Respublikos pripažinimo klausimus. Pateikta informacija padėjo apsispręsti ne vienam frakcijos nariui dėl balsavimo šiais klausimais. Aptartos galimos neigiamos ir teigiamos šių sprendimų pasekmės Lietuvos valstybei. 

 

Balandžio15 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, V.Volčiok, R.Palaitis, R.Remeika, A.Lydeka, J.Čekuolis, H.Žukauskas, S.Lapėnas. Aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2008 m. balandžio 15 d. darbotvarkė.

 

Balandžio 16 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, V.Volčiok, R.Palaitis, R.Remeika, A.Lydeka, J.Čekuolis, H.Žukauskas, S.Lapėnas. Posėdžio metu aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2008 04 15 d. darbotvarkė.

 

Balandžio  22 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, A.Čaplikas, R.Remeika, A.Lydeka, J.Čekuolis, S.Lapėnas, V.Volčiok. Aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2008 04 22 d  darbotvarkė.

Aptariant darbotvarkę didesnis frakcijos narių dėmesys buvo skirtas XP-2859 Seimo nutarimo “Dėl Kosovo Respublikos pripažinimo” projektui. Bendru sutarimu nutarta balsuoti laisvai.

 

Balandžio 23 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, R.Šukys, R.Palaitis, R.Remeika, A.Lydeka, J.Čekuolis. Posėdžio metu aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2008 04 24 d  darbotvarkė.

 

Balandžio 29 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo:  V.Bogušis,  R.Palaitis, R.Remeika, A.Lydeka, J.Čekuolis, A.Čaplikas, S.Lapėnas.H.Žukauskas. Posėdžio metu aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2008 04 29 d. darbotvarkė.

 

 

 

FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA

 

Seimo NUTARIMO "Dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio ilgalaikio didinimo" PROJEKTAS (XP-2882(3))

- Internetinis puslapis: XP-2882(3) 2008-04-01

- Teikia LR Seimo narys A. Čaplikas ir grupė Seimo narių;

- Projekto tikslas: numatyti laipsnišką pedagoginių darbo užmokesčio didinimą, pradedant nuo  2008 m. gegužės 1 d. ir baigiant  2011 m. sausio 1 d.;

- Registracija 2008 04 01

 

 

Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-2948)

- Internetinis puslapis: XP-2948 2008-04-01

- Teikia LR Seimo narys  H. Žukauskas ir grupė Seimo narių;

- Projekto tikslas: numatyti, jog LRT Taryba privalo atsistatydinti, jei jos ataskaitai Seime yra nepritariama. Tokiu atveju Taryba turėtų būti formuojama iš naujo;

- Registracija 2008 04 01

 

 

Pilietybės įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (nauja redakcija) (XP-2952)

- Internetinis puslapis: XP-2952 2008-04-01

- Teikia LR Seimo narys A. Lydeka ir Seimo narių grupė ;

- Projekto tikslas: siekiama įgyvendinti Konstitucinio teismo nutarimo nuostatas, apjungti visas materialines ir procedūrines Lietuvos Respublikos pilietybės santykius reguliuojančias normas į vieną įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymą pripažįstant netekusiu galios ir dalį jo nuostatų perkeliant į Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą. Tokiu būdu visi Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindai bus įtvirtinti viename įstatyme, bus suvienodintas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatų taikymas, jis taps aiškesnis, nuoseklesnis;

- Registracija 2008 04 01

 

 

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (nauja redakcija) (XP-2960)

- Internetinis puslapis: XP-2960 2008-04-03

- Teikia LR Seimo narys S. Lapėnas ir grupė Seimo narių;

- Projekto tikslas: sudaryti teisines prielaidas, taikant proporcinę rinkimų sistemą, dėl savivaldybių tarybų narių mandatų varžytis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų nuolatiniams gyventojams, tiek įrašytiems į politinių partijų sudaromus kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus, tiek ir išsikėlusiems save, nustatant pastariesiems tam tikrus reikalavimus;

- Registracija 2008 04 03

 

PASIŪLYMAS Azartinių lošimų įstatymo papildymo 10(1) straipsniu įstatymo projektui (XP-1060)

- Internetinis puslapis: XP-1060 2008-04-07

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: iš subjektų, privalančių iškabinti įspėjamuosius užrašus apie tai, kad nesaikingai lošiant gali atsirasti priklausomybė nuo azartinių lošimų, siūloma išbraukti lažybų ir totalizatorių punktus, taip pat bingo salonus;

- Registracija 2008 04 07

 

 

PASIŪLYMAS Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XP-2400)

- Internetinis puslapis: XP-2400 2008-04-07

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: siūloma siaurinti ratą subjektų, kuriems draudžiama įsileisti asmenis, įregistruotus į asmenų, pateikusių prašymą neleisti lošti, registrą;

- Registracija 2008 04 07

 

 

PASIŪLYMAS Atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 8 straipsnių ir įstatymo 5 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (XP-2712)

- Internetinis puslapis: XP-2712 2008-04-08

- Teikia LR Seimo narys A. Čaplikas ir Seimo narys B. Bradauskas;

- Pasiūlymo tikslas: pakeisti projekte įtvirtintą atliekų apdorojimo sąvoką, įtvirtinant, jog tai atliekų naudojimo arba šalinimo būdai, įskaitant atliekų paruošimą naudoti arba šalinti;

- Registracija 2008 04 08

 

 

PASIŪLYMAS Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (XP-2470(2))

- Internetinis puslapis: XP-2470(2) 2008-04-08

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: koreguoti kurortinių savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių apskaičiavimą;

- Registracija 2008 04 08

 

 

Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-2995)

- Internetinis puslapis: XP-2995 2008-04-10

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir grupė Seimo narių;

- Projekto tikslas: uždrausti skleisti politinę reklamą garso ir vaizdo kūriniais (klipais, filmais) per radiją ir televiziją bei nustatyti, kad politinės kampanijos agitacijos laikotarpiu politinės reklamos skelbimas per radiją ir televiziją yra finansuojamas iš valstybės biudžeto;

- Registracija 2008 04 10

 

 

PASIŪLYMAS Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-2960)

- Internetinis puslapis: XP-2960 2008-04-10

- Teikia LR Seimo narys S. Lapėnas ir grupė Seimo narių;

- Pasiūlymo tikslas: įtvirtinti, jog kiekvienas asmuo, kuris atitinka įstatymo numatytus reikalavimus, gali išsikelti kandidatu, jeigu jo išsikėlimą savivaldybėse, kuriose yra 100 tūkstančių ir daugiau rinkėjų, parašais  paremia ne mažiau kaip 1000 tos rinkimų apygardos rinkėjų;

- Registracija 2008 04 10

 

 

Konstitucijos 60 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-2998)

- Internetinis puslapis: XP-2998 2008-04-11

- Teikia LR Seimo narys V. Volčiok ir grupė Seimo narių;

- Projekto tikslas: panaikinta galimybė tam pačiam asmeniui vienu metu būti ir Seimo nariu ir Ministru Pirmininku ar ministru;

- Registracija 2008 04 11

 

 

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-3014)

- Internetinis puslapis: XP-3014 2008-04-17

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis ir grupė Seimo narių;

- Projekto tikslas: siekiant, kad paskirstant dalį gyventojų pajamų mokesčio ir dalį valstybės biudžeto bendrosios dotacijos, kurios skiriamos savivaldybėms išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, būtų taikomos analogiškos sąlygos savivaldybėms, kurių teritorijoje yra gyvenamųjų vietovių su kurorto statusu (t.y. Druskininkų, Birštono, Palangos ir Neringos savivaldybėms) ir savivaldybėms, kurių teritorijoje yra gyvenamųjų vietovių su kurortinės teritorijos statusu (t.y. Ignalinos raj. ir Anykščių raj. savivaldybėms). Analogiškos sąlygos taikytinos, nes, Vyriausybei priėmus nutarimą, kurortinės teritorijos statusas suteiktas Ignalinos miesto, Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijai bei Anykščių miestui;

- Registracija 2008 04 17

 

 

PASIŪLYMAS Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (XP-2688(4))

- Internetinis puslapis: XP-2688(4) 2008-04-18

- Teikia LR Seimo narys V.Bogušis ir grupė Seimo narių;

- Pasiūlymo tikslas: įtvirtinti, jog Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23.00 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai iš užsienio transliuojamose programose ar jų dalyse) būtų draudžiama reklamuoti alkoholinius gėrimus. Šis draudimas būtų netaikomas alui iki 5,5 procentų tūrinės etilo alkoholio koncentracijos ir natūralios fermentacijos vynams, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų;

- Registracija 2008 04 18

 

Valstybės saugumo departamento statuto 4, 6, 7, 9, 12, 13, 15, 16, 20, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-1073(2))

- Internetinis puslapis: XP-1073(2) 2008-04-18

- Teikia LR Seimo narys V.Bogušis ir grupė Seimo narių;

- Projekto tikslas: tikslinami ir keičiami priėmimo į Valstybės saugumo departamentą reikalavimai, pareigūnų statusas ir kt.

- Registracija 2008 04 18

 

 

Valstybės saugumo departamento įstatymo 9, 13, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-3020)

- Internetinis puslapis: XP-3020 2008-04-18

- Teikia LR Seimo narys V.Bogušis ir grupė Seimo narių;

- Projekto tikslas: tikslinami ir keičiami pareigūnų laipsniai bei reglamentuojamas Valstybės saugumo sistemos tarnybos stažas;

-  Registracija 2008 04 18

 

 

Valstybės tarnybos įstatymo 4, 18 ir 19 straipsnių ir Įstatymo 3 priedo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-3021)

- Internetinis puslapis: XP-3021 2008-04-18

- Teikia LR Seimo narys V.Bogušis ir grupė  Seimo narių;

- Projekto tikslas: papildyti Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą sudarant galimybę restruktūrizuoti valstybės saugumo departamentą;

- Registracija 2008 04 18

 

 

PASIŪLYMAS Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XP-980)

- Internetinis puslapis: XP-980 2008-04-24

- Teikia LR Seimo narysR. Šukys ir grupė Seimo narių;

- Pasiūlymo tikslas: nustatyti, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar kito Seimo akto (ar jo dalies), Respublikos Prezidento ar Vyriausybės akto (ar jo dalies), jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė asmens konstitucines teises ir laisves;

- Registracija 2008 04 24

 

 

Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 44, 62, 65, 66, 68, 69, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-3027)

- Internetinis puslapis: XP-3027 2008-04-24

- Teikia LR Seimo narysR. Šukys ir grupė Seimo narių;

- Projekto tikslas: įgyvendinti asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir Konstituciniame Teisme;

- Registracija 2008 04 24

 

 

Seimo REZOLIUCIJOS "Dėl Vyriausybės veiklos 2007 m. ataskaitos" PROJEKTAS (XP-3030)

- Internetinis puslapis: XP-3030 2008-04-25

- Teikia LR Seimo narys V.Bogušis;

- Projekto tikslas: pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. veiklos ataskaitai;

- Registracija 2008 04 25

 

 

 

FRAKCIJOS NARIŲ PASISAKYMAI PER SEIMO POSĖDŽIUS

 

Seimo posėdis Nr.394 (2008-04-01, vakarinis)

Seimo nutarimo „Dėl K. Lapinsko skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku“ projektas Nr.XP-2928 (pateikimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Gerbiamasis pretendente, mano skaičiavimais, jūs jau šešti metai esate Konstituciniame Teisme ir, kiek suprantu, liko treji metai, dabar jam vadovausite. Aš noriu tik pabrėžti, kad jūs turite didelę patirtį, ir tai yra labai gerai.

Iki šiol bendraujant su Konstitucinio Teismo teisėjais, su buvusiu pirmininku mes buvome vadinami darbdaviais. Tai yra geras apibrėžimas, normalus, nematau nieko blogo. Mano klausimas yra toks. Ar jūs tęsite buvusio pirmininko tradicijas, kai jis šiek tiek iš aukšto su savo darbdaviais bendraudavo? Ar jums daugiau priimtinesnis toks konstruktyvus bendradarbiavimas? Ačiū.

K.LAPINSKAS. Dėkoju už klausimą. Manau, tam tikras savitarpio supratimas, pasitikėjimas ir bendradarbiavimas turi būti tarp visų valstybės institucijų. Kartais mes to bendradarbiavimo pasigendame net tarp teismų. Yra buvę atvejų, kai buvo pašliję Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo teismo santykiai. Tai yra įvairios priežastys, kartais jos nelabai rimtai atrodo, deja, taip yra buvę. Aš manau, reikėtų vengti tokių santykių pablogėjimo, atšalimo. Bendradarbiavimas turi turėti tam tikras ribas. Pavyzdžiui, nemanau, kad Konstitucinis Teismas galėtų tiesiogiai neprašomas kištis ar bandyti ką nors daryti parlamento arba kitų valdžios institucijų atžvilgiu. Teismas įsikiša tik tuomet, jei yra prašymas dėl konkretaus akto, ir išsako savo nuomonę, ar tas aktas atitinka Konstituciją.

 

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai sudarymo“ projektas Nr.XP-2837 (priėmimo tęsinys)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Turbūt nepasakysiu nieko naujo, ką visada kartoju, kai tik yra kalbama apie komisijas. Nors ir kokios jos būtų, jų tikslas yra ne išsiaiškinti tiesą, bet jų tikslas yra politikuoti, tuo labiau kad artėja rinkimai, nepasitikėjimai ir taip toliau. Man atrodo, šiandien mes išsirinkome Seimo Pirmininką, jisai pasakė, kad susėdę po 20 klausimų, ar iš viso 20 klausimų, nustatome prioritetus ir dirbame, bent iki rinkimų padarome šitą dalyką. Jeigu mes vėl patvirtinsime komisijas, aiškinsime asmeniškai, neasmeniškai, iš esmės mes ne tik nepagerinsime Seimo įvaizdžio, mes jį kaip tik pabloginsime. Aš siūlau balsuoti prieš.

 

Generalinio prokuroro A. Valantino informacija ir atsakymai į Seimo narių klausimus

A.ČAPLIKAS (LCSF). Pone generalini prokurore, aš norėčiau pratęsti P.Gražulio klausimą. Išgirdau jūsų atsakyme tokią įdomią gaidą. Ši paskutinė paviešinta istorija su Seimo Pirmininku. Jeigu tai yra iš tikrųjų operatyvinio tyrimo arba ikiteisminio tyrimo medžiaga, manau, jūs šiandien jau turėtumėte sudaryti komisiją ir pradėti tyrimą. Jeigu tai ne operatyvinio tyrimo medžiaga ir neikiteisminio tyrimo medžiaga, tada išeina Seimo Pirmininko mintis, kad kažkas sekė Seimo Pirmininką. Vienas klausimas. Čia nepabėgsi nuo atsakymo. Jeigu tai iš tikrųjų yra medžiaga, susijusi su operatyviniu tyrimu ir ikiteisminiu tyrimu, komisija turi pradėti dirbti, turi būti ieškoma, kas nutekino tą informaciją. Mes ir negirdime iš jūsų – pradėtas tyrimas ar ne?

A.VALANTINAS. Mielieji kolegos, aš pakartosiu ir ketvirtą kartą. Aš pasakiau tiek, kiek galiu pasakyti. Aš tikrai jus puikiai suprantu, prokurorų nereikia raginti, ką jie turi daryti, bet galbūt praeis tam tikras laiko tarpas… Aš pasakiau priežastį. Ikiteisminiai tyrimai dar vyksta. Mes neskubinkime tų reikalų. Jeigu jūs norite paties proceso, o ne rezultato, tada kitas klausimas, bet man kiekvienoj situacijoj procesas yra ne tiek įdomus. Reikia rezultato. Neišgausite kitokio atsakymo iš manęs šiandien.

PIRMININKAS. Tuoj, gerbiamasis Algi, įjungsime. Patikslinkite, jūs norite patikslinti savo…

A.ČAPLIKAS. Galima patikslinti klausimą? Aš klausiu jūsų dėl šio fakto – medžiagos nutekimo spaudai. Ar pradėtas tarnybinis patikrinimas? Aš tikrai neprašau ką nors kita atskleisti. Aš dėl šio fakto. Jeigu tai yra, kartoju, operatyvinio tyrimo medžiaga dėl Seimo Pirmininko buvimo pas pareigūną kabinete, nufilmuota, stenografuota, jeigu tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga, tai ar pradėtas tarnybinis patikrinimas, kas nutekino informaciją, ar ne? Aš nekalbu apie bylą. Kalbu apie konkretų faktą ir tikrai nemanau, kad tai turi būti paslaptis. Arba man kyla prielaida, apie ką čia visi kalba, kad tai jokia operatyvinio tyrimo medžiaga, o kažkokių saugos tarnybų nufilmuota medžiaga. Tada dar didesnis skandalas, kas vyksta, jeigu Seimo Pirmininką kas nors lydi.

A.VALANTINAS. Ne, aš puikiai supratau jūsų klausimą, bet jūs, deja, nenorite girdėti, ką jums noriu pasakyti. Mes paprasčiausiai nesusikalbame. Aš dar kartą pabrėžiu, kad dėl šių reikalų vyksta ikiteisminis tyrimas ir kad šis jūsų klausimas yra ankstyvas. (Šurmulys salėje)

 

Seimo nutarimo „Dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio ilgalaikio didinimo“ projektas Nr.XP-2882(3). Seimo nutarimo „Dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio ilgalaikio didinimo“ projektas Nr.XP-2882(3A) (pateikimas)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Jeigu galima būtų. Žiūrėkite, jeigu grįžtume pusantros savaitės atgal, mes buvome pateikę tris nutarimus. Vienas iš tų nutarimų buvo mūsų teikiamas ir suderintas su Vyriausybe, t. y. 5 % padidinimas paliekant 20 % padidinimą nuo rugsėjo. Jis buvo suderintas ir su finansų ministru, ir su švietimo ministre, ir su Ministru Pirmininku. A.Kubilius tada kalbėjo, kad tik geranoriškai suderinus nutarimą su Vyriausybe galime pasiekti atlyginimų padidinimą. Šalia jūs įregistravote nerealius nutarimus, kas iš esmės atitolina mokytojų atlyginimų padidinimą. Šiandien mums nedalyvaujant (…) dar vieną kompromisą: 10 plius 10, jis blogesnis nei mano teikiamas 2 %, bet šiandien jūs ir jį blokuojate. Jūs bandote įvelti vėl į tą patį biudžeto peržiūrėjimą. Bet kuriuo atveju, dar kartą kartoju, šis nutarimas – 10 plius 10 – yra suderintas su Vyriausybe. Gavę kitą sprendimą, mes turėsime prašyti Vyriausybės išvados. Vėl turėsime atidėti dviem savaitėm.

Gerbiamieji mokytojai, dabar aš jums dar kartą sakau, jums sakau, ne Seimo nariams: štai ta pusė daro viską, kaip jau sakiau praeitą kartą, kad ši įtampa liktų, niekas nenori jūsų atlyginimų padidinimo iš anos pusės, nori įtampos, tik įtampos. Jeigu šiandien mes pritarsime bet kuriam kitam variantui, ne teikiamam 10 plius 10, suderintam su Vyriausybe, mes turėsime vėl grįžti į Vyriausybę ir gauti jos nuomonę. Tai mažiausiai truks dar tris savaites, ir tada tikrai nebus nei gegužės 1 dieną, nei birželio 1 dieną. Aš niekaip nesuprantu, kiek jūs galite manipuliuoti mokytojais, turėkite sąžinės kiek nors.

A.ČAPLIKAS. Kadangi paminėta mano pavardė, aš prašau žodžio. Man labai nepatinka, ir Tėvynės sąjunga, ir „Tvarka ir teisingumas“ labai dažnai mano pavardę pradėjo minėti. Matyt, teisybę pasakiau. Ir tai labai skaudu, kad jūs norite išlaikyti įtampą. Dar kartą kartoju tą patį ir kartosiu: nėra jūsų veiksmuose tikslo padidinti atlyginimą, nėra. Jūsų veiksmų logika – išlaikyti įtampą iki rinkimų, neleisti spręsti problemos. Ir jūs tai puikiai darote. „Tvarkos ir teisingumo“ pozicija: nieko nesiūlau, ką visi siūlo, viskas blogai. Ką šiandien siūlo ponas V.Mazuronis? Nieko. (Triukšmas salėje)

 

Darbo kodekso 22, 24, 43, 47, 52, 58, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 76, 77, 78, 79, 80, 83, 84, 85, 130, 149, 162, 193, 194 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 75¹, 130¹ straipsniais bei Kodekso priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2307(3*) (svarstymas)

J.ČEKUOLIS. Iš viso teikiau penkis pasiūlymus. Du po diskusijų komitete atsiėmiau, o dviem pritarta, vienam nepritarta, dėl to prašyčiau balsuoti. Čia esmė yra dėl streiko apibrėžimo, arba kas tai yra streikas. Taigi yra siūloma tokia formuluotė: streikas – tai vienos įmonės ar kelių įmonių darbuotojų laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinio darbo ginčo nepavyko išspręsti pasitelkus tarpininką arba kai tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas nevykdomas. Tik tada galima streikuoti. Mano pasiūlymo esmė yra įrašyti į skliaustelius, kad streikuoti galėtų ne tik vienos ar kelių įmonių darbuotojai, bet ir jų grupė. Jeigu imtume prekybos centrus, kad būtų paprasčiausias pavyzdys, tarkime, kasininkės streikuoja, bet neprivaloma, kad ir sandėlininkai streikuotų kartu. Todėl mano siūlymas yra, kad būtų atskirai darbuotojų grupei tokia teisė suteikta, jeigu jie neranda kito būdo, kaip savo reikalavimus paskelbti ir patenkinti. Komitetas tam nepritarė, tai kaip komiteto pranešėjas turėčiau prieš save kalbėti. Vis dėlto buvo manyta, jog toks patikslinimas tik sujauktų ir įveltų daugiau neaiškumo. Tad gal mes…

PIRMININKAS. Tai jūs prašote balsuoti?

J.ČEKUOLIS. Aš prašau dėl to balsuoti.

 

Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių įstatymo projektas Nr.XP-2853ES (pateikimas)

PIRMININKAS. Manau, kad dirbam toliau. Darbotvarkės 2-5 klausimas – Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių įstatymo projektas Nr.XP-2853. Pranešėjas – gerbiamasis viceministras Algimantas Vakarinas. Pateikimas. Kviečiu viceministrą į tribūną pateikti šį įstatymo projektą.

A.VAKARINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vidaus reikalų ministerija teikia Lietuvos Respublikos Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių įstatymo projektą.

Teikiamas įstatymo projektas pradėtas rengti po to, kai įsigaliojo 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr.108/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės. Reglamente numatytas juridinio asmens, skirto teritorinio bendradarbiavimo skatinimui ir gerinimui, steigimas bei veikla. Naudojantis naujai sukurta priemone, siekiama sumažinti sunkumus, kurių dėl skirtingų nacionalinės teisės aktų ir procedūrų taikymo patiria valstybės narės, visų pirma regionai ir vietos valdžios institucijos, įgyvendindamos ir valdydamos teritorinio bendradarbiavimo veiksmus.

Reglamento 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės nustato tinkamas nuostatas, siekdamos užtikrinti veiksmingą šio reglamento taikymą. Šiuo metu nacionalines nuostatas, būtinas veiksmingam reglamento taikymui, yra patvirtinusios Bulgarija, Vengrija, Portugalija, Rumunija, Didžioji Britanija.

Įstatymo projekto tikslas – sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos teritorijoje steigti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupę arba grupes, jeigu tokių reikės.

Naujas įstatymas reikalingas todėl, kad ši juridinio asmens forma pasižymi kitomis Lietuvos Respublikos juridinio asmens formoms nebūdingomis savybėmis. Visų pirma (aš trumpinsiu, bus greičiau) ATPG nariais gali būti tik subjektai, kurie priklauso vienai iš kategorijų, numatytų reglamento 3 straipsnyje. Antra, steigiant ATPG arba tampant jos nariu, galimi jos nariai turi gauti sutikimą tos valstybės, kurioje jie yra registruoti. Trečia, pagal reglamentą ATPG tikslas yra sudaryti kuo palankesnes sąlygas teritoriniam bendradarbiavimui, stiprinant ekonominę ir socialinę sanglaudą, todėl, siekiant šio tikslo, šiam juridiniam asmeniui yra formuojamos specifinės užduotys. Ketvirta, reglamente yra nuostatų, dėl kurių pasirinkimo valstybėms narėms palikta apsisprendimo laisvė. Valstybės narės gali apriboti ATPG veiklą, kuri vykdoma Bendrijai neteikiant paramos.

Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja Vyriausybės programai ir Europos Sąjungos teisės aktams, todėl prašyčiau pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui už įstatymo projekto pateikimą. Norinčių jūsų paklausti nėra. Tiesa… Klausia E.Klumbys. Nėra, kiek suprantu. Klausia A.Rimas. Prašom.

A.RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš noriu jūsų paklausti tokio dalyko. Būtų įdomu sužinoti, kiek, jūsų manymu, subjektų galėtų pasinaudoti šiuo įstatymu?

A.VAKARINAS. Faktiškai galėtų pasinaudoti kiekvienas subjektas, kuris dirba teritorinio bendradarbiavimo programų srityje. Mūsų atveju sunku pasakyti, kas pasinaudos, nes iš tiesų tas pateiktas įstatymo projektas ir ta sudaryta galimybė yra nebūtini. Gali pasinaudoti ir kitokiomis formomis, pavyzdžiui, viešųjų įstaigų, valstybinių įmonių ir panašiai. Bet čia Europos Sąjunga tiesiog duoda galimybę subjektams, t. y. savivaldybėms, apskritims, turėti tokį ūkinį subjektą, kuris padėtų įgyvendinti tas teritorinio bendradarbiavimo programas.

PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Galbūt po pateikimo galime pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.

Siūlomi komitetai: pagrindinis – Europos reikalų komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl komitetų? Atsiprašau, Ekonomikos komitetas. Ne Europos reikalų komitetas pagrindinis, o Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 15 dieną. Dėl komitetų kokių būtų pasiūlymų? Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Dėl svarstymo datos taip pat galime pritarti bendru sutarimu, taip? Pritarta bendru sutarimu.

 

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos susitarimui dėl pastatų, esančių Kaune, Radvilėnų pl. 13, grąžinimo Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijai natūra“ projektas Nr.XP-2714 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos susitarimo dėl pastatų, esančių Kaune, Radvilėnų pl. 13, grąžinimo Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijai natūra“ projektas Nr.XP-2714. Pateikimas. Pranešėjas – gerbiamasis viceministras A.Vakarinas. Prašom.

A.VAKARINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, tai gana paprastas nutarimo projektas. Prašau pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos susitarimui dėl pastatų, esančių Kaune, Radvilėnų pl. 13, grąžinimo Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijai natūra. Yra pridėtas sutarimas. Jeigu kas neturite, aš galėčiau, aišku, pakomentuoti, bet dėl laiko stokos galbūt tiesiog nekartosiu, neskaitysiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat yra norinčių paklausti. Du užsirašė iš anksto. Matyt, jau išgaravo. V.Čepas. Nėra. V.M.Čigriejienė. Prašom, profesore, klausti.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, kodėl Vyriausybė ir Kauno apskritis taip ilgai delsė? Aš čia. Kodėl taip ilgai delsėte spręsti šitą klausimą?

A.VAKARINAS. Sunku man atsakyti, kodėl buvo delsta. Galbūt nebuvo pasiekti tam tikri susitarimai. Tiesiog atsirado toks sprendimas, kuris tenkino abi šalis. Tai nestandartinis sprendimas. Jeigu jūs pastebėjote, susitarime yra šiokių tokių nesutikimų su galiojančiomis įstatymų normomis. Jeigu būtų vykę pagal įstatymus, be abejo, tas būtų padaryta kur kas greičiau.

PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Nėra norinčių išsakyti nuomones. Taigi gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu po pateikimo.

 

Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinių transliuotojų informacinės sklaidos per sienas skatinimo programos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-2843 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie darbotvarkės. Mums liko labai nedaug klausimų. Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinių transliuotojų informacinės sklaidos per sienas skatinimo programos patvirtinimo“ projektas, registracijos Nr.XP-2843. Pateikimas.

Pranešėjas – kultūros viceministras gerbiamasis Gintaras Sodeika. Jis pateiks įstatymo projektą.

G.SODEIKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Kultūros ministerija teikia Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinių transliuotojų informacinės sklaidos per sienas skatinimo programos patvirtinimo“ projektą.

Programa siekiama numatyti tikslus, uždavinius ir priemones, kuriuos įgyvendinus bus sudarytos sąlygos užsienio valstybėse skleisti ir priimti informaciją apie Lietuvą, jos kultūrą, puoselėti lietuvių kalbą, išlaikyti glaudžius ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais, skelbti informaciją apie Lietuvos nacionalinių transliuotojų programų priėmimo užsienyje galimybes.

Programoje numatytus veiksmus daugiausia turėtų įgyvendinti Lietuvos visuomeninis transliuotojas LRT. Dokumente atsižvelgiama į technologijų raidą, kitų pasaulio regionų televizijų rinkų specifiką, atitinkamai formuluojamos specialios priemonės kuo platesnei informacijos sklaidai užtikrinti, kartu siekiant kuo optimaliau panaudoti reikiamas valstybės biudžeto lėšas. Programai įgyvendinti iš valstybės biudžeto penkerių metų laikotarpiui (nuo šių iki 2012 metų imtinai) preliminariai reikės apie 15 mln. litų.

Lietuvos televizijos sklaidai užtikrinti numatoma pasitelkti įvairias technologijas, kurios yra veiksmingos atitinkamuose pasaulio regionuose. Tai yra transliavimas per palydovą, transliavimas internetu, transliavimas kitų valstybių skaitmeninės televizijos tinklais.

Seimo nutarimu taip pat siūloma numatyti terminą, per kurį Vyriausybė, vadovaudamasi patvirtintos programos nuostatomis, turės parengti ir patvirtinti programos priemonių įgyvendinimo planą. Siūlomas terminas – šių metų liepos 1 diena. Tai priklauso, kiek laiko užtruks Seimas, kol patvirtins šią programą.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė šiuo klausimu irgi prašo taikyti skubos tvarką. Prašytume pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju kultūros viceministrui G.Sodeikai už įstatymo projekto pateikimą. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia R.Kupčinskas. Ruošiasi D.Bekintienė. Prašom, kolega.

R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip mačiau, numatyta parengti 2008–2012 metų programą ir įgyvendinama nuo 2008 m. liepos 1 dienos. Ar šių metų biudžete yra numatytos tam tikros lėšos šiai programai įgyvendinti?

G.SODEIKA. Ačiū už klausimą. Šių metų biudžete yra numatyta 1 mln. litų šiai programai. Jeigu Seimas laiku, pagal galimybes greitai patvirtintų šią programą, tai priemonių planas leistų jau pradėti naudoti lėšas. Šiuo metu tam skirtas lėšas turi Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia D.Bekintienė. Ruošiasi A.Baranauskas. Prašom.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Mano klausimas labai trumpas. Ar galės tokių laidų klausytis mūsų artimųjų kaimynų lietuviai, tai yra Baltarusijos ir Rusijos, ar tai tik Europos Sąjungos valstybėms?

G.SODEIKA. Labai ačiū. Pagal turimą statistiką net ir šiandien, be tos programos, maždaug 40 km spinduliu mes esame girdimi ir matomi. Taip pat noriu pasakyti, kad palydovais pakeltos programos, kurios jau yra pakeltos, jos jau yra matomos Centrinėje, Rytų ir Vakarų Europoje. Ši programa sukuria daugiau galimybių skleisti programas už Atlanto.

 

 

Seimo posėdis Nr.396 (2008-04-03, vakarinis)

Seimo nutarimo „Dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio ilgalaikio didinimo“ projektas Nr.XP-2882(3A) (pateikimas)

R.REMEIKA (LCSF). Nesu toks lėtas, galiu paklausti ir užstotas.

Gerbiamasis kolega, pateikdami kitą, aš nežinau, ar tai alternatyvus, tai iš esmės panašus projektas, turbūt atlikote skaičiavimus ne tik procentais, bet ir pinigais. Ar galite atsakyti į klausimą, kiek pagal jūsų projektą pinigine išraiška pakils mokytojų atlyginimas, pavyzdžiui, rugsėjo 1 d., lyginant su šia diena?

V.BUKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Kaip ir minėjau, mes iš esmės norėjome gauti iš Vyriausybės atstovų konkrečius skaičiavimus. Trijose grupėse kalbėjome apie skirtingus skaičius, apie skirtingus procentus ir galiu drąsiai pasakyti, kad priimant šitą nutarimą po pateikimo, jeigu būtų pritarta, papildomų asignavimų būtų apie 120 milijonų. Ką mes ir akcentuojame, kodėl ir buvo darbo grupės siūlymas, kad vis dėlto neeskaluotume ir nekiršintume mūsų institucijų, mūsų visuomenės, kad būtų imama ar iš vieno, ar iš kito šaltinio… Manau, kad po penkių mėnesių Vyriausybės darbo mes galime peržiūrėti biudžetą, peržiūrėti programas ir neliedami nei Privatizavimo fondo, nei kitų, neimdami iš lėšų stadiono statybai… Sporto departamento, mes galime šitą išspręsti. Be to, dar turėtume kalbėti ir apie kitas socialines grupes, t. y. socialinių ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų.

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš jau užduodamas klausimą pastebėjau, kad tie, kurie pristato šį projektą, nevisiškai susigaudo, ką kalba. Jeigu žiūrėtume į 2 straipsnį, kur išdėstyta, kiek procentais kelti šitą atlyginimą, jau čia skaičiai kelia tam tikrų abejonių, ir priėmus šį nutarimą bus tam tikras nesusipratimas. Tokių „dar“, „prie ko“ ir t. t. negali būti.

Antras dalykas. 2 straipsnio 3 punktas, kur kalbama apie biudžeto perskirstymą, šitą nutarimą padaro visai neįgyvendinamą. Atrodo, kad žmonės žaidžia ir daro kaip toje senoje patarlėje – kuo blogiau, tuo geriau. Galbūt mes iš to, kad mokytojų atlyginimai nėra sutvarkyti ir nėra šiandien pakankamai geri, darome sau politinę karjerą? Siūlau nusiraminti ir pritarti pirmajam arba trečiajam nutarimui, o už šį nebalsuoti, nes šio nutarimo priėmimas sukelia sumaištį, chaosą, o įgyvendinimas visiškai neaiškus.

 

Seimo rezoliucijos „Dėl pedagogų darbo užmokesčio, derybų dėl mokytojų streikų užbaigimo ir atlyginimo už prarastą darbo užmokestį streikuotojams užtikrinimo“ projektas Nr.XP-2925 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, suprantu, kad esame įkaitę, bet dabar, galbūt jau mažiau žmonių likus, galima konstruktyviau pakalbėti. Viskas būtų labai paprasta, kaip sakote, jei Vyriausybė kalta, tai tegul ir sprendžia, tai būtų pats paprasčiausias sprendimas.

A.PITRĖNIENĖ. Jos funkcijos tokios.

J.ČEKUOLIS. A, jos funkcijos tokios. Tai galbūt ir Seimo nereikia, nes ji viską išspręstų? Noriu paklausti dėl to, apie ką buvo teirautasi, apie jūsų siūlymą, kad streikavusiems būtų išmokėtas atlyginimas. Jūs žinote, kad Darbo kodekso 82 straipsnis sako, jog už streiko dienas alga nemokama, tačiau yra pastaba, kad derybose dėl streiko užbaigimo gali būti susitarta, jog ši pozicija būtų pakeista. Tačiau jeigu mes įvelkame buvusias pedagogų akcijas į streikus ir į teisinę kalbą, ar jums žinoma, keliose streikavusiose Lietuvos mokyklose buvo taikomas kolektyvinis ginčų nagrinėjimo mechanizmas, buvo sudarytos taikinimo komisijos, buvo sudarytas darbo arbitražas, buvo sudarytas trečiųjų teismas taip, kaip numato Darbo kodeksas? Jeigu jau formaliai juridiškai žiūrime, tai kiek Lietuvos mokyklų streikavo pagal streikų teisės reikalavimus, ar galėtumėte atsakyti? Dėkoju.

A.PITRĖNIENĖ. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, jūs iš tikrųjų pademonstravote, kad esate puikus teisininkas. Aš esu tik vadybininkė ir švietimo žmogus, bet aš jums galiu atsakyti. Ten, kur vyko streikai, jie vyko pagal reikalavimus ir jiems yra taikytinos Darbo kodekso 82 straipsnio 2 dalies nuostatos.

 

 

Seimo posėdis Nr.397 (2008-04-08, rytinis)

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2470(2*) (svarstymas ir priėmimas)

R.PALAITIS (LCSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Apie esamą įstatymo projektą galiu pasakyti tiek. Pirmiausia čia buvo kalbama, kad galbūt nukentės kurortai. Ne galbūt kurortai nukentės, o kurortai nukentėtų labai konkrečiai. Druskininkai ir Birštonas prarastų po milijoną litų biudžete, Palanga iš esmės ne, ir manęs interesų konfliktu galite visiškai nekaltinti, Palangai beveik tas pats, Neringa prarastų, toks mažas miestelis, 1,3 mln. litų. Tokiam mažam miesteliui tai yra ženklūs praradimai. Jeigu mes plėsim ir plėsim tas kurortines vietoves, ar neateis toks laikas, kad visa Lietuva taps viena kurortine vietove ir ar nereikės priedus mokėti šioms savivaldybėms? Tai čia dėl paties principo.

Dabar dėl to skirstymo metodo. Šiuo metu komitetas siūlė tokį paskirstymo metodą – pagal gyventojų tankumą gyventojų tankumui atvirkščias skaičius. Vadinasi, ten, kur tankumas didelis, ten maži priedai, ten, kur tankumas mažas, ten dideli priedai. Logikos, tiesą sakant, neišlaiko, nes iš tikrųjų kurortinės vietovės turi ne tik nuolatinius gyventojus, turi ypač daug atvažiavusių gyventojų, ir šis argumentas, kad nuo gyventojų tankumo, šiandien yra gana silpnas. Kur kas geresnis argumentas būtų teritorija, nes dažnai ne visa savivaldybės teritorija yra kurortas arba kurortinė vietovė. Tarkim, jeigu tik 1 % savivaldybės teritorijos yra kurortinė vietovė, tai lygiai tokią pat dotaciją vis tiek gaus visa savivaldybė. Ir lygiai tokią pat dotaciją gaus ta savivaldybė, kuri turi 50 % kurortinės vietovės, ir lygiai tokią pat dotaciją gaus ta savivaldybė, kuri turi tiktai 1 % kurortinės teritorijos. Tai, mano supratimu, yra visiškai neteisingas principas. Visus tuos argumentus sudėjus, aš manau, kad tokiam įstatymo projektui nereikėtų pritarti. Ačiū.

R.PALAITIS. Priėmus šį įstatymą, kiekviena savivaldybė įgaus tam tikrą veikimo modelį, tarkime, ras bent vieną gyvenvietę, bent vieną mažą kaimelį kur nors šalia ežero, ras kokius nors gamtinius išteklius, ir jeigu tai bus viena šimtoji savivaldybės teritorijos, ir pripažins šitą vietovę kurortine teritorija, visa savivaldybė gaus papildomų pajamų lygiai tiek pat kaip rimtos savivaldybės, sakykime, Ignalina arba Anykščiai, lygiai taip pat ir gana nerimtos. Bet savivaldybės turės tokį šansą. Tai nėra, manau, teisinga. Siūlyčiau nepritarti tokiam įstatymo projektui.

 

Seimo nutarimo „Dėl A. Kubiliaus atleidimo iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų“ projektas Nr.XP-2954 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Andriau Kubiliau, apie A.Kubilių kalbėsiu tik gerai ir teigiamai, ir tiktai teigiamai. Mes puikiai atsimename, kaip prieš 16 mėnesių 2K, t. y. dviejų didžiavyrių – A.Kubiliaus ir G.Kirkilo, klestinti koalicija išgyveno aukso amžių. A.Kubiliaus parama valdančiajai koalicijai buvo pozityvi ir efektyvi. A.Kubiliaus ir G.Kirkilo valdymo eroje šalis klestėjo, tekėjo pieno ir midaus upės, sūrių ir dešrų kalnai, iždas perpildytas aukso maišų, bet nenaudėlis G.Kirkilas užrūstino A.Kubilių, privertė pasitraukti iš valdžios ir šalyje prasidėjo suirutė, chaosas, vos ne pragaras. Privilegijuotą teisę A.Kubiliaus atstovai turėjo komisijoje dėl nacionalinio investuotojo sudarymo, palaikė priimant nacionalinį biudžetą ir daugelį kitų teisės aktų, kaip ir pridera tikram koalicijos partneriui. A.Kubiliaus atstovai užėmė ir užima įtakingas ir atsakingas pareigas Seime, nors 2K meilė baigėsi skyrybomis, bet politinių postų, postelių ir posteliukų nacionalizavimas liko A.Kubiliaus įtakos srityje. Paprastai politinė kultūra sufleruoja, kad pasitraukus iš valdžios, iš valdančiosios koalicijos paliekamos ir pareigos, ir postai, bet skyrybos yra skyrybos. Ne visada sklandžiai baigiasi, anot išminčiaus, kaip danguje, taip ir ant žemės. Žinoma, kai kam būdinga egzaltuoto kankinio karūna, bet ne A.Kubiliui, kuris Seime garsėja kaip valstybininkas, diplomatas. Būdamas didis ir paprastas, ne tik moka įsiklausyti į kito nuomonę, bet geba paveikti oponentus ir net daryti įtaką opozicinėms frakcijoms. Liberalų ir centro sąjungos frakcija, išguldžiusi savo propoziciją dėl A.Kubiliaus, kaip Seimo Pirmininko pavaduotojo, atlikdama savo priedermę tautai, valstybei ir Konstitucijai, vieningai slaptame balsavime dalyvaus ir balsuos pagal sąžinę. Ačiū. (Plojimai)

 

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto Nr.1806 „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanojamas Rusijos Federacijos pilietis Vladimiras Jakuninas, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekiui ir teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 18 punktui, 77 straipsnio 2 daliai, 82 straipsnio 1 daliai, 84 straipsnio 22 punktui bei Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 1 ir 4 straipsniams, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsniui, 24 straipsnio 1 daliai, 80 ir 81 straipsniams“ projektas Nr.XP-2869 (pateikimo tęsinys)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau iš pradžių perskaityti vieną trumpą citatą, o po to ir suformuluočiau klausimą. Taigi citata: „Kažkam taip aiškiai reikia, kad pasidarytų visai neaišku, jog aiškiau nė būti negali. Netyčiom juk taip nesidaro. Viktoras iš Maskvos tiek nenuveiktų. Tai parsiuntė vyrą turbūt su garantijom, kad (…) neatiduos. Įjungta viskas, visi ir visos.“ Dabar citatos tęsinys: „Prieš kokius pusantrų metų pastebėjau, kad Lietuvoje likę dar užduočių – iki galo paimti prezidentūrą ir Konstitucinį Teismą, kad pradės griauti Prezidentą (…) juk yra norinčių. O tai daryti lengviausia rausiant vilkduobes iš arti. Kliūtis tebėra, kad žmonės juo pasitiki, todėl užsitęsia.“ Šis komentaras praėjusią savaitę skelbtas „Veido“ žurnale, o autorius – V.Landsbergis, jūsų Tėvynės sąjungos garbės pirmininkas. Aš noriu jūsų paklausti, ar jūs derinote šį savo kreipimąsi su partijos garbės pirmininku? Ar ponas V.Landsbergis apskritai žino, ką jūs čia siūlote, ir gal galėtumėte pasakyti, kaip jis į tai reaguoja, kaip jis tai vertina? Dėkoju.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, pone Jonai, už klausimą. Atsiprašau, kad familiariai kreipiuosi. Aš drįsiu jums priminti Lietuvos Respublikos Konstituciją: Seimo narys yra laisvas nuo bet kokių mandatų. Jis atsakingas kam? Pats pasakysite ar man pakartoti Konstituciją? Manau, kad žinote. Taigi ir šis kreipinys yra grynai pagal Konstituciją mandato suteiktų įgaliojimų naudojimas. Jūs citavote leidinį, kuris nieko bendra su šiuo kreipiniu neturi. Kada tas leidinys parašė tuos žodžius? Prieš kelias dienas. Šiuo klausimu mano pradėtas darbas jau turbūt daugiau kaip dveji metai. Daugiau kaip dveji metai. Dėl V.Landsbergio aš jums jau atsakiau. Manau, atsakiau į visus jūsų klausimus. Ačiū.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Klausau, klausau ir savo ausim netikiu, ar Tėvynės sąjungos nariai yra naivūs, ar jie vaidina naivius, ar čia bandymas, sakykim, atsiriboti nuo tam tikrų politinių procesų ir nepastebėti jų, ar tiktai nenoras matyti, kas aplinkui darosi. Aš atkreipiu dėmesį – 2002 metų birželio mėnesio dekretas, pakėlėme viską, ką dar galime pakelti. Seimas atrodo ganėtinai prastai, Vyriausybė apdaužyta, beliko tik Prezidentas. Jūs gi negalite negirdėti, ką sako P.Gražulis, Tėvynės sąjungos nariai, jūs ką, negirdite, kaip jumis manipuliuoja ar naudojasi. Aš tiesiog nesuprantu, juk iš esmės taikinys yra Prezidentas. Ar mes pritartume sprendimui, ar nepritariame, spekuliacijos nesibaigia. Džinas paleistas iš butelio. Taikinys yra V.Adamkus, negi jūs šito nematote?

 

 

Seimo posėdis Nr.398 (2008-04-08, vakarinis)

Seimo nutarimo „Dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio ilgalaikio didinimo“ projektas Nr.XP-2882(3*) (priėmimas)

A.ČAPLIKAS. Nesinorėtų kalbėti prieš, nes lyg ir stengiamės visi padaryti gerą darbą, kad ir kokios politinės partijos ar frakcijos nariai būtume. Tačiau žiūrint į būdą ir kelius, kaip to siekiame, neapleidžia jausmas, kad tai yra tik politikavimas. Mes visi puikiai žinome, kad galutinis sprendimas yra Vyriausybės. Seimas gali tik rekomenduoti. Vyriausybė šiandien pasakė savo poziciją: 10 plius 10. Seimas Vyriausybei rekomenduoja 10 plius 15. Aš tikrai apgailestauju, kad būsiu priverstas susilaikyti. Nežiūrint į tai, kad Vyriausybės patvirtintą ilgalaikę darbo užmokesčio programą mes jau pagerinome, žengiame dar vieną žingsnį, mano manymu, į nepamatuotas išlaidas. Labai gaila, kad tuščias politikavimas arba noras būti tuo geresniu, negu yra realiai, nusveria tokius spendimus.

A.Kubilius pasakė: be geranoriško Vyriausybės požiūrio į šios problemos sprendimą nebus nieko išspręsta. Kalbėjome su finansų ministru. Ką jis prognozuoja? Liūdną mūsų ekonomikos situaciją. Pats A.Kubilius daug kartų cituoja Vakarų spaudą, kas mūsų laukia. Mūsų nepamatuotas išlaidų didinimas kelia grėsmę. Mes turime Latvijos, Estijos pavyzdžių. Mes atsiliekame nuo jų pusę metų, 9 mėnesius. Šiandien niekam nė motais. Artėja rinkimai, pažadėsime ką nors, po to kaip nors padarysime. Na, nebus šitaip. Deja, gaila, kad gero darbo darymas virto tiesiog politikavimu arba balų rinkimu.

Aš nenoriu veidmainiauti, todėl susilaikysiu būdamas už tai, kad realiai būtų padidinti mokytojams atlyginimai. Čia yra tik žaidimai. Ir aš beveik esu tikras, kad rugsėjo mėnesį dalis politikų sugrąžins mokytojus prie Seimo reikalauti dar didesnių arba įvykdyti tuos nerealius įsipareigojimus. Na ką gi, jeigu jūs tokios situacijos norite, pirmyn, žiūrėsime. Aš manau, kad šalia dar yra ir biudžetinės organizacijos, ir kultūrininkai. Kaip mes tada visi čia atrodysime kaip reprezentuojantys valstybę, man sunku įsivaizduoti. Labai gaila dėl nelabai gero, mano manymu, sprendimo.

 

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2957. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2831(2) (pateikimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, turėčiau tikrai kitokią nuomonę. Pirmiausia kviesčiau iš atskirų epizodų nespręsti apie visumą. Visiškai pritariu tam, kas buvo pasakyta. Iš tikrųjų nacionaliniam transliuotojui ir apskritai bet kokiam komerciniam transliuotojui, gerbtiniems valstybės asmenims, signatarams nevertėtų parlamento įvairiai apibūdinti, nors kartais mes patys, galvokime savikritiškai, galbūt to ir nusipelnome. Bet tai yra vienas, kitas, trečias atskirai paimtas atvejis ir iš jų nespręskime apie visumą.

Kad ir kaip ten būtų, gerai ar blogai, tačiau vis dėlto Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija stengiasi savo misiją, kuri numatyta įstatymu, vykdyti. Galime ginčytis, kaip smarkiai, bet vis dėlto mes matome nemažai pastangų. Gražios laidos tautinėms bendrijoms, gražios laidos apie kultūrą, kuriami neblogi filmai apie Lietuvos istoriją, apie Lietuvos patriotinius judėjimus ir su tuo susijusias situacijas, ir panašiai. Negali būti vienareikšmio sprendimo, kad man nepatiko to replika, nepatiko ano replika, todėl viskas yra blogai. Taip iš tikrųjų nėra. Aš noriu pabrėžti, kad matykime visumą. Sakyti, kad viskas negerai, todėl nepritariame ataskaitai, mano manymu, būtų pernelyg supaprastintas ir primityvus požiūris. Susilaikysiu balsuodamas dėl abiejų pateiktų ataskaitų, nes, gerbiamasis kaimyne komiteto pirmininke, bendro vaizdelio aš ten neįžvelgiu ir manau, kad LRT veikloje yra ir teigiamų momentų, kuriuos mums, parlamentui, galima atspindėti savo dokumentuose. Dėkoju.

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 166¹ straipsniu ir 5, 221, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2713 (pateikimas)

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, dabar įtampa nurimo, politika baigėsi, prasidėjo darbiniai įstatymai. Vienas iš jų yra mano siūlomas projektas. Jis turėjo būti posėdžio darbotvarkės pabaigoje prie Atliekų šalinimo įstatymo, nes kaip tik su šiomis aktualijomis ir yra susijęs. Siūlau įvesti Administracinių teisės pažeidimų kodekse atsakomybę už vietinių rinkliavų nemokėjimą. Paaiškinsiu, kokia situacija yra dabar. Tiek įstatymų nustatytus mokesčius, tiek valstybės rinkliavas administruoja Mokesčių inspekcija, Mokesčių administravimo įstatyme viskas sutvarkyta ir apginta. Vietines rinkliavas administruoja savivaldybės, teisinė bazė jų galvos skausmui ir palieka visas vietinių rinkliavų administravimo problemas. O galvos skausmas yra tas, kad vietinių rinkliavų galima nemokėti ir nieko jums už tai nebus, tiesiog nėra atsakomybės.

Kokios problemos? Iš tikrųjų iš Europos Sąjungos lėšų Lietuvoje įrengiama gana daug naujų regioninių atliekų centrų. Vienas iš tokių regioninių atliekų centrų pradėjo dirbti Klaipėdos regione. Kaip paprastai, tokių regioninių atliekų centrų steigėjos yra savivaldybės, ir savivaldybės dabar pereina prie kitos apmokėjimo už šiukšles sistemos. Anksčiau buvo mokamas mokestis už šiukšlių išvežimą, dabar pereinama prie vietinės rinkliavos už buitinių atliekų pašalinimą. Konkrečiai Klaipėdos regioniniame centre taip ir yra daroma ir kelios savivaldybės jau priėmė tokius sprendimus. Jeigu rinkliavų rinkimas bus lygiai toks pat neapgintas, mano supratimu, bus didelės problemos šiems atliekų regioniniams centrams, kurie yra pastatyti iš Europos Sąjungos lėšų.

Kita vertus, prisiminkime istoriją. Praėjusioje kadencijoje aš buvau užregistravęs tokį patį įstatymo projektą. Šis įstatymo projektas tada perėjo pateikimo stadiją, perėjo komitetą (Biudžeto ir finansų komitetas buvo pritaręs), buvo gauta Vyriausybės nuomonė (Vyriausybė irgi buvo pritarusi), tačiau kadencijos pabaigoje šio įstatymo Seimas nespėjo priimti, o šios kadencijos pradžioje, kadangi buvau opozicijoje, iš karto šį projektą išmetė į šiukšlyną. Dabar jis yra teikiamas iš naujo ir laukiu jūsų, gerbiamieji kolegos, supratimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Neskubėkite nueiti. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia gerbiamasis V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš su ta šiukšlių problema esu neblogai susipažinęs. Yra mokestis ir rinkliava, bet aš dabar nustebau (šiandien mes jau kalbėjomės), kad klaipėdiškiai, tarkim, į tą naują sąvartyną kaip tik nori padaryti rinkliavą. Tai yra būtent tą mokesčių rinkimo būdą, kuris yra mažiausiai apsaugotas. Aš jūsų klausiu labai konkrečiai. Jeigu kas nors už ką nors nemoka, tarkim, rinkliavos, yra teisėti būdai, kaip tą rinkliavą išsireikalauti. Gal tai nėra įstatymo iškart baudžiama, bet yra numatytos institucijos, kurios tuos pinigus gali išieškoti. Ar čia jau tokia tragiška yra padėtis? Ačiū.

R.PALAITIS. Kiekvienas išieškojimas, kaip jūs žinote, kainuoja pinigus. Šiuo atveju, jeigu jūs nemokėsite rinkliavos labai ilgą laiką, gal po dvejų metų per teismus ar per antstolius, nežinau, kaip nors iš jūsų tą pačią rinkliavą gal ir išreikalaus, bet atsakomybės už tą nemokėjimą praeityje nebus jokios. Vadinasi, jūs tik sumokėsite po kelerių metų tą nustatytą rinkliavą, bet per kelerius metus žinot, infliacija ir visa kita, išieškojimo sąnaudos. Suma bus kitokia ir ji bus sunykusi. Dar sykį sakau, problemos yra tikrai didelės, visiškai nesulyginamos su Mokesčių inspekcijos įgaliojimais, kas yra numatyta Mokesčių administravimo įstatyme.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis B.Pauža.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano labai panašus klausimas, kurį prieš tai uždavė kolega. Iš tikrųjų išieškoti yra dabar ta galimybė, galbūt tas kelias, kaip jūs sakote, gana ilgas ir t. t., bet man kelia tokią abejonę, kad ta bauda, kuri numatyta – 20, 100 litų vargu ar ji ką nors suvaidins šioje situacijoje. Viena klausimo pusė. Man atrodo, jeigu jūs manote, kad reikia, galbūt reikėtų už pakartotinį nusižengimą kokią nors kitą baudą galvoti, nes šiais laikais, man atrodo, kad tai bus visiškai neefektyvu. Ačiū.

R.PALAITIS. Klausimas geras dėl sumos dydžio. Aš manau, kad komitete svarstant šį klausimą bus galima į tai atsižvelgti. Mano pasiteisinimas toks, kad iš tikrųjų tai yra perkopijuota iš 2002 m. rugsėjo mėnesį užregistruoto mano projekto (tuo metu buvo 20 ir 100 litų), tuo metu tai atrodė visai normali suma. Šiandien sutikčiau, kad gal ta suma ir svarstytina.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis K.Starkevičius. Prašom. Atsiprašau. E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Labai ačiū pirmininkui. Norėčiau paklausti. Dabar vis dėlto gana nemažos šakutės – 20 ir 100 litų. Ar nereikėtų jas mažinti, nes visada tas skirtumas yra tam tikra galimybė korupcijai. Kodėl tokios didelės šakutės?

Antras dalykas. Ar žmonės yra pasirengę administruoti tokias nuobaudas? Ar tiktai nebus taip, kad parašysim įstatymą, bet iš esmės kas nevykdė, tas nevykdys ir vengs rinkliavų?

R.PALAITIS. Šiuo metu ir išvis dėl rinkliavų, kaip sakiau, atsakomybės jokios nėra. Dabar šiame projekte numatyta, kas turi teisę surašyti protokolą, ir numatyta, kad administracinė komisija prie savivaldybių, ji dabar paprastai sukuriama, svarstys šį klausimą. Atsakau į pirmąją jūsų klausimo dalį, būtent ji ir spręs, kurią tarp 20 ir 100 litų baudą skirti. Jeigu mes nepasitikėsime tom administracinėm komisijom ir visur įžvelgsim korupcijos galimybę, mes galime tai daryti, bet ar tai iš tikrųjų realu. Aš nemanyčiau, kad taip.

Antra vertus, kiekvienas gali teikti pasiūlymus. Čia svarstymo stadija, mes galime reguliuoti tuos dalykus. Svarbu, kad pritartume pačiam principui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji profesorė V.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, kas fiksuos tuos nusižengimus ir kas surašys tuos protokolus, kuriuos pateiks administracijos komisijai? Koks bus šis mechanizmas, man truputį paaiškinkite, nes gyventojai susitikimuose klausia ir ne visuose miestuose tarp Vilniaus ir Kauno vienodai veikia, jie yra labai nepatenkinti. Ačiū.

R.PALAITIS. Iš tikrųjų, kaip žinote, vietinės rinkliavos yra nustatomos savivaldybių tarybų sprendimu ir ten turėtų būti numatoma visa tvarka. Dabar šiame įstatyme numatoma, kad teisę surašyti protokolą galėtų turėti savivaldybės kontrolierė. Praėjusioje kadencijoje Vyriausybė šiam įstatymo projektui buvo parašiusi tokią nuomonę, kad Valstybės kontrolės atstovai irgi galėtų surašyti, bet aš nemanau, kad čia realu. Šiaip, sakau, savivaldybės kontrolierė, nes vietinės rinkliavos yra visiška savivaldybės kompetencija.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų tai yra labai didelė problema, ypač naujose gyvenvietėse, kuriose kuriasi naujakuriai, kuriose statomi gražūs namai. Dažniausiai pastebime, kad jeigu aplinkui yra koks nors miškelis ar parkelis, ten stovi maišelių maišeliai su šiukšlėmis. Aišku, kad iš kito miesto rajono neatvažiuos ir neatveš to maišelio. Ar šiose savo pataisose nenumatėte, kad, tarkim, jeigu žmonės turi gražią sodybą, gražų namą, bet nėra sudarę sutarties su įmone, kuri veža šiukšles, tai jie kažkur jas padeda…. Lyg ir kyla įtarimas, kad tos šiukšlės ir barstomos aplinkui. Ar nenumatėte to, kad savivaldybės galėtų turėti didesnių galių ar savivaldybės kontrolierė, kad apeitų tuos žmones, kurie jau gyvena ne vieną mėnesį, pusmetį, dvejus metus, trejus metus ir neturi sutarčių su šiukšles išvežančiom įmonėm? Ačiū.

R.PALAITIS. Ačiū už labai gerą klausimą. Jis iš tikrųjų aktualus. Pagal dabartinę tvarką panašiai, kaip jūs pasakojote, ir yra, kai yra mokama už šiukšles. Tarkim, privatus namas turi savo 70 ar 120 litrų talpos konteinerį ir moka tik tiek, kiek tų konteinerių išvežama, už jų skaičių. Dabar ką jie daro? Jie nemeta šiukšlių į savo konteinerį, numeta į miesto šiukšlių dėžę arba dar blogiau – kur nors į miškelį. Jų konteineris tuščias, jiems mokėti nieko nereikia. Principas tas, kad dabar, kaip ir sakiau pranešimo pradžioje dėl regioninių atliekų centrų, savivaldybės pereina prie rinkliavos už buitinių atliekų pašalinimą. Rinkliavos – tai reiškia, kad moka visi nepriklausomai nuo konkretaus šiukšlių kiekio. Tokiu atveju… Pagal kitus kriterijus. Nežinau, vieni pagal gyventojų skaičių, kiti pagal kvadratūrą. Čia jau tarybos reikalas, bet tokiu atveju nebelieka motyvo žmonėms nemesti į savo šiukšlių dėžę ir nešti kur nors paslėpti tas šiukšles. Kad tokios problemos su ta vietine rinkliava už buitinių atliekų pašalinimą būtų normaliai sprendžiamos, mano supratimu, reikia numatyti už tokios rinkliavos nemokėjimą administracinę atsakomybę, o tai aš ir siūlau savo projekte.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų aš taip supratau, kad dalis Seimo narių nelabai supranta, už ką jūs žadate numatyti atsakomybę. Šiandien rinkliavos mokestis yra nustatytas ir jis vadinasi teršėjo mokestis. Tai nėra už šiukšlių išvežimą. Jūs norite nustatyti atsakomybę už teršėjo mokesčio nemokėjimą. Ar jūs žinote, kad šiandien šalyje yra tokia situacija, kad kiekvienoj teritorijoj savivaldybė yra atsakinga už atliekų tvarkymą? Taip, atliekų tvarkymą daro… veiksmus dažniausiai atlieka regioniniai atliekų centrai, tačiau atsakinga yra savivaldybė. Tam, kad jas išvežtų, ji turi būti pasirengusi. Šiandien tik 30 %–40 % savivaldybių yra pasirengusios ir išdalinusios bei sudariusios sutartis dėl konteinerių pastatymo. Aš noriu jūsų paklausti. Jūs pradedate nuo administracinės atsakomybės, o tai yra tyčinis pažeidimas. Tai aš noriu jūsų paklausti, kas jus paskatino taip greitai įvesti administracinę atsakomybę? Ar jūs turite duomenis, kiek šiandien žmonių, o tai liečia kiekvieną Lietuvos gyventoją, yra nesumokėję teršėjo mokesčio, jeigu iš karto einame prie administracinės atsakomybės?

R.PALAITIS. Taip. Noriu pasakyti, kad teršėjo mokestis, nežinau, gal čia koks… nelabai žinau tokį mokestį, gal čia už šiukšles. Aš kalbu apie vietinę rinkliavą. Jūs žinote, yra Rinkliavų įstatymas, yra dalis valstybinių rinkliavų ir dalis vietinių rinkliavų, taip? Valstybines rinkliavas administruoja valstybė, vietines rinkliavas administruoja savivaldybės. Tų rinkliavų, tarp kitko, yra sąrašas, tai ne tik buitinių atliekų pašalinimas, tų rinkliavų yra apie 11 įvairiausio pobūdžio. Ir visą tą laiką savivaldybės iš esmės to nelabai taikė, nes iš tikrųjų tai buvo sunkiai kontroliuojamas mechanizmas. Jeigu atsirastų tokia atsakomybė, mano supratimu, tas mechanizmas pradėtų veikti.

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, siūlyčiau pritarti gerbiamojo R.Palaičio teikiamai įstatymo pataisai, nes priėmus šią pataisą tai būtų savivaldybei dar viena priemonė, kuri padėtų geriau administruoti vietines rinkliavas. Siūlyčiau balsuoti už.

 

 

Seimo posėdis Nr.399 (2008-04-10, rytinis)

Seimo rinkimų įstatymo 2, 6, 7, 15, 16, 18, 21, 22, 23, 25, 31, 34, 37, 38, 39, 41, 51, 61, 65, 67, 67¹, 72, 74, 78, 82, 90 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2425(2*) (sujungti Nr.XP-2425 ir Nr.XP-2305) (priėmimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju pone posėdžio pirmininke, labai jums ačiū. Kolega A.Kašėta savo pataisa iškėlė arba bando spręsti, siūlo spręsti problemą, kurią galima rasti ir galima iš tikrųjų įžvelgti. Tačiau jo siūlomas sprendimas, mano vertinimu, teisiškai nėra tikslus ir teisingas. Dabartinis apribojimas, rinkimų kampanijos laikotarpiu draudžiantis dalinti dovanas, rengti koncertus, yra suprantamas, nes rinkimų kampanijos laikotarpiu visi mes esame kandidatai, turintys vienodą statusą. Jeigu uždraudžiama visam laikotarpiui, gerai, politikams, parlamento nariams, parlamentinėms partijoms tas draudimas galiotų. O kaip tada, jeigu koks nors žmogus, nedalyvaujantis politinėje veikloje, norintis į ją įsitraukti su labai akivaizdžiais populistiniais lozungais ar panašiai, sakytų, aš esu paprastas verslininkas ar tiesiog paprastas pilietis, negi negaliu padaryti koncerto ir išdalinti kokiam nors kaimui ar savivaldybei visą krūvą dovanų, o paskui pamatysite, kad jis jau yra kandidatas, jūsų konkurentas su šituo nelygiavertišku įdirbiu. Bet prieš tai jokio užkardymo tu padaryti negali. Todėl problema iš tikrųjų yra. Tačiau siūlomas kolegos Algio sprendimas, mano galva, šios problemos neišsprendžia. Nes faktiškai tada bet kokiam koncertui, bet kokiai labdaros akcijai galėtum „pripaišyti“ kokį nors politinį elementą ir tada ką, negalėtų dirbti, taip išeitų. Siūlau nepalaikyti šio pasiūlymo. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkui. Aš tik noriu suformuluoti, kad mes šiuo balsavimu iš principo apsispręstume, ar pritariame, kad į šį projektą yra įtraukiamos nuostatos dėl balsavimo internetu, ar ne. Komiteto nuomonė ir po to po vieną nuomonę už ir prieš. Prašom.

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, mums nereikia bijoti, reikia pritarti šių pataisų įtraukimui į Rinkimų įstatymą, nes tai leistų padidinti informacinių technologijų plėtrą ir atsivertų galimybės atviriau, prieinamiau atlikti savo pilietinę pareigą visiems žmonėms. Ir tai neišvengiama. Mes esame patvirtinę rinkimų internetu koncepciją, ir šios pataisos yra laiku. Kaip minėjau, jų įsigaliojimą būtų galima nukelti ir netaikyti šiuose rinkimuose. Siūlau pritarti ir įtraukti šias pataisas į Rinkimų įstatymą.

 

Vyriausybės valanda

R.PALAITIS (LCSF). Mano klausimas pagal kompetenciją premjerui arba finansų ministrui. (Balsai salėje) Klausimą užduosiu, tada. Iš Klaipėdos universiteto gavau raštą ir rinkėjo klausimą peradresuosiu jums. Jis rašo, kad 2007 m. spalio 26 d. vykusiame Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje buvo pritarta iš Privatizavimo fondo lėšų skirti 70 mln. litų aukštojo mokslo kokybei užtikrinti, tai yra infrastruktūrai ir įrangai. Klaipėdos universitetui iš tos sumos buvo numatyta 2 su trupučiu mln. litų. Klausimas toks. Atsižvelgiant į pastaruosius įvykius, į mokytojų atlyginimų poreikį, į didesnių rezervų nebuvimą, ar minėtos lėšos vis dėlto bus panaudotos universiteto reikmės ir kaip bus toliau?

R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Atsakysiu gana trumpai. Sprendimai dėl šių lėšų nepriimti. Konkrečiai dėl Klaipėdos universiteto jokių kalbų nebuvo, jokie formalūs sprendimai nepriimti. Privatizavimo fondo sąmata artimiausiomis savaitėmis bus patvirtinta Vyriausybės, tada matysime.

 

Rinkliavų įstatymo 6, 6¹ ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2962 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, Rinkliavų įstatymo 6, 6¹ ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas – ministras Regimantas Čiupaila. Prašom.

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projektas parengtas siekiant papildyti Rinkliavų įstatymą naujais valstybės rinkliavos dydžio sumažinimo ir atleidimo nuo jos atvejais, kurie buvo įtvirtinti valstybės rinkliavos objektų sąraše ir šios rinkliavos dydžiai Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu, bet liko neįtraukti į Rinkliavų įstatymą. Priėmus šį įstatymą bus užtikrintas teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, taip pat išspręsta dvigubo mokėjimo už tą pačią paslaugą problema.

Dabar apie pagrindinius dalykus, kurie yra šiame siūlomame projekte. Visų pirma yra tikslinamas atleidimo nuo valstybės rinkliavos atvejų sąrašas, kai tam tikros kategorijos užsieniečiai atleidžiami nuo valstybės rinkliavos ne tik už leidimo gyventi išdavimą, bet ir už tų dokumentų dėl leidimo gyventi užsieniečiams tvarkymą, už leidimo keitimą. Taip pat siūloma papildyti sąrašą dviem naujais atvejais. Tai yra kai dokumentai išduoti ar leidimas pakeičiamas laikinai gyventi Lietuvoje tvarkyti… ar leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą bei keitimą užsieniečiams, kurie ketina studijuoti, mokytis, stažuotis, taip pat dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose ar profesiniuose mokymuose, ir taip pat už dokumentų išduoti, pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tvarkymą bei leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą ir keitimą užsieniečiams, kuriems leista pasilikti gyventi Lietuvoje, nes jie buvo ar yra prekybos žmonėmis aukos ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar teismu.

Taip pat yra dalykai, susieti su sprendimu išvengti dvigubo mokėjimo už tą pačią paslaugą problema, kai asmuo, jau sumokėjęs konsulinį mokestį už dokumentų dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimą, priėmimą ir perdavimą arba už civilinės būklės aktų registravimą ir dokumentų išdavimą, yra atleidžiamas nuo rinkliavos už tą pačią paslaugą.

Trečias, labai svarbus, aspektas, kad nustatomas naujas valstybės rinkliavos dydis, tiksliau, jo sumažinimas tuo atveju, kai už paso keitimą arba išdavimą bendra tvarka Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems nesukako 18 metų, taip pat tiems, kuriems jau sukako senatvės pensijos amžius, rinkliava yra mažinama perpus. Pabrėžiu, kad tokia lengvata buvo iki šiol, iki 2008 m. sausio 1 d. nustatyta Vyriausybės nutarimu patvirtintame Valstybės rinkliavos objektų ir šios rinkliavos dydžių sąrašo 2.11 punkte.

Taip pat įstojus į Šengeno erdvę ir pasikeitus įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatoms, vietoj ilgalaikių vizų šiuo metu yra nacionalinės vizos, todėl anksčiau buvo minimas atleidimas nuo valstybės rinkliavos už ilgalaikės vizos išdavimą. Šiuo metu tai reikėtų perrašyti kaip už nacionalinės vizos išdavimą. Prašytume pritarti.

PIRMININKAS. V.Čepas nori klausti. Prašom.

V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, manau, čia teigiami dalykai, nes ne tik sumažės, tai yra mažiau reikės mokėti pinigų, bet gal kiek supaprastės šita biurokratija. Norėčiau paklausti, kokia tų savotiškų lengvatų, už kai kurių dokumentų išdavimą sumažinti mokesčiai, konsulinis mokestis, sakėte, perpus, sumažinat apskritai rinkliavą už nacionalinio paso išdavimą, suma? Sakykite, apie kokią sumą mes čia kalbame? Kiek už visus šituos jūsų siūlomus dalykus biudžetas neteks pinigų? Tiesa, aš nežinau, ar visi pinigai eina į biudžetą, gal kur nors kitur tie pinigai eina?

R.ČIUPAILA. Reikėtų atsakyti, kadangi tik vienas klausiantis, gal ir labiau kompleksiškai. Bendrą sumą įvertinti sunku, bet atsižvelgiant į tai, jog užsieniečių, prašančių leidimo laikinai gyventi, po to ir nuolat ar dėl darbo sąlygų, ar kitų dalykų, šeimų susijungimo, vis daugėja, matyt, dėl imigracinės politikos liberalėjimo tik daugės, tai šios sumos galėtų didėti, bet yra vadovaujamasi, kaip minėjau, truputį kitais aspektais. Tai pirmiausia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais. Keičiantis teisės aktams ir dabar daugelį dalykų reglamentuojant jau ne be Vyriausybės nustatyta tvarka, o Rinkliavų įstatymu, kai kurie dalykai perkeliant paprasčiausiai buvo dingę, tai yra jie buvo, bet jų neliko.

Kita vertus, darytinas skirtumas tarp mokestinių dalykų ir rinkliavų. Jeigu mokestiniuose dalykuose atsispindi tam tikros sumos, surinktos už dokumentų išdavimą, keitimą, tai tokiu atveju antrą kartą, kai jau atvykstama į Lietuvą gyventi, už tą patį paprašyti dar kartą lyg ir nėra logiška.

Dėl mažinimo rinkliavos tam tikroms asmenų grupėms perpus. Šitas dalykas tam tikra prasme yra skatintinas. Pasas ar asmens tapatybės kortelė, įsigyjama asmens, jaunesnio nei 18 metų, dažniausiai tai yra pirmasis dokumentas, kurį įstatymas numato, jog asmuo turi įsigyti. Tam tikra prasme asmuo yra tarsi verčiamas jį įsigyti. Kita vertus, žinome, kad rinkliava yra renkama ne už ką kita, o kad būtų padengtos sąnaudos, kurių reikia dokumentams. Todėl mes manome, kad principas yra solidarus, teisingas, lygiai taip pat tai tiktų tiems asmenims, kurie yra pasiekę pensinį amžių, dėl jau kitokių pajamų statuso.

 

 

Seimo posėdis Nr.402 (2008-04-15, vakarinis)

Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2952 (pateikimas)

Pradedame vakarinio posėdžio darbotvarkės pirmąjį klausimą – Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-2952. Pateikimo stadija. Darbo grupės vardu – kolega A.Lydeka. Prašom į tribūną. Kolega A.Lydeka. Gerbiamasis Remeika, prašom nežlugdyti Seimo posėdžio ir neblokuoti pranešėjo. Viskas bus pasakyta laiku.

A.LYDEKA (LCSF*). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, labai ačiū už galimybę pagaliau pateikti jums naują Pilietybės įstatymo projektą.

Trumpai priminsiu, kad 2006 m. lapkričio mėnesį Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad tuo metu galiojančio ir dabar dar galiojančio Pilietybės įstatymo daug straipsnių prieštarauja Konstitucijai ir įstatymų leidėjas privalo jį taisyti pagal jų sprendimą. Po tokio Konstitucinio Teismo vertinimo ilgai niekas nesiryžo imtis šio darbo ir nebuvo aišku, kaip jį taisyti žinant užsienyje gyvenančių lietuvių reakciją. Tačiau Seimo valdyba 2007 m. lapkričio mėnesį sudarė darbo grupę dėl Konstitucinio Teismo nuostatų perkėlimo į Pilietybės įstatymą.

Darbo grupę sudarė Seimo pagrindinių frakcijų atstovai, taip pat teisininkai iš įvairių teisinių institucijų, migracijos specialistai, prezidentūros atstovai ir, be abejo, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai. Darbo grupė intensyviai dirbo keturis mėnesius ir Seime dabar yra užregistruotas bei pateiktas jums vertinti naujas Pilietybės įstatymo projektas.

Kadangi esate susipažinę su aiškinamuoju raštu, taip pat su pačiu įstatymo projektu, tik trumpai pateiksiu pagrindines šio naujo Pilietybės įstatymo nuostatas.

Atkreipiu dėmesį į tai, kad tai yra traktuojama, vertinama kaip naujas Pilietybės įstatymas, nes pagal juridinę techniką buvo keičiama daugiau negu pusė visų Pilietybės įstatymo straipsnių. Kalbant apie patį įstatymo projektą, be abejo, daugiausia diskusijų ir ginčų sukėlė klausimas, susijęs su galimybe apibrėžti asmenų ratą, tas grupes asmenų, kurie gali turėti dvigubą pilietybę. Tad svarbiausias šiuo atveju tampa 1 įstatymo…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vieną minutę! Kolegės ir kolegos, susikaupkime! Įstatymas tikrai ypatingas. Visi kalbėjome, kad jis vienas svarbiausių, bet kai tik jis prasideda, kitos kalbos ir kitos žinios, kurios, matyt, pasiekė kolegas, pasirodo kur kas svarbesnės. Prašom.

A.LYDEKA. Ačiū, Pirmininke. Kartoju. Šiuo atveju svarbiausias tapo įstatymo 1 straipsnis, kuriame numatyta, kas yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Šio straipsnio 1 dalis reglamentuoja pilietybės tęstinumą, numatyti tie keturi atvejai kaip tęstinumas ir prieš tai visų buvusių pilietybės įstatymų, t. y. kad Lietuvos pilietis nėra kitos valstybės pilietis – turi tik vieną Lietuvos pilietybę. Kaip ir nurodė Konstitucinis Teismas savo sprendime, yra sukurta nauja šio straipsnio 2 dalis, kurioje reglamentuojama, kas retais, išimtiniais atvejais gali turėti dvigubą pilietybę, t. y. turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę gali turėti dar ir kitos šalies pilietybę.

Trumpai atkreipsiu dėmesį, kolegos, kad numatytos kelios asmenų grupės. Viena iš svarbiausių ir, be abejo, plačiausia asmenų grupė yra Lietuvos piliečių vaikai. Pilietybės įstatymo projekto 8, 9 straipsniuose yra reglamentuojama, kad Lietuvos piliečio vaikas, nesvarbu, kur jis būtų gimęs – Lietuvoje ar kitoje užsienio valstybėje, nesvarbu, ar su gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę, ar neįgijo, turi teisę visais atvejais turėti Lietuvos Respublikos pilietybę. Šiuo atveju mes nesigiliname į kitos valstybės teisinę sistemą, ar ji suteikia tam gimusiam vaikui savo šalies pilietybę, ar nesuteikia.

Kita asmenų grupė numatyta kaip atskiras išimtinis atvejis. Tai yra politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų palikuonys. Tai yra trijų kartų palikuonys.

Taip pat išskirtinis, ypatingas atvejis, nes Lietuva neturėjo valstybingumo 1940–1990 metais, tad numatyta, kad per šį laikotarpį iš Lietuvos pasitraukę asmenys turi teisę, jei per tą laikotarpį įgijo kitos valstybės pilietybę, turėti ir Lietuvos Respublikos pilietybę neatsisakydami kitos valstybės pilietybės. Tai yra ne tik tie asmenys, bet ir trijų kartų palikuonys.

Taip pat įstatymo projekte numatyta ir kita asmenų grupė kaip atskiras atvejis. Tai yra tradiciškai, istoriškai gausiai gyvenantys lietuviai už Lietuvos Respublikos ribų valstybėse, su kuriomis Lietuva turi valstybinę sieną. Turima omeny, gerbiamieji kolegos, tai, kad per karus, per tam tikrą istorinį laikotarpį žmonės nekeitė savo gyvenamosios vietos, bet buvo kilnojama valstybinė siena. Tie žmonės nekalti, kad šiandien liko gyventi už Lietuvos Respublikos ribų. Tarkim, kaip pavyzdį galiu paminėti Gervėčius Baltarusijoje.

Taip pat numatyta tokia galimybė asmenims, dabar, šiais laikais, išvykusiems į kitas Europos Sąjungos šalis ir įgijusiems kurios nors iš tų šalių pilietybę, neprarasti Lietuvos Respublikos pilietybės, turėti dvi pilietybes. Darbo grupėje dėl to buvo daug diskutuota, tačiau darbo grupė priėmė šį sprendimą, nes Europos Sąjunga šiandien gyvena pagal gana jau vieningą teisinę sistemą, kalbant ir apie įdarbinimo sistemą, apie socialines garantijas ir kitus aspektus. Tad tokia jungtinė pilietybė, manome, visiškai neprieštarautų nei Konstitucijai, nei Europos Sąjungos teisinei sistemai šiandien.

Be abejo, kaip ir buvo prieš tai buvusiame įstatyme, taip ir naujajame projekte yra numatytas atskiras atvejis – Prezidento dekretu už nuopelnus Lietuvai suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę asmuo neatsisako savo turimos pilietybės ir gali turėti dvi pilietybes.

Šie klausimai sukėlė daugiausia diskusijų, buvo nagrinėti įvairūs atvejai, susiję su dvigubos pilietybės turėjimu, bet be jų, gerbiamieji kolegos, taip pat buvo keičiami ir kiti Pilietybės įstatymo straipsniai reaguojant į Konstitucinio Teismo sprendimą.

Atkreipiu dėmesį, tarkim, į „repatriacijos“ sąvokos vartojimą, dėl ko Konstitucinis Teismas pasakė, kad senajame Pilietybės įstatyme ši sąvoka buvo nekonstituciškai vartojama. Tad naujajame Pilietybės įstatyme tai išbraukta, panaikinta, taip pat dėl pilietybę patvirtinančių dokumentų, kad atitiktų mūsų šiandienos realijas, taip pat dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka sukonkretinti nuopelnai ir galimybės Prezidentui suteikti išimties tvarka savo dekretu tą pilietybę. Ir aibė visų kitų smulkesnių dalykų.

Taip pat gana reikšmingas dalykas šiame naujajame Pilietybės įstatyme yra tai, kad nuostatos iš buvusio Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo yra perkeltos į šį naująjį Pilietybės įstatymą. Jeigu jūs, gerbiamieji kolegos, pritarsite šiam naujajam įstatymo projektui, visiškai bus galima panaikinti Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymą ir visiems mums – ir politikams, ir kiekvienam piliečiui, tiek gyvenančiam Lietuvoje, tiek užsienyje – bus aiškiau išsiaiškinti įgijimą, dokumentų keitimo tvarką, išsaugojimo tvarką ir t. t., vadovaujantis, naudojantis tik vienu šiuo Pilietybės įstatymu.

Kaip žinote, kolegos, darbo grupė didžiąja balsų dauguma pritarė šiam įstatymo projektui, tačiau yra paskelbta ir atskiroji nuomonė, nes keli Seimo nariai vis dėlto nesutiko su tokiu projektu ir mano, kad yra paliekama gana daug lietuvių, kurie šiandien gyvena užsienyje ir neturi teisės išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę įgydami kitos šalies pilietybę. Tad atskirosios nuomonės esmė, kad turi būti numatyta kur kas platesnė grupė tų atskirų atvejų. Taip pat visiškai priešingą nuomonę išsakė trys teisininkai, dirbę darbo grupėje. Jie manė, kad šiame įstatymo projekte yra per plačiai numatytos tos asmenų grupės, kurios gali turėti dvigubą pilietybę, ir pasisakė, balsavo prieš.

Kadangi dėl vieno kraštutinumo buvo keli balsai prieš ir dėl kito kraštutinumo buvo keli balsai prieš, o daugelis darbo grupės narių pritarė tokiam įstatymo projektui, manau, jis yra gana racionaliai subalansuotas, surastas tas teisingas kompromisas. Toks įstatymo projektas turėtų atitikti Konstituciją, Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Konstitucinio Teismo sprendimą ir taip pat patenkinti kuo didesnės lietuvių, gyvenančių užsienyje, poreikį, norą ir galimybę turėti dvigubą pilietybę. Labai trumpai, kolegos…

PIRMININKAS. Laikas.

A.LYDEKA. …pateikiau šį įstatymo projektą. Jei bus klausimų, mielai į juos atsakysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti net 11 Seimo narių, o tam turim 10 minučių. Pirmasis – P.Auštrevičius. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų svarstomas klausimas yra svarbus tiek pavieniams žmonėms Lietuvoje, tiek visai mūsų tautai, tiek pačiai valstybei. Mes negalime net ir šio aspekto nuneigti. Akivaizdu, kad tautos nedalomumo, viena vertus, kita vertus – globalios Lietuvos koncepcija, kuri ypač akivaizdi šiuo metu, reikalauja iš mūsų, kaip jūs minėjote, kompromisinio sprendimo, bet ne kompromisinio sprendimo kokybės sąskaita, o gero ir rimto. Negaliu pritarti nuostatai, kai lietuviai pradedami skirstyti teritoriniu principu. O kaip tik toks sprendimas yra siūlomas jūsų teikiamame variante, kai tik Europos Sąjungoje apsigyvenusiems lietuviams, kurie turi tokią teisę, yra išlaikomos pilietybės garantijos. Ar jūs nemanote, kad Lietuvos piliečių, gyvenančių Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir daugelyje kitų liberalių vakarietiškų valstybių teritorijose, ten, kur jie turi teisę ir galimybę gyventi…

PIRMININKAS. Laikas.

P.AUŠTREVIČIUS. …pilietybės teisių atėmimas nėra jų teisių, kartu valstybės, Lietuvos valstybės, teisės pažeidimas?

A.LYDEKA. Labai ačiū už tikrai gerą klausimą. Išties mes lengvai galim visi sutarti ir išbraukti iš įstatymo projekto Europos Sąjungos šalių piliečius ir susiaurinti asmenims, lietuviams, gyvenantiems užsienyje, galimybę turėti dvigubą pilietybę. Tačiau manom, kad vis dėlto yra tokia galimybė įstatyme rašyti Europos Sąjungos šalis, nes jūs, kaip gerai susipažinęs su Europos Sąjungos teisine sistema, suprantate, kad šiandien šiek tiek gal ir avansu galima įvardyti, kad Europos Sąjunga yra lyg tam tikra konfederacija valstybių, nors teisiškai tai yra truputį kitas statusas. Tad ir tokia jungtinė Lietuvos ir Airijos, Lietuvos ir Vokietijos pilietybė, mes manom, neprieštarautų Konstitucijai ir atitiktų lūkesčius tų žmonių, kurie šiandien gyvena kaip lietuviai, Lietuvos piliečiai kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Kai kalbama, ar dar labiau išplėsti, tai tikrai iš esmės niekas iš darbo grupėje dirbančių teisininkų tokios galimybės nematė. Jeigu mes įrašytume kitas garbingas valstybes, kaip Jungtines Amerikos Valstijas ir ten gyvenančius piliečius, Kanadą ir t. t., tai kokiu kriterijumi remiantis galima diskriminuoti Lietuvos piliečius, gyvenančius Australijoje, Argentinoje ir kitose valstybėse? Vadinasi, būtų sugrįžta prie senojo Pilietybės įstatymo, kuriame, kaip jūs žinote, ir buvo numatyta, kad visiškai visi Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę, jei nori tokią teisę išsaugoti, turi tokią teisę. Deja, Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimai mums, gerbiamieji Seimo nariai, yra privalomi. Tad, matyt, šiuo atveju yra galimybė tik siaurinti, o ne plėsti. Bet, be abejo, yra svarstytini visi variantai ir toliau, per kitus šio įstatymo svarstymo procesus.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Steponavičius. Prašom, kolega. Jūsų klausimas.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Nežinau, ar tribūnoje esantis kolega girdi per visą salės šurmulį, bet mano klausimas pratęsia P.Auštrevičiaus iškeltą klausimą. Jūs čia apeliuojate į kitus teisininkus, jūs kalbate apie tam tikrą imperatyvą, kurį formuluoja Konstitucinis Teismas, bet jūs pats, kaip darbo grupės vadovas ir kaip politikas, pasakykite, ar jūs asmeniškai pritarsite dalies Seimo narių siūlymui ir darbo grupėje dirbusiųjų siūlomai pataisai, kad ne be galo plėsti, o išplėsti galimybę išsaugoti NATO valstybėse narėse gyvenantiems mūsų piliečiams. Turiu omenyje tiek JAV, tiek Kanadą, tiek Norvegiją. Panašių precedentų mūsų įstatymuose mes esame turėję. Vadinamieji europiniai ir transatlantiniai kriterijai, primenu jums, gerbiamasis kolega, žemės pardavimo įstatymuose ir dar kituose buvo numatyti. Tai nėra jokia naujovė. Aš klausiu jūsų paties, ar jūs pats asmeniškai, pamatęs ir išeivijos reakciją, būtumėte linkęs tam pritarti?

A.LYDEKA. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūs puikiai žinote, kad aš visada pasisakiau ir dabar pasisakau už kuo liberalesnį Pilietybės įstatymo variantą, kad kuo daugiau Lietuvos piliečių, jei jie turi tokį poreikį, turėtų teisę, galimybę išsaugoti ir Lietuvos Respublikos pilietybę įgydami kitos šalies pilietybę. Deja, senąsias Pilietybės įstatymo, kurio, kaip žinote, vienas iš autorių aš ir esu, nuostatas Konstitucinis Teismas priėmė. Tad šiandien mąstyti apie diskriminaciją tarp Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Amerikoje ir gyvenančių Australijoje, tikrai nematyčiau tokio pagrindo. Manau, arba mes turim politiškai sutarti, kad visose valstybėse, arba sutarti, kad jokiose valstybėse tokios teisės piliečiai neturi.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Dumčius. Prašom, profesoriau.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Klausimas yra analogiškas prieš tai buvusiems klausimams. Gerbiamasis grupės vadove, ar mes turim skriausti mūsų senuosius Lietuvos emigrantus, kurie kovojo už Lietuvą, padėjo Lietuvai kiek galėdami, ir dabar nuvilti juos nesuteikiant tos galimybės? Ar neatrodo jums, kaip grupės vadovui, kad dar yra ir kitų nuomonių? Mes visi gerbiam tuos lietuvių emigrantus, ar nereikėtų kokio nors visuotinio pasiūlymo šiam įstatymui, kad jį pataisytume, kad sutartume, kaip jūs sakot, politiškai, nes jų jau nedaug yra likę? Tai būtų priedermė – mūsų tautinė lietuviška priedermė jiems suteikti dvigubą pilietybę.

A.LYDEKA. Labai ačiū. Truputį keistokai nuskambėjo jūsų klausimas. Kaip jūs žinote, aš visada pasisakiau ir dabar pasisakau, kad kiek įmanoma kuo daugiau asmenų turėtų galimybę turėti dvigubą pilietybę. Skriausti mūsų išeivijos vienareikšmiškai jokiu būdu negalima. Bet esmė, gerbiamasis kolega, neužmirškite, koks yra Konstitucinio Teismo sprendimas. Jūs, kaip Seimo narys, neturite teisės nesilaikyti, nesivadovauti Konstitucinio Teismo sprendimais, juos ignoruoti, jų nevertinti ir t. t.

Jeigu kas nors pasiūlys geresnį variantą, kad kaip nors kitaip įmanoma keisti Pilietybės įstatymą, aš vienareikšmiškai būsiu už ir kaip darbo vadovas, ir šiaip kaip pilietis, ir Seimo narys A.Lydeka.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Ažubalis. Prašom, kolega, klausti.

A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, štai čia yra trečia grupė asmenų, kuriems jūs siūlote suteikti pilietybę, tai asmenims, kurie iki 1940 metų turėjo Lietuvos pilietybę ir pasitraukė iš Lietuvos laikotarpiu nuo 1940 metų iki 1990 metų, šių asmenų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams. Jūs norite pasakyti, kad tokiu atveju pilietybę galės gauti ir tie asmenys, kurie savo noru sovietų laikais išvažiavo, repatrijavo iš okupuotos Lietuvos. Kitas dalykas, pačiame įstatyme jau neliko šios nuostatos, kad jei šie asmenys, jų vaikai ir provaikaičiai nerepatrijavo. Tai reiškia, kad neaišku, kokiam skaičiui asmenų bus taikomas naujasis įstatymas, ir neaišku, kodėl Lietuvos valstybė šia išimtinę teisę turėti dvigubą pilietybę nori suteikti ir tiems asmenims, kurie išvyko į savo etninę tėvynę arba į kitas valstybes ir prisiekdami tapo tų valstybių piliečiais.

PIRMININKAS. Laikas. Prašom.

A.LYDEKA. Ačiū, gerbiamasis kolega, už labai gerą klausimą. Kaip žinote, pats atstovavau Seimo interesams Konstituciniame Teisme ir bandžiau visomis įmanomomis priemonėmis apginti šią poziciją, kurią jūs išdėstėte. Deja, Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad repatriacijos sąvokos vartojimas yra visiškai antikonstitucinis, diskriminacinis, ir ši sąvoka negali būti vartojama Pilietybės įstatyme. Pagal jo sprendimą yra pakeistas šis Pilietybės įstatymas.

Kalbant apie pirmą jūsų klausimo dalį dėl asmenų, pasitraukusių per okupacinį laikotarpį, tai taip, nė vienas mūsų nesame teisėjas, kodėl jie pasitraukė iš Lietuvos, ar todėl, kad jie kovojo su okupacine valdžia ir emigravo į Ameriką, Australiją ar kitur, ar tiesiog taip atsitiko ir jie netyčia pasitraukė. Taip, tie žmonės, jei jie patys asmeniškai norės, galės turėti Lietuvos Respublikos pilietybę, nes tuo metu, kai jie pasitraukė, nebuvo nepriklausomos Lietuvos valstybės, ir kartu išsaugoti turimą Amerikos, Australijos ar kitos valstybės pilietybę.

PIRMININKAS. Ačiū. I.Degutienė. Prašom, kolege, klausti.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, viena vertus, darbo grupė norėjo kaip geriau išspręsti dėl visų emigravusių ir svetur gyvenančių lietuviams, nesvarbu, ar žmonės išvyko iš Lietuvos prieš karą, ar dabar išvyksta. Aš gavau nemažai elektroninių laiškų iš išeivių, gyvenančių Australijoje, Kanadoje, Amerikoje, kurie nepatenkinti darbo grupės parengtu įstatymo projektu. Jūs labai daug dirbote, esate pradininkas ir pirmojo Pilietybės įstatymo. Vis dėlto ką mums visiems šiandien reikia padaryti, kad visi mūsų išeiviai, nesvarbu, kada išvažiavo, kur išvažiavo, liktų patenkinti. Man susidaro toks įspūdis, kad lyg vėl situacija be išeities. Ačiū.

A.LYDEKA. Ačiū už klausimą. Galiu tik pakartoti gerbiamajai kolegei ir kitiems gerbiamiesiems kolegoms, kad tokia yra Lietuvos Konstitucija, o tai reiškia, kad toks yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, sprendimas dėl Pilietybės įstatymo atitikimo. Yra vienintelė išeitis: norint įteisinti visiems užsienyje gyvenantiems lietuviams galimybę turėti dvigubą pilietybę, reikia keisti Konstituciją ir numatyti tokią absoliučią galimybę visiems turėti dvigubą pilietybę. Šiandien turime tą situaciją, kokią turime, tokią Konstituciją, tokį Konstitucinio Teismo sprendimą.

 

 

Seimo posėdis Nr.403 (2008-04-17, rytinis)

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 3, 6, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1955(3*) (priėmimas)

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš daug kartų esu tuo klausimu kalbėjęs ir dar kartą noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šis projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms – asmenų lygybės prieš įstatymą. Nepamirškime, kad pagal darbo sutartis dirbančių asmenų yra tiek policijoje, tiek ir kitose statutinėse organizacijose. Šiuo atveju asmenys, kurie neturi teisės pagal kitus įstatymo straipsnius tapti statutiniais pareigūnais (pavyzdžiui, gali būti teistas, gali neatitikti sveikatos reikalavimų, gali neatitikti amžiaus reikalavimų), automatiškai bus paversti statutiniais pareigūnais. Kitų asmenų atžvilgiu, kurie buvo atleisti ir išėjo į pensiją anksčiau laiko dėl tų reikalavimų įgyvendinimo, bus didžiulė neteisybė. Kitas atvejis, kad visi tie asmenys greičiausiai, tik įgavę šį statusą, iš karto išeis iš tarnybos arba bus atleisti pagal bendrus sveikatai, amžiui, išsilavinimui keliamus reikalavimus. Todėl kalbėti apie tai, kad mes čia vykdome socialinį tiesingumą, atkuriame teisingumą, yra populizmas ir neatsakingumas.

Valstybės tarnyboje, statutinėje tarnyboje bus įvesta ydinga reguliavimo praktika, kai vadovaujantis populistiniais motyvais yra priimami neatsakingi sprendimai. Aš raginu balsuoti prieš šį projektą, juo labiau kad jis neatitinka Konstitucijos.

R.ŠUKYS. Aš suprantu, kad kolegė yra nepatenkinta, kad gauna kitokią nuomonę. Nereikia visų laikyti, atsiprašau, irgi nesuvokiančiais. Jūsų anksčiau pateiktą įstatymų paketą mes jau svarstėme. Jeigu šis įstatymas bus priimtas, kiti įstatymai, tiek Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimas, tiek vidaus tarnybos statuto pakeitimai, kiti, kurie automatiškai kai kuriuos asmenis padarys statutiniais tarnautojais, po to automatiškai juos dėl to, kad sveikata neatitinka, teks atleisti, eis jau be jokių svarstymų. Šis įstatymas, aš noriu pasakyti, mes puikiai suvokiame, ką tai reiškia. Tai reiškia, kad netgi ir tiems asmenims, kurie dabar buvo ministro įsakymu, tarkim, sustatutinti, jeigu ir neatitiko amžiaus, pratęsus jiems amžiaus limitą, visas darbo stažas, įgytas pagal darbo sutartį atitinkamose pareigose, bus įskaičiuotas skiriant valstybinę pensiją. Tik tam dar reikės pakeisti Valstybinių pensijų įstatymą, kurį mes keisime automatiškai. O koks darbo skirtumas? Yra didžiulis skirtumas. Asmeniui, dirbančiam pagal darbo sutartį, ar būtų vairuotojas, ar būtų… jis vis tiek vadinamas ugniagesiu, ar kitam asmeniui, dirbančiam ugniagesiu, dirbančiam nuo 8 iki 17 valandų, nepamaininį darbą, ne paromis budinčiam, niekada nebuvo galima įsakyti, neduok Dieve, įvykus avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje, eiti ir likviduoti gaisrą, žinant, kad jis galbūt žus, jam sulyginamos ir suteikiamos visos tos pačios socialinės garantijos, lyginant su tais asmenimis, kurie laikėsi visos statutinės tvarkos ir būtų rizikavę, ir rizikavo likviduodami ne vieną cheminę avariją savo gyvybe ir sveikata. Dirbančiam pagal darbo sutartį tokių pareigų ir prievolių niekas negalėjo nustatyti ir negalėjo duoti tokių įsakymų. Taigi neklaidinkime, gerbiamieji. Ir gerbiamieji, jeigu jūs esate geri savo sričių specialistai, tai aš laukiu ir palaikysiu visada jūsų įstatymus ir projektus, tikrai bus apie ką diskutuoti. Jūsų srities. Tačiau, kai valstybės tarnybos klausimais, vidaus tarnybos statuto klausimais, Konstitucijos klausimais jūs tokiais argumentais naudodamiesi ginčijatės, atleiskite, tai yra nekorektiška.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš esmės problema tikrai dėl pareigūnų ir karių pensijų yra aktuali, bet man atrodo, kaip visada jinai sprendžiama šiek tiek tokioje rinkiminėje aplinkoje, ir tas kelia labai didelį nerimą. Man labai gaila, kad nebuvo įsiklausyta į pono R.Šukio argumentus dėl to, kad šis įstatymas tuo, ką mes šiandien priimsime, dar nesibaigs. Be jokios abejonės, reikia prisiminti visus pensininkus, kurie prašė pensijos nuo 1995 metų. Mes tuoj pat didiname šitą skaičių, taip atsiras pareigūnai, kurie taip pat pradės reikalauti tų pinigų. Tie, kurie šiandien balsuoja, o balsuoja daugiausia opozicija, turėdama omenyje tai, kad per kitus rinkimus laimės ir ateis į valdančiąją poziciją, jiems šitos problemos ir bus paliktos spręsti. Taigi šiandien jie balsuodami sau užsikrauna labai didelę finansinę naštą ir kaip jie spręs ją, kaip jie paskui apgaudinės tuos statutinius ar nestatutinius pareigūnus, tai yra jų problemos. Siūlau balsuoti prieš. Ačiū.

R.ŠUKYS. Kolegos Darbo partijos atstovai, ponia Pitrėniene, ponia Žvikiene ir pone Daukšy, aš noriu labai aiškiai pasakyti, kad jūsų… Aš pirmą kartą pasakau tai, ko nepadarė koks nors buvęs ministras, ypač sunku kalbėti apie ministrą, kuris buvo iki manęs. Šis statuto pritaikymo procesas buvo pradėtas, kai jau dirbo Vyriausybė, kuriai vadovauja G.Kirkilas, kai dirbau ministru aš. Visi žmonėms, kuriems pagal įstatymą buvo galima pritaikyti statutą, jis buvo pritaikytas. Dabar iš esmės liko žmonės, kurie neatitinka Vidaus tarnybos statuto reikalavimų ir kuriems negali būti pritaikytas statutas nei pagal dabar galiojantį įstatymą, nei juo labiau pagal jūsų teikiamas pataisas. Gerbiamieji, jūsų ministrui vadovaujant vidaus reikalų sistemai, buvo taikomi mažinimo koeficientai, todėl kentėjo pareigūnai, jūsų ministras ir jūsų partija, sudaranti valdančiąją daugumą, to klausimo nesprendė ir neišsprendė. Jūsų ministrui vadovaujant statutiniams pareigūnams darbo užmokestis nedidėjo taip, kaip dabar policijos pareigūnams padidėjo biudžeto darbo mokos fondas 30 %, o pasienio pareigūnams – 40 %. Analogiškai iki 25 % didėja ir žemiausios grandies pareigūnams, gaisrininkams. Taigi priekaištai ne tuo adresu. Jeigu turite klausimų, kodėl kažkas nepadarė Vidaus reikalų ministerijoje kažko, tai adresuokite tuos klausimus savo kolegai buvusiam ministrui Gintarui Jonui Furmanavičiui. Taigi priekaištai nepagrįsti. Įstatymas yra blogas ir prieš jį balsuoti būtina, jis neatitinka Konstitucijos.

 

 

Seimo posėdis Nr.406 (2008-04-22, vakarinis)

Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2688(4*) (priėmimo tęsinys)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Kartais mes čia, Seime, galbūt dažnai paskubame, bet svarbiausia ne tai, kad paskubėjome, o tai, kad sustojome ir pasitaisėme. Jeigu mes principingi arba šnekame apie tai, kad nereikia reklamos, tai man atrodo, bet kokios organizacijos spausdamos negali prispausti Seimo narių. Mes esame principingi ir tikrai nenorime, kad reklama grįžtų į televizijos transliacijas. Jei manome, kad logotipai yra ne reklama, tai taip ir priimkime, taip ir kalbėkime. Jeigu kai kurios komisijos sugalvos kitokių principų, kad mes nepakankamai aiškiai viską išdėstėme, dar kartą sugrįšime ir pataisysime. Man atrodo, reikia balsuoti už šį įstatymą, bet man įdomiausia tai, kad į kadencijos pabaigą kai kurie Seimo nariai suprato, kad jie nieko nesupranta. Čia yra pagrindinis dalykas. Todėl siūlau balsuoti už, ir jie paskui viską išsiaiškins.

 

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymui“ projektas Nr.XP-2904(2) (pateikimas)

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pažiūrėti iš tiesų į nutarimą, kuris siūlomas po pateikimo priimti. Iš tiesų pranešėjas nebuvo nuoširdus. To nutarimo esmė yra iš esmės paklausti Konstitucinio Teismo, ar Respublikos Prezidentas, pasirašydamas tokį dekretą, šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos, ar nesulaužė priesaikos. Tai išplaukia iš paklausimo nuostatos, kur prašoma pasisakyti dėl atitikimo 82 straipsnio 1 daliai. Būtent tai susiję su priesaika būti visiems lygiai teisingam, vykdyti Konstituciją ir kitus dalykus. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad tuos dokumentus, kuriuos anoniminiu būdu, lygiai taip pat, kaip ir turbūt ponui V.Mazuroniui, kažkas pateikia ir drįsčiau net įvardyti kas – tas, kas galėjo prieiti prie įvairių dokumentų, prieiti prie įvairių interpretacijų, vėliau skleisti tą medžiagą spaudai ir bijo pasirašyti. Aš tuos dokumentus išnagrinėjęs galiu aiškiai pasakyti: kokio nors aiškaus ryšio tarp paramos, suteiktos fizinių asmenų, ir pilietybės suteikimo neįžvelgiau, ten nėra to ryšio.

Taigi, gerbiamieji kolegos, jeigu mes norime diskredituoti, šmeižti Prezidentą, jeigu viena partija siekia revanšo, tai taip tiesiai ir sakykime. Tačiau negriaukime valstybės, kartu savo ir Seimo autoriteto. Vieną kartą reikia sustoti. Aš balsuosiu prieš.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Na, norėčiau pasakyti, kad R.Šukys nieko asmeniškai netraiškė ir nieko nesiruošia traiškyti. Tačiau žiūrint į pačią situaciją ir kalbas, mane vėl žavi tandemas: Tėvynės sąjunga ir liberalai demokratai. Niekaip negaliu suprasti, kas jus dar vienija be šitų išorinių balsavimų ir kokie motyvai jus gena viduje? Girdint argumentus, kad čia vyksta, nematyti proceso, kas darosi toliau, na, aš niekaip negaliu suprati. Aš suprantu P.Gražulį, jis jau nuteisė Valdą Adamkų. Nes jo kalboje pasakyta, kad jis yra kaltas. Jie net nesikreipė į teismą, jie pasakė kaltas. Bet kas jus vienija, aš stebiuosi.

 

Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2995 (pateikimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teisingai pasakėte, jog projektų yra ne vienas šita tema, ir todėl kartais atrodo, kad beldžiatės, veržiatės pro atviras duris. Pirmieji projektai, skirti griežtinti visoms rinkimų išlaidoms ir rinkimų kompanijoms, buvo pateikti dar 2006 m. spalio mėnesį, registracijos numeris nuo Nr.XP-1708 iki Nr.XP-1712. Per dvejus pusantrų metų vienintelis institutas Seime, išnagrinėjęs juos, – Antikorupcijos komisija. Jūsų Audito komitetas irgi buvo papildomas tiems projektams, kodėl jūs jų nenagrinėjote, kodėl rašote savo, nors ankstesni yra beveik tapatūs jūsų pateiktam? Dėkoju.

E.PUPINIS. Tas ir yra, kad beveik tapatūs, bet ne visai tapatūs. Iš esmės šie pateikti siūlymai yra diskusijų rezultatai, ką reikėtų akcentuoti. Manau, kad turėtų būti priimti tie įstatymų projektai, šiandien kai kurie iš jų teikiami, ir galbūt frakcijose dar bus padiskutuota, ypač komitetuose, kurie svarstys. Šiuos sprendimus sujungus, bus galima pasiekti rezultatą.

 

Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2662(2A). Politinių partijų įstatymo 8, 9, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2984. Prezidento rinkimų įstatymo 32 ir 42 straipsnių pakeitimo ir įstatymo projektas Nr.XP-2985. Seimo rinkimų įstatymo 37, 39, 50 ir 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2986. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2987. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 38, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2988. Referendumo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2989. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2990. Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo  įstatymo projektas Nr.XP-2991. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo  įstatymo projektas Nr.XP-2992 (pateikimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, kelia truputį abejonių (norėčiau paprašyti, kad jas išsklaidytumėte) jūsų siūlymas, kad partijos nariai privalo deklaruoti savo turtą ir lėšas. Kai įvesime Lietuvoje visuotinį pajamų deklaravimą, klausimas atkris pats savaime. Bus išspręstas visuotiniu principu, bet tikrai kelia abejonių, nejaugi paprasto, eilinio partijos nario lėšos ir pajamos prisidėtų prie bendro politinio klimato skaidrinimo, dėl ko mes visi jaudinamės ir kam skirti projektai. Ar nemanote, kad tokie papildomi ribojimai paprastiems partijų nariams gali tik dar labiau atbaidyti žmones nuo tapimo partijų nariais, nes kiek atsiranda papildomų rūpesčių, net jeigu ir nesi joks kandidatas ar pretendentas į kandidatus. Ar tikrai manote, kad ši pataisa padės pasiekti keliamus tikslus?

Taip pat atkreipiu dėmesį dėl 2 %, projektas Nr.XP-2992. Jis yra visiškai identiškas projektui Nr.XP-1711, kuriam Seimas po pateikimo buvo pritaręs 2006 metų spalio mėnesį. Kablelis su kableliu, viskas identiška. Tikrai kviečiu atkreipti dėmesį, kas daroma pačiame Seime, nes teikiate visiškai identiškus projektus. Dėkoju.

A.RAULIČKYTĖ. Dėkoju. Galėčiau atsakyti taip. Ši nuostata buvo apgalvota. Tikrai buvo svarstyti tie argumentai, kad iš tikrųjų tai gali tam tikra prasme atbaidyti žmones nuo stojimo į politines partijas, bet vis dėlto buvo apsispręsta, kad tai yra proporcinga priemonė. Vėl pakartosiu politinės partijos tikslus. Iš tikrųjų yra tikslas dalyvauti valstybės valdyme. Šie asmenys iš tikrųjų gali kandidatuoti. Jeigu jie kandidatuos arba į savivaldybes, arba į… jie iš karto turės deklaruoti, bet lygiai taip pat kartu panaikinus galimybę tiesiogiai fiziniam asmeniui mokėti… mokėti juridiniams asmenims, ši vieta lieka kaip galimybė piktnaudžiauti. Tam, kad užkirstume kelią, kad būtent per narius nebūtų sumokami, tiesiog neateitų pinigai, yra sistemiškai žiūrima, nes jeigu būtų palikta galimybė, niekaip nežiūrima, kokius mokesčius moka partijos nariai, liktų landa piktnaudžiauti. Siekiant to išvengti, iš tikrųjų yra įtvirtinta pareiga deklaruoti.

Dėl įstatymo 2 % iš tikrųjų mes tai žinome, bet Prezidentas teikia visą paketą būtent, kaip… Paketą pakeitimų, kurie yra privalomi tiems pagrindiniams dviem įstatymams keisti. Čia šiuo atveju galime sakyti, kadangi nėra to normalaus reglamentavimo, kaip yra, kokie pagrindiniai ir kokie yra lydimieji, kad jų būtų galima neteikti arba duoti tas nuorodas, taip ir būtų pasielgta, bet jie yra sudedamoji dalis viso paketo.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamoji patarėja, mano klausimas kiek bendresnio pobūdžio. Jūs daug gražių žodžių teoriškai pasakėte stovėdama tribūnoje, kaip turėtų būti, kaip jūs manote, kaip turėtų būti. Suprantu, kad šias pataisas rengė ne Prezidentas, rengėte jūs ir jūsų vadovaujama grupė. Mano du klausimai. Ar jums teko kada nors dalyvauti rinkimuose nepriklausomoje Lietuvoje? Ar jums teko būti partijos nare, bent vienos realiai? Ne iš vadovėlio, ne sėdint prie stalo, o žinant, kaip funkcionuoja politinis gyvenimas. Nes įspūdis man toks, kad trečdalis šių pataisų yra perkeltos iš to, kas Seime jau pritarta po pateikimo, trečdalis yra teoriškai sumąstyta kažkur perskaičius vadovėliuose, o trečdalis iš viso netyčia pateko. Ir gaunam gerais norais grįstą kelią į pragarą. Gerų norų vedini. Tai toks įspūdis. Aš dar kartą kartoju: ar teko dalyvauti rinkimuose kaip kandidatei ir ar buvote partijos nare?

A.RAULIČKYTĖ. Tai nėra susiję. Galiu pasakyti labai aiškiai, kad šiuo atveju visi argumentai buvo apsvarstyti. Buvo ieškoma sisteminio sprendimo. Visi variantai už ir prieš buvo svarstomi. Ir tas pateiktas modelis – taip, jis yra radikalus. Bet Prezidentas labai aiškiai sakė, kad jis nori radikalaus sprendimo, nes daliniais sprendimais mes problemų neišspręsime. Kamšant po vieną skylę, iš karto atsiranda kita. Jeigu norima tikrai iš esmės spręsti, reikia parodyti politinę valią ir imtis radikalių sprendimų.

 

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1469A (pateikimas)

V.VOLČIOK (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl jūs pasirenkate būdą, kad tas lubas būtinai reikia susieti su vidaus darbo užmokesčiu? Būtų įdomu sužinoti, kaip mūsų kaimynai lenkai ir estai reguliuoja „Sodros“ lubas ir kiek piliečių paliestų šis įstatymas? Ačiū.

R.VILPIŠAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Lenkijoje ir Latvijoje ši priemonė yra taikoma, o Estijoje netaikoma. Kodėl Estijoje, netaikant šios priemonės, tiesioginės užsienio investicijos yra kur kas didesnės negu Lietuvoje, apie tai būtų galima kalbėti gana daug. Mūsų nuomone, tai atspindi Estijoje anksčiau pradėtas reformas, nuoseklesnę mokesčių politiką, ankstesnį užsienio investuotojų dalyvavimą privatizavimo procese, mažesnį korupcijos lygį ir kitas priežastis. Lygiai taip pat, kaip mes sakome, ir Lietuvoje „Sodros“ lubų įvedimas kaip viena priemonė problemų nesprendžia. Tai turėtų būti viena iš daugelio priemonių kartu sprendžiant ir kitas problemas – tiek biurokratizmo, tiek užsieniečių teisinės padėties, kas dabar trukdo atvykusiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams, pavyzdžiui, mokslininkams, vadinamiesiems protams, iš užsienio žymiausių universitetų atsivežti savo sutuoktinį… dvejus metus. Yra visas kompleksas priemonių iš kurių, Prezidento nuomone, „Sodros“ lubų nustatymas galėtų būti viena iš priemonių.

PIRMININKAS. J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, minėjote Latviją ir Lenkiją, tačiau galime vardyti ir daugiau pavyzdžių. Iš viso „Sodros“ lubas turi aštuoniolika Europos Sąjungos valstybių, tai yra du trečdaliai mūsų bendros ekonominės erdvės. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad ši praktika kitose šalyse pasiteisina. Gal jums kartais yra žinoma (man nepavyko surasti besidomint), ar buvo atvejų, kai valstybė, įvedusi „Sodros“ lubas, po to dėl kokių nors motyvų jų atsisakytų? Neskaitant Lietuvos, kurioje vieną sykį jau toks eksperimentas darytas. Čia jau pas mus toks bandymas buvo, bet kitose valstybėse? Dėkoju.

R.VILPIŠAUSKAS. Dėkoju. Kitose valstybėse tokių atvejų nežinom, bet aišku, kad priėmus tam tikrą sprendimą, gerai yra jo laikytis. Tokiu atveju, jeigu iškiltų klausimas dėl „Sodros“ biudžeto būklės, nors šiuo metu yra didelis rezervas, nepaisant šių metų pradžios deficito, vis dėlto tada vertėtų aiškiai nustatyti kompensaciją iš valstybės biudžeto perkeliant iš vieno į kitą tam, kad būtų kompensuoti „Sodros“ nuostoliai. Tai geriau negu vėl atšaukti priimtą sprendimą.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto siūlyčiau nebijoti svarstyti paties sumanymo ir priimti sprendimus. Todėl pritarimas po pateikimo būtų logiškas ir prasmingas.

Dabar apie patį turinį. Įvertinkime mūsų situaciją regione ir bendrajame Europos Sąjungos kontekste. Pasikartosiu, bet 18 Europos Sąjungos valstybių tokią praktiką taiko. Kaimynai latviai taiko, kaimynai lenkai taiko ir čia mes tikrai pralaimime.

Toliau. Kvalifikuotas darbas Lietuvoje irgi yra, visą regioną palyginus, bene labiausiai apmokestinamas. Konkuruoti dėl kvalifikuotų specialistų tiek Europos Sąjungos, tiek pasaulio darbo rinkoje mūsų darbdaviams tampa sudėtingiau ir sudėtingiau. Teisingai buvo pastebėta, kad „Sodros“ lubų įvedimas nebus panacėja, bet tai yra viena iš sudėtinių dalių sprendžiant šį klausimą ir siekiant tokio rezultato, kad Lietuvos paveikslėlis konkurencingos ekonomikos kontekste atrodytų kur kas patraukliau, negu atrodo dabar. Jeigu turime galimybę šį patrauklumą garantuoti, manau, tai ir turime padaryti. Siūlau pritarti po pateikimo ir toliau galėsime nagrinėti šį labai svarbų klausimą.

 

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1643 (pateikimas)

Taigi darbotvarkės 2-9 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas – V.Volčiokas. Prašom.

V.VOLČIOK (LCSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutarimą. Konstitucinis Teismas savo nutarimu pripažino, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostatas… Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama referendumus, organizuoja referendumo dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose papildomų biuletenių, kuriuose kartu su referendumo biuletenio tekstu valstybine kalba yra šio teksto vertimas į savivaldybės teritorijoje tradiciškai gausiai gyvenančios tautinės mažumos kalbą, spausdinimą.

Šie biuleteniai naudojami balsuojant tose referendumo apylinkėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma ir balsuoja miesto, rajono paštuose. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniui. Konstitucija nesuponuoja to, kad piliečiams, nemokantiems valstybės kalbos, turi ar gali būti sudarytos kokios nors ypatingos palengvintos sąlygos dalyvauti valdant savo šalį,.. kad tokie piliečiai turi būti kaip nors dar labiau ir dirbtinai skatinami dalyvauti referendumuose ar kituose balsavimuose, kuriuose yra priimami valstybinės reikšmės sprendimai. Todėl referendumo biuleteniai turi būti spausdinami tik valstybine kalba. Priešingu atveju būtų ignoruojama konstitucinė valstybinės kalbos samprata, suponuojanti būtent valstybinės kalbos vartojimą priimant valstybinės reikšmės sprendimus. Taip pat būtų nukrypstama nuo iš Konstitucijos kylančio pilietiškumo imperatyvo, Konstitucijoje įtvirtintos valstybinės bendruomenės, pilietinės tautos sampratos.

Teikiamu įstatymo projektu, pripažįstančiu netekusiu galios prieštaraujančia Konstitucijai… Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 5 punkto nuostata pašalinamas šis prieštaravimas. Prašau balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Pone pranešėjau, dar palaukite sekundę. Vienas klausimas. V.Čigriejienė nori klausti.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs paskaičiavote, kiek tai valstybei kainuos, jeigu bus verčiama dar į kitą kalbą?

PIRMININKAS. Atvirkščiai, gerbiamoji pranešėja.

V.VOLČIOK. Gerbiamoji pranešėja, kaip tik ši nuostata šalinama, kad nebūtų vertimų, ir apskritai tam įstatymui įgyvendinti nieko nekainuos. Išvis išbraukiama ta nuostata.

 

 

Seimo posėdis Nr.407 (2008-04-24, rytinis)

Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms ir Europos Sąjungos kovinei grupei priskirtų Lietuvos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos arba Europos Sąjungos Tarybos patvirtintose tarptautinėse operacijose“ projektas Nr.XP-2993 (pateikimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Lietuva jau ne pirmus metus dalyvauja tose operacijose, taip pat NATO greitojo reagavimo pajėgoms teikia savo pajėgas. Pastarieji NATO samitai (tiek Bukarešte, tiek praeitais metais Rygoje vykęs) kaip vieną iš pagrindinių uždavinių ir nurodo, kad aljansas turėtų greitojo reagavimo pajėgas, kurias prireikus būtų galima per 5 kalendorines dienas skubiai dislokuoti kurioje nors vietovėje. Mūsų nedidelis indėlis į bendrą strateginį aljanso vyksmą irgi turi būti atliekamas, ir šis nutarimas suteikia teisę ir galimybę tai daryti, tęsti tai, kas jau yra vykdoma ir šiuo metu. Todėl kviečiu pateikimui pritarti.

 

 

Seimo posėdis Nr.408 (2008-04-24, vakarinis)

Įstatymo „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo“ projektas Nr.XP-2997(2*)ES (svarstymo tęsinys)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, po tokios ugningos profesoriaus kalbos pasakyti ką nors įdomaus ir naujo, be abejo, be galo sunku. Juo labiau kad šiandien svarstydami šį klausimą išklausėme visų komitetų nuomonę. Kaip žinote, frakcijų nariai yra ne kas kita kaip tų komitetų nariai. Kadangi komitetuose buvo priimta bendru sutarimu pritarti įstatymo dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį, ratifikavimui, nemanau, kad kuri nors frakcija dar galėtų rasti argumentų pasakyti ką nors naujo. Noriu pabrėžti, kad Liberalų ir centro frakcija, be jokių abejonių, pritaria šiam ratifikavimo projektui. Teisingai pasakė gerbiamasis profesorius, kad turbūt nėra daug Seimo narių, kurie bent bandė žiūrėti, gilintis ir skaityti visą tekstą. Galbūt ir nereikia gilintis į visą tekstą, bet tam tikros sritys, man atrodo, gal ir buvo perskaitytos. Pagrindinė sritis, kuri šiandien Seimui, Lietuvai be galo aktuali, yra energetikos klausimas. Energetikos klausimas nėra labai detaliai išanalizuotas, tačiau apie jį yra užsiminta, apie galimybę jungtis į tinklus, kurti tuos tinklus ir t. t.

Sutarčių keitimo principai taip pat yra išanalizuoti ir, man atrodo, tai yra be galo svarbus dalykas, nes priimtas sprendimas naudotis ne veto teise, bet balsų dauguma, man atrodo, sudaro galimybes tokioms šalims kaip Lietuva, pasinaudojus susitarimu su kitomis šalimis, spręsti kai kuriuos klausimus. Man atrodo, ir energetiniai klausimai ateityje turėtų būti sprendžiami lygiai taip pat.

Bendra gynyba. Šiandien Europos Parlamento pirmininkas apie tai kalbėjo ir Lietuvai tai be galo aktualu, kaip ir subsidiarumo principas. Tačiau naudodamasis galimybe aš vis dėlto noriu pasakyti vieną dalyką, į kurį Lietuvai ratifikuojant šį Lisabonos sutarties įstatymą reikėtų atkreipti dėmesį. Lietuva pirmoji ratifikavo pirmąją Konstituciją ir iš to jokios naudos neturėjo. Aš nesakau, kad iš Lisabonos sutarties mes galime turėti naudos, tačiau vieną dalyką galiu pasakyti. Tie, kurie užsiima energetika, turi atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Pritardami šiai sutarčiai mes ant kitos svarstyklių lėkštelės turime dėti tuos projektus, kurių mums šiandien labai reikia. Aš turiu omeny galimybę uždaryti Ignalinos atominę elektrinę vėlesniu terminu. Tai yra, kaip vakar vienas žinomas politikas man sakė, kaip svarstyklės. Jeigu mes ant vienos svarstyklių lėkštės dedame galimybę pritarti ir ratifikuoti šią sutartį, ant kitos lėkštelės galime padėti tai, ko Lietuvai labai reikia. Aš suprantu, kad ši naujoji Konstitucija šiek tiek skiriasi nuo to materialaus dalyko, ką mes šiandien turime, tačiau ir mūsų derybininkai, ir Vyriausybė, kurie turės galimybę pasirašyti, tartis, derėtis pasinaudojus šia Lisabonos sutartimi, turėtų būtinai sverti ant svarstyklių šiuos du klausimus. Tokiu atveju laimės visa Lietuva.

Labai ačiū. Frakcija Lisabonos sutarčiai pritaria.

 

Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Jungtinių Valstijų Vidaus saugumo departamentui (DHS) (2007 PNR susitarimo) ratifikavimo“ projektas Nr.XP-3016ES (pateikimas)

R.ČIUPAILA. Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pristato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Jungtinių Valstijų Vidaus saugumo departamentui (DHS) (2007 PNR susitarimo) ratifikavimo“ projektą.

Vyriausybė dar kovo 26 d. nutarimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą su prašymu, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 2 punktu ir 138 straipsnio 1 dalies 2 punktu būtų pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti 2007 m. liepos 23 d. Briuselyje ir tų pačių metų liepos 26 d. Vašingtone priimtas Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo, kitaip tariant PNR, duomenų tvarkymo ir perdavimo Jungtinių Valstijų Vidaus saugumo departamentui. Respublikos Prezidentas balandžio 17 dieną dekretu pateikė Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti 2007 metų PNR susitarimą.

Susitarimas reglamentuoja vežėjų oro keliais atliekamą keleivio duomenų įrašą (PNR), duomenų tvarkymą ir perdavimą Jungtinių Valstijų Vidaus saugumo departamentui. Susitarimas priimtas Jungtinių Amerikos Valstijų iniciatyva siekiant veiksmingiau kovoti su terorizmu, ypač sustiprėjusiu po 2001 m. rugsėjo 11 dieną įvykdytų teroro aktų.

Lietuvos atžvilgiu pažymėtina, kad Lietuvos aviakompanijos nevykdo tiesioginių reisų ar skrydžių į JAV, todėl šiuo metu tokie duomenys apie oro transportu vykstančius keleivius į Jungtines Amerikos Valstijas Lietuvos Respublikoje nėra renkami.

Pats susitarimas yra grindžiamas Europos Sąjungos Sutarties 24 straipsniu, kurio 5 dalis nustato, kad joks susitarimas nėra privalomas valstybei narei, kuri pareiškė, kad turi laikytis savo pačios konstitucinių nuostatų. Todėl 2007 m. liepos 16 dieną mes, kaip Lietuvos Respublika, informavome Europos Sąjungos Tarybos Generalinį Sekretoriatą, kad Lietuvai šitas susitarimas negalios tol, kol nebus atliktos privalomos procedūros, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, t. y. tol, kol šis susitarimas nebus ratifikuotas Lietuvos Respublikos Seime.

Susitarimu nustatyti keleivių duomenų įrašų duomenys, kuriuos prašo pateikti JAV sienos apsaugos ir muitinės tarnybos, apima asmens duomenis, kurių apsaugą numato tiek Europos Sąjungos, tiek ir Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Lietuvoje šiuos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas bei konvencija dėl duomenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu. Susitarime reglamentuojami klausimai atitinka Vyriausybės šio periodo 2006–2008 metų programą ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. Lėšų šitas susitarimas nepareikalaus.

Labai prašytume pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkojam ministrui už įstatymo projekto pateikimą. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Veselka, ruošiasi E.Klumbys. Prašom. E.Klumbys klausia. J.Veselkos nėra.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, vėlgi dabar viskas yra daroma terorizmo priedanga. Po kiekvienu suolu, po kiekvienu medžiu yra matomas, ypač iš Amerikos, teroristas. Sakykite, pagal šį susitarimo projektą ar aš teisingai suprantu, kad tai yra vienašališkas susitarimas, nes Europos Sąjunga pateiks Amerikos saugumo darbuotojams asmens duomenis, tačiau Amerika Europos Sąjungos saugumo darbuotojams tų duomenų nepateiks. Ar aš teisingai supratau?

R.ČIUPAILA. Jūsų klausimas idealiai tikslus ir teisingas. Bet atsakymas į jį turėtų būti teikiamas apžvelgiant visą bendrą kontekstą, kas yra pastaruoju metu daroma ne tik PNR sistemoje, bet ir apskritai valstybėms, kurios gyvena plačiame pasaulyje, santykiuose su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis… požiūriu atvykti ir išvykti į vieną ar į kitą pusę.

Pats pirmasis žingsnis, beje, atliekamas ir šiandieną, – kiekvienas asmuo, skrisdamas lėktuvu, plaukdamas laivu ar įvažiuodamas automobiliu į Jungtines Amerikos Valstijas, pildo vieną iš dviejų dokumentų. Jeigu jis yra bevizės erdvės dalyvis, jis pildo vieną formą, jeigu vizų erdvės dalyvis, pildo kitą, tačiau abiejose iš esmės renkami tie patys duomenys, beveik idealiai tiksliai sutampantys.

Kas gi yra tas vadinamasis PNR, kurio sąrašas yra pateiktas JAV laiške Europos Sąjungai? Visa tai turi tam tikras procedūras, taip pat išsidėstančias laike. Lietuva, kaip valstybė, dalyvauja vizų atsisakymo programoje, bando tapti jos dalyve, ir šiuo metu kalbama apie elektroninę sistemą, kuri nustatytų kelionių autorizavimą. Šitie klausimai taip pat pateikiami su viena išlyga, kad dabar skrisdamas jūs esate priverstas tą pildyti, kitaip būsite grąžintas kaip asmuo, o ten iš anksto būtų pasirenkama paties asmens nuomone užpildyti asmens duomenų lentelę.

Taigi šią minutę iš tikrųjų jūs esate teisus – susitarimas yra vienašališko pobūdžio. Tačiau tokią pačią, panašią, sistemą taiko Australija įvažiuojant į jos sistemą, o nuo 2009 metų pradės taikyti ir Kanada. Europos Sąjunga rengiasi ir greičiausiai nuo kitų metų taip pat įves šiam procesui vadinamąją elektroninę kelionės autorizavimo sistemą. Taigi viskas yra daroma savais žingsniais. Susitarimas tarp Europos Sąjungos ir JAV yra pasirašytas praėjus labai ilgam laikotarpiui ir mums lieka prie jo arba prisijungti, arba ne, arba mūsų keleiviai galės keliauti, arba jiems liks sena sistema.

Tai čia ir atsakymas. Tenka ratifikuoti, prašyti Seimą ratifikuoti šitą susitarimą, kad mūsų žmonės galėtų laisvai naudotis šia sistema.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Jūsų nori paklausti kolega J.Dautartas. Ruošiasi P.Jakučionis. Prašom.

J.DAUTARTAS (TSF). Mano klausimą iš dalies uždavė gerbiamasis E.Klumbys. Aš tik norėjau gal pusiau komentarą pateikti. Iš tikrųjų Europos Sąjungos atsakingos institucijos ilgokai tam nepritarė ir žinote, procesas buvo gana ilgas, iš tikrųjų jis yra gana vienašališkas. Beje, tas procesas, kai Europos Sąjungos ir Amerikos dvišaliai santykiai yra pasirašyti, Europos Sąjungos piliečiai dažnai tam nepritaria kaip piliečiai. Šiuo atveju yra skirtumas tarp oficialių struktūrų ir pilietinės valios. Viena iš tokių išraiškų yra šitas susitarimas, kurį mes turėtume ratifikuoti ar ne. Bet jūs mane šiek tiek nuraminote, kad ir Europos Sąjunga ruošiasi kažką panašaus daryti, kaip suprantu, su Amerikos piliečiais. Vis tiek čia paritetiniai pagrindai turėtų būti. Tai tiek.

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis Seimo nary, kadangi jūs komentavote, o ne klausėte, tai ir aš, pirmininkui leidus, porą komentarų pateiksiu. Iš esmės yra bent dvi Europos Sąjungos valstybės: Airija ir Jungtinė Karalystė, kurios taiko šitą sistemą vadinamiesiems Europos Sąjungos vidaus skrydžiams iš Britanijos ir į Britaniją. Tik truputį kitokiu būdu renka, turimi omeny skrydžiai jų pačių šalyje, ypač Britanijoje, kuri labai didelė šalis, kad atsisaugotų nuo teroristinių išpuolių. Jeigu imtume Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžius, kur įvairios šalys sėdi, tai atsakymas yra toks: visada Jungtinė Karalystė, Airija, Ispanija ir Vokietija yra ypač aktyvios šioje vietoje, nes terorizmo grėsmė yra labai didelė šiose šalyse. Tokiose kaip mūsų iš tikrųjų procesai gerokai skeptiškesni. Tačiau nori nenori teks susigyventi tiek JAV piliečiams, tiek ir Europos Sąjungos piliečiams labai artimoje ateityje, kai abi pusės vienodu pagrindu taikys tą pačią (…). Kita vertus, jeigu mes liekame nuošaly, tai mūsų piliečiai ir toliau judės tąja tvarka, kurią jie šiandien turi su JAV, tiesiai neskraidydami iš Vilniaus ar kito mūsų oro uosto, o naudodamiesi Europos oro uostų paslaugomis ir kęsdami tas pačias varginančias procedūras.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Po kelių klausimų, atsakymų ir po kelių komentarų tampa truputį aiškiau. Aš iš esmės norėjau paklausti, ar šis susitarimas nebus netinkamas pretekstas, sakysim, ne tik Europos Sąjungos valstybėms, bet ir kokiai nors Kinijai, Brazilijai ar dar kam nors įvesti panašius reikalavimus? Gal visa tai būtų normalu, bet tada jūs pasakykite, ar tie reikalavimai jau dabar Australijos, JAV, Kanados yra tapatūs, ar kiekviena šalis sugalvoja savo reikalavimus?

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis Seimo nary, atsakymas peršasi savaime. Kai galvojama pačioje pradžioje atskirai, sistemos šiek tiek skiriasi. Čia ir yra Europos Sąjungos pastanga pasiūlyti laikui bėgant sudaryti tokią Europos Sąjungos (…), tą (…), kuri taptų generaline ir, įgydama pagrindinius australiškos sistemos bruožus, būtų pritaikyta bendrai ir taptų universalia pasaulyje.

Atsakau į jūsų pirmą klausimą. Niekas negali suverenioje šalyje imti ir nusistatyti savo pačios reikalavimų, ar tai būtų Kinija, ar kuri nors kita šalis. Dar negirdėjau tokio dalyko.

 

Asmens tapatybės kortelės įstatymo papildymo 1¹ straipsniu ir 2, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2780(2) (pateikimas)

Darbotvarkės 2-9 klausimas – Asmens tapatybės kortelės įstatymo papildymo 1¹ straipsniu ir 2, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2780. Pranešėjas – gerbiamasis vidaus reikalų ministras R.Čiupailai. Pateikimas. Prašom.

R.ČIUPAILA. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, gal aukštasis Seimas neįsižeis, jeigu aš dar porą žodžių buvusiu klausimu atsakydamas į E.Klumbio pastabą. Yra baigtos derybos tarp Europos Sąjungos ir JAV dėl vadinamojo open sky projekto, bet kuri kompanija iš Europos galės skraidyti ir (…) skraidymais Amerikoje. Taigi tie dalykai atviri. Antras dalykas. Bent jau dvi Lietuvos kompanijos turi šiandien ne po vieną lainerį, kurie jau pajėgtų, jeigu norėtų, skirsti į Valstijas, jeigu užsimokėtų už linijas ir jeigu būtų rinka. Trečia, visi suprantame, kad tai yra laikina, nes po metų Vilniaus oro uostas turės pusę kilometro ilgesnę juostą ir tai bus įmanoma netgi didesniais lėktuvais. Taigi kitos kompanijos taip pat čia veršis. Čia, aišku, ministro A.Butkevičiaus sritis, todėl labai atsiprašau.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jums leidus, pakartotinai teikia pataisytą, patobulintą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo papildymo 1¹ straipsniu ir 2, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Teikiamo patobulinto įstatymo projekto tikslai iš esmės yra šie: užtikrinti saugų ir patikimą asmenų identifikavimą ir autentifikavimą elektroninėje erdvėje, taip pat asmens tapatybės kortelę labiau apsaugoti nuo klastojimo ir sumažinti neteisėto asmens tapatybės kortelės panaudojimo galimybes. Šiuo įstatymu numatyti uždaviniai: nustatyti, kad asmens tapatybės kortelė gali būti naudojama asmens tapatybei elektrininėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti, taip pat elektroniniams duomenims pasirašyti elektroniniu būdu užfiksavus asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatą ir kvalifikuotą sertifikatą. Tokiu būdu bus palengvintas asmenų naudojimasis nacionalinėmis ir europinėmis viešosiomis elektroninėmis paslaugomis ir iš esmės prisidės prie informacinės visuomenės plėtros. Taip pat nustatyti, kad asmens tapatybės kortelėje elektroniniu būdu fiksuojami Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys apie pilietį: vardas ar vardai, pavardė, lytis, gimimo data, asmens kodas, pilietybė, taip pat piliečio veido atvaizdas ir pirštų atspaudai. Tokiu būdu ir bus asmens tapatybės kortelė labiau apsaugota nuo klastojimo ir sumažinta neteisėto pasinaudojimo šia kortele galimybė.

Patobulintas įstatymas skiriasi nuo prieš tai buvusio projekto. Prieš tai buvusiame projekte nustatyta, kad kortelėje turi būti įtvirtinti, įdiegti kontaktiniai ir nekontaktiniai lustai. Šiuo metu nurodoma, kad minėti sertifikatai bei kiti asmens duomenys elektroniniu būdu bus fiksuojami asmens tapatybės kortelėje, kaip kad yra numatyta šiuo metu Paso įstatyme. Ir šie du asmens tapatybės dokumentai bus šiuo būdu harmonizuoti. O minėtų sertifikatų ir kitų asmens duomenų fiksavimas elektroniniu būdu bus detaliai reglamentuojamas pakeistoje asmens tapatybės kortelės formoje, kuri bus patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu. Taip pat įstatymo projekte siūloma numatyti, kaip turi pasielgti asmuo, praradęs tapatybės kortelę.

Tikimės, kad šiam projektui įgyvendinti pakaks lėšų. Šių metų biudžete šiam projektui numatyti beveik 9 mln. Tikimės, kad ir iš Privatizavimo fondo kitais metais bus paskirti trūkstami 9 mln. litų.

Labai prašyčiau pritarti po pateikimo. Jeigu būtų pritarta po pateikimo, norėčiau kreiptis į gerbiamąjį Pirmininką, kad, atsižvelgiant į tai, jog įstatymo įsigaliojimo terminai numatomi labai glausti, kad būtų galima svartyti ne pagal grafiką birželio 3 d., o gal būtų galima rasti ankstesnę datą. Taip mes šitam projektui sutaupytume, jeigu būtų pritarta, bent vieną mėnesį. Tai labai svarbu. Turbūt gerbiamieji Seimo nariai prisimena prieš tai buvusią paso istoriją, kai pasas iš esmės turėjo problemų tik dėl skubos darbo.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Ačiū už įstatymo projekto pateikimą. Yra daug norinčių paklausti. Klausimams yra skirta 10 minučių. Pradedame klausimų procedūrą. Pirmasis klausia J.Veselka. Juliaus nėra. Klausia E.Klumbys. Ruošiasi R.Remeika. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, mes vėl su tuo pačiu susiduriame – pirštų atspaudai, kuriuos privalės pateikti. Tai yra procedūra, kuri skirta nusikaltėliams identifikuoti ir kuri reikš, kad kiekvienas, norintis gauti asmens tapatybės kortelę, kaip įtariamas nusikaltėlis turės pateikti savo pirštų atspaudus. Aš noriu jūsų paklausti. Šitam elektronikos amžiuje, sakykite, ar mes, prisidengę kovos su terorizmu vėliava, po metų kitų nepradėsime įsodinėti žmonėms, kaip šunims ar katėms, elektroninių schemų jų identifikacijai ir stebėjimui, kur jis yra, kad būtų užtikrintai kovojama su terorizmu?

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis Seimo nary, lygiai tuo pačiu tekstu jūs klausėte praeitą kartą, o įstatymo projektas yra patobulintas. Noriu dar kartą priminti, kad egzistuoja direktyva, kuri numato, jog nuo kitų metų birželio derėtų leisti asmens tapatybės dokumentus su ta visa biometrija, kuri tuo metu būtų jau parengta, tai yra su pirštų atspaudais.

Be jokios abejonės, šitas dalykas bus atliekamas oriai. Tai yra normali stiklinė lentelė, padėjus rankas viskas pasilieka, ir tai daroma pačių asmenų saugumui, kad jų kartais nesutapatintų. O dėl to, kokia yra perspektyva, tai čia yra tik du dešinės rankos pirštai. Yra Primo konvencija (aš tą minėjau ir aną kartą), praėjus šiek tiek laiko, taip pat ir vizų, jeigu jūs nedalyvausite PNR ir kitose sistemose… Jungtinėse Valstijose yra dešimt pirštų ir dar delnų atspaudai, tai tas laikui bėgant bus sudėta. Galutinis tikslas, ir tam yra rengiamasi, ir numatytas Primo konvencijos inkorporavimas į Europos Sąjungos teisę, kad ir DNR ženklai taip pat būtų sudėti į asmens dokumentą. Jeigu tos garsiosios eitynės, kurios vyko kovo 11 dieną, vyktų tais laikais, kai kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų bent šitos sekundės biometrinį pasą, nustatyti asmenybių tapatybes policijai būtų reikėję 15 minučių. Šiandien tūkstančiai Vilniaus policininkų vaikšto po visur, kol galų gale pusę jų nustatė. Patys matote, kiek sugaištame tam laiko. Tai yra modernu, tai yra pažangu, tai yra oru. Tiesiog tai dar daugiau saugumo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R.Remeika. Toliau posėdžiui pirmininkaus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Linkiu aš jam sėkmės.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Prašom, kolega. Įjungta. Kalbėkite. Lemputė dega. Tada per šoninį, jus tikrai girdės Lietuva.

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamasis ministre, tai, kad mes bandome įvesti šituo įstatymu naujos kartos asmens tapatybės korteles su tam tikrais biometriniais duomenimis turbūt vieni anksčiausiai Europoje, pagirtinas dalykas, bet mano klausimas yra šiek tiek kitoks. Jūsų teikiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kur kalbama apie 4 straipsnio papildymą 3 dalimi, rašoma, kad šioje kortelėje turės būti, be visų kitų duomenų, ir kvalifikuotas sertifikatas. Mano supratimu, tai yra ne kas kita kaip elektroninis parašas. Ar aš klystu, ar iš tikrųjų jūs vėl grįžtate prie privalomojo elektroninio parašo asmens tapatybės kortelėje?

R.ČIUPAILA. Jūs esate visiškai teisus, tik čia yra tas elektorinis parašas, kurį specialistai vadina baziniu. Jis leidžia turėti tik pirmuosius duomenis, o po to, jeigu kam reikia dalyvauti daug sudėtingesnėse sistemose, kokios jau šiandien Lietuvoje yra išduodamos, tai yra pagrindas pagerinti jo kokybę. Be šito dalyko jo neišeitų padaryti į tą vieną ar kitokį lustą, nes turi būti tam vieta ir pradžia.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita klausiančioji – V.V.Margevičienė.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, girdėjau per žiniasklaidos priemones tokį gandą, o gal tai tikra teisybė, kad Europos Sąjungos piliečiai galės laisvai be vizų vykti į Jungtines Valstijas, bet tam bus specifinės kažkokios kortelės ar elektroniniai mūsų visų pasai. Ar tai bus kažkokios sąsajos su dokumentu, kurį dabar gaminsime? Nes aiškinamajame rašte jūs rašote, kad su asmens tapatybės kortele bus galima vykti į kitas šalis. Tai galbūt mes dabar skubame, gal reikėtų palaukti ir tada gaminti vieną rimtą kortelę, kuri bus tinkama visais atvejais? Dėkui.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Čia yra keletas klausimų, jie yra lygiagretūs, bet ne tapatūs. Į Jungtines Amerikos Valstijas ir šiandien 18 Europos Sąjungos šalių piliečiai vyksta be vizų. Čia nėra jokios naujovės, tik kai kurios, deja, neturi to malonumo, todėl labai stengiasi. Tačiau po rugsėjo 11 dienos, ypač pasirašius pernai vasarą Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui vaidinamąjį įstatymą 9-11, sistema ryškiai pakito visiems – nuo Britanijos iki Portugalijos. Tiesa, ji neįdiegta, o tik teorinė ir ji bus visiems vienoda. Mano minėta (…) arba elektroninė kelionės leidimo sistema. Mažiausiai prieš 48 val. iki vykstant jūs užpildysite elektroninį puslapį, gausite žalią signalą, pasiimsite privaloma tvarka savo biometrinį pasą. Šiandien dar tik su veido atvaizdu (atsakau kolegai E.Klumbiui), o nuo kitų metų – su pirštų atspaudais, kai įsigalios europinė direktyva. Neturėdami turėsite gauti tokį pasą, tam bus visos sąlygos, tada galėsite vykti. Kortelė čia su tuo nesusijusi.

Kortelė šiandien veikia, be 26 Europos Sąjungos šalių, dar dviejose, ir yra tik dvišalių susitarimų pasekmė bei Europos Sąjungos sistemos reikalas. Ji reikalinga visai kitam dalykui – asmens identifikavimui elektroniškai. Padarius šitą praktiškai neliks priežasčių raiškiai rašyti asmens kodą, jis bus matomas tik virtualioje erdvėje, bus atpažįstamas. Taip pat yra su tais kitais dalykais ir veido atvaizdu, šiandien jis yra matomas vizualiai. Ką minėjo ir kolega Seimo narys R.Remeika, klausimai yra susiję su elektroninio identifikavimo atskiru klausimu ir baziniu elektroniniu parašu, kurio užtenka tokiam paprastam dalykui, na, kur nors norint pasirašyti, kad atskirtų, kad tai tu. Šitie dalykai yra susiję su naująja kortele, nes, šiaip ar taip, baigiasi blankai, mums teks ją gaminti, tai ji tegu būna gera.

Atsakysiu dar kolegai R.Remeikai, ko neatsakiau, tokių kortelių šiandien Europoje yra beveik kiekvienoje šalyje, arba beveik kiekviena šalis rengiasi tai daryti. Aš pažymą turiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Grubliauskas.

V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, kaip tik jūs pačioje pabaigoje ir atsakėte į vieną iš mano klausimų dėl šiandieninių tokių kortelių galiojimo Europoje. Tačiau aš norėčiau, kad jūs dar kartą viešai iš tribūnos patvirtintumėte, kad kortelė, apie kurią mes kalbame, yra ryškus žingsnis į priekį, palyginti su ta kortele, kurią turime šiandien. Jeigu ją būtų galima šiandien vadinti paso kopija, tai asmens tapatybės kortelė, apie kurią kalbame ir siūlome įteisinti, yra labai ryškus žingsnis informacinės visuomenės kūrimo proceso link. Aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte. Jeigu nepakaktų politinės valios, ar tai nebūtų mūsų, kaip valstybės, žingsnis atgal kalbant apie informacinės visuomenės kūrimą? Šiame procese bėgti, tai yra stovėti, atsilikti mes negalime, nes procesas yra labai dinamiškas ir labai spartus. Ar būtų iš tiesų taip, kad mes atsiliktume nuo bendro proceso Europoje? Ačiū.

R.ČIUPAILA. Aš noriu atsakyti sąvoka, kad stovėti šiame procese, ne bėgti, jūs panašiai ir pasakėte, tai taip ir yra. Ateina laikas ir anksčiau ar vėliau tokia kortelė bus. Tik klausimas – anksčiau ar vėliau.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinioji klausia V.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis ministre, aš ne prieš naujas korteles ir informacinės visuomenės kūrimą. Prašom pasakyti, ar tikrai asmens tapatybės kortelė bus saugi ir mes būsime saugūs kaip žmonės, ir neišvengsime klastočių, turint omeny lietuvaičių sugebėjimus? Ir, jeigu ne paslaptis, kokią šalį žadate rinktis kortelėms gaminti?

R.ČIUPAILA. Kortelėms gaminti šalį rinksis Tarpžinybinė komisija, kuri skelbia tarptautinį konkursą. Jeigu Seimas priimtų įstatymo pataisas, konkursas būtų skelbiamas, matyt, iš karto po įstatymo pataisų. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato terminus ir būdus. Taigi ne man atsakyti į šį klausimą. Mes paprastai stengiamės net nieko negirdėti apie tuos konkursus. Dėl saugumo, tai, žinote, kaip, nė vienas Lietuvos pasas, kuris buvo, ne tas žaliasis biometrinis, o tas, kuris buvo prieš jį, nėra suklastotas. Suklastojami tik tie pirmieji, tie atplėšiami, kai atplėšia, įklijuoja nuotrauką, užklijuoja ir važiuoja. Visi kiti yra gana saugūs dokumentai. Taigi ir kortelė, tokia, apie kurią kalbame… Kas yra šiandieninė kortelė, ką sakė Seimo narys V.Grubliauskas. Tai yra paprastas plastiko gabalėlis su keletu vizualių saugumo priemonių. Yra holograma, yra dar kažkas, bet viskas vizualu: paverti kampu, matyti, nematyti. Ten viskas yra paslėpta ir jūs nežinote, kokios ten saugumo priemonės, jų nematote ir tik virtualioje erdvėje galima patikrinti. Tokios kortelės suklastoti faktiškai neįmanoma. Juo labiau jeigu vidaus reikalų ministro įsakymu bus nuspręsta, kaip turės būti sudėti sertifikatai, ir jeigu kuris nors bus nematomas viduje, tai jo tiesiog nėra kaip apčiuopti. Tai yra ne tik žingsnis pirmyn, bet yra du trys žingsniai pirmyn.

PIRMININKAS. Ačiū. Laikas, skirtas šiam klausimui nagrinėti, baigtas. Apgailestauju, kad ne visi spėjote paklausti. Ačiū, pone ministre. Dabar po vieną nuomonę už ir prieš pateikimo stadijoje. R.Remeika – palaikanti nuomonė.

R.REMEIKA. Gerbiamieji Seimo nariai, nors pateikto įstatymo projektas sukėlė daug diskusijų ir klausimų, bet, manau, pateikimo stadijoje reikia pritarti. Juo labiau kad žingsnis yra laiku, senojo pavyzdžio kortelės baigiasi, reikia užsakyti naujas ir manau, kad gerbiamasis ministras, sakydamas, kad naujo pavyzdžio kortelės būtų du trys žingsniai į priekį, yra teisus, ir mums reikia pritarti po pateikimo, o po to galbūt tobulinti kai kurias sąvokas.

 

Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3008. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3009 (pateikimas)

Pereiname prie kompleksinio vakarinio posėdžio darbotvarkės 12 klausimo – projektų Nr.XP-3008 bei Nr.XP-3009. Vyriausybė teikia. Kuruojanti ministerija – Kultūros ministerija. Kviečiu šios ministerijos viceministrą Gintarą Sodeiką iš tribūnos pateikti projektus, pateikimo stadija. Jeigu sutartume, abu projektus iškart.

G.SODEIKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Kultūros ministerija teikia Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, parengtą įgyvendinant Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemones. Projekto tikslas – sustiprinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą. Projekte siūlomi pakeitimai.

Pirmas, projekte siūloma baudžiamąją atsakomybę taikyti už nusikalstamą veiklą, padarytą komerciniais tikslais. Antra, projekte siūloma nusikalstamos veikos komercinį mastą nustatyti ne tik pagal kūrinio teisėtų kopijų, kaip yra šiuo metu galiojančiame įstatyme, bet ir pagal kūrinio originalo mažmeninę kainą. Ypač tai aktualu taikant baudžiamąją atsakomybę už dailės kūrinių neteisėtą atgaminimą ir kopijų platinimą. Ir trečia, projekte taip pat siūloma diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę ir nustatyti griežtesnę atsakomybę tuo atveju, kai padaroma neteisėtų kopijų už didesnę nei 250 MGL sumą. Tokiu atveju numatoma bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Kaip čia buvo ir posėdžio pirmininko pasiūlyta, kadangi abu teikimai susiję, kartu su Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu teikiamas ir antrasis – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis šio projekto tikslas – atriboti baudžiamąją atsakomybę nuo administracinio teisės pažeidimo.

Abu teikiami projektai suderinti su Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Europos teisės departamentu, Generaline prokuratūra, Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, Muitinės departamentu, Informacinės visuomenės plėtros komitetu, taip pat su autorių teisių ir gretutinių teisių asociacijomis.

PIRMININKAS. Ačiū.

G.SODEIKA. Prašome pritarti.

PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori klausti. Eilės tvarka J.Dautartas – pirmasis. Prašau.

J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų mano klausimas iš dviejų dalių. Visų pirma jau tradicinis – ar jus patenkina Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso lygmuo?

Kitas dalykas yra jau garsi, precedentą turinti reali byla tarp Stasio Eidrigevičiaus ir Stasio Petrausko. Abu mano bičiuliai, ir aš puikiai tą žinau. Kartais yra tokių nenumatytų atvejų, kai autorius lyg ir kalbina reprodukuoti jo kūrybą, aš turiu omenyje dailės kūrybą, o po to pats pareikalauja už tai kokios nors kompensacijos. Ar yra numatyti tokie panašūs atvejai, koks yra visiškai realus Panevėžyje ir vyksta baudžiamasis procesas jau porą metų? Baudžiamumo lygmuo ar jus patenkina?

G.SODEIKA. Visų pirma dėkoju už gerą klausimą. Pasakysiu, kad mes labai įdomiu metu svarstome šią temą, nes balandžio 26 d., kaip žinote, yra Tarptautinė autorių teisių apsaugos diena

O atsakydamas į jūsų klausimą pasakysiu taip, kad šie teikimai labai tiesiogiai siejasi su jūsų teikiamu pavyzdžiu, nes mūsų siūloma redakcija leistų kur kas aiškiau priimti sprendimus tokioje byloje kaip S. Eidrigevičiaus. Ten atsitiko taip: teismas suklupo toje vietoje, kai paaiškėjo, kad teisėtų kopijų apskritai nebuvo. Vadinasi, neteisėtos kopijos vertę nustatyti neįmanoma. Ir sustojo byla toje vietoje. Mūsų siūlomos formuluotės leidžia šioje vietoje kur kas aiškiau priimti sprendimus, o, tarkim, bausmės dydis, mūsų siūlomas, yra tenkinamas.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūsų pateiktas įstatymas tikrai padės palankiai kovoti su nusikaltėliais, nes komercinis mastas su dailės kūriniais, jų kopijavimas, autorinių teisių pažeidimas Lietuvoje yra begalinis? Ačiū.

G.SODEIKA. Mes tikimės, kad siūlomi pakeitimai leist teismų praktikoje kur kas aiškiau diferencijuoti, nustatyti, o tokiu būdu ir išaiškinti pažeidimus atitinkamai už juos baudžiant. Pavyzdžiui, minėto Administracinių teisių pažeidimų kodekso 214 straipsnio pakeitimas leistų kovoti su nepažabota situacija internete. Sakykim šiandien asmuo, paskelbęs internete savo malonumui kokią nors medžiagą, tarkime, nelegaliai, kad ir negaunantis iš to komercinės naudos, nėra baudžiamas. Tuo tarpu tarptautinė teisė, autorių teisių apsaugos principai reikalauja net ir komercinės naudos negaunantį asmenį taip pat bausti administraciniu būdu, nes jo patalpinta internetinėje erdvėje medžiaga visiškai gali pasinaudoti ir kiti komerciniais tikslais.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mane domina toks dalykas. Čia yra, jeigu neklystu, 1 straipsnio 1 dalyje, jeigu galima? „Jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų ar (…) kūrinių originalų mažmenines kainas viršija 100 MGL.“ Aš suprantu, kad originalų arba teisėtų kopijų kainas galima nustatyti, bet kaip nustatoma kopijų bendra vertė? Man atrodo, čia bus ne taip lengva nustatyti šias vertes. Na, atitinkamai ten 250, bet iš principo, kaip nustatoma? Ar bus įmanoma nustatyti kopijų bendrą vertę?

G.SODEIKA. Labai ačiū už gerą klausimą. Jūsų klausimas iš dalies siejasi su J.Dautarto pateiktu klausimu. Grįšiu prie pasakytos minties. Jeigu nėra autoriaus leidimo kopijuoti, tai nustatyti vadinamųjų piratinių kopijų vertę apskritai neįmanoma. Jeigu mes įvertinsime, kiek kainavo dažai tai nelegaliai kopijai padaryti, tai gausime tik kelis litus. Mūsų nuomone, ši mūsų siūloma pozicija leistų būti truputį veiksmingesniems.

 

 

Seimo posėdis Nr.409 (2008-04-29, rytinis)

Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo“ projektas Nr.XP-3045 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos! Aš dėkingas Seimo Pirmininkui už pasitikėjimą ir pasiūlymą būti Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju.

Kalbėdamas apie save galiu pasakyti tiek, kad su daugeliu iš jūsų esu pažįstamas jau ketverius metus, kai kuriuos pažįstu daugiau kaip 15 metų, net nuo Sąjūdžio laikų. Šios kadencijos metu dirbau Seime seniūnu, dirbau Seimo Pirmininko pavaduotoju, stengiausi, kaip man atrodo, dirbti gerai. Visada galvojau, kad esu nei geresnis, nei blogesnis už jus. Aš esu vienas iš jūsų. Čia galėjo būti bet kuris iš jūsų. Tiesiog susiklostė tokia politinė situacija – šiandien esu teikiamas aš.

Štai tokia mano trumpa įžanginė kalba. Dabar galėčiau atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Dėkui. Du Seimo nariai nori jūsų paklausti. Trys spėjo. Pirmasis – G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis pretendente, ar nemanytumėte, kad, taupant lėšas, būtų tikslingiau neskirti pirmojo pavaduotojo. Dar būtų labai gražu, jeigu Seimo Pirmininkas, jam išvykus, eiti pareigas skirtų ne tik vieną žmogų, ne tik iš valdančiosios daugumos, bet ir opozicijos atstovams leistų vadovauti Seimui. Jūsų nuomonė? Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Europos politikos istorijoje yra įvairių atvejų. Yra atvejų, kai parlamentui, jeigu gerai prisimenu, vadovauja opozicijos atstovas. Tai priklauso nuo politinių tradicijų ir susiklosčiusių realijų. Pas mus, kad ir kas būtų ta dauguma, yra truputį kitaip.

Dėl lėšų. Seimo Pirmininkas atsakė į šį klausimą. Viską galima daryti, galima neskirti. Aš nesureikšminu šio paskyrimo. Aš traktuoju tai kaip darbą ir, jeigu būsiu patvirtintas, stengsiuosi tą darbą dirbti gerai.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Simulikas klausia.

V.SIMULIK (NSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, kadangi pirmajam pavaduotojui greičiausiai teks rengti darbotvarkes, o, kaip matome, darbotvarkės yra perkrautos, jūsų pozicija dėl tų darbotvarkių perkrovimo. Dažniausiai vakariniai posėdžiai, ypač ketvirtadienį, vyksta iki 19.30 val., iki 20 valandos. Daugelis „vienmandatininkų“ maždaug 16–17 val. vyksta į savo teritorijas. Jūsų nuomonė dėl ketvirtadienio darbotvarkių.

A.ČAPLIKAS. Labai sudėtingas klausimas. Teko dalyvauti rengiant darbotvarkes. Kur tas atsakymas, kaip patenkinti bendrą visų Seimo narių –jūsų ir mūsų – interesą, kad jų klausimai būtų įtraukti į darbotvarkę, ir kaip sugebėti tą darbotvarkę užbaigti 18 valandą? Šiandien aš neturiu tokio aiškaus atsakymo, kaip tai turėtų būti. Turėtų būti rastas sutarimas, jo įvairiai valdyba ir Seniūnų sueiga ieško, ypač tą jauti pats, kai pirmininkauji septintą ar aštuntą valandą, vėlgi tą suvoki. Bet, matyt, mes patys turime iniciatyvų, patys norime kalbėti, taip jau yra… Kita vertus, aš nesureikšminu. Parlamentas yra institucija, kurioje žmonių rinkti Seimo nariai išreiškia savo nuomonę, kartu išreiškia tų žmonių nuomones ir pozicijas. Neleisti jiems to daryti, irgi būtų nelabai gerai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kaip supratau, nelabai kas nori frakcijose pasikalbėti, tai kai ko tiesiai paklausiu. Vienas dalykas dėl to, ką sakė L.Sabutis. Ar jūs nemanytumėte, kad būtų tikslinga apibrėžti kokiu nors dokumentu konstitucines Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo galias? Tiesiog modeliuoju situaciją: nesant Prezidentui, pareigas eina Seimo Pirmininkas, nesant Seimo Pirmininkui, kas eina pareigas? Turbūt pirmasis pavaduotojas. Bet tai, kas parašyta Statute, tai, kas parašyta Konstitucijoje, ne visai atitinka vienas kitą. Ar nemanote, kad dar yra geras laikas tuos dalykus ir jus skiriant ar jau jus paskyrus surašyti, kad ateityje niekam nekiltų jokių klausimų, nes situacijų gali būti visokių? Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Sutikčiau su jumis, bet kaip tai dabar greitai padaryti? Aš tikrai sutinku su jumis, kad būtų aiškiau ir geriau, jog visa tai būtų apibrėžta Konstitucijoje: galios, kompetencijos. Funkcijos, sakykime, Statute. Bet yra kaip yra. Bijau, kad turėsime labai skirtingas nuomones, ir bus sunku greitai surasti bendrą sprendimą. Galbūt šita idėja galėtų būti naujo kreipimosi idėja į Konstitucinį Teismą. Ką jis mano dėl to? Gal būtų čia galima gauti aiškesnį atsakymą. Toks mano atsakymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių klausti nėra. Pateikimo stadijoje – nuomonė už ir nuomonė prieš. Z.Balčytis – palaikanti nuomonė.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų gerbiamąjį A.Čapliką pažįstame labai gerai ir aš manau, kad čia didelių diskusijų tikrai nekyla. Bet kadangi pirmasis pavaduotojas, kiek suprantu, bus atsakingas už Seimo darbo organizavimą, mano supratimu, kyla tam tikra problema dėl mūsų Statuto kai kurių nuostatų. Pasisakydamas už, aš vis dėlto norėčiau paprašyti, kad gerbiamasis A.Čaplikas, jeigu bus patvirtintas pirmuoju pavaduotoju, pradėtų galvoti apie Seimo statuto pakeitimą. Manau, kad būtina eliminuoti nereikalingas kalbas, kurios užtęsia mūsų darbą iki aštuonių valandų, kad mūsų darbas būtų produktyvesnis. Sakau tą turėdamas patirties iš Europos Tarybos, kai mes per keturias dienas priimame didžiules rezoliucijas be kažkokių papildomų vienas kito įtikinėjimų. Ten darbas yra tris kartus produktyvesnis negu mūsų. Pasisakau už jus ir prašau, kad apie šitą klausimą ateityje mes pradėtume galvoti ir jį nagrinėti. Ačiū.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kodėl aš norėčiau paagituoti už A.Čapliką? Pirma, kadangi jis imasi… Pirmasis pavaduotojas tvarkys mūsų darbotvarkę. Manau, kad jis išgyvendins nuolatinę klaidą Č.Juršėno, kuris vadovaujasi tokiu principu: kuo daugiau dirba Seimas, tuo mažiau reikia dirbti tautai. O taip nėra ir net atvirkščiai: kuo mes daugiau dirbame, tuo dažniau žiniasklaida rodo ne mūsų gerus darbus, o tai, kur mes nukrypstame, tai yra kai tarpusavyje pykstamės. Tas pyktis persiduoda tautai ir visi atrodo labai nelaimingi, nors galėtų būti laimingesni. Tai aš gerbiamajam A.Čaplikui norėčiau palinkėti, kad organizavimas būtų toks, kad mums nereikėtų dirbti ilgai, nuobodžiai ir galvoti, kad dėl to tautai mažiau reikės dirbti… Vienas. Antras dalykas, jums palinkėjo, kad mažiau leistumėte diskutuoti. Kai kurie yra pripratę nuo senų laikų – pastalėje, tyliai priima sprendimus, kad tie sprendimai eitų tyliai, nežinant, nė kas juos priima, nė kodėl priėmė. Demokratija ir laisvė yra būdas įrodinėti, kad tauta žinotų, ir Seimo nariai ne visi yra užkulisiniai. Todėl manyčiau, kad diskusijos neturi būti ribojamos, neklausykite jų. Trečias dalykas. Gerbiamasis A.Čaplikas palaikė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl elektrinės, o tai yra valdančiosios koalicijos atstovas. Man visada patinka tokie žmonės, kurie užėmę aukštą kėdę netampa kėdės priedais, o išlieka žmonėmis su savo principais, savo požiūriu, savo vertinimais ir taip toliau. Linkėčiau dar vienas dalyko. Gerbiamasis Algi, kai pirmininkaujate, nekomentuokite, ar mes gerai, ar blogai pasakėme, bus ramiau. Vadovaukitės grynai Statutu. Manyčiau, kad dėl šių savybių reikėtų gerbiamąjį Algį Čapliką palaikyti į pirmojo pavaduotojo postą… Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kalbos diskusijoje yra baigtos. Kolegos, noriu pasiūlyti mums kelią, kaip toliau svarstyti šį klausimą, nes tai yra su personalija susijęs klausimas. Mes balsuotume iš karto dėl personalijos, prieš tai leisdami pasisakyti norintiems už ir prieš, ir balsavimas būtų iš karto dėl personalijos. Jeigu būtų pritarta, būtų laikoma, kad Seimo nutarimas yra priimtas taip, kaip apibrėžia Statuto 202 straipsnis svarstant panašias kandidatūras. Kolegos, palaikanti nuomonė – V.Čepas. Matau, nenori. H.Žukauskas – nuomonė už.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man atrodo, V.Čepas prieš tai pateikė gana logišką klausimą. Jeigu ne A.Čaplikas, tai kas? Mums šiandien belieka ir atsakyti į tą klausimą. Vadinasi, A.Čaplikas. Už jį ir balsuojame. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. E.Klumbys – nuomonė prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes vėl skubame, skiriame žmogų į pareigas, kurios nėra teisiškai iki galo reglamentuotos Seimo statute. Atsižvelgdamas į tai ir į tai, kad galima apsieiti be šių pareigybių iki šio Seimo kadencijos pabaigos, aš negaliu pritarti šiam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas – nuomonė už.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turbūt visi sutiksime, kad galime apsieiti be šitų pareigų, bet su šiomis pareigomis mums dirbti bus lengviau, todėl siūlau, kad mes šiandien balsuotume. Ypač siūlau paremti A.Čapliko kandidatūrą, kurį, kaip kolegą, mes jau pažįstame Seime. Jis turi Seimo vicepirmininko darbo patirties, sugeba suderinti įvairių nuomonių, diskusijų pasiūlymus ir užtikrinti mūsų geresnį bendrą darbą, todėl kviečiu pritarti A.Čapliko kandidatūrai.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Skardžius – taip pat palaikanti nuomonė.

A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties būtų galima apsieiti be pirmojo pavaduotojo, bet šį kartą, kai mes priėmėme sprendimą, kad neskiriame šeštojo pavaduotojo, tai skiriant pirmąjį pavaduotoją, manau, ir biudžetui mažesni nuostoliai, ir organizacine prasme Seimas, kai išvyksta Seimo Pirmininkas ir kiekvieną kartą mums reikia priimti sprendimą dėl jo pavadavimo, tiesiog sutaupys laiko ir lėšų. Todėl siūlau palaikyti šį sprendimą ir tikėtis, kad gerbiamasis A.Čaplikas aktyviai įsijungs į Seimo darbo organizavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinė palaikanti nuomonė – V.Gedvilas.

V.GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Manau, kad mes labai daug laiko praleidome įvairiems procedūriniams klausimams. Klausimas yra labai paprastas – Seimo Pirmininkas nori turėti pirmąjį pavaduotoją ir aš manau, kad noras yra labai teisingas. Pagaliau jie turi prisiimti atsakomybę už visa tai, kas vyksta, ir, aš manau, kad gerinant konstruktyvų Seimo darbą ta pareigybė reikalinga. Aš palaikysiu gerbiamojo A.Čapliko kandidatūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl kandidatūros yra baigtos. Kolegos, dabar prašau pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Čaplikas būtų skiriamas Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju? Pasiruošiame, kolegos, ir balsuojame.

Balsavimo rezultatai: balsavo 97, už – 87, prieš – 2, susilaikė 8. (Plojimai) A.Čaplikas yra paskiriamas Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Nutarimas, registracijos Nr.XP-3045, priimtas. Kviestume ateiti paskirtąjį pirmąjį pavaduotoją. Seimo Pirmininkas norėtų tarti žodį. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, malonus pirmasis vicepirmininke! Pirmiausia noriu padėkoti, kad gražiai balsavote, ir patikinti, kad jeigu reikės ką patikslinti dėl funkcijų, tai tikrai tai padarysim ir netgi, kaip čia vienas kolega sakė, galima bus ir Seimo salėje kai ką padiskutuoti, kad būtų aiškiau, nors tai yra Seimo valdybos ir mano, kaip Seimo Pirmininko, prerogatyva. O dabar sveikinu ir linkiu visokeriopos sėkmės. Patikėkite, man ant širdies lengviau ir gal palengvės darbas, kurio aš turėjau per šitas keturias savaites. Likusios savaitės ir mėnesiai, tikiuosi, dabar bus lengvesni. Sveikinu. (Plojimai)

 

Diskusija dėl Vyriausybės 2007 metų veiklos ataskaitos

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia buvo pasakyta daug žodžių apie mūsų Vyriausybės darbą, tačiau aš vis dėlto pasakyčiau, kad politinė realybė yra paprasta. Ši Vyriausybė atsirado iš dabartinės opozicijos nenoro prisiimti atsakomybės už kraštą ir dabartinė Vyriausybė turi dirbti realiai būdama mažumos Vyriausybe, tai parodė ir daugumos komitetų išvados, priešrinkiminiu laikotarpiu torpeduojamai Seimo narių iš opozicijos, kuriuos prieš rinkimus kaip paprastai užpuola gerumo priepuoliai. Įsivaizduokite, kaip Vyriausybei šioje situacijoje suktis.

Kaltinimai šiai Vyriausybei yra iš dviejų pusių. Viena pusė – infliacija. Iš tikrųjų tautą labiausiai erzina kylančios kainos. Jūs tikriausiai neseniai gavote Lietuvos banko metinę ataskaitą, ją skaitėte. Ko jau ko, bet bankų ekspertų negalima kaltinti politiniu šališkumu. Ten aiškiai pasakyta: „Vis dėlto infliacijos didėjimą daugiausia lėmė nuo Lietuvos vidaus ekonominių procesų nepriklausantys veiksniai.“ Taigi vis dėlto, manau, jeigu būtų kita Vyriausybė, ne šita, ji lygiai taip pat nesuvaldytų infliacijos. Gerbiamasis vienas iš opozicinės didžiausios partijos vadas sakė, kad Lenkijos pavyzdys buvo kitoks. Tačiau nepamirškime, kad Lenkija turi monetarinės politikos įrankį, jie Lenkijoje reguliuoja savo bazinių palūkanų normas. Mes Lietuvoje turime fiksuotą lito kursą ir turime valiutų valdybos modelį, mes neturime šio instrumento. Todėl tai, mano supratimu, ne visai korektiškas palyginimas.

Viena vertus, kaip sakiau, Vyriausybė mušama dėl infliacijos, tai yra dėl kainų kilimo arba išlaidavimo, nes susidariusi pinigų masė spaudžia kainas ir kainos kyla. Blogai. Kita vertus, Vyriausybė mušama visiškai dėl kitų priežasčių, kad valstybės sektoriuje mokami nepakankami atlyginimai. Iš tikrųjų privatus sektorius atlyginimų lygiu pastaruoju metu pradėjo gerokai lenkti valstybės sektorių. Kaip matote, į Vyriausybę strėlės iš dviejų visiškai priešingų pozicijų sueina ir vis tiek Vyriausybė, dirbdama mažumoje, bloga. Neįsivaizduoju, kokia galėtų būti Vyriausybė, kad atlaikytų tokį spaudimą ir tokius argumentus. Mano supratimu, ši Vyriausybė, esant tokiai situacijai, darė, ką galėjo. Jeigu mes svarstome ataskaitinį 2007 metų periodą, tai ir Prezidento metinėje ataskaitoje buvo pasakyta, kad Lietuva dar niekada taip gerai negyveno. Prezidentas, prieš pažerdamas kritiką, pasakė, kad Lietuva dar niekada taip gerai negyveno. Iš tikrųjų ūkis auga 8,8 %, atlyginimų vidurkis ryškiai auga. Nedarbas iš esmės visiškai išnyko. Vidinės infliacijos priežastys buvo tos, kad namų ūkio pajamos didėjo ir namų ūkiai pradėjo netaupyti ir pradėjo vartoti. Štai dar kur kainų kilimo priežastis. Mano supratimu, Vyriausybė darė, ką galėjo.

O iš konkrečių dalykų noriu pasakyti, kad liberalcentristų į Vyriausybę buvo deleguoti du ministrai. Tuometinis vidaus reikalų ministras R.Šukys ir viceministras R.Čiupaila vadovavo ministerijai, kuri 2007 metais pasiekė vieną iš pagrindinių tikslų – įstojo į Šengeno erdvę. Dabar mes visi sakome, kad nebėra strateginių tikslų, bet tas tikslas buvo vienas iš tokių ir jis buvo pasiektas. Mes kažkodėl visi tą dalyką pamirštame. Tiek Vidaus reikalų ministerijoje, tiek Kultūros ministerijoje buvo pradėtos ilgalaikės programos dėl jų sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimo. Aišku, per vienus metus nepakelsi tų atlyginimų, nes tai turi būti ilgalaikė programa, bet ji pradėta. Šioje vietoje didelių priekaištų sakyti negalima.

Visa tai susumavusi, Liberalų ir centro sąjunga mano, kad ši Vyriausybė pagal savo aplinkybes, pagal pasaulinį foną dirba gerai. Aišku, 2008 metai bus kur kas sunkesni, nes lėtėja ūkio augimas, plius rinkimų metai. Be to, Seimo opozicijos į 2009 metų biudžetą prikaišiota tiek bombų dėl atlyginimų, dėl įvairių socialinių išmokų, todėl man bus labai įdomu stebėti, kaip elgsis po lapkričio mėnesio suformuota Vyriausybė ir kokie bus jos pirmieji žingsniai, kad įvykdytų 2009 metų biudžetą, pajamų ir išlaidų planą. Linkiu jai sėkmės. Siūlau pritarti šiai Vyriausybės programai.

 

 

 

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A. Čaplikas Seimo posėdžiams pirmininkavo:

 

 

2008 m. balandžio 3 d. rytinis posėdis

2008 m. balandžio 3 d. vakarinis posėdis

2008 m. balandžio 8 d. rytinis posėdis

2008 m. balandžio 10 d. vakarinis posėdis

2008 m. balandžio 24 d. rytinis posėdis

2008 m. balandžio 24 d. vakarinis posėdis

2008 m. balandžio 29 d. vakarinis posėdis

 

 

Individualūs Seimo narių susitikimai su gyventojais

 

Seimo nario S.Lapėno ataskaita

 

2008 04 07 Seimo narys Saulius Lapėnas priėmė gyventojus asmeniniais klausimais Jurbarko rajono savivaldybėje 304 kabinete.

 

2008 04 11 Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo Kaune bardų koncerte “Bardų žygis per Lietuvą 2008”.

Šiame koncerte drauge su kitais bardais grojo ir dainavo Seimo narys Saulius Lapėnas, kuriam pritarė jo dukra Laura.

“Scenoje muzikos ir poezijos pagalba turiu galimybę įtaigiau išsakyti savo požiūrį į tai kas jaudina mane ir žmones. Šiame žygyje ypač jaučiu augantį dvasingumo poreikį mūsų vartotojiškoje visuomenėje ir tai mane nuteikia optimistiškai. Jei bus kūrybos ir dvasingumo poreikis, tai bus ir kokybiškai nauja visuomenė”- mano Seimo narys Saulius Lapėnas.

 

2008 04 19 Saulius Lapėnas priėmė gyventojus asmeniniais klausimais Jurbarko rajono savivaldybėje 304 kabinete.

 

2008 04 23

Seimo narys Saulius Lapėnas susitiko su Jurbarko verslininkų organizacijos nariais Jurbarko verslo informacijos centre.

Susirinkime Seimo narys Saulius Lapėnas kalbėdamas palietė keletą aktualių problemų Jurbarko rajono, ir visos Lietuvos  verslininkams: apie LR Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo rengimo darbo grupės darbą bei procedūras, kurias teko įveikti. Šiame įstatyme smulkiesiems verslininkams buvo skiriamas didžiausiais dėmesys. Seimo narys išdėstė savo požiūrį apie galimybes panaikinti priešpriešą tarp dirbančių fizinio asmens teisėmis ir juridinio asmens teisėmis įmonių. Buvo iškelti klausimai verslininkams:

1. Kaip veikia parengti įstatymai versle;

2. Kaip paveiks verslą Sodros „lubų“ įvedimas;

3. Kaip reaguos verslas į numatomus norus didinti mokesčius;

4. Kaip verslas turėtų įtakoti sprendimų priėmimą per Verslo tarybą prie LR vyriausybės;

-Kalbėjo apie Verslo informacijos centrų ir inkubatorių darbą, nusakė, kokie galimi pokyčiai gali įvykti ateityje, jei bus realizuojami ketinimai perduoti verslo centrus asocijuotoms struktūroms. Sunku prognozuoti kaip prie centrų išlaikymo galėtų prisidėti verslininkų organizacijos. Atsakė į verslininkų keltus klausimus ir problemas.

 

2008 04 25 Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo Jurbarko verslo informacijos centro organizuotoje Verslo konferencijoje.

Seimo narys pasveikino susirinkusius konferencijos dalyvius ir kalbėjo apie smulkaus verslo plėtojimo galimybes Jurbarko rajone.

 

 

 

 

Veiklos apžvalgą parengė Seimo Liberalų ir centro sąjungos sekretoriatas