SEIMO LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA

2008 m. GEGUŽĖ

 

 

 

FRAKCIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI IR STRAIPSNIAI

 

 

A.Lydeka: Šeimoje vaikai turi turėti ne tik teises, bet ir pareigas 2007 05 15

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=77117&p_k=1;

 

Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Algio Čapliko kalba šiandien pasakyta Seime per iškilmingą Didžiosios 1948 m. tremties 60-mečio minėjimą 2007 05 22

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=77236&p_k=1;

 

Algis Čaplikas: Pasimetusi Lietuva (straipsnis) 2007 05 26

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=77349&p_k=1;

 

R.Remeika: naujo švietimo ministro laukia senos problemos 2007 05 27

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=77350&p_k=1;

 

A.Lydeka: Žiniasklaida turi auklėti, o ne žaloti besiformuojančias asmenybes 2007 05 30

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=77556&p_k=1;

 

V.Bogušis: prisimindami Atgimimo sąjūdį, nepamirškime pirmųjų išsivaduojamojo judėjimo šauklių 2007 05 30

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=77557&p_k=1;

 

 

 

FRAKCIJOS POSĖDŽIAI

 

Gegužės mėnesį Liberalų ir centro sąjungos frakcija surengė  3 posėdžius.

 

Gegužės 6  d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, A.Čaplikas, S.Lapėnas, V.Volčiok, R.Palaitis, R.Remeika, H.Žukauskas. Frakcijos posėdžio metu dėmesys atkreiptas į XP-2477 Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Nutarta balsuoti laisvai. Bendru frakcijos narių sutarimu nutarta pritarti Lietuvos mokslo tarybos 2007 metų veiklos ataskaitai.

 

Gegužės  13 d. Frakcijos posėdis 

Frakcijos posėdyje dalyvavo :  V.Bogušis, S.Lapėnas, V.Volčiok, R.Palaitis, J.Čekuolis, H.Žukauskas.

Frakcijos posėdžio metu buvo aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2008 05 13 d. darbotvarkė. Nutarta pritarti frakcijos narių V.Volčioko, S.Lapėno, R.Šukio, Seimo nario padėjėjos I.Jakaitytės ir Seimo pirmojo pavaduotojo patarėjo R.Bielinsko kelionei į Hagą 2008 06 01 – 03 dienomis dalyvauti VVD renginiuose. Kelionės išlaidas apmokėti iš LiCS frakcijai skirtų lėšų komandiruotėms.

 

Gegužės  21 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo : R.Palaitis, S.Lapėnas, A.Čaplikas.

Aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2008 05 22 d.darbotvarkė.

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, V.Volčiok, R.Palaitis, R.Remeika, A.Lydeka, J.Čekuolis, H.Žukauskas, S.Lapėnas. Posėdžio metu aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2008 04 15 d. darbotvarkė. Dėmesys atkreiptas į XP-3027 Konstitucinio teismo įstatymo 31,44,62,65,66,68,69,72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurio nutarta nepalaikyti. Nuspręsta skirti S.Lapėną, kad pateiktų ir išdėstytų  suformuotą LiCS poziciją dėl LEO.

 

 

 

FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA

 

Konstitucijos 60 ir 99 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-2998A)

- Internetinis puslapis: XP-2998A 2008-05-06

- Teikia LR Seimo narys V. Volčiok ir Seimo narių grupė;

- Projekto tikslas: panaikinti konstitucinę nuostatą, leidžiančią derinti Seimo nario mandatą ir ministro pareigas;

- Registracija 2008 05 06

 

 

PASIŪLYMAS Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 straipsnio papildymo ir 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XP-2037(2))

- Internetinis puslapis: XP-2037(2) 2008-05-07

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas;

- Pasiūlymo tikslas: siūloma įtvirtinti valstybės paramos teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo įgyvendinimui būtinus įdiegti daugiabučių namų savininkų lėšų kaupimo principus daugiabučio namo modernizavimui;

- Registracija 2008 05 07

 

 

PASIŪLYMAS Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-2403)

- Internetinis puslapis: XP-2403 2008-05-13

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: siūloma įtvirtinti, jog kredito unijos nariu fizinis asmuo gali būti, jeigu jis gyvena, dirba arba mokosi savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančios vienos kitos kredito unijos įstatuose nurodytos savivaldybės teritorijoje;

- Registracija 2008 05 13

 

 

PASIŪLYMAS Seimo nutarimo "Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo" projektui (XP-2390(2))

- Internetinis puslapis: XP-2390(2) 2008-05-19

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: siūloma atsisakyti steigti naujas valstybės ir savivaldybių institucijas, šeimos politikai įgyvendinti ir kontroliuoti, o šias funkcijas pavesti jau veikiančioms institucijoms;

- Registracija 2008 05 19

 

 

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-3092)

- Internetinis puslapis: XP-3092 2008-05-20

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Projekto tikslas: siūloma papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnį, praplečiant sąrašą išlaidų, susijusių su vertybinių popierių įsigijimu, valdymu ir perleidimu, kurias būtų galima atskaityti iš pajamų už vertybinių popierių perleidimą. Siekiant minėto įstatymo projekto tikslo siūloma nustatyti pavyzdinį tokių išlaidų sąrašą, kartu nurodant, jog detalų tokių išlaidų sąrašą, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus kriterijus, pavedama nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai;

- Registracija 2008 05 20

 

 

PASIŪLYMAS Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-2403)

- Internetinis puslapis: XP-2403 2008-05-21

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Pasiūlymo tikslas: siūloma įtvirtinti, jog kiekviena kredito unija privalo būti Centrinės kredito unijos nare;

- Registracija 2008 05 21

 

 

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-3104)

- Internetinis puslapis: XP-3104 2008-05-22

- Teikia LR Seimo narys R. Palaitis;

- Projekto tikslas:atsisakyti nepagrįsto savivaldybių biudžetų pajamų augimo apribojimo;

- Registracija 2008 05 22

 

 

PASIŪLYMAS Alkoholio kontrolės įstatymo 12, 16, 17, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo III skyriaus ketvirtuoju skirsniu ir 34(1) straipsniu įstatymo projektui (XP-2438(3))

- Internetinis puslapis: XP-2438(3) 2008-05-27

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas;

- Pasiūlymo tikslas: siūloma įtvirtinti, jog alkoholiu draudžiama prekiauti švietimo įstaigose, jų teritorijose ir prekybos vietose įrengtose arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo švietimo įstaigų teritorijos ribų;

- Registracija 2008 05 27

 

 

PASIŪLYMAS Alkoholio kontrolės įstatymo 12, 16, 17, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo III skyriaus ketvirtuoju skirsniu ir 34(1) straipsniu įstatymo projektui (XP-2438(3))

- Internetinis puslapis: XP-2438(3) 2008-05-27

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas;

- Pasiūlymo tikslas: siūloma palikti šiuo metu galiojantį draudimą prekiauti alkoholiu prekybos įmonėse įrengtose daugiabučiuose gyvenamuose namuose;

- Registracija 2008 05 27

 

 

Civilinio kodekso 6.272 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-3139)

- Internetinis puslapis: XP-3139 2008-05-30

- Teikia LR Seimo narys V. Volčiok ir darbo grupė;

- Projekto tikslas: žalos (atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų) atlyginimo instituto tobulinimas, įstatymu nustatant tokį teisinį reguliavimą, kad valstybė negalėtų išvengti pareigos atlyginti žalą, kai tokio žalos atlyginimo yra pagrįstai reikalaujama, dėl jos institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos baudžiamajame, administraciniame ir civiliniame procese;

- Registracija 2008 05 30

 

 

 

 

FRAKCIJOS NARIŲ PASISAKYMAI PER SEIMO POSĖDŽIUS

Seimo posėdis Nr.411 (2008-05-06, rytinis)

Seimo nutarimo „Dėl Kosovo Respublikos pripažinimo“ projektas Nr.XP-2859(4*) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš supratau, kad abu pranešėjai yra iš Užsienio reikalų komiteto ir abu pranešėjai pasakė tą patį, kad sprendimas tikrai nepaprastas, bet šiandieną jį priimti būtina. Mes esame tarptautinės bendrijos nariai ir tie įsipareigojimai, kuriuos mes turime tai bendrijai, ir ta bendrija, kuri turi įsipareigojimus mums, yra adekvatūs, ir mes turime vieni kitus gerbti. Yra laikas diskutuoti, bet yra laikas priimti sprendimus. Šiandieną mes tokį sprendimą, man atrodo, turime padaryti. Aš siūlau, balsuoti už, užsienio politika, kurią mes formuojame, kurią vykdo Prezidentas ir Užsienio reikalų ministerija, vis tiek turi savo tęstinumą ir stabilumą. Buvo laikas, kai galėjome prieštarauti, diskutuoti, bet šiandieną mes turime pasisakyti už. Ačiū.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Vieni negali, kiti gali, tuo mes, matyt, ir skiriamės. Bepigu dabar kalbėti ir diskutuoti. Man atrodo, kad visi gražiai kalbantys jau pamiršo, kas darėsi šiame Balkanų krašte. Ir tada nekilo šitų diskusijų, kad, girdi, čia mes paprašom, gal jie gali, negali vieni kitų nežudyti. Tiktai kūrybingas jėgos panaudojimas nutraukė šitas žudynes. Pasakėm „A“, pasakykim ir „B“. Ponas V.Čepas sako, kad nėra kur skubėti. Aš manau, kad mūsų parlamentas tikrai nėra pirmosios šalies, galbūt greičiau prie paskutinių šalių, kurios gali šitą žingsnį žengti.

Noriu pasakyti dar vieną dalyką: yra euroskeptikai ir yra kitaip mąstantys. Man atrodo, kartais kur kas patogiau vykdyti veiksmą ir kontroliuoti padėtį negu leisti laisvai vystytis tam tikriems veiksmams, kurie yra nekontroliuojami. Tai štai, Europos Sąjunga, aišku, kartu su Amerikos Valstijomis vykdo šitą veiksmą kontroliuodama ir darydama viską pagal planą. Todėl aš sakau, kad reikia balsuoti už ir taip išreikšti savo pilietinę poziciją. Ačiū.

 

 

Seimo posėdis Nr.412 (2008-05-06, vakarinis)

Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2770. Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2771 (pateikimas)

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo įstatymo projektu lyg ir padedamas visų penkių su žemės reforma susijusių įstatymų bloko pateikimas.

Man tenka pateikti pirmuosius du, susijusius su funkcijų perdavimu. Tai yra tiek Vietos savivaldos įstatymo, tiek Apskrities valdymo įstatymo pakeitimai. Ar negalėčiau, gerbiamasis pirmininke, pateikti iš karto, nes tas pats aiškinimas, ta pati tema, vientisas blokas?

PIRMININKAS. Ar Seimas neprieštarautų, jeigu iš karto pateiktų visą bloką? Ačiū. Pritarta. Prašom.

R.ČIUPAILA. Dėkui, gerbiamasis pirmininke, dėkui gerbiamiesiems Seimo nariams. Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio papildymo ir Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus, kurių tikslas yra tobulinti valdymą, atskirti skirtingų valdymo lygių viešojo administravimo subjektų funkcijas, padalyti jų įgaliojimus, nustatyti optimalius ryšius tarp jų nustatant, kad apskrities viršininkas priima sprendimus atkurti nuosavybės teisę į žemę, mišką ir vandens telkinius, organizuoja regioninių žemėtvarkos dokumentų rengimą ir atlieka žemėtvarkos, taip pat geodezijos, topografijos, kartografijos ir geoinformatikos darbų valstybinę priežiūrą ir kontrolę, taip pat panaikina nuostatą, kad apskrities viršininkas įgyvendina žemės reformą.

Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo projekte numatoma perduoti savivaldybėms žemės reformos darbų finansavimo ir žemės reformos darbų užsakovo funkcijų vykdymą, pagrindines tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo organizavimo ir tvirtinimo funkcijas, išskyrus tuos atvejus, kai kitais įstatymais yra nustatyta kitaip.

Įstatymo projektai yra susiję su Žemės ūkio ministerijos rengtais Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektais.

Įstatymų projektai (ir mano teikiami, ir kiti) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programa, jos įgyvendinimo priemonių planu, kuriame numatyta reformuoti apskričių administracijas, paliekant joms tik regioninių projektų rengimo, vykdymo ir koordinavimo funkcijas, o savivaldybėms perduoti atsakomybę ir funkcijas, susijusias su savivaldybės gyventojų poreikių tenkinimu žemės ūkio, žemėtvarkos ir kitose srityse, išskyrus regioninės reikšmės objektus, ir kai kurių centrinių valdymo institucijų vykdymo funkcijas, decentralizavimo, dekoncentravimo koncepcijos nuostatas ir jos antrojo etapo įgyvendinimo priemones.

Taigi prašytume pritarti šiems dviem įstatymo projektams, kuriais yra perskirstomos funkcijos tarp viršininkų administracijos ir vietos savivaldybių.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Jūsų nori paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, jūs siūlote įstatymo pataisas, kai iš esmės lieka ne tiek daug darbų dėl visų nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Ir lieka patys sudėtingiausi klausimai, patys komplikuočiausi. Šioje situacijoje jūs siūlote atiduoti visa tai į savivaldos rankas. Kuo motyvuojate tokį gana keistą sprendimą?

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis Seimo nary, sprendimas nėra keistas. Juo yra vykdoma Vyriausybės programa. Antra, kartu su jumis laukdamas išklausiau Seimo kontrolierių ataskaitą. Ten yra aiškiai pasakyta, kad mažiausiai trijuose administraciniuose vienetuose, tai yra Vilniaus apskrityje, Utenos apskrityje, iš dalies ir Kauno apskrityje, šiais metais ta reforma nesibaigs, nors įstatymas tarsi įsigaliotų. Vyriausybė yra sau nustačiusi datą – 2009 m. sausio 1 dieną, bet vis tiek reikia pasiruošti ir šiam procesui.

Kas gi atsitiks tada, kai reforma iš tikrųjų prieis prie pabaigos? Ar pabaiga reiškia paskutinį sklypą, ar reiškia sistemiškai baigtą reformą? Kai reforma sistemiškai bus prie pat pabaigos, vis tiek liks vienas kitas negrąžintas sklypas, kazusinis atvejis, ir kas tada tą darys? Negi vėl apskritis šaudys iš pabūklų dėl tų atvejų, kuriuos gali laisvai išspręsti savivaldybė. Tokia yra intencija.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis P.Auštrevičius.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, kaip žinoma, jeigu šios funkcijos perduodamos savivaldai, tai reiškia ir tam tikras administracines išlaidas. Kartu reikštų, kad apskritims gali būti mažinamas finansavimas. Ar jūs, kaip aukščiausias Vyriausybės pareigūnas, atsakingas už valstybės tarnybą plačiąja to žodžio prasme, esate jau įvertinę, ką tai reikštų finansinių išlaidų, personalo aspektu ir kada savivaldybės bus kompetentingai pasiruošusios perimti šią labai nelengvą, bet atsakingą funkciją?

Antras klausimas, jeigu jūs sutiksite, ar nėra numatoma vis dėlto ir valstybinę žemę perduoti savivaldybėms? Žengti ryžtingą žingsnį, o ne būti Vyriausybei atsakinga ir valstybei atsakinga ir kartu už nieką neatsakinga. Vietos valdžia turėtų būti. Ačiū.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Į antrą jūsų klausimą atsakyti yra labai lengva. Lietuvos Respublikos Konstitucija numato šiuos klausimus. Čia ne mano kompetencija atsakyti. Trumpiausias atsakymas būtų ne, bet jis neatskleis esmės. Esmė yra Konstitucijoje.

Dabar į pirmą klausimą. Tai ne valstybės tarnybos problema, o viešojo administravimo institucijų problema ir jų valdymo problema. Jeigu pažiūrėtume, kaip šiandien yra išsidėstę tie specialistai, apie kuriuos būtų kalbama, perkėlimai, nes su funkcijomis kartu juda ir žmonės, tuos darbus atliekantys. Tai jie ir šiandien, paprastai tariant, sėdi ne tik savivaldybių pastatuose, bet netgi seniūnijų struktūrose. Taigi fiziškai juos perstumti didelės problemos nėra. Yra viena problema, negali to paneigti, galimų finansinių implikacijų. Mes praeitų metų vasarą bandėme vertinti, ką šis subsidiarumo principas duos, iš kurios pusės į jį pažiūrėti. Teoriškai funkcijos yra arti savivaldybių, ypač kai lieka mažai tų darbų daryti, bet, kita vertus, lėšos didėja.

Aš nenoriu sakyti skaičių, mes juos turime, bet manome, kad jie yra nevisiškai tikslūs. Jie nėra labai palankūs šiai reformai, jūs esate santykinai dėl to teisus. Kita vertus, netgi tada, kai baigsis reforma, vis tiek atsiras tam tikrų nedidelių judesių visose apskrityse. Reikės pamažu judėti, tai toks sklypas, tai toks sklypas. Turi būti specialistai, kurie sutvarkytų ne masinę bangą, o kasdienį žmonių gyvenimą. Ir, aišku, turi būti savivaldybėse. Taigi tokia intencija.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Šiaip apskričių administracijos ir pareigūnai buvo pašaukti vykdyti labai sudėtingą, be abejo, procesą – nuosavybės teisių atkūrimą į žemę ir kitus dalykus. Palaipsniui plėtojosi jų funkcijos, bet dabar, kai jūs parengėte keletą pataisų, koks vis dėlto naudingumo koeficientas būtų sąveikaujant savivaldybėms su apskritimis arba atvirkščiai ir ar šiuo atveju tam tikra prasme nesiekiama perkelti atsakomybės savivaldybėms, o kartu tartum ir išvengti atsakomybės apskričių pareigūnams?

R.ČIUPAILA. Dėkui. Jūsų klausimas ne man, o vėliau pristatysiančiai Žemės reformos įstatymo projektus ministrei K.Prunskienei, bet atsakysiu ir aš iš dalies. Čia nėra jokio perkėlimo, nes kolega E.Klumbys visiškai teisingai pasakė, kad reforma eina į pabaigą, tam tikra prasme objektas, su kuriuo susiduriama, kasdien vis smulkėja, nepaisant to, ką mums sako Seimo kontrolieriai, kurie mini dviženklius skaičius į juos besikreipiančių asmenų. Jeigu jūs paskaitytumėte, sakykime, dar prieš keletą metų kreipimųsi dėl negrąžinimo skaičiai buvo triženkliai. Taigi susmulkėja pati problema ir natūralu, kad pagal subsidiarumo principą, decentralizavimą, tai atitenka savivaldybėms. Natūraliu būdu.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis K.Daukšys.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų pritarčiau tam, kad savivaldybės turėtų tvarkyti savo žemės resursus, ir viskas būtų gerai, bet klausimas paprastas. Vyriausybė parodė, kad ji nesugeba įvykdyti savo užsibrėžtų tikslų, t. y. iki 2009 m. sausio 1 d. baigti žemės reformos.

Ar nėra jūsų šie projektai skirti tam, kad lyg ir nusiplautumėte nuo atsakomybės. Na, dabar savivaldybės perėmė, jos turės pabaigti, o kai jas baigs, jau tada ne Vyriausybės reikalas, nes savivaldybėms… ir tada bus kalti savivaldybių vadovai, o ne Vyriausybė ir ne apskritis, ir ne …

Antras dalykas. Ar jums neatrodo, kad jūs kartu lyg ir išplaunate tuos mundurus tų žmonių, kurie nesugebėjo tvarkytis ir galbūt net darė nusikaltimus vykdydami žemės reformą? Nes staiga lyg ir tos organizacijos nelieka, ji pervadinama, pereina savivaldybių atsakomybėn ir visi kiti dalykai.

Ir paskutinis klausimas. Aš taip suprantu, kad gal tose apskrityse, kuriose žemės reforma formaliai jau baigta, mes turime, ko gero, septynias tokias šiandien, ir galėtume taip pereiti, būtent tose apskrityse. Tada klausimas, kiek turėtų sumažėti išlaidos, jeigu žemės reforma baigėsi ir jeigu tokio masinio žemės grąžinimo nėra, tai kaip tik tų tarnybų išlaikymas turėtų ne pabrangti, o atpigti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti, laikas.

K.DAUKŠYS. Ačiū.

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis Seimo nary, aš dar kartą noriu pasakyti, kad tai yra du iš penkių įstatymų projektų bloko. Vidaus reikalų ministerija niekada nebuvo, nėra ir, matyt, nebus atsakinga už žemės reformą, kaip kad ji ir nevadovauja tiesiogiai apskritims, jokiai jų veiklos sričiai, išskyrus metodinių įstatymų projektų teikimą, ką mes šiuo metu ir darome. Niekas čia nuo nieko nenusiplaus, nes tose septyniose, o ir Kauno apskrityje, pamažu yra artėjama prie pabaigos ir tiesiog nebus iki 2009 metų pradžios jau kam nusiplauti, nes tam tikru požiūriu šie dalykai bus prie galo. Kiek tai susiję su Vilniaus ir Utenos apskritimis, čia geriau atsakytų ministrė K.Prunskienė, matyt, reikėtų ir paklausti. Ar galima taikyti įstatymą atskirai parinktoje Lietuvos teritorijoje, labai abejočiau, nebent pats įstatymas sakytų taip, nes, kiek aš išmanau Konstituciją ir teisinę bazę, Lietuvoje visi įstatymai veikia vientisai, galbūt išskyrus laisvąsias ekonomines zonas, kurios turi savo statusą. Nemanyčiau, kad būtų galima taikyti atskiru atveju.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia profesorė V.M.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs teoriškai išdėstėte viską, bet praktiškai yra kitaip. Jeigu padirbėtumėte apygardose, sužinotumėte, ką reiškia žemė. Jūs komplikuočiausius atvejus, reikalus atidavėte savivaldybėms ir lyg ir perdavėte politinę atsakomybę, bet trūksta pajėgumo rengti detaliuosius planus.

Dabar mokykloms detalieji planai per trejus metus neparengiami. Tai kiek laiko, įvykdžius tokią reformą, truks mokyklų detaliųjų planų parengimas, atsakykite man?

R.ČIUPAILA. Na, kalbant apie žemės reformą, komplikuočiausius atvejus arba jų skaičių, tai derėtų lyginti su skaičiais jau išspręstų dalykų, kai padaryti planai, grąžinta žemė ir viskas sutvarkyta. Jūs pamatytumėte, kad čia būtų tūkstančiai ir vienas, kiek aš išmanau procesą. O ypač Kauno apskrityje.

Antra, jūsų klausimai dėl detaliųjų planų galėtų būti vėlgi pateikti arba ministrei K.Prunskienei, arba ministrui A.Paulauskui. Aš dėl to nieko negaliu jums pakomentuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys gerbiamasis Z.Balčytis. Tuo klausimams laikas bus baigtas.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis ministre, jūs vis dėlto teikiate šiandien įstatymo projektą Seimui. Jeigu jūs nesate atsakingas už reformą, tai jūsų ministerija yra atsakinga už savivaldos darbą, ne tai, kad darbą, bet jūs kuruojate šią sritį…

R.ČIUPAILA. Na, ne.

Z.BALČYTIS. Pas mus valdžios yra atskirtos, yra savivaldybių, arba savivaldos chartija, yra valstybės vykdomoji valdžia. Ar jūs turėsite politinės valios priversti savivaldybes vykdyti tikrai labai nedėkingą darbą – žemės reformą, ką minėjo ir kolegė M.Čigriejienė, kad praktikoje visiškai yra kitaip negu teoriškai. Ar tikrai šis sprendimas, vykdantis vienokį ar kitokį užsibrėžtą tikslą, šiandien yra laiku ir ar nereikėtų vis dėlto mėginti baigti reformą dabar turimomis jėgomis?

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis Seimo nary, kas kas, o Seimo nariai puikiausiai žino, kad valdžios Lietuvoje yra padalytos. Niekas, be įstatymo, vadinasi, Seimo, negali niekaip kitaip priversti savivaldybių. Vyriausybė, priimdama savo aktus, tik rekomenduoja elgtis vienaip kitaip. Jūs, kaip buvęs ministras, puikiausiai tą žinote. Mes šiandien ir bandome tą padaryti – teikti įstatymų projektus, kuriais yra nurodoma apskritims. Įstatymo būdu yra nustatomos tam tikros funkcijos Vietos savivaldos įstatyme, kuriuo būdu savivaldybės turėtų elgtis. Taigi čia nei Vidaus reikalų ministerija, nei Vyriausybė šito dalyko padaryti negali. Dėl reformos. Net jeigu šiandien tam nepritartumėte, ateitų metų pabaiga, daug kur reforma jau priartėtų prie pabaigos, bet vis tiek liktų vienas kitas taškas ir iš tikrųjų kiltų proporcingumo klausimas – ar verta apskrityje laikyti tokius mechanizmus, kai dėl tų sklypų, apie kuriuos būtų kalbama reformos požiūriu, reikėtų tokių pajėgų, kokias turime šiandien. Kiekviena savivaldybė pamažu su tais likučiais susitvarkys.

 

 

Seimo posėdis Nr.414 (2008-05-08, vakarinis)

Savaitės (nuo 2008-05-12) – 2008 m. gegužės 13 d. (antradienio) ir 15 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių projektai

Kviečiu A.Čapliką ją pateikti. (Balsai salėje) Tuoj pat prie to prieisime. Pirmasis Seimo Pirmininko pavaduotojas turi svarbių darbų – gaisrus gesinti ir panašiai. Prašom.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Jau užgesinome. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalyta kitos savaitės darbotvarkė. Ji yra pakoreguota, kiek pakeista, palyginti su ta darbotvarke, kurios projektą jūs matėte praeitą savaitę. Kito antradienio darbotvarkė yra papildyta Darbo kodekso ir Atmintinų dienų įstatymų projektais, apie tai šiandien ryte mes kalbėjome. Balsavimas vyks ryte. Mums bus kur kas paprasčiau priimti šiuos reikiamus įstatymus, nes yra priėmimo stadija. Į dalį Seimo narių pasiūlymų atsižvelgėme. Yra įtrauktas Lygių galimybių įstatymo projekto priėmimas, mes manytume, jau laikas įstatymą priimti. Šiandien darbotvarkėje buvo atidėtas, nes kilo kažkokių nesutarimų komitete. Manau, iki antradienio visi formalumai bus išspręsti. Aš kalbu apie antradienio darbotvarkę.

Antradienį yra įtrauktas Teismų įstatymo projektas. Kaip tarėmės kartu su seniūnais ir Seniūnų sueigoje, vietoj iš ryto spręsime, kokiu keliu eisime, ar kartu svarstysime seną įstatymą, arba dabar svarstomą įstatymą, ar galėsime apsispręsti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J.Sabatausko teikiamo projekto. Manau, ketvirtadienį mes apsispręsime Seniūnų sueigoje. Greičiausiai, matydami Seimo didžiosios daugumos valią ir norą, mes nuspręsime galutinai. Tiek apie antradienio darbotvarkę.

Ketvirtadienio darbotvarkė… Tiesa, antradienį mes vėl turėsime svarstyti, pamiršau pasakyti, Prezidento veto dėl įstatymo, kurį Prezidentas vetavo po laisvų dienų, tai yra Pensijų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šiandien aš informavau apie tai, kad įstatymas yra vetuotas, ir antradienį mes svarstysime.

Ketvirtadienio darbotvarkė yra gana intensyvi. Mes atsižvelgėme į kai kurių, tai yra Tėvynės sąjungos, man atrodo, Valstiečių liaudininkų frakcijų, prašymą ir įtraukėme Seimo nutarimą „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“. Šis klausimas yra įtrauktas į darbotvarkę, taip pat ir kiti įstatymų projektai, kurie jau buvo mūsų aptarti, kad jie gali būti svarstomi kitą savaitę. Tiek trumpai apie kitos savaitės darbotvarkę.

PIRMININKAS. Penki Seimo nariai nori klausti. E.Klumbys pirmasis.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pirmasis pavaduotojau, kiek suprantu, jūs dabar esate didžiausias viršininkas Seime šiuo metu, teikiate darbotvarkę. Gal jūs pasakysite, nes Č.Juršėnas taip ir nesugeba pasakyti per šią sesiją, kada bus įtrauktas Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymas? Jūs esate iš aukštos vadovybės, gal jūs žinote, ir kodėl nėra to kitą savaitę?

A.ČAPLIKAS. Tiesa, aš pamiršau, perduodu jums Seimo Pirmininko linkėjimus iš Vokietijos. Sveikina mūsų gerą sprendimą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Jis jau informavo ir kolegas, ir darbinei grupei informavo apie tai, kad Lietuva tą padarė. Taigi yra gera žinia ir perduodu jums sveikinimus ir linkėjimus iš Vokietijos.

Na, dabar negalėčiau jums atsakyti. Aš pasižymiu jūsų prašymą, aš jį prisiminsiu. Matyt, reikėtų tai aptarti Seniūnų sueigoje arba pietų metu kartu su frakcijų seniūnais. Gerai būtų, kad jūsų frakcijos seniūnas nepamirštų pasiūlyti. Geriausia būtų, kad toks pasiūlymas būtų įteiktas raštu. Aš manau, mes jį kitą savaitę apsvarstysime.

PIRMININKAS. Klausia V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, klausimas ir kartu jums informacija. Noriu pasakyti, jog net 47 įvairioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai yra pasirašę raštą Seimo valdybai dėl privalomo klausimo įtraukimo į darbotvarkę. Šis klausimas tai yra anksčiau jau mūsų svarstytas Teismų įstatymas, nauja redakcija. Mums atrodo, kad įvairūs bandymai bet kuria kaina išvengti šio įstatymo svarstymo nėra visai korektiški. Aš sutinku, kad Seimas turi apsispręsti, ką daryti. Šiaip ar taip, aš jums jau dabar galiu įteikti šį raštą, nes jis visiškai baigtas.

A.ČAPLIKAS. Kaip ir minėjau, aš tikrai nieko blogo nematau. Matyt, mes antradienį ryte apsitarsime sueigoje, o jeigu nesutarsime, tai spręsime salėje, kad būtų teikiami abu įstatymų projektai ir būtų svarstomi kartu. Tai, ką pateikė J.Sabatauskas, ir tai, kas, jo manymu, yra šiandien būtina atlikti, arba, jeigu nugalės nuomonė, kad šiandien turime grįžti prie dabar jau svarstomo įstatymo projekto, tai jūsų valia. Kaip pasirinksime antradienį, taip ir bus. Jeigu tiek parašų jūs turite surinkę, tai balsavimas bus jūsų pusėje, be abejo, Teismų įstatymą svarstysime toliau.

PIRMININKAS. Aš tik noriu informuoti. Štai aš turiu tą raštą, jį reikia tiksliai cituoti – įtraukti į gegužės 13 dienos darbotvarkę, į antradienio posėdžio darbotvarkę.

A.ČAPLIKAS. Gerai. Rytoj bus valdyba, mes galėsime pasikeisti nuomonėmis ir tada vėliau – Seniūnų sueigoje.

PIRMININKAS. K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, vakar Seime po pateikimo buvo pritarta kreipimuisi į Konstitucinį Teismą dėl žemės privatizavimo sustabdymo, dėl visų šitų dalykų. Buvo pažadėta, kad bus svarstoma antradienį, bet šito darbotvarkėje nėra. Tai yra labai rimtas trūkumas, mūsų supratimu.

Kitas klausimas. Vyriausybei buvo pavedimas, ir Vyriausybė, ir Seimas kalbėjo apie antiinfliacines priemones. Nesulaukėme jokių atsakymų iš Vyriausybės, ir iš esmės klausimas yra atviras. Ar jums neatrodo, kad kitą savaitę reikia įtraukti bent valandos ar dviejų diskusiją, padaryti ją Seime dėl antiinfliacinių priemonių valstybėje, nes ta problema didėja kiekvieną dieną.

Ir trečias dalykas yra susijęs su atmintinomis dienomis. Tos atmintinos dienos atrodo kaip raudona vėliava buliui, kiekvieną kartą vis kalbame apie jas, sugaištame daugybę laiko. Ar jūs nemanote, kad reikėtų perkelti į rudens sesiją tuos klausimus, susijusius su atmintinomis dienomis, išskyrus tą atvejį, kai reikėtų sumažinti švenčiamų dienų skaičių. Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Aš dabar nepamenu, kurią datą tiksliai nutarėme.

K.GLAVECKAS. Nutarta kitą antradienį.

A.ČAPLIKAS. Jeigu bus komiteto išvada, nes svarstymas, tokiu atveju mes tikrai įtrauksime į darbotvarkę. Kol kas, kiek Sekretoriatas mane informavo, nėra komiteto išvados. Be komiteto išvados mes negalime. Jeigu gerai pamenu, tikrai vieno arba dviejų komitetų išvada mums būtina. Laukiame komitetų išvados. Jeigu ji bus, iš karto įtrauksime į darbotvarkę.

Dėl diskusijos dėl infliacijos. Na, idėja gera, idėja priimtina. Aš pažiūrėsiu į darbotvarkę, kur ją galime įterpti. Galbūt galima Seime pakeisti tradiciją mūsų diskusijų, kurios dažniausiai, jūs sutiksite su manimi, nevirsta rimtomis diskusijomis, nes salėje būna labai nedaug žmonių. Ta pati forma lyg ir teisinga ir gera, bet ar ji teikia naudos, sunku dabar man atsakyti. Kiek man teko matyti diskusijų, kurios vyko Seime, tai dažniausiai būna pranešėjai ir keli Seimo nariai, sėdintys salėje. Man asmeniškai patiktų, kad šias diskusijas organizuotų specializuoti komitetai, pasitelkdami ir visuomenės arba specialistų būrį. Aš tą girdėjau, prisimenu, pasižymiu.

Dėl šventinių dienų. Aš manau, mes turėsime progą antradienį susirinkę ryte pagaliau išspręsti vienokiu arba kitokiu būdu. Bus aiški Seimo narių pozicija, posėdį greičiausiai paankstinsime nuo 10 valandos, ir toje valdyboje turėsime pakankamai laiko padiskutuoti. Aš pritariu tam, kad daugiau tampyti ar palikti neapsisprendus jau neverta, reikia aiškiai išreikšti Seimo valią, ar Seimas palieka taip, kaip yra, ar Seimas dalį dienų anuliuoja, arba Seimas randa kitą sprendimą.

PIRMININKAS. Prašom. R.Ačas.

R.AČAS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, žiūriu į kitos savaitės antradienio darbotvarkę, taip retai būdavo, kad antradienį 10 val. prasidėtų ir 20 val. baigtųsi, ji nerealiai sudaryta. Bet į akis krinta, kad yra daugybė pakeitimų. Sakykite, kadangi jūs turite tam tikrą parlamentinio darbo patirtį, sakykite, žiūriu, dabar ištisai eina pateikimai, nors realiai Seimui liko dirbti trys mėnesiai. Ar mes neleidžiame garo veltui? Ar tie įstatymai, kurie pereis pateikimą, gal suspės svarstymo stadiją, pasibaigus Seimo kadencijai, nenueis į šiukšlių dėžę. Pasakykite, kaip jūs manote?

A.ČAPLIKAS. Aš sutinku su jumis, kad galbūt mūsų planuojamas darbas iki 20 valandos yra per ilgas, bet ir aš, ir jūs turite patirties, darbotvarkės formuojamos trim principais, tai yra Vyriausybės teikiami įstatymų projektai, į tai mes turime atsižvelgti. Mes turime atsižvelgti į atskirų Seimo narių iniciatyvas, to negali nevertinti, ir frakcijų pasiūlymus. Ir štai iš šitų trijų (…) reikia kažkokiu būdu sudaryti darbotvarkę. Mes šiandieną pademonstravome, kad galime greitai dirbti. Aš neabejoju, kad, ko gero, iki kito antradienio pakis ir šita darbotvarkė. Aš vėlgi būčiau linkęs ir sutikčiau su jumis, kad būtų geriausia darbą baigti šeštą valandą, bet yra kaip yra. Arba mes patys turime rodyti mažiau iniciatyvų, arba frakcijos, arba Vyriausybė. Bet tokia situacija ir ši darbotvarkė suformuoja tą, atsižvelgiant į mano visų trijų minėtų grupių pasiūlymus: paskirų Seimo narių iniciatyvas, Vyriausybės pasiūlymus ir frakcijų pageidavimus. Neišvengiamai. Bet dažniausiai priklauso nuo mūsų. Aš kartais matau laiko… O dėl teikiamų įstatymų projektų aš nemanau, kad šis Seimas daro ką nors bloga. Aš manau, net jeigu mes nespėsime pasiekti priėmimo ar bus kitų nuomonių, kitos sudėties Seimas tikrai pratęs tuos darbus.

PIRMININKAS. J.Lionginas.

J.LIONGINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš antradienio darbotvarkės reikėtų išbraukti rezervinį klausimą r-4 – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, nes nėra gauta Vyriausybės išvados, ir mes negalėsime jo svarstyti.

A.ČAPLIKAS. Todėl ir įtraukta į rezervinių klausimų sąrašą. Čia yra pažymėta Vyriausybės nuomonė, jos nėra. Jeigu jos nebus, be abejo, darbotvarkėje neliks šio klausimo. Tačiau 31 Seimo narys, kaip ką tik minėtu atveju, pateikė, parodė iniciatyvą ir mes įtraukėme, nes yra pažadėta, suplanuota ta data. O jeigu nebus Vyriausybės išvados, vadinasi, mes ir nesvarstysime.

PIRMININKAS. J.Veselka ir P.Gražulis irgi nori paklausti. Prašom. J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pirmasis vicepirmininke, jūs žinote, kad dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl „Leo LT“ yra surinkta 50 Seimo narių parašų. Pagal Statutą numatyta, kad būtų iš karto tas dalykas svarstomas. Pateikimas buvo. Bet aš nemanau, kad Seimo nariai pasirašė tam, kad būtų tik pateikta. Pasirašė todėl, kad visuomenėje aistros nerimsta, dabar renkami parašai siekiant apskritai panaikinti šitą įstatymą. J.Sabatauskas dabar tapo, pasakyčiau, antras žmogus valstybėje. (Balsai salėje) Po Dievo, sako. Todėl prašyčiau įtraukti į antradienio darbotvarkę, nes Ekonomikos komiteto išvada yra, dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. O jeigu J.Sabatauskas yra antras po Dievo, tegul jis sau būna antras po Dievo. Čia yra Seimas, žmonių susirinkimas, ir mes turime spręsti, nes kiek reikės visuomenę pykinti, kad būtų aišku. Yra profesionalūs teisininkai, pasako ir visi būna arba patenkinti, arba nepatenkinti, bet tai būtų galutinis sprendimas. Dabar tempiam, tempiam, lyg tyčia erziname visus. Todėl prašyčiau antradienį vietoj tų visų atmintinų dienų (jas išbraukite ir duokite kitam Seimui padirbėti) įtraukti dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl „Leo LT“.

A.ČAPLIKAS. Aš apie tai jau kalbėjau prieš šios dienos darbotvarkės tvirtinimą, toks yra Statutas, juk pagrindinis komitetas turi pateikti išvadą.

J.VESELKA. Taip, gerbiamasis… (Balsai salėje)

A.ČAPLIKAS. Ne, tai Seimo nariai… Galbūt būtų galima sutarti taip: įrašome į antradienio rezervinių klausimų sąrašą, sutariame ir prašome Teisės ir teisėtvarkos komiteto, rytoj, matyt, dirbs, nes penktadienis, šeštadienis yra darbo dienos, pateikti išvadą, teigiamą ar neigiamą, kad mes galėtume antradienį svarstyti. Jeigu tinka toks sprendimas, galime papildyti darbotvarkę rezerviniu klausimu dėl jūsų minėto kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prierašu – laukiame Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Esant jai, svarstome, nesant… Dar kartą ir viešai, ir žodžiu, ir telefono skambučiu aš paraginsiu komiteto pirmininką, kad išvadas pateiktų. Mes turime dvi darbo dienas – penktadienį ir šeštadienį.

PIRMININKAS. P.Gražulis – paskutinis. Prašom.

P.GRAŽULIS (TTF). Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, jeigu jūs paraginsite Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką bent telefonu ar privačiai, kad jis greičiau pateiktų išvadas, be abejonės, manau, atsižvelgs į jūsų prašymą.

O mano prašymas būtų, aš jau gal penktą kartą prašau, kad būtų įtrauktas Seimo rezoliucijos „Dėl humanitarinių aspektų Pekino olimpiadoje“ projektas. Aš manau, bus galima truputėlį koreguoti pačią antraštę ar panašiai, gal iki antradienio aš pateiksiu kitą variantą, bet prašyčiau, kad būtų įtraukta. Tuo labiau kad siūloma įtraukti dėl situacijos Gruzijoje, dėl jos vientisumo. Aš manau, kad ir tą klausimą turime apsvarstyti, bet kartu ir šitą rezoliuciją turėtume apsvarstyti ir priimti. Seimas turėtų išsakyti savo poziciją.

A.ČAPLIKAS. Pone Petrai, aš sutarčiau, bet prieš tai jūsų frakcijos narys R.Ačas išreiškė priekaištą, kad darbotvarkė baigiasi aštuntą valandą vakaro. Į antradienio darbotvarkę tikrai aš netgi nematau galimybės įrašyti prie rezervinių klausimų, nes ten įrašome kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl „Leo LT“. Galbūt… Jūs žadate registruoti dar vieną projektą, kurio šiandieną dar nėra įregistruota. Jeigu jūs tvarkingai įregistruotumėte, tai kitos savaitės Seniūnų sueigoje pasitaręs su savo frakcijos seniūnu… jo rekomendacija arba jo prašymu, Seniūnų sueiga visada galės papildyti savaitės darbotvarkę. Aš tiesiog prašau jūsų įregistruoti tokią rezoliuciją, kokios jūs norite, ir kreiptis į savo frakcijos seniūną, kad jis kreiptųsi į Seniūnų sueigą, visada turinčią teisę papildyti darbotvarkę.

 

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2831(3*) (svarstymas)

R.REMEIKA (LCSF). Kadangi Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, buvo priėmęs nepritarti ataskaitai, tai mes siūlome pagrindiniam komitetui grąžinti iniciatoriams tobulinti, pritardami tarybos veiklos 2006 metų ataskaitai. Kadangi LRT programų kūrimo ir transliavimo technologijų atnaujinimas buvo esminis LRT veiklos gerinimo 2006 metais rezultatas, turėjęs esminės ir pozityvios įtakos LRT modernizavimui skaitmeninių technologijų pagrindu (tai sakau tiems žmonėms, kurie turi labai individualią aplinkos suvokimo sistemą, kad jie išgirstų tai, ką sakau), LRT internetinio portalo www.lrt.lt atnaujinimo laidavimui, numatant galimybę LRT laidas tiesiogiai stebėti ir jų klausytis internetu, naujų visuomenėje populiarių laidų atsiradimui… Šie ir kiti LRT veiklos pokyčiai, grindžiami informacinių technologijų inovacijomis, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto veiklos krypčių kontekste iš esmės leidžia teigiamai vertinti LRT veiklos rezultatus 2006 metais. Dėkui. Bendru sutarimu.

 

Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3032 (pateikimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad J.Sabatausko klausimas buvo labai svarbus ir atsakymas yra tikrai svarbus. Dėl ko reikia pritarti šiam įstatymo projektui? Dėl to, kad valstybinės institucijos, dauguma, ne tik užsieninės konsulinės tarnybos, bet ir mūsų, norėdamos išspręsti bet kokį klausimą, turi galimybę prieiti prie registro, prie duomenų bazės. Tačiau nepaisant to, kad jie prieina, turi tą, vis tiek jie prašo iš žmonių pažymų, ir tu nori nenori turi eiti, mokėti pinigus, gaišti laiką, stovėti eilėse ir taip toliau. Aš manau, jeigu įstatymo pataisa, kuri yra siūloma, tikrai palengvins, pagreitins ir išspręs tuos klausimus, ypač dėl gimusių vaikų pilietybės, bet kuriuo atveju gimę lietuvių šeimoje jie bus lietuviai, siūlau balsuoti už. Ačiū.

 

 

Seimo posėdis Nr.415 (2008-05-13, rytinis)

Darbo kodekso 22, 24, 43, 47, 52, 58, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 76, 77, 78, 79, 80, 83, 84, 85, 130, 149, 162, 193, 194 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 75¹, 130¹ straipsniais bei Kodekso priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2307(4*) (priėmimas)

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, priėmus siūlomą įstatymo pataisą iš esmės nauja tvarka sukeltų greitą ilgalaikį darbo užmokesčio augimą darbuotojams, kurie nuolat kažkiek laiko dirba naktį arba nuolat dirba viršvalandinį darbą. Iš esmės nesudėtingi skaičiavimai rodo, kad darbo užmokestis neterminuotai augtų nuo 20 iki 100 % per metus. Vadinasi, kai kurioms įstaigoms ir įmonėms, finansuojamoms iš biudžeto, reikės papildomų lėšų, iš kurių būtų kompensuojamas bendras darbo užmokesčio fondo didėjimas. Taip pat dėl neterminuoto ir greito darbo užmokesčio didėjimo įmonės bus priverstos didinti savo prekių ir paslaugų kainas. Siūlomas reguliavimas ypač didelės įtakos turės tokioms nepertraukiamo darbo sritims kaip nepertraukiama gamyba, medicina, sauga, energetika ir t. t. Siūlyčiau tikrai nepritarti šiai siūlomai pataisai.

S.LAPĖNAS. Kolegos, iš principo tuos pačius motyvus galima pasakyti kaip ir kalbant dėl prieš tai buvusios pataisos, kad priėmus įstatymo projektą bus akivaizdžiai išbalansuotos tiek privataus, tiek valstybinio sektoriaus įmonių darbo užmokesčio sistemos. Tai akivaizdžiai neigiamai atsilieps verslui ir jo plėtrai. Iš esmės dėl šio projekto smarkiai ir neplanuotai padidėjusio darbo užmokesčio dalis būtų skirta vartojimui. Kaip žinome, visa tai skatintų jau ir šiuo metu didėjantį infliacijos kilimą. Todėl siūlyčiau nepritarti šiai pataisai.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, išgirdęs gerbiamojo komiteto pirmininko paaiškinimą, kuris remiasi Lietuvos prisiimtais įsipareigojimais, ratifikavus 1996 metų Europos socialinę chartiją, aš vis dėlto norėčiau pasakyti: 2007 metais Europos socialinių teisių komiteto ataskaitoje patvirtinama, kad Lietuva jau įvykdė savo įsipareigojimus, susijusius su chartijos 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse esančių nuostatų įtvirtinimu šalies teisės aktuose. Todėl šis bandymas savotiškai spekuliuoti tuo, kad Lietuva dar kažko nepadarė, iš esmės neatitinka tikrovės. Atkreipiu dėmesį, kad šiame straipsnyje kaip tik kalbama, darbdaviai irgi neprieštarauja tam, kad darbuotojas gautų teisingą atlygį už darbą darbo, poilsio dienomis. Tačiau kai mes įvedame naują atskaitos tašką – vidutinį valandinį darbuotojo atlygį, vidutinės mėnesinės algos, tai iš tiesų tampa pernelyg didele gresiančia našta darbdaviams, todėl prašau balsuoti prieš.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų nepritarus 26 straipsniui, keičiančiam 162 straipsnį, galima sakyti, kad vienas neigiamas aspektas lyg ir eliminuotas iš siūlomų pataisų. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad projekto Nr.XP-2307(3) aiškinamajame rašte yra klaidingai nurodoma, kad įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės, kad įstatymo įgyvendinimas darys teigiamą įtaką verslui ir jo plėtrai. Jau vien diskusijose jūs galėjote pajusti, kad iš esmės verslui tai gresia papildomais kaštais, lygiai taip pat ir valstybiniam sektoriui, todėl siūlyčiau dėl bendro įstatymo projekto balsuojant susilaikyti. Ačiū.

 

 

Seimo posėdis Nr.415 (2008-05-13, rytinis)

Darbo kodekso 162 ir 162¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1415(2*) (priėmimas)

R.PALAITIS (LCSF). Taip, supratau. Tris kartus tėvas esu, tai noriu pasakyti…

PIRMININKAS. Sveikiname.

R.PALAITIS. …nenumirsiu be Tėvo dienos kaip šventinės. O šiaip visos tos šventinės dienos vis dėlto didina mūsų gamintojų sąnaudas ir tai mažina jų konkurencingumą tarptautinėje erdvėje. Jeigu mes dar tokių šventinių dienų prisisteigsime, o paskui jas kompensuosime, nes… Gerai, šiame projekte tai parašyta, kad nebus kompensuojama, bet po to mes svarstysime kitus projektus ir nežinia, kaip baigsis. Gal vis dėlto kompensuosim ar galų gale į Kalėdų savaitgalį perkelsim, gali ir taip būti. Taigi aš esu prieš šitą projektą.

 

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.XP-1955Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pereiti nuo emocijų, nuo epitetų, vieniems kitų vadinimo mankurtais prie labai rimtų svarstymų ir argumentų. Pirmą klausimą norėčiau užduoti čia viešai vadinusiems, tik nežinau, kuriai frakcijai ir kuriai pusei. Kolegos, kas 1995 metais šitaip ugniagesius suskirstė? Paskutiniam kalbėjusiam kolegai norėčiau užduoti klausimą: kas beveik dvejus metus, kurios partijos ministras nepadarė, nė piršto nepajudino, kad būtų pradėtas statuto pritaikymo procesas? Paremiu, visiškai paremiu Prezidento ryžtą ir valią, gerbiu tuos argumentus, kurie čia tikrai buvo išsamiai išdėstyti, nes tai paremti Konstitucija argumentai, tai paremti įstatymais ir Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatomis argumentai. Mes, kolegos, visi davėme priesaiką, privalome jos laikytis ir gerbti. Ir šiuo atveju aš siūlyčiau gerbti Konstituciją, neteisingas pasirinktas būdas problemai spręsti. Negalima kitų pareigūnų, visą gyvenimą dirbusių pareigūnų sąskaita, kurie išėjo į atsargą dėl sveikatos būklės, dėl kitų priežasčių, kurie galbūt buvo patraukti drausminėn atsakomybėn, todėl neturi tų privilegijų, dabar tiems, kurie nebuvo tiems reikalavimams apskritai pavaldūs, be jokių reikalavimų a priori suteikti visas tas, kaip vadinama, privilegijas. Taip, valstybinė pensija yra privilegija, tai yra asmeniui už tarnybą valstybei suteikiama privilegija ir lėšos mokamos iš valstybės biudžeto kaip papildomos, beje, labai nedidelės. Bet yra teisingumo principais, yra konstitucinis lygiateisiškumo principas, teisinės valstybės principas, o visi populistiniai argumentai, kurie čia visi buvo išsakyti, jie manęs tikrai neįtikins. Aš ir ne kartą pasisakiau prieš šį pasiūlymą ir kitus, kurie dar laukia eilės, beje, ir kiti, kurie eis po šio priimto įstatymo, kaip neatitinkančius Konstitucijos. Kolegos, raginu atsipeikėti. Rinkimai, taip, netrukus, bet mes turime dirbti iki paskutinės dienos, kol žmonės mums yra suteikę mandatą. Balsuosiu už Prezidento siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu ir grįžti svarstyti problemą taip, kaip ji turėtų būti sprendžiama. (Balsai salėje) Padarymo statutiniais procesas yra pradėtas, jis vyksta, gerbiamieji. Visi, kurie gali pagal vidaus tarnybos statutą tapti statutiniais pareigūnais, tokie tampa… (Balsai salėje)

 

Seimo pareiškimo „Dėl grėsmės Gruzijos Respublikos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui“ projektas Nr.XP-3074(2). Seimo pareiškimo „Dėl Rusijos Federacijos ir Gruzijos santykių“ projektas Nr.XP-3074(2)A (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš nemanau, kad jūs savo pareiškimu taip pat kažko nekalate. Jums atrodo, kad jūs padarėte tokį lengvą, paprastą ir t. t. Jūs taip pat minite Rusiją, Gruzijos santykius, jūs taip pat prašote Europos Sąjungos ir NATO valstybių įsikišimo ir t. t., ir t. t. Lygiai taip pat Rusijai nemalonu, kaip ir anam pareiškime. Aš tik vieno dalyko nesuprantu, koks yra skirtumas tarp šitų dviejų tekstų. Jūs tiesiog iš pirmojo pareiškimo išmetėte kelias pastraipas, o visą kitą tekstą palikote. Ar dėl to, kad jūs autorius? Aš nematau čia skirtumo, man atrodo, kad jūs turite būti garbingas, nes nesugebėjote parašyti kitokio teksto, atsiimkite savo ir balsuojame dėl vieno. Ačiū.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Gražus sutapimas, nes kaip tik panašiai, kaip ir kolega R.Dagys, norėjau klausti. Tai pratęsiant šią diskusiją, istorinių paralelių geriausia yra netaikyti. Sykį turėjau progą dalyvauti armėnų ir azerbaidžaniečių mokslininkų ginče dėl Kalnų Karabacho. Ginčas nukeliavo iki antro amžiaus po Kristaus ir tada sustojo, nes ten baigėsi istoriniai šaltiniai. Jie taip ir neišsiaiškino, kaip turėtų iš tikrųjų būti. Paralelių geriau netaikyti. Klausimas dėl jūsų teksto. Jūs raginate vienoje iš pastraipų Gruzijos parlamentą susilaikyti nuo veiksmų, kurie gali kelti grėsmę regiono saugumui ir stabilumui. Kurie Gruzijos parlamento, būtent parlamento, veiksmai, nes jūs raginate parlamentą, kad jie kažko nedarytų, jūsų nuomone, didina regiono nesaugumą ir nestabilumą? Ką jūs turite galvoje? Ačiū.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, čia yra du pateikti projektai, pirmas ir antras alternatyvus. Aišku, ir pirmas, ir antras yra identiški. Antrame šiek tiek kaip darželyje paravėta, išravėta, išbraukti kai kurie žodžiai, iš esmės nieko nekeičiantys, bet panaikinantys tam tikrų šalių atsakomybę, gal šiek tiek ir sumaišo pačią esmę, bet nedaug. Aš manau, jeigu bus priimta arba viena, arba kita rezoliucija, tai bus gana gerai. Tik dėl antros rezoliucijos reikia sukurti redakcinę komisiją, rezoliuciją truputį papildyti ir problemų nebus.

Noriu kalbėti apie tai, kad kai didelės šalys vykdo dvigubos moralės politiką, visada yra grėsmė demokratijai. Kai tokių dvigubos moralės politikos šalių užsienio politikos srityje šie veiksmai tampa prioritetiniai, tai yra grėsmė daugeliui šalių. Ir to negalima nepastebėti. Nors ir keista, Rusija pripažįsta Jungtinių Tautų Tarybos dokumentus, pripažįsta rezoliucijas, tačiau taip pat oficialiai Rusijos vadovai bendrauja su separatistiniais vadovais. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vykdoma dviguba politika. Spręsdama ekonominius klausimus, kalbėdama su Europos Sąjungos vadovais Rusija deklaruoja vienas tiesas, tačiau veiksmai yra visiškai priešingi. Koketavimas, kalbėjimas diplomatija – visa tai yra dar pusė bėdos, tačiau imamasi labai konkrečių veiksmų, įvedamos kariuomenės dalys ir tuo aiškiai deklaruojama ir parodoma: mes esame jėga, esant reikalui mes tą jėgą panaudosime, nors jos kartu dirba kaip ir taikos saugumo pajėgos, kurios prižiūri, kad padėtis šalyse būtų stabili. Tai yra, be jokios abejonės, dvigubi standartai, ir mes negalime tokių dalykų palaikyti.

Lietuvos pozicija šiuo atveju yra išsakyta labai aiškiai. Noriu pasakyti, kad galbūt mūsų ši Seime politikų priimta rezoliucija yra šiek tiek pavėluota, nors, kita vertus, Prezidentas labai aiškiai pasakė tai, ką reikia pasakyti. Maža to, užsienio reikalų ministras ir visa ministerija lygiai taip pat yra pasakę poziciją. Negana to, susitikę su kitų šalių užsienio reikalų ministrais ir šiuo metu dalyvaujantys pasitarime, išvykę į Gruziją, šneka lygiai tą patį, kas yra parašyta mūsų rezoliucijoje: kad Europos Sąjungai laikas atkreipti dėmesį.

Mes raginame Europos Sąjungą imtis tam tikrų priemonių ir parodyti, kad Rusija negalėtų taikyti dvigubų standartų. Man be galo keista, kaip tos pačios partijos, atsiprašau, tos pačios frakcijos narys, priklausantis tai pačiai politinei jėgai, Valstiečių demokratų partijai, ponas A.Pekeliūnas, būdamas Seimo Pirmininko pavaduotoju, visiškai paneigė užsienio reikalų ministro, t. y. tos pačios politinės jėgos, veiksmus. Arba jūs susirinkę suderinkite šiuos dalykus ir paaiškinkite vieni kitiems, ką reikia daryti, mes klausysime užsienio reikalų ministro. Dabar mes vykdome parlamentinę kontrolę visiškai nesuprasdami, kas dedasi šioje srityje.

Todėl aš, kaip Užsienio reikalų komiteto narys ir kaip frakcijos narys, turiu pasakyti, kad mes Seime taip pat turime įvertinti mūsų didelės kaimynės Rusijos veiksmus Gruzijos atžvilgiu. Jeigu mes to nepasakysime tiesiai… aš noriu pasakyti, kad diplomatija kartais nieko gero ir neduoda, jeigu nieko nepasakoma. Tokiu atveju teisingai, galbūt nereikia jokių rezoliucijų. Bet tai, kad Rusija vykdo agresyvią politiką Gruzijos atžvilgiu, visiškai visiems aišku. Aš manau, kad ji ne tik Gruzijos atžvilgiu vykdo tokią politiką. Mes taip pat turime garbę būti jos kaimynai ir puikiai žinome, kaip ji elgiasi su mumis. Labai ačiū

 

 

Seimo posėdis Nr.416 (2008-05-13, vakarinis)

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3015 (pateikimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, tos intencijos, kurios yra dėl šio 22 straipsnio siūlymo, yra labai geros, nes tikrai biurokratizmas yra toks, kad vien pereiti tą procedūrą reikia ne tik pinigų, bet ir pusę metų, nes kitaip to nepadarysi. Taip įstatyme įrašyta. Bet bendrajam plane ne viskas išspręsta, jeigu jis yra. Pavyzdžiui, nėra aukštingumo, užstatymo procento, tankumo, registro duomenų, nuosavybės klausimo ir t. t. Be to, Lietuvoje bendrai tų pačių bendrųjų planų yra apie 15–17 %, visas savivaldybes imant. Tik kai kurie didieji miestai pasitvirtinę, tarp jų ir Vilnius. Mano klausimas iš dviejų dalių. Pirma, ar jūs negalvojate, kad neužtenka šio Teritorijų planavimo įstatymo vieno straipsnio pataisos, ar nereikėtų tai daryti kompleksiškai, pataisant ir kitus straipsnius? Tai vienas dalykas. Ir antras, kodėl jūs pasirinkote 3 tūkst. gyventojų, kodėl ne 5, ne 6 ir ne 1 tūkstantį? Ačiū.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju. Dėl pirmos klausimo dalies. Iš tikrųjų bendrieji planai nesprendžia, kaip jūs sakėte, aukštingumo ir t. t., bet čia kalbama (kodėl aš sakiau, kad reikia truputį patikslinti, kad būtų aiškiau?) apie žemės paskirties pakeitimą. Tik tada, kai žemės pakeitimas bus automatiškai kartu su patvirtintu bendruoju planu, jis taps gyvenamosios statybos, komercinės ar kitos, tada jau detalųjį planą pačiai statybai reikia parengti, pačiai statybai. Bet tai neliestų tos dalies, kurios reikia ir kurios dabar reikalaujama žemės paskirčiai pakeisti. Tai palengvintų tik tą procedūrą, o paskui, be abejo, būtų reikalingas projektas, kuris atitiktų ir aukštingumą, ir t. t., ir t. t.

Kodėl 3 tūkstančiai? Mes panagrinėjome ir pažiūrėjome, kad miesteliai iki 3 tūkst. yra nedideli ir ten neturėtų būti problemų. Paimkime 4 ar 5 tūkst., kaip Nemenčinę ar kitus didesnius miestelius, tai ten jau tie bendrieji planai turėtų būti rengiami kaip didesniam miestui, kad jie turėtų plėtros perspektyvą ir panašiai. O čia kalbama apie grynai kaimišką vietovę iki 3 tūkstančių. Be abejo, galima diskutuoti, galima siūlyti 2 tūkst. ar 2,5 ar 3. Mes pasiūlėme 3.

 

Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1281(3*) (svarstymo tęsinys)

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš taip pat sutinku su pono K.Čilinsko nuomone, su ponios N.Steiblienės ir kolegos E.Klumbio nuomone, įtraukę įstatymą į dienotvarkę jo atitinkamai nepataisę, neparengę lydimųjų įstatymų, mes šiandien, kad ir kaip svarstytume, netgi pritarę po svarstymo negalėtume to įstatymo jokiu būdu priimti, jis galėtų būti tik grąžintas tobulinti, tai yra nepritarta jam. Aš manyčiau, kad mes turėtume bendru sutarimu apsispręsti, kad turėtų būti daroma pertrauka. Iš tiesų sudėtinga dabar pasakyti atsižvelgiant į anksčiau padarytą pataisą, kiek truktų laiko parengti reikalingus įstatymo pakeitimus, kitų ir šito perdaromo įstatymo, nes komitetas yra užkrautas nuolatiniu darbu. Iš tiesų prie šio įstatymo dirbo darbo grupė, sudaryta komiteto, tobulino jį, iš naujo darė. Tai dabar mes faktiškai grįžtame į pirminę stadiją to įstatymo tobulinimo. Taip mes turime suprasti, ką reiškia viena ar kita kardinali konceptuali pataisa, kuri nebuvo darbo grupės aprobuota, bet Seimas nusprendė, kad ją reikia priimti. Priėmėm. Tai dabar mes turime sutvarkyti visą įstatymą iš naujo taip, kad jo iš tiesų nebūtų gėda priimti. Nebūtų gėda tokio priimti, nes, neduok Dieve, priimsime nepataisytą, tai, atleiskite, tikrai nebus korektiška.

R.ŠUKYS. Aš noriu paprašyti kolegų dėmesio. Iš tiesų šiandien mes neturime netgi teksto pagal priimtus pasiūlymus, kurie būtų. Mes dabar turime iš klausos nuo ano karto orientuotis, kurie pasiūlymai tarpusavyje susiję, kurie nesusiję. Yra principiniai įstatymo pakeitimai. Gerbiamieji, supraskime, kad svarstant tolesnius pasiūlymus reikės perdaryti. Kas galėjo dabar iš naujo perdaryti nežinant, dėl kurių pasiūlymų Seimas apsispręs, kaip komitetas perdarys visą įstatymą? (Balsai salėje) Ne, gerbiamieji. Jeigu Konservatorių frakcija nori Prezidentui parodyti, kad Seimas nesugeba, kad šios kadencijos Seimas neparengs Teismų įstatymo, ir viską daro tam, tai jūs, aišku, teisingame kelyje. Bet tada ir sakykite, jog nenorite, kad būtų priimtas Teismų įstatymas toks, koks jis buvo parengtas šioje kadencijoje. Ačiū. (Balsai salėje)

R.ŠUKYS. Aš noriu kolegoms priminti, kad šiuo atveju A.Kubilius pacitavo visiškai savarankišką Statuto 154 straipsnio 4 dalį, kurioje yra aiškiai pasakyta: „Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima (viena sąlyga), procedūra kartojama nuo įstatymo svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe (tai yra svarstymo pagrindiniame komitete iš naujo procedūra) įstatymo projekto svarstymo metu galima pasinaudoti tik vieną kartą (svarstymo metu).“ Priėmimo metu vėl galima, jeigu atsirastų tokių pataisų, atsitiktų tokia situacija… būtų vėl apie tą patį kalbama. Taigi, gerbiamasis Andriau Kubiliau, neklaidinkite Seimo. Seimas pasielgė teisingai, komitetas atliks savo darbą.

 

 

Seimo posėdis Nr.417 (2008-05-15, rytinis)

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2295(4*) (sujungti Nr.XP-2295(3*) ir Nr.XP-1696(2*) (priėmimas)

R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, visi mes labai aiškiai suprantame, kad reikia rūpintis šeimomis ir ypač tomis, kurios augina mažus vaikus, tačiau visi matome skirtingus kelius, kaip tas šeimas reikėtų remti. Vieni siūlo socialines pašalpas, socialinių pašalpų sistemą, bet šis kelias turi pavojų. Kai kurių valstybių pavyzdys parodė, kad jeigu socialinių pašalpų sistema per plati, iš esmės kam man eiti tada dirbti? Aš galiu gyventi iš socialinių pašalpų. Tai jau blogas kelias. O šis įstatymo projektas kaip tik yra subalansuotas. Jis ir remia šeimą, auginančią vaikus, ir kartu skatina dirbti. Maždaug tokios visuomenės mes ir siektume, todėl kviečiu visus pritarti šiam įstatymo projektui.

 

Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2779(4*) (priėmimas)

R.PALAITIS (LCSF). Sutinku, kad tai yra socialinė parama, bet, gerbiamieji kolegos, negi socialinė parama per prievartą yra gerai? Mano supratimu, socialinės paramos reikia tik tiems, kurios jiems reikia, ir jokiu būdu jos nereikia tiems, kurie yra pasiturintys. Šiuo atveju mes per jėgą stengiamės įgrūsti socialinę paramą ir tiems, kurie yra pasiturintys. Kas po to bus (tokių eksperimentų jau buvo)? Po to bus besimėtančios valgyklose bandelės, antrieji patiekalai. Kita vertus, motyvas, kad yra diskomfortas socialiai remtiniems vaikams. Bet vien dėl to diskomforto mes mokėsime daugiau pinigų iš biudžeto? Prisiminkime savo valstybės įsipareigojimus kitiems metams, kiek mums reikės lėšų atlyginimų padidinimui mokytojams, kultūros darbuotojams, bibliotekininkams? Atsipeikėkime. Kam kišti socialinę paramą tiems, kuriems jos nereikia? Todėl kviečiu balsuoti prieš šį įstatymą.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, žiūrėkite, kiek buvo triukšmo, kiek buvo išsakyta jūsų priekaištų, o balsavimas beveik vieningas. Aš pradedu nesuprasti, ar čia yra kai kurių mūsų Seimo narių veikimo principas, kad tik pasirodytų prieš kameras, kad tik ką nors pasakytų blogo. Balsavimas parodė: darai paramą – blogai, nedarai – vėl blogai. Žinote, aš pradedu nesusigaudyti, ar kartais artėjantys Seimo rinkimai kai kam nesipainiojo jų minčių eigos. (Balsai salėje)

R.PALAITIS. Aš manau visiškai atvirkščiai, tai yra blogas įstatymas. Jeigu dabar skirsime po 3 litus vienam vaikui, tai kokie čia pietūs? Tai yra bado riba. Jeigu būtų remiami tik socialiai remtini, tada vietoj 3 (nes socialiai remtinų yra apie 20 %) būtų galima skirti 15 litų skiriant tuos pačius pinigus socialiai remtiniems vaikams. Pagalvokite, ką padarėte, per jėgą visiems įkišote po 3 litus.

 

Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-2390(2*) (svarstymas)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš pratęsčiau Irenos mintį, kas yra šeima. Jūs, Irena, mane pastūmėjote. Ne tik tėvelis, mamytė, sesutė, broliukas, dar senelis ir močiutė. Kur šioje koncepcijoje senelis ir močiutė? Kur? (Balsai salėje) Skaitėme, kur? (Balsai salėje) Pratęsiu mintį, ramiai. Darni šeima yra vertybė, neginčiju, be abejo, neginčiju. Aš tik jūsų klausiu dėl Šeimos koncepcijos. Kas bus darnos matuotojas arba kas nustatys, ar šeima darni, ar ne?

Čia prieš tai kalbėjo Eligijus, tęsiu jo mintį. Kas tas šventasis pasakys, kad ši šeima yra vertinga? Seimas nerašo deklaracijų, Seimas tvirtina programą, kuri virsta įstatymais. Mes tą puikiai suprantame. Įstatyme įrašytos koncepcijos niekur nedingsta, jos įgauna prievartinį pobūdį. Savivaldybės tarnautojas vertins darnumą, ar tas, kuris garsiai kalba prie mikrofono, kad jis yra darnus, o parėjęs namo, kaip sakė Eligijus, skriaudžia žmoną su vaikais? Ar tai yra darna?

Aš labai dėkingas R.Baškienei už gerą darbą. Iš tikrųjų žmonės daug dirba, bet kuo (štai šioje salėje mes esame veidrodis) valstybės arba tautos yra tvirtos? Gebėjimu girdėti kitą nuomonę. Mes neiname į karą, mes su niekuo nekariaujame. Mes sakome skirtingas nuomones. Čia nėra nei priešų, nei išdavikų. Aš klausiu, lietuvis, gimęs moteriai be santuokos, bus prastesnis Lietuvos pilietis, negu tas, kuris gimė santuokoje? Palaukite. Aš jūsų klausiu dėl jūsų koncepcijos, kuo jis blogesnis? Ar ta moteris blogesnė Lietuvos pilietė yra, jeigu taip gyvenimas susiklostė? (Balsai salėje) Palaukite. Atsakykite, aš klausiu koncepcijos autorių rengėjų, ką mes remiame.

Partnerystę, sako, esame įteisinę. Dabar mes sakome, kad tai yra blogis. Vėl klausiu: ar partnerystėje gimęs vaikas yra blogesnis Lietuvos Respublikos pilietis? (Balsai salėje) Kokia jo perspektyva? Tokia pati, kaip ir šeimoje gimusio vaiko, jeigu partneriai arba žmonės, gyvenantys kartu, gyvena normalų, padorų gyvenimą ir auklėja savo vaiką. Santuoka, jeigu mes per prievartą liepsime susituokti ir vaidinti darnią šeimą, gerbiamieji, jūs ne maži vaikai! Kiek jūsų draugų, pažįstamų ir šiandien vaidina darnias šeimas? Ar tai vertybė yra? Mes tokių pažįstamų ir bičiulių turime. Apie ką mes šnekame? Jūs ką, gyvenate draustinyje? Ne.

Štai, girdžiu iš šios pusės, čia viskas gerai. Aš nežinau, gal jūs stebuklų krašte gyvenate, gal čia aš vienas tai realiame gyvenime matau? Tikrai neprieštarauju koncepcijai. Aš esu santuokoje gimdytas vaikas, esu susituokęs bažnyčioje, vaikus krikštijęs, viską daręs, aš tą remiu, bet visuomenės gyvenime kraštutinumai niekada nenugali. Teisybė visada yra per vidurį. Štai koncepcija truputėlį perlenkta į kitą pusę. Nežinau, kaip pats balsuosiu už ją, bet negebėjimas arba nenoras girdėti kitos nuomonės yra baisiausia. Tada tai gimsta kaip kitas sprendimas.

Štai čia aš girdėjau tokią paradoksalią mintį ir pirmininkaudamas prisiminiau, šeima yra valstybės ląstelė, pagrindas. Marksizmas-leninizmas. Man valstybės pagrindas yra žmogau laisvės, teisės ir pareigos. Man yra vertybė žmogus, kuris turi teisę, pareigas ir atsakomybę. (Plojimai) Bet kuriuo atveju tą girdėjau, kai mus auklėjo pagal marksizmą-leninizmą, ir nesvarbu, kur yra parašyta. Mus taip mokė. Žiūrėkite, kai žmogus yra pats apsisprendęs gyventi darnoje pats su savimi ir kartu su savo žmogumi, jam nereikia prievartos mechanizmo, jam nereikia net parodymo, ką daryti, ypač politikų pamokymų, kad tu būk doras, mes tave remsime. Manau, darbas bus grindžiamas gerais norais, bet netikiu, kad po šios koncepcijos kas nors pasikeis.

Aš suprantu, artėja rinkimai, štai čia yra žmonės, dabar kiekvienas lyg kalbame tam rinkėjų būriui, kuris tariamai balsuos už mus. Patikėkite, jeigu sakome, kad šis dokumentas neturės jokių kitų teisinių pasekmių, tai ką mes čia svarstome? Aš, kaip Seimo narys, suprantu, kad patvirtinus koncepciją turi eiti jos įgyvenimas, įgyvendinimas virsta įstatymais, įstatymų nuostatas čia užprogramuojame. Užprogramuotų įstatymų daug ir su daugeliu kalbėtojų čia yra nesutinkančių. Nežinau, kaip čia balsuoti. Būtų geriausia visiems nusiraminti, pažiūrėti, dar kartą įvertinti, ar iš tikrųjų tai yra teisybė, kas čia surašyta, ar tai duos naudą, ar tai, ką šiandien sakome… štai kai kurie kalbėję sakė, kad partnerystėje, arba kartu, gyvenančių žmonių užaugę vaikai yra pasmerkti būti kriminaliniais nusikaltėliais. Mes iš karto nurašėme juos, jau priskyrėme, iš kažkur ištraukėme tokią statistiką. Jeigu mes kalbame apie nedarnias šeimas, kurios gali turėti santuoką, ir netgi Bažnyčios palaimintą santuoką, ji vis tiek yra nedarni, jos tokios yra. Mes nesprendžiame pagrindinio dalyko. Mes lozungais kalbame ir sakome, kad tai išspręs.

Suprantu, rinkimai artėja, visiems reikia registruotis, bet, deja, netikiu, kad toks tekstas, koks yra surašytas, virtęs įstatymais, mums duos naudos. Atėjo nauja karta į gyvenimą, tą irgi reikia pripažinti. Štai yra statistika, ji gyvena truputį kitą gyvenimą negu mes. Reikia suvokti jų psichologiją. Ar man patinka, ar nepatinka, bet tokia yra realybė. Politikas negali įstatymais ar nutarimais pakeisti tos realybės. Toks yra gyvenimas. Mes turime sugyventi visi kartu. Kito būdu, norint sukurti darnią, protingą visuomenę, mes neturime. Jeigu mes manome, kad įstatymais, nutarimais, koncepcijomis pakeisime gyvenimą ir saulė po mūsų sprendimo pradės tekėti ne iš Rytų, o ši Vakarų, tada aš apgailestauju. Manau, mes darome klaidą. Dėkui. (Plojimai)

 

 

Seimo posėdis Nr.418 (2008-05-15, vakarinis)

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 5, 12, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2690(2*). Saugios laivybos įstatymo 1, 2, 6, 8, 33, 42, 43, 44, 44, 47 straipsnių ir septynioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2691(2*). Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 30, 32, 35, 37, 38, 39, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 33 ir 43 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.XP-2692(2*) (svarstymas)

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų ne taip paprastai gimė šis įstatymo projektas dar Vyriausybėje. Tarnybos (vidaus reikalų sistemos, turiu omeny priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo pajėgas, taip pat ir pasienio tarnybas, ir kariuomenę) labai daug diskutavo dėl funkcijų paskirstymo ir padalijimo. Aš negaliu pritarti šiam įstatymui dėl kelių priežasčių.

Pirma, kariuomenei sukuriamos naujos funkcijos ir, aišku, tai pareikalaus naujo ir papildomo finansavimo, nors iki šiol tas funkcijas vykdė Vidaus reikalų ministerijos padaliniai. Tam buvo skiriamas finansavimas, buvo techninė bazė ir jinai tebeišlieka. Kariuomenė, aišku, nori įrodyti, kad jinai yra reikalinga, ir tų funkcijų susiras daugiau.

Matyt, tai dar ne paskutiniai pasiūlymai. Seimo laukia pasiūlymai ir dėl civilinės saugos klausimų perėmimo, vadovavimo ir koordinavimo. Netrukus turbūt Civilinės saugos įstatymą turėsime su panašiomis funkcijomis, perduodamomis kariuomenei. Aš noriu pabrėžti, kad mes, ko gero, einam tuo keliu, kad taikos metu kariuomenė vykdys daug civilinių funkcijų. Ji imsis jų, norės imtis jų vis daugiau, kad įrodytų, kad reikalinga daug aukštų karininkų, kad įrodytų, kad tas finansavimas yra pateisinamas. Koordinuoti, aišku, lengva, bet pagrindinį darbą daryti reikės toms pačioms institucijoms, Vidaus reikalų ministerijos padaliniams, kurie iki šiol jį ir darė.

Todėl aš susilaikysiu ir nebalsuosiu už šį įstatymą, nes iš esmės jo nuostatos nebuvo ir pačioje Vyriausybėje suderintos. Galima sakyti, buvo prieita prieš vienos nuomonės – kaip kariuomenė norėjo, taip ir buvo padaryta. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad kai kurie komitetai, ypač dėl 2b projekto ir 2c projekto… Šiuo atveju labai keista, kad nedalyvavo ir nebuvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris kuruoja vidaus reikalų sistemos veiklą. Diskusija būtų buvusi, matyt, platesnė ir būtų galbūt buvę ir kitokių argumentų.

 

Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2087* (svarstymas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad daugelis tų, kurie balsavo už, neįsiklausė į Finansų ir biudžeto komiteto pirmininko J.Liongino žodžius. Yra tokia esmė, kad ir kiek mes pratęsinėtume, ar iki 2015 metų, ar iki 2080 metų, visada bus tokių žmonių, kurie arba miegojo, arba sirgo, arba nesuprato, arba pametė dokumentus, ar dar, ar dar, ar dar. Šalis gyvybinga. Kaip su žemės grąžinimu, niekada nėra galo, nes kažkas kažkur kažką pramiegojo. O galbūt yra ir kitokių dalykų, atsiranda kažkokių priežasčių kaip nors gauti, kažką pasiimti ir kitokiais būdais. Man atrodo, kad vieną kartą (terminai jau buvo kelis kartus pratęsti) reikia imti ir padėti tašką. Aš labai abejoju, kad į kažką tūkstančiai kreipiasi. Aštuoneri metai esu Seimo narys ir į mane šiuo klausimu nesikreipė nė vienas žmogus per aštuonerius metus. Visi puikiai žino, kur reikia kreiptis ir ką reikia daryti. Siūlau balsuoti prieš.

 

Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2293(2) (pateikimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, neturėjau galimybės paklausti, tai bent dabar replikos forma pasakysiu dėl to, ką siūlo kolega Alfredas.

Dabar mes turime minimalią mėnesinę algą 800 litų. Pagal jo pasiūlymą ji padidėtų iki 1260 arba iki 1300 litų, t. y. iškart 500 litų daugiau. Greta to, kas jau buvo pasakyta klausimo forma, pagalvokime, kas išeitų. Tai gerai ar blogai? Nors labai gerbiu žmones, kurie dirba už minimalią algą, dažniausiai tai vis dėlto yra nelabai kvalifikuoti, kvalifikacijos nereikalaujantys darbai. Mes staiga pagal atlyginimą juos sulygintume su pradedančiu dirbti pedagogu, su pradedančiu dirbti mediku, kurie turėjo baigti aukštąjį, kad už tą darbą gautų atlyginimą…

Labai teisingai kalbėjo kolega J.Veselka apie diferencijavimą, kaip galimybę skirtingą minimalią algą nustatyti pagal atskirus ūkio sektorius. Aštuoniose Europos Sąjungos valstybėse, įskaitant ir tokias socialistines valstybes kaip Švedija ar Vokietija, taip yra – nėra vienodos minimalios algos. Viename sektoriuje ji tokia, kitame tokia, trečiame tokia. Tai galbūt būtų protingesnis būdas, nes mes tikrai „suplokštintume“ jaunųjų specialistų su aukštuoju išsilavinimu ir nekvalifikuoto darbo pajamas už darbą, ir tai galbūt nebūtų geriausias sprendimas. Dėkoju. Tokia replika.

 

Korupcijos prevencijos įstatymo 5, 6, 7, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2617 (pateikimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, manau, kad galime nagrinėti šį klausimą. Pirmiausia siūlyčiau, kad jeigu po pateikimo būtų pritarta, būtinai Žmogaus teisių komitetas turi būti kaip papildomas, o gal netgi ir pagrindinis, nes čia yra kalbama ne apie nacionalinį saugumą pirmiausia ir antikorupcines priemones, bet, mano vertinimu, čia pirmiausia yra kalbama apie žmogaus duomenis, informaciją apie žmogaus sveikatą ir tos informacijos perteikimą kitam asmeniui, tai yra galimam jo būsimam vadovui ar panašiai. Čia turbūt yra teikiamo projekto esmė. Mano siūlymas būtų, kad Žmogaus teisių komitetas nagrinėtų kaip pagrindinis. Abejonių yra, pavyzdžiui, dėl to, ką kolega V.Žiemelis savo klausime suformulavo. Mes visi sutarėme, kad informacija apie asmens sveikatą, mūsų su jumis sveikatą, pasirašome, kai einame pas gydytoją, jeigu nenorime, kad ji būtų skelbiama ir viešinama… Dabar čia, pasirodo, specialiosios tarnybos ne tik surinks savo domėn tas žinias, bet dar jas ir privalės pateikti kitiems asmenims svarstyti, ar žmogus tinkamas užimti vienas ar kitas pareigas. Kur garantijos, kad ši informacija nebus paskleista ir elementariausiai nenutekės? Kyla daug tokių abejonių. Gal mes galime ir gerbdami pateikėjus ir tuos, kurie rašė projektą, bendru sutarimu ir pritarti, bet Žmogaus teisių komitetą siūlyčiau padaryti pagrindiniu. Dėkoju.

 

 

Seimo posėdis Nr.419 (2008-05-20, rytinis)

Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2384(5*)ES (priėmimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, kviečiu įsigilinti ir palaikyti kolegės V.Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymą. Jeigu kitos diskriminacijos formos, įstatyme įtvirtintos ir įrašytos kaip diskriminacija dėl amžiaus, dėl negalios, dėl rasės, dėl religijos, įsitikinimų, dėl etninės priklausomybės gerai suprantamos ir jas galima tiksliai apibrėžti, tai kada kils teisiniai ginčai, kaip vertinti vieną ar kitą veiksmą, ir bus ginčijama, jog tai yra diskriminacija dėl socialinės padėties, net ir įrašius tuos papildomus išaiškinimus, kuriuos minėjo kolegė Laima, kad jie bus pateikti, net ir tada bus grynai teisinių problemų. Mano galva, tikrai nereikia skubėti ir įsipareigoti daryti daugiau, negu Europos direktyvos iš mūsų reikalauja ir prašo. Socialinė padėtis – labai plati sąvoka, ji apima viską, visą mūsų gyvenimo aplinką, visą mūsų gyvenimo kokybę. Todėl galbūt tai būtų pernelyg platus ir pernelyg pavojingas įsipareigojimas ir terminas, jeigu mes tokį įrašysime. Siūlau palaikyti V.Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymą ir socialinę padėtį išbraukti iš šio įstatymo. Dėkoju.

 

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 206 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-2129 (pateikimas)

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pateikti Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 206 straipsnio pakeitimo“ įstatymo projektą. Jūs žinote, mes neseniai buvome susidūrę su atskaitingų institucijų ataskaitų svarstymu, kai tas svarstymas nusikelia metais vėliau ir dar vėliau, ir tada Seimui tenka svarstyti prieš trejus, dvejus metus buvusias ataskaitas. Seimo statute rašoma, kad atskaitingos institucijos (galbūt formuluotė netinkama) pateikia ataskaitas paprastai iki kovo 1 d. Žodis „paprastai“ leidžia interpretuoti labai įvairiai ir pateikti, kada nori arba kada galima. Mano pataisa yra suformuluota labai konkrečiai, kad visos Seimui atskaitingos institucijos ataskaitas pateikia iki balandžio 1 d., o Seimas apsvarsto iki liepos 1 d., iki tol, kol vyksta pavasario sesija. Tai būtų logiška, įrašę tam tikras pataisas Statute, mes griežtai reglamentuotume ataskaitų pateikimą ir svarstymą ir nebūtų tam tikrų precedentų, kai ataskaitos yra svarstomos už praėjusius arba už dar praėjusius ir t. t. metus. Tokia intencija pateikiama įstatymo pataisa.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš visiškai sutinku, kad ataskaitos turi būti pateiktos laiku ir apsvarstytos Seime. Tiktai vienas klausimas, kad jeigu tos ataskaitos yra pateikiamos Seime, jos turi būti ir atitinkamai vertinamos. Tik labai gaila, kad mūsų Seimo nutarimuose dažnai tas vertinimas gana formalus, nes jeigu kokios veiklos srities ar institucijos ataskaitą klausome Seime, tai turime tam tikrų pastabų, be abejo, galbūt ir palinkėjimų arba pasiūlymų ateičiai. Tad norėtųsi, kad vertinimuose irgi atsispindėtų tai, kas nepadaryta, kas gal blogai padaryta arba ką būtų galima racionaliau padaryti. Ačiū.

R.REMEIKA. Iš tikrųjų teisinga pastaba. Ta pataisa suteiktų teisę, ir ten yra sakoma, kad iki liepos 1 dienos Seimas priima su ataskaitomis susijusius nutarimus. Vadinasi, svarstydami kitų metų ataskaitą, mes galime pasižiūrėti, buvo ar nebuvo atsižvelgta į mūsų Seimo priimtas tam tikras pastabas ir nutarimus. Nereikėtų laukti, sakykim, kokių poros metų ir taip toliau, ir tai būtų labai logiška.

 

 

Seimo posėdis Nr.420 (2008-05-20, vakarinis)

Pensijų kaupimo įstatymo 4 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2868 (pateikimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi gerą valandą diskutuojame apie pensijų fondus, tai aš pasistengsiu telegrafiškai trumpai pateikti mūsų teikiamų pasiūlymų esmę. Jų yra du.

Kaip žinote, šiuo metu pagal galiojančią tvarką į pensijų fondus yra pervedama 5,5 % savanoriškai pensijų kaupimo sutartį sudariusių asmenų pajamų. Fondų pelningumas nėra didelis. Šį susirūpinimą iškėlė ir kiti prieš mane tribūnoje kalbėję kolegos. Mes manome, kad fondų administravimo išlaidos yra didelės pirmiausia dėl santykinio fondų mažumo, nes fiksuoti administravimo kaštai sudaro nemenką visų kaštų dalį, antra, didelius kaštus leidžia įstatyme nustatyti ribiniai dydžiai, o dėl didelio fondų pakeitimo mokesčio ir gana sudėtingos jų pakeitimo tvarkos konkurencijos įtaka fondams yra gana silpna ir limituota.

Mes siūlome, kad atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį per metus gali sudaryti ne daugiau kaip pusę procento dalyvio pensijos sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės vertės (iki šiol buvo 1 %) ir ne daugiau kaip 4 % dalyvio pensijos sąskaitoje esančių lėšų metinio prieaugio, tai yra mes siūlome suinteresuoti ir pačius fondus, kad atskaitymai priklausytų ir nuo jų pajamų, nuo to, kiek jie uždirba pinigų.

Antras mūsų siūlymas yra dėl pensijų kaupimo sistemos dalyvių skaičiaus. Primenu, kad, kalbant apie visas valstybes, apie mūsų kaimynes, mūsų regiono šalis, kurios vykdo pensijų reformą, vis dėlto kitos šalys pensijų reformą vykdo privaloma tvarka, tai yra dalyvauja visi dirbantieji. Lietuva pasirinko savanorišką pensijų reformos modelį. Toks politinis apsisprendimas buvo padarytas dar 2001–2002 metais. Mes, kaip visada, nuosekliai pasisakydami už tai, kad dalyvavimas pensijų reformoje būtų privalomas dalykas, siūlome variantą, kad į darbo rinką naujai ateinantys asmenys, tie, kurie pradeda dirbti pirmą kartą, būtų įpareigoti tapti pensijų kaupimo, pensijų reformos sistemos dalyviais. Tokie du mūsų siūlymai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju J.Čekuoliui už įstatymo projekto pateikimą. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia A.Sysas. Ruošiasi V.Margevičienė. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš neklausiu jūsų dėl privalomumo. Jūs paprasčiausiai nepasitikite Lietuvos žmonėmis, kaip nepasitikėjote ir anksčiau, kad jie neis. Mano klausimas būtų kitas: kodėl jūs pasirinkote ne 10 %, o 6 %? Jeigu atkeiptume dėmesį į tai, ką sakė ministrė, rinkoje maksimalus procentas yra 3. 6 % niekas nenaudoja, yra 3 %. Kodėl jūs nesiūlote 2,5 % arba 2 %, o pasirinkote 6 %? Įstatyme tai yra tik skaičiaus pakeitimas, o realiai jis nieko neduos. Labai ačiū.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju už klausimą. Manytume, kad skaičiukus pasitikslinti galėsime svarstymo metu, o 6 % yra protingas kompromisas tarp dabartinių didelių įstatymo „žirklių“ ir realios situacijos. Kaip ateityje klostysis, sunku pasakyti, tačiau tą viršutinę maksimalių atskaitymų ribą vis dėlto reikėtų sumažinti, mes taip manome, todėl siūlome 6 %. Atkreipiu dėmesį, kad mes suteikėme papildomą galimybę administravimui skirti ne daugiau kaip 4 % metinio prieaugio, kad suinteresuotume efektyviau didinti tą metinį prieaugį. Tai 4 plius 6 yra 10. Mes taip išskaidome prieš tai buvusį bendrą procentą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Margevičienė. Ruošiasi P.Auštrevičius. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Norėjau paklausti visų pranešėjų, bet nesisekė.

Visi, kas teikė tas pataisas, teikė lyg ir su tokiu leitmotyvu, kad kažkas yra ne taip, kad tie fondai nepelningai investavo, kad žmonės gali būti apgauti ir nuvilti, todėl jiems reikia bėgti iš vieno fondo į kitą. Jūs teigiate, kad iš esmės reikia įteisinti visiems privalomai. Sakykite, kaip dabar bus? Ar mes čia proteguojame kokius nors fondus, kurie turėtų protingiau investuoti? Ar vėl neišgąsdinsime žmonių? Viena vertus, sakome: lakstykite po fondus, nes gali visko atsitikti, kita vertus, privalomai investuokite. Ačiū. Jonai, paaiškinkite.

J.ČEKUOLIS. Labai ačiū už klausimą, mieloji Vaidevute. Privalomumas, mūsų siūlymu, būtų tik naujai ateinantiems į darbo rinką, pradedantiems dirbti, nes jie turės didelį darbo stažą ir jiems tikrai apsimokės dalyvauti sistemoje. Mes nekalbame apie privalomumą visiems be išimties. Jūsų labai teisingas klausimas. Yra Seimo statuto reikalavimas, kad jeigu yra vienas projektas, tai ir visi analogiški projektai turi būti svarstomi vienu metu. Svarbu pabrėžti, kad iš tikrųjų pagrindo panikai ar neramumams, nuogąstavimams tikrai nėra. Tai reikia labai atsakingai pasakyti, nes jeigu kas nors mūsų klausosi internetu (apie tai kalbame visą valandą), gali susidaryti vaizdą, kad kažkas yra tragiškai blogai. Nieko panašaus. Valstybės auditas pensijų fondų buvo atliktas prieš porą metų, buvo pateiktos rekomendacijos, kurios, beje, jau įstatymuose irgi yra įtvirtintos. Sistema veikia.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P.Auštrevičius. Ruošiasi S.Pečeliūnas.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų paklausti tokio klausimo, kuris man kiek pakvipo diskriminacija. Suprantu, kad jūsų 1 straipsnis eliminuoja iš pensijų kaupimo visus sulaukusius senatvės pensijos amžiaus. Taip?

J.ČEKUOLIS. Žmonės, sulaukę pensijos… senatvės pensijos amžiaus nedalyvauja pensijų kaupime.

P.AUŠTREVIČIUS. Aš supratau. Mano klausimo laikas dabar eina.

J.ČEKUOLIS. Atsiprašau.

P.AUŠTREVIČIUS. Kadangi aš suprantu, kad nuo 65 metų žmonės negali dalyvauti privačių pensijų kaupimo veikloje, o žinant, kad Lietuvoje vidutinis amžius ilgėja, gerbiamasis pranešėjau, išeitų, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas jau 15 metų negalėtų dalyvauti pensijų kaupimo veikloje. Ar tai nereikštų, kad Prezidentas, kuris turėtų rodyti pavyzdį savo asmenine pensijų kaupimo pozicija, liktų už borto įvedus jūsų pasiūlymus? Gerbiamasis Jonai, išaiškinkite man šią situaciją. Ar tai nebus diskriminavimas pagal amžių?

J.ČEKUOLIS. Jūs labai įdomiai klausimą formuluojate. Apribojame… Čia tikrai yra įdomus momentas. Mes to nenagrinėjome, kaip jūs dabar klausimą teikiate, nes apribojimas, kad asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, nedalyvauja pensijų kaupime, yra ir dabar galiojančiame įstatyme. Čia mes nieko nekeičiame. Šios formuluotės mes nekeičiame, bet turbūt svarstymo metu būtų galima pagalvoti ir iš tiesų korekcijas padaryti. Jūs šiaip teisingai formuluojate.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S.Pečeliūnas. Ruošiasi V.M.Čigriejienė. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mano klausimas jau gal šiek tiek ir kartosis, kaip ir kitiems pranešėjams. Tai ketvirtas siūlymas tam pačiam įstatymui vos ne tiems patiems straipsniams, kartojasi, 4, 6, 14 straipsniai. Ministrė siūlė dar 7, 8, 22 ir 23. Matydamas, kad lyg ir ką nors reikėtų taisyti, nei kur, nei kaip – susitarimo dar nėra, kiekvienas siūlo savo. Gal klausimas daugiau ne jums, o ministrei ir jums, kaip komiteto atstovui, nes irgi su tuo susiduriate. Gal galėtumėte paaiškinti, kas trukdė matant, kad tokių pasiūlymų visokių yra, susėsti visiems prie stalo, susitarti, išgryninti, ką tikrai reikia taisyti, ko gal nereikia, čia tik kokios nors ambicijos ir pasiūlyti vieną korektišką pasvertą pataisą iš karto? Dabar mes visą valandą kalbame, kaip jūs sakėte, ir sumaišties visokios pasidaro. Žmonės, kurie klausosi, gali nebesuprasti, bet iš tų pokalbių gali susidaryti…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sauliau, jūs jau viršijote laiką!

S.PEČELIŪNAS. Baigiu naudodamasis ta praktika… kad kas nors gal negerai…

PIRMININKAS. Jūs nesinaudokite…

S.PEČELIŪNAS. Pasakykite, kas trukdė vis dėlto taip pasielgti?

J.ČEKUOLIS. Jūs teisingai formuluojate klausimą. Mums, kaip šio projekto teikėjams, niekas netrukdė, bet gal tiesiog nebuvo tokios organizuojančios iniciatyvos. Pastaba iš tikrųjų yra verta dėmesio, bet manau, kad pateikimo stadija yra savotiškas idėjų bankas, kai mes pritariame idėjai ar nepritariame, o po to toliau tai neišvengiamai bus, kad visus projektus reikės sujungti ir rasti kompromisinius sprendimus. Tai yra neišvengiama.

Kita vertus, projektai yra skirtingi. Tai, ką siūlė kolegė Aldona, ir mūsų nesutampa siūlymai, bet šiaip jūs vertingai samprotaujate.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.M.Čigriejienė. Ruošiasi M.Žymantas. Prašom, kolege.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs man atsakykite, pavyzdžiui, jeigu būtumėte pensinio amžiaus žmogus, matytumėte, kad rinka nestabili… Kas mato šį mūsų posėdį, ar nemanys, kad kam nors parūpo sukaupti pensininkų pinigai? Man bent taip atrodo. Paprastam žmogui šis dalykas nesuprantamas. Komitetas turėtų ministrei pasiūlyti sujungti visus šiuos projektėlius į vieną ir padaryti esminę pastabą. Kas gali garantuoti, kad administravimas bus tikrai efektyvus?

J.ČEKUOLIS. Labai dėkui už klausimą. Atkreipiu dėmesį, kad mes kaip tik siūlome sumažinti administravimo kaštus fondams. Mes siūlome daugiau lėšų palikti kaupiamosiose sąskaitose, daugiau lėšų palikti tiems jūsų minimiems pensininkams.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega M.Žymantas. Ruošiasi K.Starkevičius.

M.ŽYMANTAS (DPF). Mano klausimas būtų toks: jūs priverstinai siūlote jaunus žmones įtraukti į pensijų kaupimo sistemą. Gal besirūpindami jais priverstinai siūlytumėte ir labai didelės rizikos fondus, nes kaupimas ilgas ir tada grąža turėtų būti pagal idėją irgi labai didelė. Ar tokios idėjos neturėtumėte?

J.ČEKUOLIS. Ne. Dėkoju. Tokios idėjos nesvarstėme. Nesame tokie drastiški ir manome, kad nuspręs vis dėlto pats pilietis ir žmogus, kokį fondą (rizikingą ar nerizikingą) jam rinktis, bet ne dėl to, kad tuščiai sugalvojome mes tą dalyką. Po 15–20 metų, jeigu demografinės tendencijos išliks, o tai yra šiek tiek inertiškas dalykas, pats suprantate, šimtui dirbančių mes turėsime apie 60 nedirbančių asmenų, o pinigų kišenė „Sodros“ pavidalu bus ta pati. Jeigu ne kaupimo būdu, kaip kitaip užsidirbti sau tikėtiną padorią ir garbingą pensiją yra tikrai iššūkis, kurį ir Lietuva, ir kitos šalys sprendžia. Visos turi šią bendrą problemą Europoje. Pažiūrėjus palyginimus, kaip jau minėjau, mūsų regione visur yra privalomas visų dalyvavimas pensijų kaupime. Mes siūlome bent tiems, kuriems bus ilgiausias darbo stažas, nes jie jauni ir pirmąsyk ateina į darbo rinką tai daryti.

 

 

Seimo posėdis Nr.421 (2008-05-22, rytinis)

Iškilmingas Didžiosios 1948 m. tremties 60-mečio minėjimas

A.ČAPLIKAS. Gerbiamieji, prieš pradėdami Didžiosios 1948 metų tremties 60-mečio minėjimą, pagerbkime visus žuvusius tremtyje tylos minute. (Tylos minutė) Ačiū.

1948 metų pavasario Didžioji tremtis. Ar tikrai suvokiame, ką Lietuvai ir kiekvienam iš mūsų reiškia šie žodžiai? Ar vienareikšmiškai šiandien galime pasakyti, kas kaltas dėl tokios tragedijos ir kad ji jau niekada daugiau nepasikartos? Tai klausimai, į kuriuos atsakymus turime žinoti kiekvienas. Ir ne tik per iškilmingus renginius ar minėjimus.

Deja, tenka apgailestauti, kad tokių skaudžių įvykių minėjimai dažniausiai tampa tik tų mūsų piliečių, kurie buvo tiesiogiai paliesti šitų nelaimių, diena. O taip neturėtų būti. Juk per dvi 1948 metų gegužės paras iš Lietuvos prievarta gyvuliniuose vagonuose į svetimą šalį – badui, pažeminimui, vergiškam darbui, mirčiai buvo ištremta daugiau kaip 40 tūkstančių žmonių. Kad būtų aiškiau ir suprantamiau, per 2 paras – be teismo, be kaltės, tik dėl to, kad jie yra lietuviai – prapulčiai buvo pasmerkti beveik 1% šalies gyventojų. Panašiai tiek žmonių, kiek šiandien gyvena Marijampolėje…

Galima sakyti, kad ištremta buvo ir visa kita Lietuva. Ne tik tie, per visas trėmimo bangas į nežinią išvežti tūkstančiai nelaimingųjų, bet ir visi likę gimtinėje. Kodėl taip sakau? Todėl, kad išvežtųjų artimieji, skendėdami sielvarte ir baimėje, kad jų gali laukti toks pats likimas, išgyveno dvasinę tremtį. Tie, kurie skundė, įdavinėjo, padėjo organizuoti trėmimus, ištrėmė save patys savomis rankomis, nes kentė ne tik sąžinės priekaištus, valdžios, kuriai pasitarnavo, kontrolę, bet ir gniuždantį visuomenės smerkimą… O tie likusieji, kurie prievartos keliu pateko į „kolchozus“. Ką turėjo iškentėti savą žemę nuoširdžiai mylėję lietuviai, kad taptų visiškai jai abejingi? Pagarbą darbui ir žemei naikinantis žinojimas, kad neturi nieko savo, tai yra baudžiauninko tremtinio dalia.

Iki galo nesuvoksime šios tragedijos, jei neįvardysime, kad už šį egzistencinį blogį buvo atsakinga ne tik Sovietų Sąjunga ir ją paranojišku protu valdęs Josifas Stalinas, bet ir Lietuvoje jai net per daug uoliai ir ištikimai tarnavę vietininkai. Antano Sniečkaus perdėtas uolumas 1948 metais leido organizuoti tokį gausų žmonių trėmimą, tai jo vadovavimą žymi ši masinė egzekucija. To pamiršti nevalia. Reikia atsiminti ne tam, kad keršytume, reikia tiesiog atsiminti tam, kad prisimintume, kas buvo budelis, kas buvo auka, kas trėmė, o kas buvo ištremtas.

Mums būtinai reikia giluminio pokario įvykių, rezistencinių kovų, trėmimų padarinių įvertinimo. Kartais susidaro įspūdis, kad apsiribojame dainomis, eilėmis bei liūdesio emocijomis, trūksta daugiau racionalių svarstymų ir konkrečių žingsnių. Lietuva, manau, jau seniai pribrendo savajam „Šindlerio sąrašui“, savai „Katynei“, nes vien tik faktais išties sunku paaiškinti ir įtikinti su šia tragedija tiesiogiai nesusilietusias kartas; sunku įtikinamai pavaizduoti tragedijos mestą, kai per vieną akimirką sugriuvo tūkstančių Lietuvos gyventojų likimai. Tik visi kartu permąstę, deramai įamžinę tokių įvykių atminimą galėsime jaustis ramesni. Įvykis, kurio paminėti šiandien susirinkome, tragedija, kurią išgyveno visa tauta, turi mus ne skaldyti, o vienyti, kitaip nuo sovietinio maro sveiksime ir sunkiai, ir lėtai.

Jaučiu nuoširdžią pagarbą visiems išgyvenusiems tą laikotarpį, tas visas dvasines ir fizines kančias. Didžiuojuosi visais, kurie tremtyje, lageriuose kęsdami nepriteklius, dirbdami vergiškus darbus kabinosi į gyvenimą, kiek buvo įmanoma, tvarkėsi buitį, kūrė šeimas, susilaukė vaikų ir pagaliau grįžo į tėvynę. Darbštumu ir sumanumu jie nusipelnė ne tik kitų tremtinių, bet ir pačių budelių pagarbos.

Vertinant tų dienų įvykius, jų duotas pamokas ir mūsų nūdienos realijas, tampa akivaizdu, kad kasdienės mūsų partijų ir atskirų politikų rietenos, nuolatinis verslo grupių dalijimasis įtakos sritimis, kovojimas dėl tariamos ir dažniausiai trumpalaikės garbės yra ne tik neverti pagarbos, bet ir visiškai beprasmiški šios tragedijos akivaizdoje.

O mums nereikėtų kurti patriotizmo ir grąžinimo į Tėvynę koncepcijų, jei labiau puoselėtume savo ATMINTĮ. Nes būtent atmintį, sukauptą patirtį, visuomeninę bei kultūrinę išmintį norėjo sunaikinti okupantai, puikiai suvokę, kad tai pamatai, ant kurių stovi nepriklausoma valstybė. Kol atsiminsime, tol gerbsime ir didžiuosimės savo valstybe ir žmonėmis, tol ir neišnyksime iš pasaulio žemėlapio. Ačiū. (Plojimai)

 

Savaitės (nuo 2008-06-02) – 2008 m. birželio 3 d. (antradienio) ir 5 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių projektai

Kviečiu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją gerbiamąjį A.Čapliką pateikti kitos savaitės darbotvarkę. Ne kitos savaitės, bet artimiausių posėdžių darbotvarkes. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jums yra teikiama kitos savaitės darbotvarkė, antradienio, tai yra ne kitos, o dar kitos plenarinių posėdžių savaitės darbotvarkės. Čia jums yra pateikta antradienio darbotvarkė. Iš karto reikia pažymėti, kad po šios dienos sprendimo mes privalėsime įtraukti, tvirtinant darbotvarkę tą reikės padaryti, Lygių galimybių įstatymo priėmimą. Kai mes tvirtinsime preliminarią kitos savaitės darbotvarkę, reikia įtraukti į antradienio rytinę posėdžio dalį, nes taip liepia Statutas. Antradienį yra įtrauktas darbotvarkės 2-4 klausimas – Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2995. Tikiuosi, kad iki to laiko frakcijų seniūnai ras kokį nors sutarimą dėl mūsų pačių pozicijos dėl šių įstatymų priėmimo, ir mes galėsime svarstyti. Tiek trumpai apie antradienį. Be abejo, darbotvarkė kis, atsižvelgiant į jūsų iniciatyvas, frakcijų iniciatyvas ir bendrą norą bei nusiteikimą dirbti.

Ketvirtadienio darbotvarkė jums išdalinta. Joje yra atsižvelgta į daugumą frakcijų ir Seimo narių pageidavimų. Atkreipiu dėmesį, kad, mūsų preliminariais skaičiavimais, atsižvelgiant į pageidavimą, Seimo narių pageidavimą, tiek antradienį, tiek ketvirtadienį mes stengsimės, taip planavome, darbą baigti 18.30–19.00 valandą. Tokia ji dabar pateikta. Kaip viskas atrodys po mūsų šios dienos svarstymo, man labai sudėtinga pasakyti. Tačiau jūsų pačių prašymu mes suplanavome darbotvarkę, kad darbas būtų baigiamas tarp 18.00 ir 19.00 valandos. Štai jums ji pateikta.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Dėl į darbotvarkes įtrauktų klausimų nori paklausti gerbiamasis V.Žiemelis, pirmasis klausia. Ruošiasi A.Matulas. Prašom, kolega.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jūs, matyt, nesureagavote į Seimo narių dabar ką tik pateiktą pasiūlymą, kad Vyriausybės valanda būtų surengta antradienį, nes negali dingti ta valanda. Jeigu nusprendėme neorganizuoti šiandien, tai turim organizuoti kitą dieną. Kitą savaitę organizuojame dvi Vyriausybės valandas, o ne vieną, nes nubalsavome tik dėl to, kad ji būtų perkelta į antradienį papildomai.

A.ČAPLIKAS. Aš girdėjau prašymą. Visų pirma, kaip sakė posėdžio pirmininkas, jis iš tikrųjų yra nestatutinis. Šiandien Seimas balsuodamas atsisakė Vyriausybės valandos. Tai yra formalioji šio klausimo pusė. Vėl atkreipkime dėmesį… Pone Vidmantai, mes kartu buvome ministrai. Nėra ir nebus taip, kad visi ministrai ir Ministras Pirmininkas vienu metu būtų Lietuvoje arba Vilniuje. Niekaip neįmanoma suderinti. Šiandien, mano manymu, mes padarėme klaidą. Buvo galimybė paklausti 6 ministrų ir dar premjero, tai yra krašto apsaugos ministro, einančio pareigas. Iš esmės tai yra 7 ministrai, daugiau negu pusė Vyriausybės. Tokiu atveju… Žmogiškoji pusė arba naudos pusė… Nėra problemų, galime įtraukti, ko jūs klausite antradienį ir po to klausite ketvirtadienį. Pagal Statutą ketvirtadienį yra įtraukta Vyriausybės valanda.

Aš atkreipiu dėmesį, kad mes antrą kartą atsisakome Vyriausybės valandos, nes prieš savaitę buvo lygiai taip pat. Bet viskas priklauso nuo mūsų valios ir yra mūsų rankose. Todėl aš ir nesiūliau netgi į antradienio darbotvarkę papildomai įtraukti Vyriausybės valandos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, trumpiau. Ačiū jums. Klausia A.Matulas. Ruošiasi G.Šileikis. Prašom. A.Matulo nėra. Klausia G.Šileikis. Ruošiasi A.Endzinas. Prašom, kolega.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia Seimas sprendžia, ir jūsų komentarai galbūt tegu lieka jums pačiam. Visi suprantame, buvo dviejų frakcijų siūlymas. Kiek supratau, trečia frakcija irgi siūlo Vyriausybės valandą perkelti į antradienį. Bet aš norėjau kitu klausimu – dėl lygių galimybių. Siūlyčiau birželio 5 d., ketvirtadienį, įtraukti tą, kurio šiandien nepriėmėme. Turėkite tai mintyje ir sudarydami birželio 5 dienos darbotvarkę – Lygių galimybių įstatymo priėmimą įtraukti į darbotvarkę. Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Neturiu galimybės įtraukti į ketvirtadienio darbotvarkę ir siūlyti Seimui ketvirtadienį. Statutas sako – artimiausią Seimo posėdį. Todėl aš ir minėjau prieš pradėdamas kalbą, kad antradienį Lygių galimybių įstatymas turės būti svarstomas Seime. Nėra kitos galimybės. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs sakote – nekomentuokite. Statutas mums patiems parašytas, o ten pasakyta, kad pertrauka padaryta remiantis straipsniu į kitą posėdį… Kitame posėdyje mes lauksime komiteto pozicijos ir tada spręsime, ką toliau daryti. Tokiu atveju į antradienį yra įtrauktas Lygių galimybių įstatymo priėmimas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Klausia A.Endzinas. Prašom. Gerbiamojo A.Endzino nėra, tai dėl vedimo tvarkos – gerbiamoji B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, aš nespėjau užsiregistruoti. Ekonomikos komitetas vardu. Būkite geri, įtraukite Klaipėdos LEZ’ą į darbotvarkę. Komitetas apsvarstė ir norėtų, kad būtų išeita priėmimo procedūra.

A.ČAPLIKAS. O jūs turite omenyje antradienį ar ketvirtadienį?

B.VĖSAITĖ. Nesvarbu.

A.ČAPLIKAS. Galbūt galima sutarti ketvirtadienį, lyg laisvesnė darbotvarkė ir mažiau kelianti ginčų. Tai jau būtų priėmimas. O registracijos numeris? Gerai, mes prašysime Sekretoriato surasti sprendimą ir jūs, matyt, pateiksite dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos…

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus… V.Boreikienė. Prašom.

V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai prašau įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę Baudžiamojo kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo projektą Nr.XP-1559(2), tai yra klausimas, susijęs su šiandien priėmimo stadijoje esančiu Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio papildymo įstatymo projektu. Šis klausimas gana ilgai buvo vilkinimas, jis yra apsvarstytas antrą kartą pagrindiniame komitete, jam buvo pritarta ir jo yra priėmimo stadija.

A.ČAPLIKAS. Gerai. Vėlgi būtų gerai, kad frakcijos ar Seimo nariai raštu Seimo sueigai tiesiog rašytų. Tai į ketvirtadienio ar antradienio?

PIRMININKAS. Tai gal raštu tegul pateikia Seniūnų sueigoje.

A.ČAPLIKAS. Preliminariai įtraukiame į ketvirtadienio darbotvarkę V.Boreikienės minėtus įstatymo pakeitimo projektus.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke, taigi dėl vedimo tvarkos –gerbiamasis A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Dar į vieną atkreipiu dėmesį, gerbiamasis pirmasis pavaduotojau, dėl šios dienos rezervinio 3 ir 4 klausimų, tai yra kreipimaisi į Konstitucinį Teismą, kurie, ko gero, šiandien nebus svarstomi. Ar jūs nemanytumėte, kad tuos klausimus būtų prasminga įtraukti į kitos savaitės antradienį ar ketvirtadienį? Manau, kad tai natūralu.

A.ČAPLIKAS. Vėlgi aš, teikdamas darbotvarkę, ir pabrėžiau, kad kitos savaitės darbotvarkė bus koreguojama atsižvelgus į tai, kaip mums šiandien seksis dirbti, ir, be abejo, jūsų minėti kreipimaisi bus perkelti į kitą savaitę, logiška.

 

 

Seimo posėdis Nr.422 (2008-05-22, vakarinis)

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 92 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-2235 (svarstymas)

V.VOLČIOK (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų argumentai, dėl ko reikia atmesti, yra rimti. Vienas dalykas, Konstitucinis Teismas savo nutarime konstatavo, kad visi sprendimai Seime turi būti priimami balsuojant. Vienas iš argumentų. Kitas argumentas, kaip paminėjo gerbiamasis A.Salamakinas, reikia suderinti su kitais Statuto straipsniais. Iš tikrųjų vienas trečdalis Seimo narių kaip grupė negali paneigti visos daugumos valios. Siūlyčiau atmesti. Pritariu.

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A. ČAPLIKAS Seimo posėdžiams  pirmininkavo:

 

2008 m. gegužės 8 d. rytinis

2008 m. gegužės 15 d. rytinis

2008 m. gegužės 15 d. vakarinis

2008 m. gegužės 20 d. rytinis

2008 m. gegužės 22 d. rytinis

 

 

 

FRAKCIJOS VIZITAI, DISKUSIJOS, KONFERENCIJOS IR KITI RENGINIAI

 

 

2008 05 09 Klaipėda

Tęsdama tradicijas vykti į Lietuvos miestus, Liberalų ir Centro sąjungos frakcija apsilankė Klaipėdoje. Į susitikimą su Klaipėdos miesto savivaldybės meru liberalcentristu Rimantu Taraškevičiumi bei mero pavaduotoja ir administracijos direktoriumi buvo nuvykę Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Algis Čaplikas, Liberalų ir Centro sąjungos frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis, Liberalų ir Centro sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Raimundas Palaitis, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Vladimiras Volčiok, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Raimondas Šukys bei Užsienio reikalų komiteto narys Henrikas Žukauskas. Taip pat savo kelionės po Lietuvos miestus metu laiko susitikimui surado ir prie frakcijos narių prisijungė Liberalų ir Centro sąjungos Pirmininkas Artūras Zuokas.

 

 

Seimo nariai domėjosi, kokie Klaipėdos miesto prioritetiniai planai, lėšų poreikiu jiems įgyvendinti. Meras papasakojo apie rengiamą mažųjų jachtų prieplauką, kuriai reikia nemažai pinigų, bet ji labai papuoš miestą, kuo Seimo nariai galėjo įsitikinti kiek vėliau apžiūrėję maketą. R. Taraškevičius taip pat paminėjo lėšų poreikį uostui modernizuoti, prieplaukoms statyti bei regatos čempionatui rengti. Artėjant biudžeto svarstymams Seime, frakcijos nariai pažadėjo nepalikti Klaipėdos bėdoje ir pasistengti kiek įmanoma padėti gauti kuo daugiau lėšų iš biudžeto įgyvendinti svarbiems projektams.

 

 

 

 

 

2008 05 28 Šakiai ir Marijampolė

Tuo metu, kai naujos partijos steigiamos dėl to, esą senosios yra uždaros, Liberalų ir centro sąjunga visoje Lietuvoje atvėrė savo skyrių duris ir išėjo į miestus atviriems pokalbiams su vietos žmonėmis. Kasmetinės Liberalų ir Centro sąjungos rengiamos atvirų durų dienos renginiuose visoje Lietuvoje dalyvavo ir Liberalų ir Centro sąjungos frakcijos nariai. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Algis Čaplikas kartu su frakcijos seniūnu Vytautu Bogušiu gegužės 28 dieną lankėsi Šakiuose. Ten susitiko su Liberalų ir Centro sąjungos Šakių skyriaus pirmininku Kęstučiu Smirnovu bei kitais aktyviais skyriaus nariais. Kęstutis Smirnovas taip pat yra ir Partijos kandidatas į Seimą Šakių vienmandatėje. Pasinaudoję proga, kad Šakiuose lankosi Seimo nariai, Šakių miesto gyventojai drąsiai teiravosi apie permainas energetikoje, kainų didėjimą bei bendravo kitoms aktualiom temom.

 

 

Taip pat Seimo nariai apsilankė Zyplių dvaro sodyboje, Lukšių sen., Tubelių k., Šakių rajone, kurį atgaivinti stengiasi Lukšių seniūnas, buvęs Šakių rajono meras Vidas Cikana. Seimo nariai pasidžiaugė dideliais partiečio pasiekimais rengiant parodas, meno kolektyvų pasirodymus miestelyje.

 

 

 

2008 05 28 Marijampolė

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Algis Čaplikas iš Šakių rajono išvyko į Marijampolę, kur taip pat vyko Liberalų ir centro sąjungos atvirų durų diena. Bendraudamas su žurnalistais bei miestiečiais liberalcentristas akcentavo 4 pagrindinius dalykus, ko reikia ateities Lietuvai, tiksliau Lietuvai po artėjančių Seimo rinkimų: Protingi mokesčiai ir atlyginimai (tai apima ir GPM mažinimą, ir atlyginimų bei pensijų dydžius), Protinga administracinė reforma (Vis daugiau apskrities funkcijų perduodant savivaldybėms bei naujų savivaldybių steigimas), Protingas ūkis (ekonomikos augimo skatinimas, verslo sąlygų gerinimas, konkurencijos didinimas), Protinga energetika.

 

 

 

 

2008 05 29 Panevėžys, Kėdainiai ir Prienai

Gegužės 29 dieną tęsdamas vizitus po Liberalų ir Centro sąjungos skyrius, kurie rengė atvirų durų dienas, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Algis Čaplikas lankėsi Panevėžyje, Kėdainiuose bei Prienuose. Bendravo su Liberalų ir centro sąjungos skyrių nariais, miestiečiais, taip pat tarybų nariais liberalcentristais bei jaunimu. Kasmetinės akcijos metu prie partijos prisijungia vis daugiau žmonių. Atvirai pabendrauti su politikais, savivaldybių tarybų nariais bei kitais partiečiais atėjo tūkstančiai Lietuvos žmonių. Šiemet 274 žmonės pareiškė norą tapti LiCS nariais,  kelis kartus daugiau žmonių norėtų tapti LiCS komandos rėmėjais, savanoriais ir talkininkais. Tarp jų ir buvę žinomi futbolininkai  Valdas Ivanauskas bei Edgaras Jankauskas. LiCS nariu taip pat tapo ir Širvintų miesto meras Kęstutis Pakalnis.

 

 

 

Individualūs Seimo narių susitikimai su gyventojais

Seimo nario S.Lapėno ataskaita

 

2008-05-15

Skaudvilės gimnazijos moksleiviai lankėsi LR Seime. Jų viešnagės metu Seimo narys Saulius Lapėnas dovanojo fotosesiją Seimo rūmų patalpose, o vėliau ir foto nuotraukų parodą mokyklai.

 

2008-05-26

Seimo narys Saulius Lapėnas priėmė gyventojus asmeniniais klausimais Jurbarko rajono savivaldybėje.

 

 

 

 

Veiklos apžvalgą parengė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos sekretoriatas