SEIMO LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS FRAKCIJOS VEIKLOS APŽVALGA

2008 m. BIRŽELIS

 

 

 

FRAKCIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI IR STRAIPSNIAI

 

 

A.Čaplikas: naujas Lygių galimybių įstatymas Lietuvą gali nublokšti į necivilizuotų valstybių tarpą 2008 06 06

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=77850&p_k=1;

 

A.Čaplikas: miglotas referendumas su nemaloniu prieskoniu 2008 06 09

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=77851&p_k=1;

 

A.Čaplikas: Seimas turi būti nuoseklus, įteisindamas tiesioginius mero rinkimus 2008 06 10

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=77853&p_k=1;

 

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Čaplikas: kodėl mūšyje dėl TV mojuojama cenzūros vėliava  2008 06 11

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=77854&p_k=1;

 

A.Čaplikas: Seimas neturėtų bijoti tiesioginių merų rinkimų įteisinimo 2008 06 12

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=77855&p_k=1;

 

V. Bogušio kalba Seime Lietuvos Laisvės Lygos 30-mečiui paminėti 2008 06 12

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=78400&p_k=1;

 

V.Bogušis: politinės reklamos draudimas pagal Tėvynės sąjungą-krikščionis demokratus 2008 06 13

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=78401&p_k=1;

 

V.Bogušis: Seimas privalo suteikti tautai progą išsakyti savo nuomonę dėl Ignalinos atominės elektrinės 2008 06 27

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3347&p_d=78390&p_k=1;

 

 

 

FRAKCIJOS POSĖDŽIAI

 

 

Birželio  mėnesį Liberalų ir centro sąjungos frakcija surengė  5 posėdžius.

 

Birželio  3 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, A.Čaplikas, J.Čekuolis, R.Palaitis, R.Remeika, H.Žukauskas. Frakcijos posėdžio metu aptarta 2008-06-03 dienos darbotvarkė.

 

Birželio 4   d. Frakcijos posėdis 

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, A.Lydeka, V.Volčiok, R.Šukys, H.Žukauskas.

Frakcijos posėdžio metu buvo aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2008 06 05 d. darbotvarkė. Dėl XP-2983 Aukštojo mokslo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nutarta balsuoti laisvai. A.Lydeka išsamiai pristatė XP-2384 Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir paragino visus frakcijos narius aktyviai dalyvauti balsavime. Frakcijos posėdyje pritarta bendru sutarimu skirti Ingą Milašiūtę į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius.

 

Birželio   11 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo : V.Bogušis, A.Čaplikas, A.Lydeka, H.Žukauskas.

Aptarta Seimo plenarinio posėdžio 2008 06 12 d.darbotvarkė. Aptartas XP-2072 Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir nutarta pritarti atmetimui. Svarbu pritarti XP-3051 Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3,12,13,25 straipsnių pakeitimo projektui.

 

Birželio 17 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, A.Čaplikas, J.Čekuolis, S.Lapėnas, A.Lydeka, R.Palaitis, R.Remeika, H.Žukauskas, V.Volčiok. Aptarta 2008-07-17 dienos plenarinio posėdžio darbotvarkė.Daugiausia diskusijų sukėlė XP-2952 Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio teikėjas Arminas Lydeka. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas siūlė balsuoti už šį įstatymo projektą.

 

Birželio 18 d. Frakcijos posėdis

Frakcijos posėdyje dalyvavo: V.Bogušis, A.Čaplikas, A.Lydeka, R.Palaitis, R.Remeika, H.Žukauskas, V.Volčiok, R.Šukys. Aptarta 2008-07-19 dienos darbotvarkė.

 

 

FRAKCIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBA

 

 

Seimo NUTARIMO "Dėl Lietuvos pieno gamintojų ūkio palaikymo ir produkcijos rinkos apsaugos" PROJEKTAS (XP-3143)

- Internetinis puslapis: XP-3143 2008-06-03

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas ir Seimo narių grupė;

- Projekto tikslas: siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei skubos tvarka parengti ilgalaikių priemonių ir veiksmų planą, užtikrinančių pieno gamintojų ūkio palaikymą ir pieno produkcijos rinkos apsaugą, išsprendžiant klausimą dėl pieno produkto eksporto subsidijų grąžinimo, tinkamai sureguliuojant prekybą pieno kvotomis, numatant realias prielaidas kooperacijai ir perdirbamajai kooperatinei pramonei vystyti, pakeičiant tvarką, pagal kurią pieno gamintojai, dalyvaujantys investicinėse pieno ūkio plėtros programoje, susidarius kritiškai situacijai ūkiuose būtų atleidžiami nuo įsipareigojimų NMA nemažinti gamybos apimties ir nekeisti veiklos pobūdžio per 5 metus, o priverstinai pasitraukusiems iš pieno gamybos dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, skirti paramą, atsiskaitymams už kreditus, suteiktus investicinėms programoms;

- Registracija 2008 06 03

 

 

Seimo STATUTO "Dėl Seimo statuto 15(1) straipsnio pakeitimo ir 32 straipsnio papildymo" PROJEKTAS (XP-3154)

- Internetinis puslapis: XP-3154 2008-06-05

- Teikia LR Seimo narys  S. Lapėnas ir Seimo narių grupė;

- Projekto tikslas: siekiant užtikrinti Seimo narių dalyvavimą Seimo posėdžiuose ir taip išvengti situacijų, kai dėl nepakankamo Seimo narių skaičiaus Seimo posėdžių salėje nepriimami įstatymai, Statuto projektu siūloma sugriežtinti Seimo nario atsakomybę už nedalyvavimą Seimo darbe;

- Registracija 2008 06 05

 

 

Seimo NUTARIMO "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai " PROJEKTAS (XP-2852(3))

- Internetinis puslapis: XP-2852(3) 2008-06-10

- Teikia LR Seimo nariai  A. Čaplikas, R. Šukys, R. Palaitis,V. Bogušis, S. Lapėnas, J. Čekuolis ir Seimo narių grupė;

            - Projekto tikslas: kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

- Registracija 2008 06 10

 

 

PASIŪLYMAS Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatymo projektui (XP-2877(2))

- Internetinis puslapis: XP-2877(2) 2008-06-10

- Teikia LR Seimo narys J. Čekuolis;

            - Pasiūlymo tikslas: išskirti ir atskirai indeksuoti naują bazinį bausmių ir nuobaudų dydį;

- Registracija 2008 06 10

 

 

PASIŪLYMAS Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 16, 17, 18, 19, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 31, 33, 38, 39, 41, 51, 57, 58, 70, 72, 75, 79, 81, 93, 95, 98, 100 straipsnių, IV skyriaus, 2 priedėlio ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (XP-2972)

- Internetinis puslapis: XP-2972 2008-06-10

- Teikia LR Seimo narys S. Lapėnas;

            - Pasiūlymo tikslas: palikti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią apie viešuosius pirkimus skelbiama “Valstybės žiniose”;

- Registracija 2008 06 10

 

 

PASIŪLYMAS Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XP-3032(2))

- Internetinis puslapis: XP-3032(2) 2008-06-12

- Teikia LR Seimo narys A. Lydeka;

            - Pasiūlymo tikslas: siūloma, kad giminystės ryšių duomenys gali būti teikiami konsuliniams pareigūnams ne tik kai to reikia konsulinės pagalbos funkcijoms atlikti, bet taip pat kai reikia nustatyti, ar nėra įstatymų nustatytų apribojimų sudaryti santuoką ir sandorius su artimaisiais giminaičiais;

- Registracija 2008 06 12

 

 

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (XP-3195)

- Internetinis puslapis: XP-3195 2008-06-19

- Teikia LR Seimo nariai A. Lydeka ir Seimo narių grupė;

            - Projekto tikslas:  nukelti laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijavimo terminą , o Vyriausybei pavesti iki to laiko parengti (ar pataisyti) visus lydimuosius teisės aktus;

- Registracija 2008 06 10

 

 

PASIŪLYMAS Tabako kontrolės įstatymo 10, 11, 12, 19, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (XP-2439(3))

- Internetinis puslapis: XP-2439(3) 2008-06-20

- Teikia LR Seimo nariai A. Čaplikas ir V. Bogušis;

            - Pasiūlymo tikslas: netaikyti draudimo rūkyti teritorijose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos;

- Registracija 2008 06 20

 

 

PASIŪLYMAS Konstitucijos 109, 110, 112 ir 114 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XP-2228(2))

- Internetinis puslapis: XP-2228(2) 2008-06-26

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas ir Seimo narių grupė;

            - Pasiūlymo tikslas: įtvirtinti teismo tarėjų institutą;

- Registracija 2008 06 26

 

 

PASIŪLYMAS Administracinių teisės pažeidimų kodekso 29, 224, 259(1), 261 straipsnių papildymo įstatymo projektui (XP-3063(2))

- Internetinis puslapis: XP-3063(2) 2008-06-27

- Teikia LR Seimo narys H. Žukauskas ir Seimo narių grupė;

            - Pasiūlymo tikslas: įtvirtinti, jog administracinis areštas gali būti skiriamas Seimo nariams, Ministrui Pirmininkui, ministrams, Konstitucinio Teismo teisėjams, teisėjams tik gavus išankstinį Seimo sutikimą suvaržyti šių asmenų laisvę, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento išankstinį sutikimą suvaržyti Ministro Pirmininko, ministrų, Konstitucinio Teismo teisėjų, teisėjų laisvę;

- Registracija 2008 06 27

 

 

PASIŪLYMAS Seimo nutarimo "Dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo" projektui (XP-2893)

- Internetinis puslapis: XP-2893 2008-06-27

- Teikia LR Seimo narys V. Bogušis;

            - Pasiūlymo tikslas: suderinti projektą su teiktomis Tesiės departamento , taip pat Seimo komitetų pastabomis bei pasiūlymais;

- Registracija 2008 06 27

 

 

PASIŪLYMAS Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 12, 16, 17, 18, 22, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo III skyriaus ketvirtuoju skirsniu ir 34(1) straipsniu įstatymo projektui (XP-2473(4))

- Internetinis puslapis: XP-2473(4) 2008-06-30

- Teikia LR Seimo narys R. Remeika;

            - Pasiūlymo tikslas: įtvirtinti, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 18 metų vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti, taip pat, jog  įmonės, turinčios licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir vykdančios viešojo maitinimo veiklą, privalo užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 18 metų nevartotų alkoholinių gėrimų;

- Registracija 2008 06 30

 

 

PASIŪLYMAS Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178, 224 ir 259(1) straipsnių papildymo ir pakeitimo bei Kodekso papildymo 178(1) straipsniu įstatymo projektui (XP-1853(2))

- Internetinis puslapis: XP-1853(2) 2008-06-30

- Teikia LR Seimo narys R. Remeika;

            - Pasiūlymo tikslas: įtvirtinti administracinę atsakomybę už asmenų iki aštuoniolikos metų alkoholinių gėrimų vartojimą ar jų turėjimą;

- Registracija 2008 06 30

 

 

 

FRAKCIJOS NARIŲ PASISAKYMAI PER SEIMO POSĖDŽIUS

 

 

Seimo posėdis Nr.424 (2008-06-03, rytinis)

Žemės įstatymo 2 straipsnio papildymo ir Įstatymo papildymo 48¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-3076 (pateikimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio Pirmininke. Be abejo, įstatymas reikalingas, gal kiek per liberalus. Aš vis dėlto siūlyčiau, matyt, bus laikas pasiūlymams, šiek tiek griežtesnį variantą, nes valstybės prioritetai turi būti kur kas svarbiau negu asmeninė nauda užsidirbti. Mano klausimas šiek tiek susijęs su šituo jūsų teikiamu įstatymo projektu, bet formuluojamas kitaip: ką apskričių viršininkai, apskritai apskritys, daro, kad tose vietose negrąžintų žemės sklypų ir paskui jų nereiktų išpirkti? Aš šita linkme mes dirbame, ar formaliai pasakome: „Kada nors eis kelias, jūs susigrąžinkite, pasiimkite žemę, paskui mes jums iš Europos Sąjungos lėšų ar iš savo biudžeto lėšų sumokėsime labai daug pinigų.“ Kitaip sakant, kaip užkirsti kelią bizniui, kad šitoje vietoje nebūtų spekuliuojama ir žeme, ir valstybės lėšomis? Ačiū.

 

Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-2390(2*) (priėmimas)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Iš esmės pritardamas daugelio E.Masiulio teiktoms pataisoms ir pasiūlymams, tam aš negaliu pritarti, nes mes puikiai suvokiame, kad žodžiai „darni šeima“ netrukus bus įrašyti į įstatymą kaip sąvoka. Kaip tada veiks biurokratinis mechanizmas? Aš jau beveik įsivaizduoju, kad kažkokia savivaldybės institucija turės tikrinti ir nustatyti, darni ta šeima ar nedarni. Valstybės arba savivaldybės tarnautojai susikurs metodiką, kaip yra nustatoma, kuri šeima yra darni, kuri nedarni. Vaikščios komisijos, tikrins, rašinės aktus. Aš tikrai ne prieš siekius turėti darnią ir gerą šeimą, bet mes juk suvokiame, kad šis nutarimas priimamas ne tam, kad tik šiaip būtų deklaratyviai paskelbtas, toliau bus įstatymų projektai, o projektus biurokratinis aparatas kurs būtent taip, kaip aš sakau, nes kitos išeities nėra. Todėl remdami šeimą, siekdami, kad jinai būtų gera, įstatymais, nutarimais mes nepadarysime. Mes nepriversime įrašydami darnią šeimą kaip rėmimą. Kartojuosi, tai kas gi tas šventasis, kuris pasakys, ši šeima yra tokia, kur nors viduryje Lietuvos gavęs pavedimą. Tai yra bus toks mechanizmas: Vyriausybė gaus pavedimą, Vyriausybė paves Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengti Darnios šeimos nustatymo metodiką, ministerija, gavusi savivaldybių pasiūlymus, parengs metodiką, savivaldybių pasiūlymai bus apibendrinti ir bus surašyti kriterijai, pagal kuriuos taps darni arba nedarni šeima. Taigi, siekdami gero, nepaverskime visko absurdu. Todėl aš nenoriu palaikyti šios pataisos, nors, vėl pakartosiu, daugeliui E.Masiulio pasiūlymų pritariu.

R.PALAITIS (LCSF). Esu liberalių pažiūrų, tačiau, ko gero, pateikiamai šeimos koncepcijai apskritai galėčiau pritarti, išskyrus vieną dalyką, kad steigti naują Šeimos reikalų ministeriją, mano supratimu, yra nesusipratimas. Matyt, rengėjai ką nors kita pagalvojo, ką nors ne taip pagalvojo, todėl aš tiesiog siūlau išbraukti Šeimos reikalų ministerijos steigimą ir tada už tą koncepciją būtų galima balsuoti. Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Štai vėl, gerbiamieji kolegos, rengėjų požiūris į darnios šeimos sukūrimo patį veiksmą, arba eigą. Prieš tai mes nustatėme, kad bus darnios šeimos, kai biurokratinis aparatas nustatys, kuri darni, kuri nedarni. O tam, kad įgyvendintume koncepciją, pasirodo, mums dar reikės ir vienos ministerijos. Nepriekaištauju, tiesiog dar kartą galiu pakartoti, kad suvokimas, kaip bus įgyvendinama, iš tikrųjų ganėtinai silpnokas. Suksis biurokratinis aparatas, bus įsteigta ministerija, bus ministras ar ministrė, bus krūva biudžetinių išlaidų, o šeima bus labai toli toli. Jeigu kas nors man pasakytų, kad įsteigus bent vieną ministeriją mes išspręstume vieną iš problemų, šiandien egzistuojančių Lietuvoje, tai mums šiandien reikėtų įsteigti Energetikos ministeriją, Šeimos ministeriją, Vaiko ministeriją, Pinigų ministeriją, Atlyginimų ministeriją. Kas dar? Gražios gamtos ministeriją, atskirai Pensijų ministeriją, tada, suprasčiau, Lietuvoje būtų tvarka, teisingumas ir visi būtų patenkinti. Deja, yra ne taip. Ministerijos įsteigimas neišsprendžia problemos. Tai tiesiog dar vienas biurokratinimas pačios geros idėjos. Todėl aš iš tikro pasisakau už tai, kad šis terminas, arba šis punktas, iš koncepcijos būtų išbraukiamas.

 

 

Seimo posėdis Nr.425 (2008-06-03, vakarinis)

Teismų įstatymo 7, 10, 33, 36, 38, 39, 42, 43, 47, 51, 55¹, 57, 63, 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 85, 86, 90, 98, 101 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128 ir 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 109, 110, 111, 112 ir 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 53¹, 53² straipsniais, IX skyriaus trečiuoju skirsniu ir 100¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-3061 (pateikimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas kaip tik su garso įrašais būtų susijęs. Viena vertus, viešumas, skaidrumas – gerai, bet kita vertus, ar jūs nematote abejonių, kaip tada dėl liudininkų apsaugos? Arba jeigu staiga teisme nagrinėjamas klausimas, kuris kokia nors apimtimi yra susijęs su valstybės paslaptimi, ar nemanytumėte, kad dabar esanti formuluotė, jog teismas gali daryti garso įrašą, bet gali ir nedaryti, vis dėlto yra geresnė ir tos vietos keisti nereikėtų? Kaip liudininko apsaugą užtikrinti tokiu atveju, jeigu visais atvejais garso įrašas bus atliekamas? Ačiū.

 

Valstybės saugumo departamento statuto 4, 6, 7, 9, 12, 13, 15, 16, 20, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1073(2). Valstybės saugumo departamento įstatymo 9, 13, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3020. Valstybės tarnybos įstatymo 4, 18 ir 19 straipsnių ir Įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3021 (pateikimas)

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų pateiksiu visą įstatymų paketą. Valstybės saugumo departamento statuto pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintys teisės aktai teikiami po to, kai 2006 metų balandžio mėnesį Seimas juos grąžino iniciatoriams tobulinti. Iniciatorių šie įstatymai patobulinti iš esmės, atsižvelgta į kai kurių įstatymų įsigaliojimo per dvejus metus naujas nuostatas, todėl teikiami VSD statuto įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai. VSD statutas ir įstatymas taip pat patobulinti atsižvelgiant į Seimo nutarimu patvirtintas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas VSD veiklos parlamentinio tyrimo išvadas, t. y. į tą dalį, kurioje kalbama apie būtiną tobulinti saugumo pareigūno skyrimo, karjeros, personalo ugdymo ir valdymo sistemą. Pagrindiniai uždaviniai yra šie (aš bandysiu trumpinti): tikslinami priėmimo į tarnybą Saugumo departamente apribojimai, susiję su asmens teistumu, jo neteisėta veikla iki tarnybos Saugumo departamente, t. y. tiksliau įvardijami teistumo atvejai, kiti nusižengimai valstybei, dėl kurių asmuo negali būti priimtas į tarnybą. Tikslinamos nuostatos, susijusios su pareigūnų perkėlimu į saugumo pareigūnų rezervą, nustatomas maksimalus – iki 8 metų buvimas saugumo pareigūnų rezerve terminas. Dabar statute yra 4 metai.

Tikslinamos saugumo rezerve esančių pareigūnų socialinės garantijos, skaičiuojamas tarnybos stažas, bet darbo užmokestis jiems yra nemokamas. Apribojimas, buvimo rezerve amžius – iki 65 metų. Dabartiniame statute to nebuvo. Žinoma, atsirado tam tikrų reikalavimų, nes mes dabar esame Europos Sąjungos ir NATO nariai ir vykdome tam tikras tarptautines misijas, dalyvaujame tarptautinėse specialiose misijose ir tai numatyta įstatyme ir statute.

Labai svarbu pabrėžti, kad tikslinamos nuostatos dėl pareigūnų atleidimo iš Saugumo departamento ir atsisakymo būti perkeltam į kitas pareigas, siūlomas įvesti naujas atleidimo pagrindas šalių susitarimu. Tai būtina pareigūnams atliekant specialiąsias užduotis, kai užduotis atliekama, jam netikslinga eiti skirtų pareigų.

Svarbu, kad siūloma atstatyti VSD sistemoje buvusių pareigūnų laipsnius: saugumo viršilos, saugumo leitenanto, saugumo kapitono ir panašiai, nes dabar yra visiškai kita gradacija. Aiškiai pasakoma, kad tai yra specialūs VSD pareigūnų ne kariniai laipsniai. Pagaliau taip, kaip ir buvo tradiciškai tarpukario Lietuvoje. Nustatomas didesnis priedas už saugumo pareigūno laipsnį, siekiama padidinti, optimizuoti saugumo pareigūno darbo užmokestį ir padaryti VSD patrauklesne, efektyviau dirbančia institucija. Priedo už saugumo pareigūno laipsnį padidinimu taip pat siekiama sumažinti skirtumą tarp žemiausios grandies pareigybių ir aukščiausios grandies pareigybių darbo užmokesčio, skatinti pareigūnus tarnauti VSD ir kartu stiprinti departamento autoritetą.

Seimo Teisės departamentas išties pateikė nemažai pastabų projektams. Daugelis yra redakcinio pobūdžio, tačiau reikia pripažinti, kad faktiškai į visus papildymus ir pasiūlymus yra atsižvelgta. Svarbu pabrėžti, jog Teisės departamentas yra pateikęs pastabą, kad šių nuostatų įgyvendinimas pareikalautų papildomų lėšų. Todėl reikia Vyriausybės išvados. Manau, kad projektas galėtų būti patobulintas straipsniu, numatančiu šių nuostatų įgyvendinimą nuo kitų metų, tai yra nuo 2009 metų, kai gautume Vyriausybės išvadą. Šis projektas yra kolegialus, jį pasirašė įvairių frakcijų atstovai: A.Matulevičius, R.Bašys, A.Sadeckas, R.Smetona, V.Bogušis…

PIRMININKAS. Turime tą sąrašą, gerbiamasis.

V.BOGUŠIS. R.Juknevičienė, R.Kšanienė ir A.Kašėta.

Dabar, kolegos, aš esu pasiryžęs atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Du klausimai. Pirmasis – V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš atsiprašau, pranešėjau, jūs abu iš karto pateikėte?

V.BOGUŠIS. Visus tris.

V.ŽIEMELIS. Visus tris iš karto. Aš tada dėl visų klausiu. Visų pirma, pasakykite, kodėl didinami priedai saugumo pareigūnams už tarnybinius rangus? Vis dėlto saugumo pareigūnai ir šiandien uždirba daugiau negu, tarkim, policijos pareigūnai. Mes pastatysime į dar nelygesnę padėtį. Niekas negali pasakyti, kad policijos pareigūno darbas yra lengvesnis negu kad Saugumo departamento darbuotojo.

Kitas dalykas. Laipsnių – majorų, pulkininkų ir t. t. grąžinimas jau vis tiek mums asocijuojasi su tarybinių laikų laipsniais, o ne su smetoninės Lietuvos laipsniais. Jau mes skausmingai atsisakėme vidaus reikalų sistemoje ir dabar vėl įvedame kitoje sistemoje. Aš visiškai nesuprantu šio žingsnio.

V.BOGUŠIS. Išties aš pirmiausia pradėsiu nuo laipsnių. Žinot, kolegos, pas mus yra tam tikra kolizija. Dabar mes visą laiką, jeigu yra saugumo vyresnysis valstybės patarėjas, niekada taip nesakome. Mes sakome, kad tai yra saugumo pulkininkas. Jeigu mes kalbame apie saugumo antro rango patarėją, saugumo trečio rango patarėją, mes absoliučiai visi susipainiojame. Nuo seno yra nusistovėjusi tvarka ir mes net kalbame apie Gardine žuvusį mūsų garbingą karininką. Mes niekada nesakome, kad tai yra saugumo vyresnysis valstybės patarėjas. Mes visi sakome, kad tai žuvęs pulkininkas. Tai yra ne militarinis laipsnis, o tai yra saugumo pulkininkas, saugumo leitenantas, saugumo kapitonas. Man atrodo, būtų visiškai gražu ir daugelyje šalių tokia praktika yra. Tai nėra karinis, tai yra statutinis laipsnis. Daugelyje šalių taip yra.

Dabar kalbant apie tuos priedus. Mes išties galime kalbėti, tačiau yra tokie duomenys, kad įgyvendinant teikiamą įstatymo projektą, pavyzdžiui, saugumo instruktoriaus, arba kitaip būtų saugumo viršilos, atlyginimas padidėtų 27,5 %, saugumo vyresniojo konsultanto, arba būsimo vyresniojo leitenanto, padidėtų – 22,2 %, o saugumo vyresniojo valstybės patarėjo, saugumo pulkininko, tiktai 0,3 %, nes čia koeficientai būtų taikomi nuo bazinio atlyginimo. Dabar pradinis atlyginimas pradedant nuo mažiausių pareigų baigus universitetą, baigus magistrą, mes per tyrimą (čia 2006 metų duomenys)… Žinote, koks atlyginimas yra popieriuje? 1300 litų. Popieriuje yra 1300 litų. Vienas dalykas.

Antras dalykas. Aš jums iškart galiu pasakyti, per 2005–2008 metus departamentą paliko per 20 % darbuotojų. Jūs žinote, kokia atranka, jūs žinote, kokia procedūra, jūs žinote, kokie mokymo kaštai, jūs žinote, koks yra parengimas pagal specialiąsias programas ir koks yra pavojus, kai dėl atlyginimo žmonės išeina į verslo ar kitas interesų grupes dėl to, kad jie nori užsidirbti daugiau duonos, nes žmonės pasiima kreditus, nes jauni žmonės sukuria šeimas. Iš tokio atlyginimo išties negalima pragyventi. Tačiau, žinoma, dėl to yra Biudžeto ir finansų komitetas, dėl to yra Vyriausybė. Galima svarstyti, nagrinėti. Tokiais nevisiškai tiksliais duomenimis, tai papildomų lėšų šiam užmokesčiui galėtų reikėti apie 5–6 mln., bet tam reikia tikslių paskaičiavimų. Čia nėra tikslu ir į tai turėtų atsakyti Vyriausybė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs vienam V.Žiemeliui kalbėjote turbūt 5 minutes, jeigu ne daugiau. Gal galime sutrumpinti? P.Auštrevičius.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke.

Gerbiamasis pranešėjau, ilgą laiką šiuose rūmuose buvo kalbama apie vienas ar kitas reformas, kurias būtina, reikia, galima ar turėtume padaryti Valstybės saugumo departamente. Kuria dalimi ir kiek jūsų teikiami įstatymų projektai atsiliepia būtent tiems kvietimams, skatinimams ir diskusijoms bent jau jūsų komiteto svarstymuose, ne kartą minėtus, atlikti tas reformas? Jeigu taip, ką dar liktų padaryti, kad padėtis, ypač darbuotojų motyvacijos didinimo, galų gale jų rangų ir visų priklausomybių vienoms ar kitoms sistemoms, darbas būtų užbaigtas? Po šių trijų dar bus jūsų teikimų? Galų gale gal galėtumėte pasakyti, ar šie dokumentai yra iš esmės aptarti su pačia departamento vadovybe, kokia vadovybės nuomonė apie jūsų teikiamus dokumentus? Tokie trys…

V.BOGUŠIS. Išties, gerbiamieji kolegos, aš trumpai priminsiu, kad šis klausimas jau buvo svarstomas, kai mes pabaigėme VSD parlamentinį tyrimą ir kai Seimas patvirtino tas išvadas ir buvo pateikti tam tikri projektai. Bet Seimo valia buvo nuspręsta, tai buvo 2006 metais, kad jie būtų grąžinti komitetui tobulinti. Išties buvo tobulinta, išties dvejus metus buvo dirbama su šiais projektais, išties mes turime ir Teisės departamento nuomonę, ir Europos reikalų komiteto, ir Valstybės saugumo departamento. Aš tada į tai atsakysiu paties P.Malakausko žodžiais. Po susitikimo su Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentu Povilas Malakauskas pasakė taip: „Jeigu Seimas pritars mūsų idėjoms, tai aš, kaip institucijos vadovas, turėsiu instrumentą tam tikriems pokyčiams. Tarnyba turi tapti patraukli tam, kad žmonės čia norėtų ateiti, kad galėtume konkuruoti ne tik su kitomis tarnybomis, bet ir su privačiu sektoriumi. Tarnybai reikalingi labai gerą išsilavinimą turintys analitikai. Reikalavimai dideli ir statuto pokyčiai man leis tai pasiekti, jeigu jie bus patvirtinti Seime.“ Mes suteikiam tam tikrą mechanizmą ir generaliniam direktoriui, kuris gali išspręsti tam tikrų pareigūnų buvimą, likimą ar kaip čia pasakius. Mes suteikiame galimybes statutu, įstatymu tobuliau reguliuoti savo kadrų politiką, kur dabar dar nėra tų atspindžių.

 

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3092 (pateikimas)

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji patys kantriausi ir patys darbščiausi Seimo nariai! Aš pasistengsiu labai trumpai pristatyti įstatymą, nes vis dėlto laikas jau vėlyvas.

Esmė, kad investuojant į akcijas dabar savikaina yra nustatoma taip: akcijų įsigijimo kaina, plius komisiniai mokesčiai. Pardavimas irgi, pardavimas ir komisiniai mokesčiai, nuo skirtumo, kapitalo prieaugio mokame gyventojų pajamų mokestį. Kadangi sąrašas baigtinis, praktikoje jau pasitaiko kur kas daugiau mokėjimo finansinėms institucijoms, pavyzdžiui, sėkmės mokestis, kuris nebepatenka į išlaidų, į sąnaudų sąrašą, ir tada žmogus iš esmės turi mokėti gyventojų pajamų mokestį nuo tų pajamų, kurių realiai tikrai neuždirba.

Mano įstatymo projektas šitą situaciją bando ištaisyti. Jeigu yra klausimų, aš mielai atsakysiu į juos.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Z.Balčytis. Prašau.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, daugmaž aiški įstatymo pataisa, kuri dar labiau liberalizuoja arba skatina piliečius investuoti į akcijų įvairius vertybinius popierius. Jūs esate šios srities specialistas ir neabejoju, kad galbūt gana neblogai jums sekasi, jeigu jūs užsiimate investavimu. Tačiau šiuo metu Lietuvoje ir turbūt daugelyje Europos valstybių vis dėlto buvo ir yra kitokių tendencijų – daugelis žmonių pralošė investavę į įvairius fondus ir taip toliau.

Ar jums neatrodytų, kad mums pirmiausia reikėtų eiti kita linkme: daugiau žmonėms aiškinti, kad galima atrasti, bet galima kur kas daugiau prarasti? Galbūt būtų neteisinga dar labiau liberalizuoti arba dar labiau skatinti investuoti visus žmones, kurie neturi specialaus pasiruošimo, išsilavinimo, į vadinamuosius vertybinius popierius, į įvairus fondus, kad mes iš tikrųjų ateityje neturėtume tokių neigiamų pasekmių, kurių buvo paskutinius 2–3 mėnesius.

R.PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų noriu pasakyti, kaip sako akcijų biržų specialistai, (…). Tai čia yra ciklinis procesas, jeigu dabar krito, po metų jos pakils, niekur nedings.

Iš tikrųjų mūsų Vertybinių popierių komisija turi investavimo rizikos ir perspėjimo mokymų programą. Yra tokia programa, jie tam tikrus mokymus daro. Aš pats keliuose seminaruose esu skaitęs pranešimą, tokia programa vyksta.

Iš esmės visi, kurie investuoja į akcijas, žino, kad jie investuoja į rizikingą dalyką, ir iš esmės tik labai nedidelis skaičius nesupranta, kad jie gali išlošti ir pralošti. Bet aš noriu pasakyti, kad išsivysčiusi kapitalo rinka yra sėkmingo valstybės ūkio vystymosi laidas. Aš manau, verta tai daryti.

 

 

Seimo posėdis Nr.426 (2008-06-05, rytinis)

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2037(3*) (priėmimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, man atrodo, labai laiku priimamas ir reikalingas įstatymo projektas, nes dabartiniu metu problema dėl daugiabučių namų renovavimo tikrai labai didelė. Šio įstatymo projekte yra numatyti tikrai labai geri dalykai, t. y. nustatyta ne didesnė kaip 50 % valstybės remiamų lėšų riba. Tai skatins sąmatas namų renovavimui daryti logiškas, paprastas ir aiškias. Dar viena teigiama šio įstatymo projekto dalis yra ta, kad tiems namams, kur nesukurtos bendrijos, kur namus administruoja administratoriai, taip pat yra sudaryta galimybė gauti paramą, aišku, nustatyta tvarka, kurią patvirtins Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tokiu atveju tie 87 %, kur nėra bendrijų, irgi turės galimybę gauti paramą. Todėl siūlau balsuoti už. Ačiū.

 

 

Seimo posėdis Nr.427 (2008-06-05, vakarinis)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 166¹ straipsniu ir 5, 221, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2713 (svarstymas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, savo kalba aš kviečiu atkreipti dėmesį į, mano vertinimu, netinkamą ir tokią iš aukšto, gana biurokratinę, netgi nenorėjau sakyti šio žodžio, cinišką išvadą, nes savo išvadoje komitetas nusprendžia, kad iniciatorius turi tobulinti projektą. Gerai, tačiau kartu su tuo pripažįsta, jog problema egzistuoja ir dar drįsta pasiūlyti iniciatoriui pačiam kreiptis į Savivaldybių asociaciją ir pačiam prašyti merų ir savivaldybių, kad spręstų šią problemą. Tai jeigu jūs pripažįstate, kad problema yra, kodėl komitetas nesikreipia į Savivaldybių asociaciją atkreipdamas į ją dėmesį, o grąžina tai atlikti projekto teikėjui. Man atrodo, tokios išvados yra šiek tiek nekorektiškai formuluojamos. Į tai norėjau atkreipti dėmesį. Dėkoju.

 

Išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2599 (pateikimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, mostelėjote tikrai iš peties. Gal būtų galima pagalvoti ne apie 26 tūkst., o 50 tūkst. skyrimą. Mano klausimas būtų toks. Visos socialinės išmokos vaikui yra daugiau ar mažiau panašaus dydžio. Skirtumų yra, bet jie nėra esminiai. Jūs dabar paimate vieną iš išmokų ir ją radikaliai didinate nuo 5–6 tūkst. iki 26 tūkst. litų, siūlote tai daryti. Mano klausimas toks. Ar jūs nebijote, kad elementariai prasidės piktnaudžiavimas, nes žmonės yra išradingi? Štai kokia forma toks piktnaudžiavimas gali būti. Formaliai tampi našlaičiu, atsiduri vaikų globos namuose prieš sulaukdamas 18 metų, gauni 26 tūkst. ir vėl atgal. Ar nematote tokio pavojaus? Dėkoju. Radikaliai padidinus vieną iš išmokų yra pagunda, kad taip gali atsitikti. Ar jums taip neatrodo?

 

 

Seimo posėdis Nr.428 (2008-06-10, rytinis)

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3028(2*) (priėmimas)

R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, dėl tų 20 Lt ir šalmo aš turiu kitą nuomonę. Senukai kaime važiuodami melžti karvės dviračiu kaimo keliuku irgi turėtų už 20 Lt pirkti šalmą. Aš nemanau, kad tą reikėtų daryti.

Apskritai siūlyčiau vadovautis protingumo kriterijumi, kad žmogus pats suvokia riziką ir, jeigu jam pavojinga, jis šalmą užsideda. Pasirodo, ir aš pažeidžiau taisykles, nes važiavau į parduotuvę, kuri yra mieste už kilometro nuo manęs, be šalmo. Jeigu važiuočiau autostrada, aš šalmą užsidėčiau, jeigu važiuoju į parduotuvę, esančią už šimto metrų, kam man to šalmo reikia? Siūlau pritarti šiai įstatymo pataisai.

 

Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2384(7*)ES (priėmimas)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš jau pasimečiau beklausydamas diskusijų dėl šio įstatymo. Elementari europinė direktyva, reikalaujanti padaryti techninius pataisymus šiame įstatyme, virto svarstymu velniai žino ko. Jau nebesuprantu. Septyneri metai galioja įstatymas, kuriame šios nuostatos (apie jas čia visi šnekame) yra įrašytos. Niekam tai nekėlė jokių problemų. Tada aš pradedu suvokti, kad artėja rinkimai ir kai kurie politikai nori pasiimti vėliavą ar tariamos kovos su gėjais, ar dar kažkokiu būdu pakeliui… Bekariaudami, patys pasimetę savo karuose, pradėjo kariauti su seneliais, pradėjo kariauti su neįgaliaisiais. Žinote, mes tuoj taip tą visuomenę padalysime, kad beliks tik pora teisingų ir teisiųjų.

Šiaip pastaba: įstatyme sugyvena ir krikščioniškasis pradas, ir liberalusis pradas. Tai yra geras įstatymas. Čia yra viskas, čia niekas nesupriešinta. Reikia tik protingai skaityti tai, kas parašyta. Čia svarstant atsirado tiek Konstitucijos specialistų, kad aš pagalvojau, ko gero, nereikia Konstitucinio Teismo arba mes čia, Seime, įsteikime dar vieną Konstitucinį Teismą iš Seimo narių, nes žmonės taip drąsiai teikia savo mintis. Stovėjo prie mikrofono, po to patys išsigando to, ką padarė, dabar sėdi ausis suglaudę ir galvoja, kaip čia, kad greičiau tas įstatymas būtų priimtas, nes kiaulysčių pridarėme.

Dabar paskutinė pastaba. Visuomenė yra stipri, mano įsitikinimu, tada, kai stiprieji toleruoja silpnesnius, tada, kai stiprieji, arba diduma, leidžia gyventi silpnesniems, leidžia gyventi komfortiškai, leidžia jiems gintis ir atstovauti savo teisėms. Tuo yra brandžios visuomenės. Ne vienos tiesos buvimas valstybėje kuria stiprią valstybę. Buvo tokių valstybių, mes gi bėgome iš jų. Ten nieko nebuvo, net sekso nebuvo toje visuomenėje, jeigu gerai pamenate, nešneku apie kitus dalykus. Taigi mes iš ten išėjome. Tai negrįžkime. Ir vaikus gandrai nešė toje visuomenėje, kur mes gyvenome. Tai aš kartais žiūriu į kolegas ir galvoju: na, kas čia vyksta su mumis? Man nebesinori grįžti į tą visuomenę. Aš ten gyvenau, aš siūlau balsuoti už šį įstatymą, kuriame sugyvena ir katalikiškas pradas, ir liberalusis pradas. Tai yra geras įstatymas.

A.ČAPLIKAS. Man labai keista, kad dalis Seimo narių staiga pradėjo blokuoti šį įstatymą. Aš kreipiuosi į labiausiai besiskelbiantį europietiškiausią būsimą premjerą A.Kubilių.

Gerbiamas europietiškiausias būsimasis Lietuvos premjere, jums teks, pasak jūsų, spręsti šią problemą kitoje kadencijoje. Tai gal paraginkite savo frakcijos Seimo narius išreikšti savo valią ir nuomonę. Juo labiau jūs ne kartą barėte mus už nedalyvavimą balsavime. Tai išreiškite savo, kaip Seimo nario ir piliečio, poziciją, kartu ir kaip vieną iš europietiškiausių Lietuvos politikų poziciją.

 

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos pratęsimo“ projektas Nr.XP-3040(2) (svarstymas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone Pirmininke. Jūs pasakėte tai, ką norėjau ir pats priminti, kad sesijos pratęsimas šiuo atveju yra būtinas grynai dėl formaliųjų dalykų, tai yra dėl to, kad kartu su Seimo rinkimais mes galėtume paskirti referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Nepratęsę sesijos, mes neturėsime tokios galimybės dėl tų grynai formalių motyvų. Tai yra rimta priežastis ir tai yra kur kas rimčiau nei įstatymai, dėl kurių mes diskutuojame ir dėl kurių ginčijamės. Prašau į tai labai rimtai atsižvelgti ir pagalvoti apie šalies perspektyvas bei ateitį, jeigu mes tokios galimybės neišnaudosime ir jeigu, derėdamiesi dėl klausimo, kuris yra visiems svarbus ir kurį visi vienodai suprantame, tokios galimybės pasiremti piliečių pozicija neturėsime. Todėl šiuo atveju sesijos pratęsimas neišvengiamas. Padirbėkime tas keliolika dienų ilgiau, bet būsime garantuotai ramūs, kad padarėme svarbų darbą – priėmėme sprendimą dėl referendumo paskelbimo.

 

Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-786A(2*) (antrasis svarstymas)

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, visi prisimename 2004 metų rinkimų kampaniją, kurios metu beveik visos partijos, tiesa, turiu pasakyti, išskyrus konservatorius, pasisakė, kad šios kadencijos metu būtina išspręsti klausimą ir organizuoti tiesioginius merų rinkimus. Šis įžadas buvo paremtas tuo, kad daugelis žmonių, mūsų rinkėjų, pageidavo turėti galimybę tiesiogiai rinkti žmogų, kurį jie matytų kaip savo atstovą rajono savivaldybėje, kuris galėtų tenkinti jų lūkesčius ir spręsti klausimus kartu su kitais savivaldybių tarybų nariais. Įvyko pirmasis balsavimas, atrodytų, problema pajudėjo iš mirties taško, ir Seimo narių valia buvo pritarta tam, kad būtų padaryta Konstitucijoje pataisa, ir merai renkami tiesiogiai. Tačiau po to įvyko daug veiksmų, sudaryta darbo grupė, kuri tariamai turėtų atsakyti į klausimą, o koks gi tas meras bus? Ar jisai turės atstovaujamos valdžios įgaliojimus, ar vykdomosios valdžios įgaliojimus?

Manyčiau, kad mes bandome eiti gana kebliu keliu. Būsimą Konstitucijos pataisą bandom nagrinėti esamos Konstitucijos straipsnių pagrindu. Ir bandydami vienaip ar kitaip atsakyti į šitą klausimą mes iš esmės bandome išvengti tiesioginio atsakymo, ar mums reikia tiesioginių merų rinkimų, ar nereikia. Konstitucijos pataisa, kuri šiuo metu svarstoma, iš esmės leidžia lydimajame teisės akte apibrėžti, kokias funkcijas vykdys meras. Tam mes dar turime ir laiko, ir galimybių, ir ne tik šios kadencijos, kol ji baigsis, bet ir kitos kadencijos apsisprendimu padaryti atitinkamus pataisymus lydimuosiuose aktuose.

Todėl Liberalų ir centro frakcijos vardu kuo nuoširdžiausiai kviečiu nevengti sprendimo šiandien, po svarstymo pritarti šiam projektui ir vieningai balsuoti už tai, kad būtų realizuotas gyventojų lūkestis tiesiogiai rinkti merus. Dėkoju.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji, kuo man patiko A.Kubiliaus kalba? Tuo, kad jis vienintelis bent atvirai pasakė, kad jis prieš tiesioginius mero rinkimus. Tai suprantama, logiška ir vertintina, nes žmogus mato kitą savivaldos modelį, kitaip įsivaizduoja ir to neslepia. Jis visiškai atvirai sako, kad jis prieš, kad reikia daryti kitus darbus, reikia stiprinti seniūnų galias, reikia duoti dar savarankiškumo apačiai. Tai visiškai suprantama. Man truputį nesuprantamos kitų kolegų pozicijos, jie lyg ir už, kai kalbi kaip su Seimo nariu, bet tribūnoje jau prieš. Lyg prieš dvejus metus buvo už, balavimo metu – prieš. Partijos programoje – už, balsavimo metu – prieš. Man ši situacija pradeda priminti tarybinių laikų anekdotą. Bandysiu prisiminti. Nuo 1999 metų registruoju pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų ir kiekvieną kartą girdžiu tą patį. Dabar jaučiuosi kaip tas pilietis, kuris eina tamsiu skersgatviu su skrybėle, išeina trys valkatėlės ir klausia (anekdotas rusiškas, bet papasakosiu lietuviškai): pilieti, kur tu su ta kepure? Žmogelis mirkt akimi, o jam paukšt į dantis. Žmogelis parkrito, bet atsistojo, nusiėmė kepurę ir eina toliau be kepurės. Išlenda dar trys valkatėlės ir klausia: pilieti, kodėl tu be kepurės? Ir vėl paukšt. Žmogelis parkrito ir galvoja, nei eiti su skrybėle, nei – be skrybėlės, vis tiek muša. Atsistojo ir stovi žmogelis kampe. Prieina tie patys ir klausia: ko tu čia iš viso stovi? Ir dar kartą jie paukšteli. Taip ir su tiesioginiais mero rinkimais. Kitaip sakant, norint nepriimti sprendimo, norint mušti, lazdą ir argumentų visada rasi. Ko mes čia tik neišgirdome. Kuo vertinu A.Kubiliaus, arba konservatorių, kalbą? Jie prieš, ir viskas aišku.

Kodėl negaliu suprasti kitų? Tiesioginių mero rinkimų privalumai. Aš niekaip negaliu suprasti V.Boreikienės pasakymo, jog mes įvedę tiesioginius mero rinkimus pažeisime Savivaldybių chartiją. Klausykite, pusė Europos renka merus tiesiogiai be jokių problemų. Kokios čia mistinės chartijos nuostatos ir kur jos parašytos? Privalumai. Skaidrės politinė sistema. Akivaizdu, tai yra neginčijama. Dabartinėje situacijoje, kai tarybos nariai, išrinkti po ilgų užkulisinių derybų, išrenka merus, o tarybos dažnai būna įvairios, tokia politinė realija, tai tikrai skaniai nekvepia. Ugdys vietinius lyderius. Tai irgi yra akivaizdu. Tai galimybė pasireikšti vietiniams lyderiams. Pagaliau ne tik partiniams lyderiams, bet net nevyriausybinių organizacijų atstovams ar šiaip aktyviems piliečiams, kurie šiandien siekia, kad būtų suteikta teisė piliečiams be partijų dalyvauti savivaldybių rinkimuose, tai yra unikalus šansas. Dalyvaukite tiesioginiuose mero rinkimuose, tai stiprių vietos lyderių gimdymas, tai yra galimybė mums, kaip partijoms, skatinti vietos lyderius. Ne partinius iš Vilniaus nuleistus ir pavaldžius centriniam aparatui, o savarankiškus vietinius lyderius, politikus. Tai yra gerai, nes jie, be abejo, turės savo nuomonę ir ne visada klausys partinės valdžios.

Partijos. Prezidentas už. Du metiniai pranešimai ar trys, visur buvo pasakyta, kad už. Kas dar trukdo? Dabar apie trukmę. Kai sako, nei čia avantiūra, nei čia kas, tiesiog atėjo metas apsispręsti. Dešimt metų, pamenu, nuo 1990 metų, mes tai gromuliuojam, minkom ir kai ateina sprendimo metas, kažkodėl visi dingstam ir vėl surandame daug daug argumentų.

O dabar klausimas: ar tinka dabartinis savivaldos modelis ir ar jis idealus? Paklauskite savęs. Meras, dalyvaudamas kartu su partijomis rinkimuose, gauna be galo didelį įgaliojimą, teorinį įgaliojimą. Bet mūsų vietos savivaldos modelis neleidžia jam spręsti. Jūs puikiai žinote, kad visos galios yra perkeliamos administracijos direktoriui. Tada meras vėl pakimba beorėje erdvėje: nei jis sprendėjas, nei jis juostelių karpytojas, nei jis tarpininkas. Ir vėl tokia painiava. Direktoriaus visos teisinės galios yra direktoriaus rankose. Tai vėl yra nenormalu, nes žmogus nedalyvauja tiesiogiai rinkimuose.

Apie etiškumą ir korektiškumą. Tikrai etiška ir korektiška šiandien arba kitą savaitę, arba po dviejų, mano manymu, apsispręsti. Neetiška ir nekorektiška sakyti, kad mes už, o daryti priešingai. Tai yra ir neetiška, ir nekorektiška, ir nepadoru prieš žmones. Pažadėjote, mielieji, ištesėkite.

Dabar dėl tos pačios situacijos. Tam, kad pakeistume Konstituciją, mums reikia kvalifikuotos daugumos. Šiandien Seime galioja dvi nuomonės: viena – už stiprų merą, kita – už tarybos pirmininką merą. Mes akivaizdžiai niekada nepakeisime Konstitucijos remdamiesi tuo modeliu. Mūsų pasiūlytas būdas ir ši pataisa leidžia mums, Seimo nariams, po jos patvirtinimo padaryti įstatymą tokį, kokį Seimas manys esantį teisingą, tokį, kokia bus dauguma. O kaip kitaip įstatymai Seime priimami? Man sako – tai baisu, tai neįtikėtina. O kaip mes priimame? Kokia yra dauguma, kokia yra valia, toks yra ir įstatymas. Kada buvo kitaip?

PIRMININKAS. Jūsų laikas baigėsi. Aš nepastebėjau.

A.ČAPLIKAS. Baigiu, posėdžio pirmininke, jeigu galima. Kviečiu nebijoti pritarti, tai ne avantiūra, tai tiesiog mūsų požiūrių skirtumas. Man nepatinka tokie žodžiai „mes matom.“ Liberalų ir centro sąjunga mato vieną savivaldos modelį, galbūt kiti mato… Bet aš žinau, kad daugelis Seimo narių mato būtent tokį savivaldos modelį, juoba kad ši pataisa yra remta ir Darbo partijos frakcijos parašais, ir kitų frakcijų parašais, ir tų pačių socialdemokratų, ir valstiečių liaudininkų, kurie, žinau, neturi bendros nuomonės dėl šios pataisos.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai šiandien po tos diskusijos iš esmės lyg ir visi taškai sudėlioti. Liberalcentristai visada buvo už tai, kad merai būtų renkami tiesiogiai. Visos kitos politinės partijos buvo už tai, kad merai būtų renkami tiesiogiai. Tiktai kai atėjo galimybė Konstituciją pakeisti ir antrą kartą svarstome šį įstatymą, staiga atsiranda kažkokių visai kitokių motyvų, tai ir funkcijų pasiskirstymas, aiškumai, neaiškumai, konservatoriai tiesiai šviesiai pasakė, kad jiems tai nenaudinga. Kai kurių kitų frakcijų nariai iš esmės pasakė, kad merai turi būti tiesiogiai renkami, bet nežino, ką jie turės daryti ir t. t., ir t. t. Man regis, kad politinio sutarimo šiame Seime, matyt, nebus. Visi ruoškimės kitiems Seimo rinkimams, ir toliau žadėkime žmonėms, kad mes darysime taip, kad demokratija Lietuvoje plėtotųsi, bet kai susirinks naujas Seimas, vėl priimkime tokius sprendimus, kurie iš esmės niekur neveda. Labai ačiū. Aš vis dėlto siūlau balsuoti už šias Konstitucijos pataisas.

A.ČAPLIKAS. Kartais Seime yra tokių sprendimų, kurių neįmanoma įvykdyti. Gerbiamasis Kęstuti, Seimas negali patvirtinti įstatymo, kol nepakeista Konstitucija. Todėl tas reikalavimas, mano manymu, buvo dar vienas stabdis. Na, suvokime, ko mes dabar reikalaujame iš darbo grupės, kodėl aš tikrai nepavydžiu… (Nėra įrašo) Konstitucija nepakeista, reikalaujama, kad Seimas priimtų koncepciją, koks bus meras. Tai yra, sakau, vėl kelias į niekur, tiesiog blokavimas nuo mero rinkimų. Mūsų siūlomas kelias – pakeisti Konstituciją, kol Seimas nutars, koks bus meras. Nesigąsdinkime, kad Seimas nutars. Taigi kartoju, Seimas ir nutaria, kokie turi būti įstatymai. Tokie, kokia bus politinė valia, kaip mes įrodysime vienas kitam. Aš niekaip negaliu suprasti, ko mes čia klaidžiojame tarp tų trijų pušų ir ko mes čia bijome – savęs ar dar ko nors? Aš manau, balsavimas buvo teisingas, savo klaidas reikia taisyti, nieko baisaus čia neįvyko, reikia pakeisti Konstituciją.

O dabar dėl konstitucinės teisės specialistų konsultacijos. Ponia Violeta, aš tiek per paskutiniąsias tris savaites girdėjau tų atsiradusių Konstitucijos teisės specialistų, kad net nesuvokiu. Dabar Lietuvoje visi yra krepšinio žinovai, futbolo žinovai, politikai ir atsirado dar vienas luomas – visi konstitucinės teisės žinovai.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasiūlyti ir kartu priminti svarstymus ir siūlymus, kuriuos jau anksčiau svarstydami šį klausimą buvome suformulavę, kurie, mano vertinimu, padėtų pašalinti nemažai įtampų. Būtų kalbama apie galimą Seimo nutarimą dėl… kaip čia pavadinti, dėl savivaldos reformos, savivaldos valdymo modelio pasirinkimo, kur būtų išvardytos politinės deklaracijos kaip siekiamybės, ar stiprus meras, ar silpnas meras. Mes balsuojame, mes dėl to apsisprendžiame. Tai yra kaip politinė kryptis, nurodanti Seimo daugumos… parlamento narių valią, kokia kryptimi, tada darbo grupė galėtų parengti atitinkamą teisės aktą ir konkretų įstatymą. Tai būtų geriausias sprendimas, šalinantis daug abejonių ir nerimo, kurie šiandien, mano galva, visai bergždžiai yra iškilę. Apie tai buvo kalbama, deja, tas nebuvo realizuota, nors tai būtų buvęs geriausias variantas. Mes žinotume aiškumą ir pagal tai parengtume konkretų įstatymą.

 

 

Seimo posėdis Nr.429 (2008-06-10, vakarinis)

Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr.XP-1966(2)A (svarstymas)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš gal ir galėčiau pritarti nuomonei grąžinti abu įstatymų projektus tobulinti, aš taip suprantu, tačiau nuotaikos ar tos nuomonės, kurios dominuoja komitete nagrinėjant šį įstatymą ganėtinai keistokos. Mes norime save tiek suvaržyti, kad vėl į visuomenės šalikelę lyg ir stumiame moteris, kurios negali, atsitikus nelaimei, Dievo ar gamtos valia, negali sulaukti kūdikio. Aš tik linkėčiau grąžinus iniciatoriams tobulinti parengti protingą įstatymą. Atsižvelgti į tai, kad yra žmonių, yra šeimų, kurios nori vaikų, bet tiesiog taip atsitiko, ir neiti vėl to totalinio draudimo arba apribojimo keliu, kur buvo nueita antrame įstatyme, kad ir šito daryti negalima. Aš esu pateikęs pataisų vienam iš šių įstatymų projektų, todėl manyčiau, kad įstatymo rengėjai galėtų žiūrėti truputėlį laisviau, lengviau ir protingiau. Be jokio fundamentalizmo. Nes įstatymais mes gyvenimo nesustumsime į rėmus. Kaip tąkart sakiau: gyvenimas yra margas ir įvairus ir reikia atsižvelgti į visų žmonių problemas, norus ir reikalavimus.

 

Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 metų veiklos ataskaita

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano toks organizacinis klausimas būtų susijęs su artėjančiais Seimo rinkimais. Ar užsienyje gyvenantys lietuviai liks „prikabinti“, paprastai kalbant, prie rinkimų apygardos Nr.1, ar jie bus išskaidyti? Ką planuojat daryti, nes jų skaičius padidėjo ir gali viršyti skaičių net tų rinkėjų, gyvenančių Naujamiesčio apygardoje. Su tuo susijęs antras. Ar jūsų komisija tikslins rinkimų apygardų ribas ir kada tai planuojate daryti, jeigu tikslinsite?

Z.VAIGAUSKAS. Labai dėkui už klausimus. Taip, jie liks pirmoje apygardoje. Kur balsuoja užsienyje esantys Lietuvos Respublikos piliečiai, sprendžia Seimas, ne Vyriausioji rinkimų komisija. Buvo parengta atitinkama pataisa, bet Seimas nusprendė, kad nereikėtų sudaryti atskiros rinkimų apygardos ir liko esama tvarka.

Dabar dėl naujų rinkimų apygardų ribų tikslinimo. Mes jau nustatėme, kad Lietuvoje yra keletas rinkimų apygardų, kurių ribos neatitinka rinkėjų skaičiaus dėl migracijos, įstatymo reikalavimų keitimosi, ir mes turėsime keisti tų apygardų ribas. Tokių rinkimų apygardų yra apie 7–8. Aš galėčiau jas vardyti, bet… Čia yra Vilniuje, Plungėje ir Kelmėje, man regis, reikia peržiūrėti apylinkes, Vilkaviškyje, Šakiuose ir Kaune Centro apygarda liko labai maža. (Balsai salėje) Įstatymas numato, kad mes tai padarytume likus 110 dienų iki rinkimų, labai greitu laiku.

 

Paso įstatymo 2, 4, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3124 (pateikimas)

A.VAKARINAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Paso įstatymo 2, 4, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į gyventojų prašymus, siūlymus. Įstatymo projekte numatoma, kad praradęs pasą pilietis apie tai turi pranešti bet kuriai įgaliotai institucijai, t. y. nebūtinai pagal savo gyvenamąją vietą. Taip pat numatoma, kad asmuo, radęs kito piliečio pasą, galės jį atiduoti Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Įstatymo projektu patikslinama paso paskirtis, nurodant, kad pasas gali būti naudojamas ir Lietuvos Respublikoje. Dėl to iki šiol įstatyme buvo tam tikrų neaiškumų.

Siūloma įstatymą papildyti nuostata, kad pase įrašomas ir paso numeris. Įstatymo projekte numatyta atsisakyti reikalavimo pateikiant dokumentus dėl paso išdavimo ar keitimo atsivežti piliečius iki vienų metų amžiaus į įgaliotą instituciją ar Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą.

Įstatymo projektu numatoma, kad užsienyje gyvenančiam piliečiui jo pageidavimu ir lėšomis Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga naują pasą gali jam išsiųsti paštu ar kitu saugiu būdu. Pilietis apie paso gavimą privalės informuoti Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą.

Taip pat siūloma įstatymo nuostatą dėl konsulinio mokesčio mokėjimo suderinti su Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymų nuostatomis. Įstatymo projektu numatoma nustatyti, kad dėl paso išdavimo ar keitimo užsienyje gyvenantis neveiksnus pilietis gali kreiptis į Lietuvos konsulinę įstaigą ar įgaliotą instituciją per savo globėją ar kitą teisėtą atstovą, o pilietis, kuris dėl fizinės negalios negali pats atvykti, per įgaliotą asmenį. Projekte taip pat numatyta, kad jeigu pilietis, gyvenantis ir Lietuvoje, ir užsienyje, dėl neveiksnumo ar fizinės negalios negali atvykti į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ar įgaliotą instituciją dėl dokumentų, dėl paso išdavimo ar keitimo pateikimo, Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga ar įgaliota institucija turi įsitikinti šio piliečio tapatybe.

Projektas yra suderintas su Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijomis. Jam pritarta Vyriausybės pasitarime 2008 m. gegužės 19 dieną.

PIRMININKAS. Norinčių klausti yra šeši. J.Juozapaitis pirmasis. Prašom.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, rajone turime vieną pilietį, kuriam jau netoli 50 metų ir kuris neturi paso. Jis yra neveiksnus, neprisileidžia žmonių, nei svetimų, nei savų. Kaip įteisinti, kad gautų pasą? Nei nufotografuoti, nieko, negauna jokios pašalpos, gyvena iš to, kad atneša kas valgyti, taip ir laikosi. Motina mirė, jis liko prie brolio. Atskirai gyvena.

A.VAKARINAS. Šiaip turėtų būti nustatyta globa.

J.JUOZAPAITIS. Kokia įgaliota institucija turi įsitikinti piliečio tapatybe?

A.VAKARINAS. Turėtų būti nustatyta globa ir tai turėtų daryti prie savivaldybės esantis Socialinės globos skyrius. Priverstine tvarka turėtų būti nustatytas jam globėjas. Kai globėjas atsiranda, tada iš karto pagal šias įstatymo pakeitimo ir papildymo nuostatas, be abejo, atsiranda tokia galimybė įsigyti pasą.

PIRMININKAS. Toliau klausia V.Saulis.

V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimą iškėlė vakar konkretus atvejis mano rinkimų apygardoje dėl pasų rašymo lietuviškais rašmenimis. Dabartiniu metu pasikeitus situacijai, kai kuriasi mišrios šeimos, pagal tautybę, pagal kitų valstybių… Mano toks atvejis. Mūsų lietuvaitė ištekėjo už amerikiečio, kurio pavardė Hendrixon, su raide x. Po vestuvių žmona irgi tapo Hendrixon, su raide x. Dabar jie nori trumpam išvykti vasaros atostogų į JAV, nepilnamečiam sūnui rašo vaiko kelionės pasą, įrašo lietuviškais rašmenimis – Hendrikson. Vaiko nepriima į lėktuvą, nes ne taip parašyta pavardė. Sako, čia ne jūsų vaikas. Parašyta ne tais rašmenimis. Gal jūs, gerbiamasis pranešėjau… Aš čia paminėjau tik tokį konkretų atvejį. Pažiūrėkite į tą Paso įstatymo straipsnį, kuriame parašyta, kad pasas išrašomas lietuviškais rašmenimis. Ar nereikėtų įrašyti – lotyniškais rašmenimis ar kaip nors kitaip? Žmonės jau susiduria su konkrečiomis problemomis. Konkretus atvejis iš vakar dienos susitikimo su žmonėmis Ačiū.

A.VAKARINAS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų komplikuotas klausimas. Aš turėčiau pasiaiškinti ir manau, kai bus svarstymo procedūra, mes tikrai galėsime atsakyti į šį dalyką. O jeigu iš tiesų ten bus problemų, be abejo, bus galima daryti ir įstatymo korektūras.

PIRMININKAS. A.Rimas.

A.RIMAS (LSDPF). Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kai naujas pasas siunčiamas paštu ar kitu saugiu būdu keičiamas pasas piliečiui gavus naują pasą nepateikiamas. Jeigu būtų pritarta šiai nuostatai, jeigu pritars Seimo nariai, ar nesusidarys galimybė seną pasą panaudoti gal ir nusikalstamais tikslais. Juk, kaip suprantu, jis nebus pažymėtas, kad jau nebegalioja. Kaip žinome, lietuviškų pasų nelegaliais būdais siekia įsigyti nemažai Europos, ne Europos Sąjungos valstybių piliečių. Ar priimdami tokias nuostatas nesudarysime jiems galimybių lengviau nelegaliais būdais įsigyti pasus?

A.VAKARINAS. Dėkui už klausimą. Įsigaliojus naujam pasui, bet kokiu būdu prarasto ar, sakykime, pasibaigusio galioti senojo paso galiojimas automatiškai nutrūksta. Apie tai informuojamos visos konsulinės įstaigos ir įstatymo nustatyta tvarka kitos įstaigos.

PIRMININKAS. I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia tikrai džiaugiuosi, kad galų gale atsiranda Paso įstatymo pataisos, nes užsienyje gyvenantys lietuviai tikrai kiekvieno susitikimo metu to laukė, tačiau aš irgi, kaip ir daugelis kolegų, kurie vakar turėjo gyventojų priėmimą, gavau laišką iš Amerikoje gyvenančių lietuvių, kurie dabar atvažiavo į Lietuvą ir moteris netrukus gimdys. Vaikas gims Lietuvoje ir kyla klausimas, ar jis gaus Lietuvoje pasą, nes gimus vaikui jie vėl ruošiasi išvykti atgal į Ameriką. Iš tikrųjų aš nesugebėjau atsakyti. Gal jūs man galėtumėte pasufleruoti ir padėti atsakyti į šį klausimą?

A.VAKARINAS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų aš tikrai nesu toks didelis specialistas tokių, sakyčiau, subtilių dalykų. Mano giliu įsitikinimu, tai turėtų būti įmanoma padaryti, bet dėl viso pikto aš tikrai jūsų problemą užsirašysiu, pasižymėsiu ir jums tikrai atsakysiu papildomai. (I.Degutienė: „Gerai. Ačiū.“)

PIRMININKAS. V.Čepas.

V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, noriu jūsų paklausti galbūt netiesiogiai, nes nuo jūsų tai nepriklauso, jūs tik vykdote kai kuriuos dalykus. Sakykite, dabar Lietuvoje labai madinga į pasus įrašyti vyrišką pavardę. Sakykime, jeigu vyro pavardė Šernas, tai žmona gali būti Šernas arba Šernienė. Vaikai, dukros Šernaitės, jeigu ten… Bet, pasirodo, kad mūsų Lietuvių kalbos komisija neleidžia šito dalyko daryti. Visos Simutis, Šernai, Budriai yra davusios, kaip kai kurios prisipažino, nenoriu sakyti kurios, davusios kyšį ir padariusios savo pavardę kaip vyro. O Dičkės, Zvonkės gali būti pagal lietuvių kalbos vartojimo taisykles. Ar jūs išduodami pasus kontroliuojate tokius dalykus, ar čia palikta tam tikrai savieigai ir kaip kas nori tuos dalykus daro. Ačiū.

A.VAKARINAS. Be abejo, ta procedūra yra aprašyta įstatyme, ir pareigūnai privalo vadovautis ta tvarka, kokia yra patvirtinta. Na, dėl jūsų minėto atvejo iš tiesų tam tikrų dalykų yra ir čia pasų išdavimas neapsieina be kalbininkų įsikišimo. Taigi čia būtų galima diskutuoti su kalbos tvarkymo tarnyba.

PIRMININKAS. Ir K.Starkevičius.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Jūsų teikiamo įstatymo pataisose iš tikrųjų daug tokių žmogiškų dalykų, kaip nereikės dabar vaiko iki metų amžiaus vežti ir rodyti, kad tikrai jam tas dokumentas imamas, galės pasiimti tėvai. Tai iš tikrųjų paskatino tas įstatymo pataisas. Čia, kaip matau, dar turbūt reikės, dar Seimo narių bus papildomos pataisos, nes kiekvienas priimant atranda vis naujų niuansų. O, atrodo, pasą jau 18 metų mes visi turime lietuvišką.

A.VAKARINAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų tas problemas, kurios buvo aktualiausios, mes stengėmės įrašyti į šio įstatymo pakeitimo projektą, bet, be abejo, aš manau, gyvenimas parodys, kad, ko gero, dar ne visas problemas mes išsprendėme šiuo įstatymo projektu. Ir jeigu tikrai atsiras dar kokių nors pasiūlymų, kurie palengvintų ir taip nelengvą mūsų tautiečių dalią, tai mes mielai sugrįšime į šitą salę ir diskutuosime toliau.

 

 

Seimo posėdis Nr.430 (2008-06-12, rytinis)

Iškilmingas Gedulo ir vilties dienos, Okupacijos ir genocido dienos bei Lietuvos laisvės lygos 30-mečio paminėjimas

Lietuvos laisvės lygos tarybos nario, Seimo nario V. Bogušio kalba

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji tremtiniai ir kaliniai, mielieji Laisvės lygos bendražygiai, ponios ir ponai! Minime Gedulo ir vilties dieną, bet už šio poetinio pavadinimo išslysta esmė, dingsta realus turinys, o ateinančioms tautoms ir kartoms lieka vis mažiau informacijos ir supratimo, kas iš tiesų tada įvyko – juk birželio 14-ąją prasidėjo brutaliausias tautos naikinimas, trėmimas į mirtį, deportacija.

Todėl noriu pasakyti, kas vyko dar komunizmo šmėklai klaidžiojant po Europą, L.Brežnevo ir P.Griškevičiaus epochoje. Tada, prieš tris dešimtmečius, buvo įkurta Lietuvos laisvės lyga. Sutapimas ar ne, bet lygiai po 10 metų, vėl birželį, įsikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis.

Kovodama dėl laisvės ir nepriklausomybės, Lietuvos laisvės lyga nuo pirmųjų dienų pasirinko bekompromisę politiką, grįstą prigimtinėmis žmogaus teisėmis, demokratinės bendruomenės visuotinai pripažintais principais, tarptautinėje jurisdikcijoje įtvirtintomis nuostatomis. Lietuvos laisvės lygos suformuoti programiniai tikslai, uždaviniai ir idėjos greitai tapo atsikuriančios Lietuvos valstybės oficialiosios politikos neatskiriama dalimi ir buvo sėkmingai įgyvendinti. Lietuvos laisvės lygai svarbiausia būtinybė – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.

Lietuvos laisvės lyga parengė ir paskelbė pluoštą įvairių politinių pareiškimų. Mano nuomone, vienas reikšmingiausių dokumentų – „45-ių pabaltijiečių memorandumas“. Šiuo dokumentu buvo reikalaujama pripažinti negaliojančiu Ribentropo-Molotovo paktą ir likviduoti jo pasekmes – Baltijos valstybių okupaciją.

Trys jaunuoliai – Julius Sasnauskas, Vytautas Bogušis ir Andrius Tučkus, kupini jaunatviško idealizmo ir maksimalizmo, dar neragavę Siberijos kazematų putros, bet jau ne kartą klaidžioję po KGB rūmų labirintus, milicijos „duchovkėse“ išbandę „narų“ kietumą, niekada nebuvę komjaunuoliais, už tautinius ir religinius įsitikinimus išmesti iš vidurinės mokyklos, su „vilko bilietu“ į šviesų komunizmo rytojų, be konkurso, vien su Antano Terlecko rekomendacija, buvo priimti į Lietuvos laisvės lygos gretas. Jos veikėjai – buvę politiniai kaliniai, dešimtmečių užgrūdinti Gulago universitetuose, savo amžiumi mums tikę į tėvus ar net senelius, tapo mūsų mokytojais, o vėliau ir bendražygiais. Būta karštų ir audringų diskusijų (ne bunkeriuose ar katakombose) tiesiog gatvėse, miškuose, kur, mūsų supratimu, nekyšojo šnipo ausys.

Niekada nepamiršiu, kad A.Terleckas rekomendavo sukonspektuoti Lapajevo knygą „Lietuvos komunistų partijos požiūris į buržuazines partijas Lietuvoje“. Teko perskaityti Požėlos, Angariečio, Kapsuko ir kitokias panašaus turinio rašliavas, nors esant tokio amžiaus labiau būtų tikę „Don Kichotas“ ar „Grafas Montekristas“. Taip sakant, nori nugalėti priešą, pirmiau jį pažink. O Antano straipsnį „Kas nužudė keturis komunarus“ atsimenu iki šiol.

Jaunatviškas karštakošiškumas, o gal radikalus avantiūrizmas pagimdė idee fixe: sukūriau planą padegti KGB rūmus Vilniuje. Paruošiau „Molotovo kokteilį“ ir paprašiau bičiulio pagalbos. Anas nutarė pasitarti su Antanu. Čia ir prasidėjo. Lietuviškus keiksmažodžius keitė daugiaaukščiai rusiški veiksmažodžiai, linko šimtametės Nemenčinės pušys… Bet juk pats kaltas – liepė perskaityti knygą „O podžoge Reichstaga“.

Nebuvome mes nei didvyriai, nei herojai, nei šventų švenčiausieji. Paprasčiausiai žmonės su savo prigimtomis dorybėmis ir silpnybėmis, o Lygos įkūrimas – naujas kovos būdas su okupantais.

Idealizmo, ryžto, o ypač patologinės drąsos turėjome su kaupu. Baimė buvo kažkur šalia, lyg užgožta ar pamiršta, tikriausiai užrakinta. (Tą galėtų paaiškinti tik psichoterapeutai.)

Lietuvos laisvės lyga įsipareigojo nenuilstamai tęsti aštriabriaunę kovą už nepriklausomybę taikaus pasipriešinimo būdu, žadinti Tautos savimonę ir visiems kraštams priminti, kad Lietuva nesitaiksto su okupacija, kovojo ir kovoja už savo laisvę. Lietuvos laisvės lygos paakinti atsibudo, nors ir nenoriai, Europos valstybių vadovai, ir jų paragintas Europos Parlamentas priėmė deklaraciją „Dėl Baltijos šalių okupacijos“. Lietuviškosios išeivijos dėka JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas, senatoriai ir Kongreso nariai laiškais kreipėsi į Kremliaus generalinį sekretorių, kad leistų mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo ir Vasario 16-osios paminėjimą Katedros aikštėje.

Pamenate, kokią klounadą Vasario 16-osios išvakarėse surengė agonijos kamuojami bolševikėliai? Pasak KGB pulkininko, grupelė ekstremistų paskleidė tokią propagandą, kad užsieniui susidarė įspūdis, jog prieš sovietinę okupaciją kovoja mažų mažiausiai pusė milijono mūsų tautiečių. Deja, realybė buvo kitokia – prisitaikymas ir išlikimas, konformizmas ir karjerizmas, kolaboravimas ir išdavystė suformavo homo sovieticus tipą. Pasak vieno veikėjo, tai tylos rezistencija. Buvęs Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto biuro narys pareiškė: „Aš partijoje buvau, bet komunistu netapau.“ Geniali mintis.

Manau, kad prieš 30 metų atsiradusios Lietuvos laisvės lygos politinių akcijų prasmė ir reikšmė nėra iki galo apmąstyta, juo labiau objektyviai įvertinta. Minėdami po Lietuvos laisvės lygos atsiradusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį, niekaip neturėtume užmiršti, kad būtent Lietuvos laisvės lyga savo viešais veiksmais ir atvira konfrontacija su sovietiniu režimu iš esmės praplėtė kritiško mąstymo ribas ir atvėrė kelią platesniam tautos atgimimo judėjimui. O kur Lygos žmonės šiandien? Vieni traukia giesmę „Ąžuolai žaliuos“, kiti, parimę prie bokalo, plėšia „Ant kalno mūrai“, amžinas maištininkas Antanas Terleckas, palikęs „berečių“ pulkus, vis dar ieško tvarkos ir teisingumo. Nenuorama V.Bogušis blaškosi tarp liberalų ir centro, Julius Sasnauskas gano paklydusias aveles skelbdamas Dievo žodį. Kiti jau vaikšto debesėliais, amžinąjį jiems atilsį.

Mano giliu įsitikinimu, tai, kad Lietuvos laisvės lygos veikla turi būti tinkamai įvertinta ir įamžinta, nėra mano asmeninės ambicijos. Tai visos Lietuvos interesas. Be šito Lietuvos išlaisvinimo istorija nebus objektyvi ir išsami. Ačiū. (Plojimai)

 

Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2384(7*)ES (priėmimo tęsinys)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš tik noriu pabrėžti, kad ne mums reikalingi įstatymai ar šis įstatymas yra reikalingas mums arba kokiam nors Seimo nariui. Jie reikalingi Lietuvai. Aš tik primenu, kad iš esmės nevykdydami direktyvos… Aš nedarau tragedijos – blokuokite šį įstatymą. Aš suprantu jūsų logiką. Mes jau sumokėjome kelias baudas. Nepriimsime – dar mokėsime. Aš suprantu, kad jūs galvojate: ne mūsų pinigai, biudžeto pinigai, galima mokėti. Bet grįžtu prie A.Kubiliaus minėtų stebuklingųjų pietų. Jeigu mums tikrai šiandien nepavyks balsuoti, būtų gerai, kad seniūnai atneštų aiškų pasiūlymą, ko reikia. Koks tas kompromisas? Kiek aš girdėjau, tai jokio kompromiso nebuvo siūloma. Šiuo atveju prieš. Prieš pereinant prie kito klausimo, aš dar kartą siūlyčiau balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.

 

Vyriausybės valanda

I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro. Tikrai malonu girdėti, kad įsibėgėjo, tiksliau sakant, prasidėjo policijos reforma. Aiškiai matom didelius trūkumus ir bandom daryti tvarką ir pirmiausia pradėti administracinę valdymo reformą. Vakar frakcija susitiko su policijos generaliniu komisaru, mes pritariam tiems žingsniams, kurie jau yra pradėti daryti, tačiau iškyla vienas esminis klausimas. Kad reforma įsibėgėtų ir vyktų, būtina keisti teisės aktus, t. y. Policijos įstatymą ir Statutą. Tai kaip yra, gerbiamasis ministre, su šiais teisės dokumentais, nes jeigu mes pavasario sesijoje jų nepriimsim, pradėti darbai bus sustabdyti ir ne vien tiktai reforma nukentės, bet nukentės ir žmonės, kurie dabar jau yra įtraukti į reformą. Ačiū už atsakymą.

R.ČIUPAILA. Labai ačiū. Naudodamasis proga norėčiau padėkoti daugumai Seimo frakcijų, taip pat ir jūsų, už tikrai atidų dėmesį, už norą susitikti, išsiaiškinti iki detalių. Tai mums tikrai labai padeda. Dar pasakyčiau, kad mums labai padeda diskusijos su savivaldybių merais, nes jiems teks dirbti su policija, kai jinai bus reformuota. Kol kas turime visapusišką pritarimą, taip pat ir iš pačių policijos komisariatų.

Dėl teisės aktų, tai šiuo metu jie yra nagrinėjami Vyriausybės teisės departamente. Jie turėjo pastabų. Vakar 15 val. pas premjero patarėją saugumo klausimais buvo surengtas išplėstinis pasitarimas sutarti dėl kai kurių teisinių aspektų. Taigi po vakarykščio pasitarimo mes, matyt, prašysime Vyriausybės, kad kitą trečiadienį Vyriausybė jau teiktų Seimui. Manau, nesu dar įsitikinęs, kad teks prašyti skubos. Kokios, matysime tuo metu. Taigi labai ačiū už rūpestį.

A.RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš kreipiuosi į ministrus, kas galės atsakyti. Žinoma, kad pastaruoju metu labai sulėtėjo nenaujų automobilių verslas. Viena iš kliūčių yra vizų gavimas. Vizos labai ilgai forminamos, 4 mėnesius, yra brangios. Mes matome kaip perspektyvą, kad Respublikos Vyriausybė arba Užsienio reikalų ministerija operatyviau spręstų klausimą, kaip sutrumpinti vizų išdavimą.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Iš dalies tai klausimas užsienio reikalų ministrui, bet kadangi jo nėra, pasistengsiu bent šiek tiek į tai atsakyti.

Vizos kaina yra tokia, kokia nustatyta pagal naują kaimynystės politiką, startavusią sausio 1 dieną, ir vienoda visoje Europos Sąjungoje – 60 eurų bendrąja tvarka, 35 eurai – tais atvejais, kai kalbama apie prioritetines valstybes, labai retais atvejais – nulinis tarifas.

Mes taip pat turime problemų su Kaliningrado sritimi dėl šito. Nors prieš tai turėjome nulinį tarifą, bet, deja, Tarybos sprendimu yra tokios aplinkybės. Taip nusprendė Europos Sąjungos Ministrų Taryba. Šiuo atveju tiek.

Aš paprašysiu savo ministerijos darbuotojų, kad jie perduotų Užsienio reikalų ministerijos atitinkamoms tarnyboms pasiūlymus dėl spartesnio išdavimo proceso, kuris, mūsų manymu, neturėtų taip ilgai trukti. Bet jeigu taip yra, mes paprašysime perduoti.

P.AUŠTREVIČIUS. Kadangi Vyriausybės su Seimu žaidžia kaip katė su pele, t. y. mes niekada nežinome, kiek ateis ministrų, kas ateis, kodėl ir kaip, tai aš irgi pažaisiu su jumis tokį žaidimą, suformuluosiu jums klausimą, bet aš manau, kad tas ministras, kuris turi atsakyti, pajus iš karto ir man nereikės minėti pavardžių.

Pradedu nuo citatų internetiniuose dienraščiuose. Jos lydėjo klausimo priėmimą ir susidomėjusių žmonių komentarus. „Griūva dvarai, nyksta paveldas, nėra už ką pastatyti lietuviškų mokyklų Vilnijoje“ ir taip toliau, ir panašiai. Kitas straipsnis teigia, kad trečdalis šalies ateities, tai yra jaunimo, mano, kad šalyje yra tolerancija, kitaip sakant, yra blogai su žmonių nusiteikimu dėl vienas kito ir panašiai. Tačiau priimamas sprendimas, kaip sakoma, vos ne už milijoną litų pastatyti dar vieną didžiulį dvarą, vadinamąjį kultūros dvarą Vilniuje.

Gerbiamasis ministre, atsakingas už tą sritį, išverskite man Guggenheimo muziejų į lietuvių kultūros kalbą. Paaiškinkite, ar tai ne per brangi dovana jūsų gimtadienio proga?

J.JUČAS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Norėčiau pasakyti, kad dėl pasiūlymo, kad Guggenheimo-Ermitažo muziejus atsirastų Vilniuje, Vilnius konkuravo su 140 kitų miestų. (Juokas salėje) Kartoju – su 140 kitų pasaulio miestų. Tai viena. Antra, skaičiavimus… Manau, kad tikrai domėjotės. Paskutiniuoju metu, turbūt gerus ketvertą metų atgal, Europos Sąjungoje kultūrinės ir kūrybinės industrijos žada būti netrukus įrašytos ir į Lisabonos strategiją. Yra padaryti labai aiškūs tyrimai, kad kiekvienas į kultūros industriją investuotas litas, tiksliau, Europos Sąjungos tyrimai, ten yra eurais, mokesčių pavidalu duoda daugiau kaip du eurus, kiekviena kultūros darbuotojo vieta suponuoja daugiau kaip dvi vietas paslaugų srityje. Tai čia turbūt tokios paprastos žinios.

Iš tikrųjų vakar Strateginiame komitete buvo nutarta, spauda rašė, jeigu skaitytumėte tiksliai, sudaryti darbo grupę, kuri suskaičiuos, kiek, iš kokių finansų šaltinių (įvardyti penki finansų šaltiniai) ir per kokį laiką tai galėtų būti. Darbo grupė savo darbą turėtų baigti rugsėjo 1 dieną, jeigu kalbėtume visai tiksliai. O kultūros ministerija, be jokios abejonės, žvelgdama į priekį ir nenorėdama, kad Lietuva ir Vilinius liktų pasaulio, o kartu ir Europos, provincija, daro visus žingsnius. Ačiū.

 

 

Seimo posėdis Nr.431 (2008-06-12, vakarinis)

Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-3150 (svarstymas ir priėmimas)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai tobulumui ribų nėra, siekti tobulumo ir idealo visada reikia ir tai svarbu. Tačiau klausantis viso šito ginčo, priežastys yra paprastos ir aiškios. Vieni pikti, nes Vyriausioji rinkimų komisija dėl pažeidimų neskyrė pinigų. Kiti pikti, nes atskilo nuo mūsų ir negavo pinigų, o ir gauti negalėjo, nereikėjo atsiskirti, būtų viskas paprasčiau ir nereikėtų kaltinti pono Z.Vaigausko ir komisijos dėl kažkokių nebūtų nuodėmių. Tokia yra gyvenimo realybė. Šiuo atveju kaltinama Vyriausioji rinkimų komisija, kad partijos daro pažeidimus.

Gerbiamieji, nedarykime ir nereikės kaltinti pono Z.Vaigausko ir Vyriausiosios rinkimų komisijos. Patys darome, patys kaltiname. Primenu gerbiamiesiems Seimo nariams, ne pirmą kadenciją esantiems Seime, kad kontrolės mechanizmas yra kuriamas per įstatymus. Esate Seimo nariai, turite iniciatyvos teisę, netgi pareigą konstitucinę, registruokite pataisas ir kurkite mechanizmus. Tada nereikės kabinėtis prie žmonių ar institucijos, prie kurių nėra ko kabinėtis. Šiuo atveju tikrai keisti pasiūlymai, mistiniai pasiūlymai, tam pritarti negaliu. Nieko gero jie neduoda, iš esmės problemų yra, visi tai suprantame, tobulėti reikia, idealų ieškoti reikia, bet tikrosios priežastys, kaip sakiau, yra visai kitos. Todėl šios pataisos palaikyti negaliu.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Vis tiek nematau logikos, jeigu mes ir nepatvirtinsime, dėl to niekas nesikečia. Iš esmės šis Seimas gal ir turėtų nepatvirtinti. Išeina labai įdomi seka. Jeigu nepatvirtiname – nėra komisijos, jeigu nėra komisijos – nėra rinkimų, vadinasi, mes sėdime dar vieną kadenciją be rinkimų. (Balsai salėje) Tai yra labai geras dalykas. Bet kadangi taip nebus, aš vis tiek siūlau balsuoti už. Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Man? Ačiū, pirmininke. Aš niekaip negaliu suprasti savo kolegų. Ko jūs tokie pikti? Žodžiai „demokratija šlubuoja“, „pavojus tėvynei“… Būkit labiau atsipalaidavę! Ateis tie rinkimai, ko jūs čia taip pykstate ant tos Vyriausiosios rinkimų komisijos?! Vasara prasideda. Būkit geresnės nuotaikos. (Balsai salėje)

 

 

Seimo posėdis Nr.432 (2008-06-17, rytinis)

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-706(3*) (priėmimas)

R.PALAITIS (LCSF). Noriu paagituoti už šį įstatymą ir štai dėl kokių priežasčių. Mes visi žinome, kad į Lietuvą užsienio investicijos iš esmės atėjo tiktai privatizuojant turtą ir privatizuojant tokį, sakysime, specifinį turtą, kuris turi monopolinį pobūdį. Mums Lietuvoje ypač trūksta vadinamojo žalio lauko investicijų. O štai laisvoji ekonominė zona Klaipėdoje yra būtent tokia, kur jau yra paruošta infrastruktūra, yra skirtas žemės sklypas, ir pastaruoju metu iš tikrųjų ten įsibėgėjo investicinis procesas. Mano supratimu, plėtra šioje vietoje tikrai atitinka Lietuvos interesus. Kita vertus, ten lieka neišspręstos problemos dėl gyvenviečių iškeldinimo, bet šio įstatymo priėmimas kaip tik įpareigotų Vyriausybę skirti daugiau dėmesio ir finansų gyventojams iškelti. Taigi raginu balsuoti už. Ačiū.

 

Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2952(2*) (svarstymas)

A.LYDEKA (LCSF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamieji komiteto nariai, labai trumpai pristatysiu pagrindinio Žmogaus teisių komiteto išvadą dėl Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Komitetas net keliuose posėdžiuose svarstė šį projektą. Buvo gauta ekspertinė nuomonė įvairių teisinių institucijų, Seimo Teisės departamento, Teisės instituto, ir visuomeninių organizacijų. Komitetas labai atidžiai išnagrinėjo visus šiuos pasiūlymus, į daugelį jų atsižvelgė. Koregavo formuluotes, tikslino struktūrą ir formuluotes, taip pat įvertino papildomų Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus bei Seimo narių pasiūlymus ir priėmė sprendimus. Komiteto nuomonė yra iš esmės pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Šis sprendimas yra priimtas bendru sutarimu. Vėliau, matyt, dėl pataisų.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Ji buvo priimta 2008 metų gegužės 21 dieną. Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento, Teisės instituto ir Vidaus reikalų ministerijos pastabas, kurioms komitetas pritarė. Komitetas pateikė ir papildomus siūlymus, taip pat siūlė tikslinti daug projekto straipsnių, pavyzdžiui, galiu nurodyti išvadą, nors visi žino, patikslinti sąvoką „lietuvių kilmės asmenys“, kuri vartojama 17 straipsnio 4 dalyje. Kas yra lietuvių kilmės asmenys? Tai yra asmenys, tradiciškai gyvenantys valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena. Taip pat siūlėme patikslinti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą, siekėme įtvirtinti nuostatą, kad neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama dirbant ne Europos Sąjungos valstybės narės valstybės teritorijoje. Taip pat buvo ir kitų pasiūlymų. Jie yra pateikti.

 

Kainų įstatymo papildymo 8¹ straipsniu ir 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2577(3) (pateikimas)

R.REMEIKA (LCSF). Iš jūsų kalbos pateikiant įstatymo projektą ir atsakymų į klausimus aš supratau, kad jūs teikiate šį projektą vien dėl to, kad reikia kažką daryti, nes kainos auga ir reikia gelbėti valgančius žmones. Teikdamas jūs jau kalbėjote, kad antkainiai yra šimtaprocentiniai ir t. t. Ar jūs iš tikrųjų manote, kad reguliuodami prekybinį antkainį tokia tvarka, kaip jūs siūlote, mes išgelbėsime šią padėtį ir kaip veiks tas įstatymas realiai? Ar iš tikrųjų antkainiai, jūs gal analizę esate padaręs, yra tokie dideli, kad mums reikia riboti iki 15 %. Galbūt jie kaip tik yra 10 % ir t. t. Ta linkme ar jūs darėte analizę, ar jūs galite atsakyti į tą klausimą?

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pritariu tam, kas buvo pasakyta, kad lengvai neišsisuksime, vadinasi, reikia prisiimti atsakomybę. Vyriausybė kaltinama, kad nieko nedaro, tokiu atveju Seimas turėtų imtis ką nors daryti. Mano pasiūlymas būtų pasvarstyti, ar čia yra siūlomas geras dalykas. Man atrodo, būtų efektyviausia, jeigu mes Seime nustatytume maisto produktų kainas. Litras pieno – 1,50, ne daugiau ir ne mažiau, ir visuose tinkluose be pasirinkimo, visur vienoda kaina. Štai čia būtų tikras kainų reguliavimas. Kai kalbama apie paprasto žmogaus apgynimą, tai kas, jeigu ne Seimas, turėtų tai padaryti. Todėl, aš manau, būtų protinga, kad mes šioje salėje nustatytume maisto produktų kainas. Šiam projektui nepritariu.

 

 

Seimo posėdis Nr.434 (2008-06-19, rytinis)

Vyriausybės valanda

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš turiu iš esmės du smulkius klausimus, tikiuosi, kad nebus didelė bėda atsakyti abiem ministrams.

Pirma, aš noriu kreiptis į gerbiamąjį ministrą Regimantą Čiupailą. Ministre, vakar buvo paskelbti apklausų duomenys, kurie šokiruojamai paneigia gerėjančio gyvenimo fikciją, tai yra tikrieji nusikalstamumo mastai Lietuvoje. Jeigu jūs neturite to pranešimo, aš tiesiog priminsiu.

Apklausa teigia, kad tikrasis nusikaltimų skaičius… tiksliau, žmonės nei praneša, nei policija stengiasi registruoti tą nusikalstamą veiką prašydama tiesiog nesikreipti, ir tai yra didžiulė problema. Ar jūs nesiruošiate daryti tarnybinio patikrinimo ir arba paneigti, arba patvirtinti tos apklausos duomenis?

Klausimas finansų ministrui. Ministre, labai jaudina visiškai sustojęs daugiabučių modernizavimas. Pinigų skirta, bet, deja, dėl besikeičiančios Vyriausybės pozicijos, dėl kažkodėl besikeičiančių žaidimo taisyklių žmonės negali renovuoti savo buto. Primenu, Lietuvoje renovuota tik 1 % daugiabučių. Reikės šimto metų tokiu tempu einant ateityje.

PIRMININKAS. Atsiprašau! Aš norėčiau paprašyti savo kolegų. Susitarkime draugiškai, mes vienas kitą gerbiame. Vienas klausimas, nes yra daug norinčių paklausti. Gerai, Petrai? Vienas klausimas. Ne aš jus „išdūriau“, nežinau, kas „išdūrė“. Prašom atsakyti. Ruošiasi gerbiamasis V.Žiemelis.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Vakar „Delfi“ puslapiuose buvo paskelbta viena iš visuomeninės minties, net ne Nuomonių tyrimo instituto tam tikra studija. Žinoma, skaičiai ten labai įdomūs. Pasirodo, nusikalstamumo lygmuo Lietuvoje nuo to, kuris statistiškai registruotas, yra aukštesnis 223 kartus. Tai jūs įsivaizduokite, kas darosi mūsų gatvėse, kraujas liejasi laisvai, kaip tame filme buvo pavadinta ir panašiai. Bet jeigu gerai įsiskaitytumėte tą visą medžiagą, pamatytumėte, kaip patys autoriai aiškina ir apibendrina šią nuomonę.

Viskas, kaip jūs žinote, sociologijoje priklauso nuo to, kaip užduosi klausimą. Dauguma žmonių bet ką, kas aplink juos vyksta, linkę laikyti nusikaltimu. Nusikaltimu, kaip jūs žinote, pagal Baudžiamąjį kodeksą arba nusižengimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą laikomi visai kiti dalykai.

Toliau, negali neigti, pasitaiko atvejų, kai žmonės kreipiasi į policiją ar kitas viešojo saugumo institucijas ir po pokalbių su jais šis įvykis yra laikomas daugiau emociniu traktavimu, o ne nusikaltimu, ir tai kartais neregistruojama, nors tai nutinka retai. Paprastai visi tokie skambučiai šiandien įrašomi į duomenų bazę. Lietuvoje veikia 112, kuris Vilniuje veikia, o kituose regionuose permetamas policijai. Nėra nė vieno telefono skambučio, kuris nebūtų įrašomas, o po to netiriamas. Taigi šiuos visus atvejus reikėtų traktuoti taip, kaip patys mokslininkai daro tą išvadą – visuomenės požiūris. Kita vertus, mes turime reprezentatyvią „Vilmorus“ atliktą apklausą, kuri sako, kad 60 % Lietuvos gyventojų savo aplinkoje jaučiasi visiškai saugūs. Tai tam tikra prasme baigsiu tuo, kad kaip paklausi, taip ir atsakys.

 

Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2, 4, 5 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 1¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2780(3*) (svarstymo tęsinys)

R.REMEIKA. Gerbiamieji Seimo nariai, pradėsiu nuo sekimo. Mes visi labai išmanome tam tikrus dalykus, kurie susiję su sekimu arba su duomenų apsauga.

Neseniai girdėjau per radiją, kad amerikiečių mokslininkai atliko tyrimus, kaip juda gyventojai, sekė pagal mobiliuosius telefonus. Labai elementariai, paprastai žmogus nešiojasi mobilųjį telefoną, buvo galima žiūrėti, kur, kokiose vietose būna ir t. t. Vadinasi, tie dalykai norint galimi ir dabar.

Kalbant apie naujos kartos tapatybės kortelę, tai biometrinių duomenų buvimas nesuponuoja, kad atsiras daugiau galimybių sekti tą žmogų. Tą patį mes turime savo pasuose – irgi biometrinius duomenis.

Naujos kartos tapatybės kortelės naujovė yra ta, kad joje atsiras antra duomenų laikmena, kurioje bus galima įrašyti sertifikuotą elektroninį parašą. Šis parašas arba jo atsiradimas būtų proveržis tam tikros e. valdžios linkme. Dabar, žiūrėkite, dokumentų išdavimas, statybos leidimų išdavimas. Tai palengvintų žmogui identifikuoti save ir gauti tam tikras paslaugas neturint tiesioginio kontakto su biurokratais, atmetant tam tikras korupcines prielaidas.

Dėl lėšų tapatybės kortelėms įsigyti. Šiais metais Vidaus reikalų ministerija planavo pirkti senąsias tapatybės korteles, nes jos jau baigiasi. Baigiasi rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, galbūt, ribotai išduodant, jų užteks iki Naujųjų metų. Kad nupirktų naująsias korteles, reikės skelbti konkursą ir toms klišėms gaminti, nes po identifikavimo kortelių gaminimo klišės buvo naikinamos ir t. t. Kadangi jų užpirks labai nedideliu tiražu, vadinasi, senosios kortelės tiesiogine prasme bus auksinės kortelės. Nuo 2010 metų bus privalomi biometriniai duomenys.

Jau dabar Europos Sąjunga yra patvirtinusi tam tikrus kriterijus, kas turi būti identifikavimo kortelėje. Jos niekada nebus vieningos, nes panašias korteles turi beveik pusė Europos Sąjungos šalių ir jos nesiruošia keisti, jau su naujomis technologijomis, su biometriniais duomenimis. Todėl nuspręsta, kad identifikavimo kortelės bus nacionalinės, tik su tam tikrais apsaugos lygiais. Mes, atsižvelgdami į tai, ir Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgdama į tai, teikia projektus, kad negamintų senųjų, neleistų veltui pinigų, o iš karto nuo naujų biudžetinių metų, sausio mėnesio, būtų įdiegtos naujo pavyzdžio identifikavimo kortelės, turinčios tam tikrus požymius, kurių reikalauja Europos Sąjungos šalys tam, kad būtų saugesnės mūsų kelionės.

Aš manyčiau, diskusijų neturėtų būti. Vien ekonomijos požiūriu mes turėtume balsuoti už šio įstatymo pataisas tam, kad pinigai nebūtų eikvojami veltui.

 

 

Seimo posėdis Nr.435 (2008-06-19, vakarinis)

Specialiųjų tyrimų tarnybos 2007 metų veiklos ataskaita

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis direktoriau, Korupcijos prevencijos įstatymas, be kita ko, numato, kad nemažą dalį, rengiant korupcijos prevencijos programas, šakines programas, turi prisiimti ir šalies savivaldybės. Gal galėtumėte informuoti, kaip savivaldybėms sekasi daryti šį darbą, kaip jūs apskritai vertinate pačių savivaldybių pastangas užsiimti korupcijos prevencija? Kodėl klausiu? Man kartais susidaro įspūdis, kad yra galvojama labai paprastai: yra STT, tai jūs ir aiškinkitės, maždaug čia ne mūsų reikalas. Bet yra ne taip. Savivaldybės, man atrodo, turi būti aktyvesnės. Kaip jūs tai galėtumėte įvertinti? Dėkui.

Ž.PACEVIČIUS. Kalbant apie Nacionalinės kovos su korupcija programos rengimą, ypač tos praeitų ar užpraeitų metų programos, tai iš tikrųjų savivaldybių veikla buvo pasyvi, jeigu taip galima pasakyti. Kita vertus, jeigu mes kalbame apie šiandieninius savo kontaktus su savivaldybėmis, apygardose, kur yra mūsų padaliniai, tarp jų ir Vilniaus valdyboje mes aptarėme kai kurias priemones, tie santykiai yra neblogi, tačiau dėl Nacionalinės kovos su korupcija programos norėtųsi, kad savivaldybės ir jų asociacija šioje veikloje būtų aktyvesnės.

 

Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3025(2)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, turbūt sutiksite, kad, kalbant apie rinkimus, apie rinkimų sistemą, vienas svarbiausių dalykų, didžiausias jų pliusas, yra stabilumas, stabilumas ir nekeičiamumas. Ar tokia, ar tokia sistema, bet jinai egzistuoja daug metų, dešimtmečiais, tai jau yra beveik įprasta, tradiciška, visi žino ir pagal tai politinės partijos ar politikoje dalyvaujantys žmonės planuoja savo veiklą.

Tai kuo yra bloga dabartinė Seimo rinkimų sistema? Ar galite išvardinti jūsų matomas pagrindines dabartinės tvarkos blogybes, kad staiga ją reikėtų radikaliai keisti? Mano vertinimu, dabartinė sistema yra gana objektyvi, nes turi du balsus – pasirenki asmenybę kaip kandidatą „vienmandatininką“ ir pagal pažiūras, pagal partijos programą pasirenki tam tikrą partiją, kuriai partijai atstovauja. Man atrodo, tai labai gerai. Kokios čia yra esminės blogybės, kad reikėtų radikaliai keisti?

V.BALTRAITIENĖ. Aš manyčiau, kad tos esminės blogybės yra kelios. Kaip sakiau, kad žmogus konkrečiai rinktųsi du Seimo narius, nesirinkdamas partijos, nes kartais būna įvairių partijos narių, kitų kartais net nežino. Daugiausia tada yra sprendžiama pagal vieną lyderį, kuris yra pirmame penketuke ar dešimtuke, kurį mato per televiziją, kuris jau yra valdžioje. Dažniausiai pasirenka pagal tai. Kaip jau minėjau, iš tiesų yra galinčių dirbti žmonių, bet mes paprasčiausiai jiems neleidžiame prieiti prie valdžios, nes jie su tokia sistema tikrai nenori ir nenori priklausyti kokiai nors vienai politinei partijai, klausyti jos nurodymų. Jeigu esi toje organizacijoje, aš visiškai su tuo sutinku, turi vykdyti tuos įsipareigojimus.

Kitas dalykas, aš nematau, kad dėl to nebūtų susitarimo. Jūs pasižiūrėkite, kas vyksta šiandieniame Seime, šios kadencijos Seime. Kai kurie Seimo nariai perėjo kelias partijas, kelias frakcijas. Tai apie kokį stabilumą mes galime šiandieną kalbėti? Neturime jokio instrumento uždrausti, tokių žmonių netgi niekas nesmerkia, nes mano, kad yra laisvas mandatas, ką noriu, tą ir darau. Pagal šį projektą, jeigu tas žmogus atisakytų savo partiškumo, išeitų iš Seimo ar būtų… Jis yra išrinktas vienmandatėje, yra tiesiogiai atsakingas rinkėjui. Ne kokiam nors sąrašui, ne savo partijai, o pirmiausia rinkėjui, kuris už jį asmeniškai balsavo.

Aš manau, kad tai ir yra pagrindinis skirtumas. Jeigu žmonės ateina į Seimą neaišku ko ir laksto iš partijos į partiją, niekada jokia sistema to nesulaikys ir nepakeis. Tai pirmiausia priklauso nuo mūsų. O mūsų siekis yra, kad ateitų kuo daugiau protingų, darbščių ir sąžiningų žmonių.

 

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3082 (pateikimas)

V.VOLČIOK (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų gal galėtų iš dalies paaiškinti, jeigu yra pretendentas, kuris buvo savininkas tos žemės, buvo padavęs prašymą. Jeigu jis mirė, vis tiek valstybė atkuria nuosavybę mirusių vardu. Jeigu jis turi paveldėtojų, pagal Civilinį kodeksą gali paveldėti, tai aš nematau to įstatymo pakeitimo esmės ir siūlyčiau balsuoti prieš.

 

 

Seimo posėdis Nr.436 (2008-06-26, rytinis)

Tabako kontrolės įstatymo 10, 11, 12, 19, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2439(3*) (sujungti Nr.XP-2439, Nr.XP-1749(2A) ir Nr.XP-1823) (priėmimas)

Seimo nariai A.Čaplikas ir V.Bogušis teikia siūlymą 19 straipsnio 1 dalies 5 punktui. Kolega V.Bogušis, matau, pasiruošęs pateikti. Prašom, kolega.

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, atkreipkime dėmesį į Teisės departamento išvadas, atkreipkime dėmesį, ką Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas pasakė. Būtų naivu… kalbant, kad prie daugiabučių namų esančiose lauko kavinėse nebūtų galima rūkyti. Aš suprantu, kad daugiabučių namų gyventojai butuose nerūko, laiptinėse tikrai negalima rūkyti, bet šalia namo jie tikrai rūkys, ir pasekmės kur kas mažesnės. Kita vertus, nėra jokios atsakomybės, nei Administracinių teisės pažeidimų kodeksas tą reglamentuoja. Todėl pasikliaujant sveiku protu lauko kavinėse šiandien būtų galima leisti rūkyti. Mes teigiame, kad tikrai taip turėtų būti, nes šalia lauko kavinės (kažkokios palapinės ar dar ko nors) atsistojęs žmogus galės rūkyti, o ten sėdėdamas negalės rūkyti. Turime vadovautis tam tikra sveiko proto logika.

Aš siūlau gerbiamiesiems kolegoms pritarti ir palaikyti šią mūsų teikiamą pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, turime apsispręsti, ar pritariame, kad būtų svarstomas Seimo narių A.Čapliko ir V.Bogušio siūlymas. Prašom. Reikia 29 balsų.

44 Seimo nariai palaiko, kad būtų svarstoma. Taigi šis siūlymas yra svarstomas. Dar kartą prašom, gerbiamasis pranešėjau, pasakyti komiteto nuomonę.

A.MATULAS. Komitetas siūlo pritarti gerbiamųjų A.Čapliko ir V.Bogušio siūlymui, nes dabar galiojančiame įstatyme esantis sąrašas, kur draudžiama rūkyti restoranuose ir baruose, yra baigtinis. Mes jį gerokai išplečiame, t. y. įrašome lošimo namus, bingo salonus, sporto įrenginius. Apskritai įvardijame, kad ir kitose vietose, kuriose teikiamos žmonių aptarnavimo paslaugos. Todėl manome, kad draudimas rūkyti lauko kavinėse yra šiek tiek per ankstyvas. Visiškai teisus kolega V.Bogušis, nes žmonės neturės kur būti, jie šliesis prie namo už 2–4 m, į gatvę tikrai neis, ir tikriausiai tos pačios problemos išliks. Mes to turime siekti, bet reikia gerai pamąstyti, kokiu būdu tą reikės padaryti artimiausiu metu. Dar kartą sakau: komitetas vienbalsiai pritarė šiam siūlymui.

 

Vyriausybės valanda

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti teisingumo ministro. Teisės ir teisėtvarkos komitete, mano žiniomis, buvo pritarta Antstolių įstatymo pakeitimo įstatymui. Be galo daug piliečių, žmonių, skolininkų, išieškotojų skundžiasi antstolių veiksmais dėl to, kad toks jų darbas, ir tai parodo, ypač paskutinieji Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikti tyrimai, ikiteisminiai tyrimai, straipsniai spaudoje ir atsiliepimai, raštai mums, Seimo nariams… Sakykite, ar Antstolių įstatymo pakeitimo projektas, kuris, kaip minėjau, buvo apvarstytas komitete, pagerins, ar šiaip paveiks antstolių finansinę kontrolę, jų veiklą ir ar mano minėtas įstatymas apskritai pakeis santykį tarp piliečių ir antstolių, kaip pareigūnų? Ačiū.

P.BAGUŠKA (LSDPF). Ačiū už klausimą. Tikrai Antstolių įstatymo pakeitimo projektas turi daug normų, kurios didina antstolių finansinės veiklos skaidrumą. Pirma. Antstolis, pradėdamas profesionalią veiklą, privalės deklaruoti savo ir savo šeimos narių turtą Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Antra. Antstolis negalės papildomai būti renkamas arba skiriamas įmonės, kurios veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, turto vertinimu, turto saugojimu, teisinėmis konsultacijomis, valdymo organo nariu. Jis negalės sukti savo bizniuko šalia antstolio veiklos. Trečia. Antstolis negalės elgtis su lėšomis, kurios yra depozitinėje sąskaitoje, kaip su savomis, kas buvo iki šiol, ir jūs teisingai įvardijote, kad kai kurie yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir duotas labai rimtas jų veiklos įvertinimas. Antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomų lėšų, kurios bus laikomos, kadangi jos priklauso kitiems asmenims, nebus galima skirti išieškojimui pagal prievoles, jos negali būti įkeistos, negali būti sudaromos atitinkamos indėlių sutartys ir panašiai. Kitą savaitę įstatymas bus pateiktas svarstyti, tos nuostatos įstatyme yra. Ačiū.

 

 

Seimo posėdis Nr.437 (2008-06-26, vakarinis)

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3192 (pateikimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia, man atrodo, mes turime išsiaiškinti, kad čia kalbame apie trečiųjų šalių piliečius. Suprantu, yra geri norai. Įstatyme yra numatyta, kad mokslininkai, tie, kurie Lietuvai be galo reikalingi, gali atsivežti savo šeimos narius, tas dalykas yra numatytas. Mes kalbame apie trečiųjų šalių piliečius. Tai reiškia: Kinija, Rusija, Baltarusija, Ukraina ir t. t. Turime tūkstančius laisvų darbo vietų. Bet jau puikiai žinome, kad ekonominė krizė kitas šalis taip pat po truputėlį kausto, ir man atrodo, kad darbo vietas turėtume pasaugoti lietuviams, kurie tikrai (jau dabar, kiek žinau, statybininkai) grįžta namo, ir gerai, kad tos darbo vietos nėra užimtos.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausimas.

H.ŽUKAUSKAS. Mano klausimas ir yra, kam konkrečiai bus taikomos šios nuolaidos? Manau, kad jų nereikėtų taikyti. Labai ačiū.

R.VILPIŠAUSKAS. Šis reikalavimas bus taikomas visiems užsieniečiams, kurie gauna leidimą dirbti ir leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Sąlygos, keliamos norintiems gauti leidimą dirbti ir leidimą gyventi, nesikeičia. Todėl nesakyčiau, kad dvejų metų laukimo periodo pašalinimas yra lengvata. Tai veikiau yra taisyklė, jei mes žiūrėsime į Europos Sąjungos valstybių narių paplitusią praktiką. Niekas nesikeičia iš saugiklių, t. y. reikalavimų, kurie keliami norintiems atvykti laikinai dirbti Lietuvoje. Jų šeimos nariai taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus, t. y. turi turėti galiojantį sveikatos draudimą, kaip sakiau, turėti pakankamai lėšų pragyventi, turėti, kur gyventi. Visa tai yra tie saugikliai, kurie galioja dabar ir kurie galiotų ateityje.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone pirmininke. Norėčiau pasiūlyti, jog Žmogaus teisių komitetas būtų pagrindinis svarstant šį klausimą, ir taip pat būtinai noriu replikuoti dėl vienos anksčiau nuskambėjusios kalbos.

Žmogaus vertės ir žmogaus garbingumo negalima skirstyti pagal tai, kokį darbą jis dirba ir kokią profesiją jis įgijęs. Minėti suvirintojai, vamzdžių tiekėjai, klojėjai yra garbingos profesijos, gerbtinos lygiai taip pat kaip ir bet kurios kitos. Jokiu būdu ne antrarūšės. Taip nedera kalbėti parlamente.

 

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2786 (pateikimas)

J.JUČAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymas. Norėčiau pasakyti, kad šis įstatymas yra mūsų Vyriausybės programos kultūros dalyje. Jis yra Vyriausybės programos įstatymas.

Įstatymo projekto tikslas – sudaryti sąlygas meno kūrėjų statusą (norėčiau pažymėti – meno kūrėjų statusą) turintiems asmenims meno kūrybai valstybės ilgalaikį materialųjį turtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis išsinuomoti ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui ne konkurso būdu, jeigu šie asmenys meno kūrybos veiklai vykdyti neturi patalpų nuosavybės teise ar nesinaudoja tokiomis patalpomis kitų daiktinių teisių ar sutarčių pagrindu. Šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato meno kūrėjams galimybės išsinuomoti valstybės ilgalaikį materialųjį turtą ne viešo konkurso būdu. Konkursų metu menininkai turi konkuruoti su verslo struktūromis, pavyzdžiui, dailininkai su auksakaliais, bankais ir panašiai, ir nėra pajėgūs laimėti šių konkursų.

Priėmus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio papildymo projektą, bus sudarytos sąlygos meno kūrėjams vykdyti savo misiją.

Norėčiau pažymėti, trumpindamas savo kalbą, kad, išnuomojant turtą, nacionalinių vertybių parama menininkams įsigyti ar išlaikyti kūrybines dirbtuves arba kūrybines studijas yra minima ir UNESCO, ir Europos Sąjungos rekomendacijose dėl menininko statuso. Siūlau pritarti įstatymo papildymo įstatymo projektui po pateikimo.

Dar norėčiau pasakyti, kad su Teisės departamento pastaba esu susipažinęs. Ji yra techninio pobūdžio. Mane yra pasiekę kai kurie pasiūlymai. Aš manau, kad jie bus komiteto išnagrinėti. Taigi siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia profesorius A.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, kur jūs buvote 2007 metų gegužės mėnesį, kai Vyriausybėje buvo patvirtintas šis projektas, ir iki šios dienos jo neteikėte? Tik šiandien pateikimas, o šios pavasario sesijos liko savaitė.

Antras dalykas. Klausimas būtų, ar vis dėlto… Aišku, čia padarytume gerą darbą, bet ar specialiai dalinant tas patalpas be konkurso nebus sudaromos korupcinės veiklos sąlygos?

J.JUČAS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už dviejų dalių klausimą. Į pirmąją klausimo dalį norėčiau atsakyti labai paprastai: nesu šios kadencijos Seimo narys ir niekaip negaliu daryti įtakos Seimo darbotvarkei. Tai gali padaryti Seniūnų sueiga ir Seimo vadovybė. Pagal Vyriausybės priemonių planą Vyriausybei šį projektą pateikiau laiku ir labai normaliai laukiau, kol Seimas įtrauks į darbotvarkę šio projekto pateikimą.

Antru klausimu aš galėčiau pasakyti, kad įstatymas ir numato, kad tiktai meno kūrėjo statusą turintiems asmenims meno kūrybai galima tokia tvarka išnuomoti ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu šie asmenys meno kūrybos veiklai neturi patalpų nuosavybės teise ar nesinaudoja kitokiomis patalpomis ir kitų daiktinių teisių ar sutarčių pagrindu. Mane pasiekė žinios, kad jūsų frakcijos narys yra pateikęs pasiūlymą. Teisybė, aš jo neturiu. Aš manau, kad komitetas jį išnagrinės, kad negalėtų išsinuomoti, jeigu yra turėjęs ir pardavęs. Aš manau, kad ministerijos pozicija būtų pritarti tokiam pasiūlymui, bet tai nustatys komitetas. Tai jau išeina iš mano kompetencijos ribų.

PIRMININKAS. Yra siūloma svarstyti rudens sesijoje, gerbiamasis profesoriau. Klausia A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, nesant pateiktų tvarkų, kokiomis bus išnuomojama, būtų sudėtinga išvengti piktnaudžiavimų. Seimo nariams bus sudėtinga apsispręsti, kaip vis dėlto užtikrinti tą skaidrumą, objektyvumą ir tinkamą disponavimą valstybės turtu. Aš visiškai su jumis sutinku, kad menininkams, kurie neturi patalpų, jos turi būti suteiktos. Yra pakankamai to nenaudojamo arba netinkamai naudojamo turto, kad jie galėtų užsiimti kūrybine veikla, bet kaip užtikrinti tą procesą, nes šioje pataisoje nėra numatyta, o tvarkų kartu su įstatymu jūs nepateikėte?

J.JUČAS. Gerbiamasis Seimo nary, pirmiausia labai ačiū už klausimą. Aš norėčiau pasakyti, kad šis įstatymo papildymo įstatymas galios tiktai meno kūrėjams, turintiems meno kūrėjo statusą, kuris yra suteikiamas gana autoritetingos komisijos, pateikus vienokius ar kitokius dokumentus. Kita vertus, vėlgi ne ilgiau kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu šie asmenys… Dabar, kai veikia Registrų centro kompiuteriai, labai paprasta patikrinti, ar tas dirbtuves jis turi įsigijęs pats iš savo turto, ar jis nesinaudoja kitom patalpom. Taigi turbūt 18 valstybės gyvenimo metais mes jau turime ir technologijas, kai tos žinios yra labai paprastai pasiekiamos.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Klausia šiandien labai griežtai nusiteikusi gerbiamoji D.Bekintienė.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Iš tikrųjų esu griežtai nusiteikusi ir nuliūdusi. Vis manau, ar ministrai prieš Seimo kadencijos pabaigą nepiktnaudžiauja savo valdžia. Tikrai įdėmiai išklausiau jūsų pateikimą ir noriu jūsų paklausti, ar tikrai toks labai svarbus įstatymas, kad jį reikia pateikti šios kadencijos metu, ir ar jūs iš tikrųjų tikite, kad jis bus priimtas šios kadencijos metu?

J.JUČAS. Labai ačiū jums už klausimą. Man belieka tiktai pažymėti, kad šis įstatymo pakeitimas buvo Vyriausybės programos kultūros dalyje, kuriai Seimas pritarė. Jis buvo įrašytas į priemonių planą ir aš labai laiku tą įstatymą pateikiau Vyriausybei. Jis natūralia tvarka atėjo į Seimą. Dėl kokių priežasčių jis Seime gulėjo… Tuoj galima pasižiūrėti, kada jis buvo pateiktas Vyriausybei. Jis buvo labai laiku… Gruodžio mėnesį? Nemanau, kad aš esu nors kiek nusidėjęs, išskyrus galbūt tai, kad kokiais nors ne visai dorais būdais būčiau užsiėmęs lobizmu dėl savo įstatymų pateikimo ne eilės tvarka ir per galvas. Kadangi toks jau esu, gerbiamoji Seimo nare, atleiskite.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji profesorė V.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, D.Bekintienė mano klausimą paklausė. Labai gaila. Aš negaliu jūsų paklausti.

PIRMININKAS. Ačiū.

J.JUČAS. Bet aš tikrai galiu gerbiamąją Danutę ir jus užtikrinti, kad gruodžio mėnesį Vyriausybėje tam klausimui buvo normaliai pritarta ir į visus klausimus aš atsakiau. Specialistai klausimą parengė. O kad šiandien turėjau su malonumu ateiti jums pateikti, teko šiek tiek iš Muzikos ir teatro akademijos diplomų įteikimo išbėgti, bet kadangi gerbiu jus visus, todėl aš čia stoviu.

 

 

Seimo posėdis Nr.438 (2008-06-27, rytinis)

Alkoholio kontrolės įstatymo 12, 16, 17, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo III skyriaus ketvirtuoju skirsniu ir 34¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2438(3*) (sujungti Nr.XP-2438(2), Nr.XP-1627(2), Nr.XP-2388 (dalis nuostatų) (svarstymas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Pažiūrėkit, kas parašyta.

PIRMININKAS. Užsidegė. Gerai. Gerbiamasis H.Žukauskas – nuomonė prieš A.Ivanausko pasiūlymą.

H.ŽUKAUSKAS. (…) užsidegė. Gerai, ačiū. Aš tikrai esu prieš, nes, anot gerbiamojo A.Ivanausko, tai geria tik vasarą, o žiemą negeria. Čia yra toks lyrinis nukrypimas. Bet bent dvi valandas jūs leiskit daugiau žmonėms išsiblaivyti, nes jūs dabar atimat tas dvi valandas, ir tiesiog girti eis į darbą. Arba bent vieną valandą leiskite padirbti darbe blaiviam, nes priešingu atveju nuo aštuonių visi jau bus šiek tiek įšilę. Ir dar vienas dalykas. Mes Seime priėmėme Triukšmo įstatymą. Ten aiškiai parašyta, kad nuo 22 val. turi būti ramybė. Tai dabar reikia kažkaip suderinti šiuos du įstatymus, nes vieną valandą tiems, kurie išeina nusipirkę truputėlį, taip sakant, vasarą nusipirkę alaus butelį, niekaip neišaiškinsi, kad negalima triukšmauti ir gerti šalia parduotuvės. Manau, kad reikia nepritarti šiam pasiūlymui ir laikytis tos nuomonės, kuri buvo iki šiol, t. y. nuo 22 iki 9 valandos. Vis dėlto leiskime žmonėms pabūti šiek tiek blaiviems. Ačiū.

 

Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 17, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2473(2*) (sujungti Nr.XP-2473, Nr.XP-2508 ir Nr.XP-2388 (dalis nuostatų) (svarstymas)

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų kovoti su alkoholizmo negerovėmis galima įvairiausiomis priemonėmis. Tačiau taip, kaip dabar siūlo iniciatoriai, kad maksimaliai apribotume ir laiką, ir vietas, tai mes nueisime į tuos gūdžius laikotarpius, kai paskatinsime ir bobučių nelegalų verslą, šešėlinę ekonomiką, kontrabandos srautus, susikursime daugybę problemų ir bandysime jas kažkaip po to spręsti, nors ir šiandien yra daug priemonių ir galimybių kontroliuoti tuos pačius kioskus, jų sanitarinę, techninę būklę, aplinką ir visa kita. Klausimą, būti ar nebūti šiems kioskams, iš esmės turi spręsti savivaldybės, o kalbant apie tai, kad ilgai planuotą verslą mes stengiamės apriboti, tai iš esmės norisi paklausti iniciatorių: negi norite visą Lietuvą versti pirkti alkoholinius gėrimus tik stambiuosiuose prekybos centruose? Tai deklaruokite tokį tikslą, tada bent bus aišku, o dabar vyniojame į vatą, bandome eliminuoti normalius ūkio subjektus, kurie pagal visas Lisabonos strategijas yra skatintini, ir darome iš tiesų labai blogus dalykus. Todėl pritariu B.Paužos siūlymui, vis dėlto mes turime sugrąžinti galimybę prekiauti kioskuose.

 

 

Seimo posėdis Nr.439 (2008-06-27, vakarinis)

Viešojo administravimo įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3100. Vyriausybės įstatymo 26, 27, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3101 (pateikimas)

A.VAKARINAS. Dėkui, pirmininke. Tuoj susidėsiu, taip netikėtai pakvietėt. Dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Įstatymo projektas parengtas siekiant užtikrinti efektyvų viešojo administravimo subjektų veiklos planavimo procesą, pašalinti galimas teisės normų taikymo problemas.

Įstatymo projekto esmė. Šiuo metu galiojantis Viešojo administravimo įstatymas įpareigoja visus viešojo administravimo subjektus rengti strateginius veiklos planus, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra savarankiški biudžeto asignavimo valdytojai, ar nėra, todėl apsunkinamas strateginio planavimo procesas, neracionaliai naudojami laiko ir žmonių ištekliai planuojant viešojo administravimo subjektų veiklą, iškreipiama nusistovėjusi strateginio planavimo praktika, didėja prielaidos biurokratizmui. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad nuostatos, reglamentuojančios veiklos planavimą ir administracijos struktūrą, taikomos tik viešojo administravimo įstaigoms, tai yra valstybės ir savivaldybės biudžetinėms įstaigos, kurios pagal įstatymus turi įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.

Teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintus strateginius veiklos planus privalėtų rengti tik tos viešojo administravimo įstaigos, kurių vadovai yra valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai. Viešojo administravimo įstaigos, kurių vadovai nėra valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai, veikla būtų organizuojama vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintais metiniais veiklos planais. Strateginiai ir metiniai planai būtų skelbiami viešojo administravimo įstaigos arba įstaigos, kuriai ji pavaldi, interneto tinklalapiuose.

Esminių pastabų, į kurias reikėtų atsižvelgti, rengiant projektą, nebuvo. Buvo pateiktos Seimo Teisės departamento pastabos. Mes neprieštaraujame, kad į jas būtų atsižvelgta.

Na, ir labai analogiškas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26, 27, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Aš nežinau, jeigu reikėtų teikti, galėčiau pateikti, bet čia labai analogiškas, išskyrus tai, kad yra papildymas dėl premjero, dėl Ministro Pirmininko, kuriam suteikiama galimybė tvirtinti Vyriausybės komisijos personalinę sudėtį, ko ankstesniame įstatymo projekto nebuvo, nepaisant to, kad tai galėjo būti pavesta kancleriui, atskirai ministrams. Šia nuostata mes įtraukėme ir Ministrą Pirmininką.

PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Gerbiamasis viceministre, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A.Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Ruošiasi L.Sabutis.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų labai paprastas. Kas paskatino dabar pateikti šitas pataisas?

A.VAKARINAS. Paskatino paprastas dalykas. Išeina labai neefektyvi veikla, kai subjektas, neturintis galimybių finansiškai tvarkytis savo institucijoje, pagal įstatymą įpareigotas rengti strateginius planus, strateginius veiklos planus, ir faktiškai tai buvo, šiurkščiai šnekant, darbas dėl darbo. Faktiškai daryti įtaką savo strateginiams dalykams, neturėdamas biudžeto, jokių galimybių neturėjo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis L.Sabutis.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Šiaip tokie pasiūlymai nenukrenta iš dangaus. Prieš tai irgi buvo Vyriausybės nuomonė, dabar yra kitokia nuomonė. Man rūpėtų tai, kad jūs keičiate sąvoką, kur kalbama apie subjektą, kuris turėtų turėti tokius strateginius veiklos planus. Tai yra atitinkamai priimti kiti įstatymai dėl to. Dabar susiaurinate ir paliekate tik viešojo administravimo įstaigą. Bet ne vien tik viešojo pavienės administravimo įstaigos vykdo viešąjį administravimą.

Kokiu tikslu šiuo atveju yra siaurinamas sąvokos „viešojo administravimo subjektas“ galios?

A.VAKARINAS. Viešojo administravimo subjektai… Turime omeny tuos subjektus, kurie yra biudžeto asignavimų valdytojai.

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 176 ir 288 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3115 (pateikimas)

A.VAKARINAS. Ačiū, pirmininke. Vyriausybės įgaliotas teikti jums svarstyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 176, 288 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

Įstatymo projektas parengtas siekiant suderinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 176 ir 288 straipsnių ir 2007 m. gruodžio 4 d. priimto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas, įsigaliojusias šių metų birželio 21 dieną. Šios nuostatos pakeitė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnį, tai yra buvo susiaurinta šaunamojo ginklo sąvoka ir praplėsta nešaunamojo ginklo sąvoka. Templiniai ginklai, pneumatiniai ginklai, dujiniai ginklai, išskyrus pistoletus, revolverius, priskirti nešaunamiesiems ginklams.

Galiojantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 176 straipsnis už neteisėtą šaudymą minėtais ginklais, įsigaliojus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymui, administracinių poveikio priemonių taikymo tokią veiką padariusio asmens atžvilgiu nenustato, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai minėta pavojinga veika būtų nebaudžiama.

Todėl įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai būtų nustatyti, kad už neteisėtą šaudymą templiniais ginklais, pneumatiniais ginklais, dujiniais ginklais, išskyrus pistoletus ir revolverius, ir kitais ginklais, nepriskirtais prie šaunamųjų kategorijos, bei kitais D kategorijos, pažeidžiant nustatytą tvarką, taip pat būtų taikomos administracinio poveikio priemonės. Be to, įstatymo projekte numatyta griežtesnė sankcija asmeniui, jau baustam už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 176 straipsnio dispozicijoje apibrėžtą veiką. Tuo būdu administracinio poveikio priemonę siekiama padaryti veiksmingesnę.

Atsižvelgiant į 176 straipsnio pakeitimą, tai yra neteisėtas šaudymas iš ginklų, būtina pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 288 straipsnio nuostatas.

Įstatymo projekto esmė – šiuo įstatymu siūloma Administracinių teisės pažeidimų kodekso 176 straipsnyje dabar galiojančią sąvoką „neteisėtas šaudymas iš šaunamųjų ginklų“ pakeisti platesne sąvoka „neteisėtas šaudymas iš ginklų“. Ginklas tokiu atveju būtų ir šaunamasis, ir kitas ginklas, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas nepriskiriamas prie šaunamųjų ginklų kategorijos.

Teikiamu įstatymo projektu siūloma numatyti griežtesnes sankcijas asmeniui, jau baustam už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 176 straipsnyje apibrėžtą veiką.

Priėmus teikiamą įstatymo projektą, bus saugesnė visuomenė bei deramai užtikrinta viešoji tvarka.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 288 straipsnio nuostatos keičiamos atsižvelgiant į 176 straipsnio pakeitimą. Įstatymas būtų nesunkiai inkorporuotas į teisinę sistemą, nes jis neprieštarauja Lietuvos įstatymams ir Europos Sąjungos teisei. Projektui įgyvendinti parengti įstatymų lydimųjų teisės aktų nereikia. Priėmus įstatymą papildomų valstybės biudžeto lėšų taip pat nereikės. Prašau pritarti šio įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui už įstatymo projekto pateikimą. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia D.A.Barakauskas. Ruošiasi A.Baranauskas. Prašom, kolega.

D.A.BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti, ar tai kokiu nors būdu atsilieps turintiems medžioklinius šautuvus ir kolekcininkams, kurie kolekcionuoja, pavyzdžiui, A.Brazauskas medžioklinius peilius?

A.VAKARINAS. Tikrai ne. Aš apeliuoju į medžiotojų sąžinę, kad jie tų veikų, kurios numatytos Baudžiamajame kodekse, tikrai nepadarys. O šiuo įstatymo projektu mes tik sugriežtiname atsakomybę tų asmenų, kurie vykdys neleistiną veiklą su šaunamaisiais ir kitais ginklais, kurie numatyti šiame įstatymo projekte.

PIRMININKAS. Dėkoju, klausia A.Baranauskas. Ruošiasi V.Volčiokas.

A.BARANAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ar jūsų pristatomas projektas reiškia, kad ir tiems ginklams, apie kuriuos jūs kalbate, reikės įsigyti leidimą?

A.VAKARINAS. Leidimai ginklams įsigyti yra numatyti kitame įstatyme ir visiškai kita tvarka.

PIRMININKAS. Dėkoju, klausia V.Volčiokas.

V.VOLČIOK (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, perskaitęs jūsų aiškinamąjį raštą aš norėčiau paklausti, ar jūs turite kokius statistinius duomenis, kad iš tikrųjų to straipsnio 1 dalis nelabai veikia arba padaugėjo administracinių pažeidimų, arba skundžiasi gyventojai, kad per mažos baudos. Dėl ko buvo siūlomas šis įstatymo projektas?

A.VAKARINAS. Iš esmės įsigaliojo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nuo šių metų birželio 21 d., ir mes tiesiog nelaukėme, kad būtų padaryti nusikaltimai ir nebūtų taikomos baudžiamosios priemonės nusikaltusiems asmenims.

 

Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16¹, 23, 26, 37 ir 41 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 26¹ ir 43¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-3132 (pateikimas)

A.VAKARINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pastabą, pateiktą 2008 m. vasario 26 d. ministerijų, valstybės sekretorių pasitarime, projektas sudarytas iš dviejų anksčiau teiktų Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektų: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23, 26 ir 41 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymo projekto ir Valstybės tarnybos įstatymo 10 ir 16¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.

Projekto tikslai yra susiję su priėmimu į valstybės tarnautojų pareigas ir valstybės tarnautojų teise dirbti kitą darbą. Tai yra suvienodinti, supaprastinti ir pagreitinti konkursų į karjeros valstybės tarnautojų ir atitinkamas įstaigos vadovo pareigas skelbimo procedūrą numatant, kad skelbimai apie konkursus skelbiami Valstybės tarnybos departamento interneto tinklalapyje, tuo sudarant galimybę vienoje vietoje rasti visą informaciją apie konkursus į valstybės tarnautojų pareigas bei kasmet sutaupyti apie 600 tūkst. Lt biudžeto lėšų, skiriamų skelbimams apie konkursus į nurodytas valstybės tarnautojų pareigas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbti.

Antras. Atsisakyti privalomų prašymų paskelbti konkursą į atitinkamas valstybės tarnautojų pareigas pateikimo raštu siekiant kasmet sutaupyti apie 5 tūkst. Lt biudžeto lėšų pašto išlaidoms apmokėti.

Trečias. Patikslinti Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalyje nustatytą leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą galiojimo trukmę, kad ji atspindėtų šios Valstybės tarnybos įstatymo normos tikslą –patikrinti, ar sąlygos, kurioms esant minėtas leidimas išduotas, išlieka nepakitusios po vienerių metų.

Projekto tikslai yra susiję su darbo užmokesčiu. Šalia priedų ir priemokų, nustatyti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sudedamąją dalį – apmokėjimą už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, viršvalandinį darbą ar budėjimą. Toks darbas būtų apmokamas kaip ir kitiems darbuotojams Darbo kodekse nustatyta tvarka.

Atitinkamai būtų atsisakyta vienos iš priemokų rūšių – tai priemokos už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu. Nustatyti, kad likusių priemokų, t. y. už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomų užduočių atlikimą, už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, suma negali viršyti 50 % pareiginės algos vietoj šiuo metu nustatyto 60 % apribojimo.

Ketvirtas. Atsisakyti 70 % priedų ir priemokų sumos dydžio ribojimo, nes atitinkamų priedų tikslus dydis yra nustatytas Valstybės tarnybos įstatyme, statutuose ir Diplomatinės tarnybos įstatyme. Bendras priedų dydis negali viršyti 55 % pareiginės algos, be to, priedų dydis nepriklauso nuo įstaigos vadovo valios.

Maksimali priemokų riba, siūloma šiame projekte, yra 50 %. Kitas. Apmokėjimo už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, viršvalandinį darbą ar budėjimą dydžiai nustatyti Darbo kodekse.

Toliau. Šiuo metu nustatytas ribojimas tam tikrais atvejais neleidžia mokėti valstybės tarnautojui darbo užmokesčio dalies, kuri jam (…) priklauso.

Ir paskutinis. Nustatyti atvejus, kuriais valstybės tarnautojams galėtų būti skiriami viršvalandiniai darbai.

Projekto nuostatos, susijusios su konkursų skelbimo procedūromis ir leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą galiojimo trukme, suderintos su Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacija.

2008 m. vasario 26 d. šios nuostatos apsvarstytos ministerijų valstybės sekretorių pasitarime. Po pasitarimo nuostatos patikslintos, atsižvelgiant į Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Ūkio ministerijos pastabas. Projekto nuostatos, susijusios su valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimu, suderintos su Teisingumo ministerija, Finansų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo, Muitinės departamentais, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentu. Š. m. vasario 26 d. šios nuostatos svarstytos ministerijos valstybės sekretorių pasitarime. Po pasitarimo nuostatos patikslintos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pastabas, dėl Ūkio ministerijos pastabos pateikta derinimo pažyma.

Prašyčiau pritarti projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui už įstatymo projekto pateikimą. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A.Sysas. Ruošiasi L.Sabutis. Prašom, kolega.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Sveikinu, kad pagaliau ministerija pateikė šio įstatymo pataisą, pirmiausia dėl 70 % ribos nubraukimo.

Antra, aš pastabą pasakysiu. Man atrodo, 6 straipsnyje, kur jūs teikėte įstatymo 26¹ straipsnį, 1 dalis prieštarauja 2 daliai, nes jūs vienoje rašote, kad už darbą poilsio, švenčių, nakties metu, viršvalandžius mokėsite pagal Darbo kodekso nustatytą tvarką, o 2 dalyje jau rašote, kad skaičiuosite tik nuo pareiginės algos. Tai čia pastaba, kuri prieštarauja Darbo kodekso nuostatai, nes ten parašyta, nuo ko reikia mokėti.

Mano klausimas būtų susijęs su ta 70 % riba, nes vakar ir šiandien man teko susitikti su policijos pareigūnais, kuriems valstybė yra skolinga dėl šios 70 % ribos. Tada mano klausimas būtų suformuluotas taip: ką mes darysime ir kada Vyriausybė arba Vidaus reikalų ministerija ruošiasi padengti skolas policijos pareigūnams, kurie sąžiningai dirbdami, dirbdami naktimis, švenčių dienomis, poilsio dienomis, viršvalandžius, uždirbo atlyginimus, bet dėl šios ribojančios nuostatos jiems nemokamas visas priklausantis atlyginimas? Kaip mes su jais ir kada atsiskaitysim?

A.VAKARINAS. Dėkui už klausimą. Dėl tų pastabų, kurias jūs minėjote anksčiau, aš turiu įvertinimą, šias pastabas parengė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas mūsų… (Balsas salėje) Jūsų? Vadinasi, jūs labai geras juristas. Mes turime įvertinimą. Be abejo, jūs nespėjote, aš tikrai atsiprašau, labai operatyviai buvo mums pranešta, kad tą įstatymo projektą turėsime pristatyti. Mes parengėme pastabas ir įvertinimą tik prieš pat plenarinį posėdį. Aš tikrai galėsiu pridėti ir, matyt, svarstymo metu galėsime padiskutuoti apie visus dalykus, kuriuos jūs dabar iškėlėte.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Šiaip, tai kai kurios pataisos kelia abejonių. Nežinau, šiaip darbo užmokestis tarp kitų komponentų turėjo vieną elementą, kad yra priedai. Galų gale už visokias nenormuotas valandėles, minutėles taip pat yra suteikiamos papildomos atostogos. Dabar kas tiktai nesugalvoja, kuo toliau, tuo labiau nori, kad būtų atlyginta kiekviena minutė, ir valstybei, Lietuvai, niekas nebenori pasitarnauti arba tarnauti. Nors dėl bazinio dydžio ir visų priedų, ir didėjančio darbo užmokesčio nuolat yra sprendžiama kasmet Seime tvirtinant bazinį dydį. Nežinau kodėl, šiuo atveju gal jūs paaiškinsite, taip yra daroma, bet jeigu mes imsime analogiją, tai yra daugiau valstybės pareigūnų, kurie taip pat dirba viršvalandžius. Pavyzdžiui, mums, Seimo nariams, net nekilo mintis, kad mes, dirbdami nuo 8 val. iki 20 val., o jeigu reikia, ir šiaip šeštadieniais, sekmadieniais, turime prašyti kokių viršvalandžių ar kokių atlyginimų. Yra nustatytas tam tikras dydis. Aš einu atlikti tų pareigų ir žinau, kad tiek gausiu. Kodėl dabar turi būti šiuo atveju valstybės tarnautojams, kai yra visos garantijos numatytos, dar ir viršvalandinės kokios minutės? Suprantu, kai yra budėjimai, taip, bet nesuprantu, kodėl dabar dėl kiekvienos minutės jūs teikiate tokias įstatymo pataisas.

A.VAKARINAS. Dėkui už klausimą. Aš mąstau lygiai taip pat, kaip jūs, bet yra toks Konstitucinis Teismas, kuris pateikė savo išaiškinimą, kad mes elgiamės prieštaraudami Konstitucijai… Būtent apeliuodami į Konstitucinio Teismo išaiškinimus mes buvome priversti taisyti įstatymo projektus. Bet tai daugiau susiję su statutiniais pareigūnais.

 

 

Seimo posėdis Nr.440 (2008-06-30, rytinis neeilinis)

Negautos teisėjų atlyginimo dalies grąžinimo įstatymo projektas Nr.XP-3194 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, man truputį keistas balsavimo rezultatas. Juk šio balsavimo problemą mes tik atidėjome, bet jos neišsprendėme. Vyriausybės pasiūlytas kelias buvo protingas. Juk šiuo atveju mes nesprendžiame vien teisėjų atlyginimo problemos. Aš primenu, kad tokiais pačiais balsavimais ir piketais už Seimo durų buvo sprendžiamas pensijų grąžinimas, valstybės tarnautojams neišmokėtos dalies, tai kuo yra šiuo atveju blogesni teisėjai? Daugelis kolegų, kurie čia kalbėjo, ir sukūrė tą precedentą. Ko jūs piktinatės?

Mačiau labai daug susilaikiusių Seimo narių salėje. Aš norėčiau paaiškinti, čia nėra jokio išskirtinumo, yra tiesiog teisybės atkūrimas, ką Seimas yra padaręs pensininkų atžvilgiu, valstybės tarnautojų, statutinių tarnautojų atžvilgiu, čia taip pat. Problema nedingo, jinai egzistuoja. Teismai su valstybe toliau vyksta. Seimas net nenorėjo pradėti nagrinėti šios problemos. Teikėjai nesakė, kad šiandien reikia išspręsti, bet bent jau pradėkime nagrinėti, nes jinai egzistuoja. Rudeniop ji grįš didesniu bumerangu, reikia pradėti planuoti kitų metų biudžetą.

Aš nežinau, jeigu kolegos sutiktų pritarti pateikimui, aš frakcijos vardu siūlyčiau perbalsuoti.

 

 

Seimo posėdis Nr.441 (2008-06-30, vakarinis neeilinis)

Seimo nutarimo „Dėl Tautos namų (Nacionalinio kultūros centro)“ projektas Nr.XP-3200 (pateikimas)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dar 1999 m., kai teko garbė būti Vilniaus miesto vyriausiojo architekto pavaduotoju, mes šį klausimą svarstėm. Buvo ta pati grupė, tas pats architektas Algimantas Nasvytis, Justinas Marcinkevičius, visi kiti garbingi žmonės. Kitais metais bus jau 10 metų, bet mes vėl Seime keliam šį klausimą, absoliučiai, taip sakant, nesuteikdami jam realaus pagrindo, nes tas, kuris nori, ieško būdų, kuris nenori, ieško priežasties. Aš nenoriu pasakyti, kad mes ieškom priežasčių, kaip kalbėti ir nieko nedaryti, bet ar jums neatrodo, kad pati idėja yra be galo gera, reikalinga, ir tai nediskutuotinas dalykas, bet kaip padaryti, kad visa ši idėja įgautų tokį realų kūną? Aš labai abejoju, ar Seimo nutarimas padės tam kūnui atsirasti. Man atrodo, kad premjeras, Vyriausybė arba, sakysim, šio dalyko paskelbimas kokiu nors nacionaliniu objektu tikrai padėtų, bet jau reikia konkrečiai sudaryti sąmatą, ieškoti pinigų ir pradėti projektavimo darbus. 1999 metais dar nebuvo privatizuota ir objektas, t. y. Profsąjungų rūmai, nebuvo privačiose rankose. Šiandien mes turim jau visai kitokią padėtį. Reikėtų galbūt spręsti taip, kaip ponas Artūras Zuokas sprendžia kurdamas „Ermitažą“, – tiesiog investuoti savo lėšas, tiesiog ką nors konkrečiai padaryti, kad tas įvyktų. Ar jums neatrodo (mano klausimas), kad mes dar kartą padarysim kažkokį tokį, o visa tai subliūkš? Dar po 10 metų, dar po 15 metų mes jį svarstysim, svarstysim, svarstysim. Labai ačiū.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū už jūsų mintis. Jos iš tikrųjų yra gana liūdnos. Gal jos ir realios, aš nedrįstu labai prieštarauti, bet, atvirai sakant, aš nematau kito būdo. Jeigu mes pasamprotausim ir pakalbėsim, tai per tą dešimtmetį, kurį jūs minit, kaip tik nueita į tą blogąją, neigiamą pusę. Todėl, mano supratimu, reikėtų valstybinio, Vyriausybės lygmens, sprendimo ir apsisprendimo, ar darom ar nedarom. Teisingai, dabar ir privatizuota buvo, ir sudegė, ir vėl privatizuota, ir dar reprivatizuota – tie dalykai taip pat, mano supratimu, skubina. Jeigu Vyriausybė nuspręs, kad tas Taurakalnis netinkamas šitam dalykui arba pati idėja atgyvenusi, tai mes žinosim, kad nebeturim, kad priimtas sprendimas. Jeigu mes Seime pradėsim čia dabar visai be pasiruošimo, nes, mano supratimu, tam reikia ir istorijos ekspertų, ir architektūros ekspertų, ir finansininkų, ekonomistų ekspertų išvadų, patarimų, kad galėtų būti priimtas toks sprendimas… Todėl, mano supratimu, tokio nutarimo prasmė būtų ta, kad tai konkrečiai priimtų ne visuomeninės organizacijos, ne savivaldybės lygmens, nes savivaldybė, kad ir sostinės, nepajėgi išspręsti tokio masto dalykų. Ji gali demonstruoti tokią ar kitokią savo poziciją. Aš matau tokią prasmę, kad būtų postūmis kokiam nors konkrečiam sprendimui.

 

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 20 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3224 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

A.LYDEKA (LCSF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš dalies jau paklausė kolega, pirmininkas A.Matulas. Pratęsdamas tą pačią idėją, nes ketvirtadienį jau bus šio įstatymo pataisų priėmimas, t. y. nukeliant terminą daugiau negu metams į priekį, kad pareigūnai suspėtų pasiruošti tai licencijavimo tvarkai… O tai, ką jūs minėjote, kad yra netvarkos ir kad reikia kažką keisti, daryti, atidėti, visi su tuo sutinkam. Tad klausimas toks – ar nemanot, kad būtų teisinga dabar jums šio įstatymo nebeteikti, atsiimti, kad būtų ketvirtadienį priimtas licencijavimo termino atidėjimas, o jeigu ir tuomet stringa procesai, jūsų vadovaujamos ministerijos valdininkai vis dėlto neparengia licencijavimo tvarkos, tuomet galbūt jau ir koreguoti pačią licencijavimo tvarką ar visiškai atsisakyti tų licencijų, ar palikti esamą padėtį, kuri iš esmės šiandien netenkina nieko (ta šiandien esanti situacija), kai licencijavimo sistema neveikia.

S.LAPĖNAS (LSCF). Gerbiamieji kolegos, į mane konkrečiai rinkimų apygardoje kreipėsi žmonės, kurie užsiima panašia veikla. Jų pasakymas yra labai trumpas: jeigu mes pritariame tam įstatymui, kad jį reikia atidėti, tai ir po to atidėjimo kaimiškosiose apygardose neliks įmonių, teikiančių tas paslaugas. Jeigu mes siekiame, kad iš kiekvienos seniūnijos miręs žmogus būtų vežamas į Kauną ir tvarkoma per Kauno įmones, tada viskas gerai. Mes einame labai teisingu keliu. Aš manau, kad aplinkos ministras pateikė labai racionalų, protingą variantą, kaip galima išspręsti. Deja, mes kažkodėl linkę į tai numoti ranka.

 

Policijos veiklos įstatymo antrojo skirsnio pavadinimo, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3205. Vidaus tarnybos statuto 2, 10, 15, 34, 37, 51, 53 ir 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-3206 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

R.ČIUPAILA. Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, 2006 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu patvirtino Lietuvos policijos sistemos plėtros programą, už ką mes, aišku, esame labai dėkingi Seimui. Šio viso proceso uždaviniai buvo patikslinti Vyriausybės nutarimu, pereitų metų birželį priimtas priemonių planas. Įgyvendindama šį planą Vyriausybė teikia dviejų įstatymų tam tikrų straipsnių pataisų projektus.

Taigi norėtume šiuo projektu patikslinti Policijos veiklos įstatymo nuostatas, susijusias su policijos įstaigų valdymu, siekdami sumažinti juridinių asmenų skaičių, taip pat nustatyti optimalią policijos organizacinę struktūrą. Pagrindinis iškylantis uždavinys yra policijos veiklos tęstinumas. Todėl žemesnės pakopos dabartiniai policijos komisariatai toliau būtų vadinami tiesiog policijos komisariatais, jie ir būtų teritorinių policijos įstaigų vyriausiųjų policijos komisariatų struktūriniai padaliniai ir vykdytų jiems pavestas funkcijas savivaldybių teritorijose, o policijos nuovados veiktų vienos ar kelių seniūnijų teritorijose. Tai yra būtų lygiai ta pati sistema kaip dabar, tik tiek, kad žemesniosios pakopos komisariatai netektų juridinio asmens statuso. Taip pat būtų patikslintos ir centrinės įstaigos funkcijos. Perkeliant į Policijos departamentą tam tikras įstaigas, tarkime, nuo spalio 1 d. atsirastų kelių policija, jinai būtų decentralizuota apskrityse, nes Eismo priežiūros tarnyba kaip netikslinga būtų sumažinta ir likusi dalis būtų perkelta į centrinę policijos įstaigą. Taip pat dėl to reikėtų patikslinti policijos teritorinių įstaigų ir jų padalinių steigimo nuostatas bei nuostatas dėl kompetencijų ir vykdomų funkcijų perskirstymo.

Atsižvelgiant į tai, kad, Seimui priėmus nutarimu Policijos sistemos plėtros programą, joje yra numatyta būtinoji vadovaujančių pareigūnų rotacija, kartu yra teikiamos ir Vidaus tarnybos statuto tam tikrų straipsnių pataisos. Manome, kad, pradėjus taikyti vyriausiųjų policijos pareigūnų rotaciją, policijos veikla taptų skaidresnė ir būtų labiau atsižvelgiama į visuomenės poreikius.

Seimo Teisės departamentas pirmajam įstatymui yra pateikęs keletą pataisų. Į didžiąją dalį šių pataisų, manau, būtų galima atsižvelgti svarstymo Seime metu, jeigu būtų pritarta po pateikimo. Tai yra daugiau ar mažiau techniniai dalykai, juos tikrai būtų nesunku pataisyti.

Kadangi prašytume Seimo abu šiuos įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka (to prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybė), tai tada kartu įsigaliotų ta statuto norma, kuri leidžia tam tikrus teisės aktus pateikti šiek tiek vėliau, o ne taip, kaip bendruoju atveju, t. y. kartu kaip lydimuosius, turimos omenyje Administracinių teisės pažeidimų kodekso būtinosios pataisos.

Įstatymų projektuose taip pat numatyta, kad Vyriausybė, vidaus reikalų ministras, atitinkamai policijos generalinis komisaras savo teisės aktais po to turėtų priimti įvairias tvarkas ir taisykles, kurios jau įgyvendintų tokius įstatymus.

Labai ačiū. Prašytume pritarti įstatymų projektams ir taikyti jiems skubos tvarką. Dėkui.

PIRMININKAS. Pirmasis klausia V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šio įstatymo projekto įgyvendinimui reikia 1,8 mln., kurie skiriami iš esmės pertvarkai, šiam procesui įgyvendinti. Sakykite, kiek sutaupome?

Mano požiūriu, struktūros yra pertvarkomos ir stambinami… tiksliau, vyriausieji komisariatai, kiek aš žinau, bus apskričių centruose ir bus valdomi. Valdymas turėtų kainuoti daug pigiau. Kiek mes sutaupome – kiek žmonių ir kiek reikės resursų?

R.ČIUPAILA. Tiek finansiniai, tiek žmogiškieji ištekliai yra nustatomi pagal vidaus reikalų ministro tvirtinamą tam tikrą metodiką. Jinai šiuo metu yra veikianti, tačiau, matyt, bus peržiūrima. Šiandien yra suskaičiuota, kad, sumažinus pareigūnų, atliekančių personalo valdymo, finansinių klausimų bei ūkinės veiklos, administracinės veiklos ūkines funkcijas, šia sąskaita, nemažinant nė vieno pareigūno, pačiuose komisariatuose turėtų padidėti viešosios policijos pareigūnų skaičius.

Kita vertus, tikslinant tą metodiką pasirodė, kad yra tokių dabartinių žemesnės pakopos policijos komisariatų, kuriuose darbuotojų skaičius turėtų net padidėti. Sutaupymo ta prasme, kurią jūs turite omeny, matyt, laukti nereikėtų, nes atvirkščiai – etatai yra perskirstomi viešosios policijos pareigūnams, tačiau bendrąja prasme valdymo išlaidos yra sutaupomos.

PIRMININKAS. Klausia V.Čepas.

V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, du klausimai. Teritorinės policijos įstaigos turi gausybę funkcijų ir viena iš tų funkcijų – vykdo eismo automobilių keliais priežiūrą, patruliuoja viešose vietose ir taip toliau. Žmonės iš esmės nepatenkinti šia eismo kontrole, ir aš su jumis daug susirašinėjau dėl atskiros eismo policijos steigimo, bet tas klausimas ir liko toks… Kaip suprantu, liks taip, kaip ir buvo, nors to universalaus policininko funkcijos, vykdant eismo saugumo kontrolės pareigas, yra labai ribotos. Ar jums neatrodo, kad čia reikėtų kaip nors paryškinti šią vietą?

Antrasis klausimas. Dėl policijos įstaigų organizacinių struktūrų, kurių ten yra daug. Jas sudaro štabas, valdyba, policijos komisariatas, o žemiausia struktūra yra nuovada. Pavyzdžiui, Priekulėje gyvena 3000 gyventojų, o seniūnijoje 15 000.

PIRMININKAS. Minutė!

V.ČEPAS. Tiktai vienas policininkas aptarnauja. Ar nereikėtų labai aiškiai apibrėžti, kiek reikia gyventojų, kad būtų galima įsteigti nuovadą? Ačiū.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Dėl pirmojo klausimo. Iš tikrųjų visa tai, ką jūs sakote, bus padaryta generalinio komisaro įsakymu, tvarkant jau konkrečią policijos įstaigų struktūrą. Jūs turbūt turite omenyje kelių policijos išskirtinumą. Kaip minėjau, nuo spalio 1 d. yra atkuriamas kelių policijos pavadinimas. Eismo priežiūros tarnyba yra ir veikia. Tačiau šia pertvarka taip pat yra ne tik centralizuojami vietiniai dariniai, bet ir decentralizuojama centrinė policijos įstaiga, kitaip sakant, viešosios policijos funkcija labiau persikelia į apskričių centrus, tarp jų ir viešosios policijos sudėtinė dalis – kelių policija.

Dabar dėl universalaus policininko. Iš principo yra policininko teisė ir policininko pareiga. Universalus policininkas turės pareigą rūpintis visais klausimais, kurie priklauso pagal kompetenciją, ir teisę rūpintis kelių policijos reikalais, o išskirta atskiroji grandis – kelių policija turės pareigą rūpintis eismo priežiūra ir teisę būti tokiu policininku, kurį mes linkę vadinti universaliu. Tiktai tiek, kad bus perskirstytas darbo krūvis, užduotys ir patruliavimo maršrutai.

PIRMININKAS. Klausia V.Čigriejienė. (Balsai salėje)

R.ČIUPAILA. Atsiprašau, pirmininke, dėl nuovados.

PIRMININKAS. Atsiprašau, buvo antras klausimas, nors gal trumpai užduodam vieną klausimą. Gerai, dėl nuovados.

R.ČIUPAILA. Jeigu jūs atsiverstumėte Policijos veiklos įstatymo projekto 2 straipsnį, ten, kur taisomas 11 straipsnis, yra tokia 9 eilutė, kuri sako, kad policijos nuovada gali turėti dar ir savo grupes. Taigi nuovada nėra mažiausia institucija. Tos grupės turėtų būti reikiamo skaičiaus pagal Viešojo administravimo įstatymą, kuriame numatyta, kad būtų ne mažiau kaip 3, tai automatiškai ir pati nuovada negali būti mažesnė kaip iš trijų… Taigi, esant didesnei nuovadai, atsirastų tokios grupės. Po šios pertvarkos nebeliks tokių nuovadų, kur liktų vienas ar du pareigūnai. Jos bus sustambintos tiek, kiek reikia pagal metodiką.

PIRMININKAS. V.Čigriejienė. Prašau.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis ministre, aš taip supratau, kad dalis policininkų taps nestatutiniais tarnautojais ir jiems teks nusivilkti uniformą. Tai gal jūs galite pasakyti, kiek tokių bus, nes nedideliuose rajonuose sumažėja tiktai vienu etatu. Tai kokia čia reforma?

R.ČIUPAILA. Ne visai taip.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Ne visai taip?

R.ČIUPAILA. Tie statutiniai pareigūnai, kurie šiandien eina pareigas kaip statutiniai finansiniuose padaliniuose, ūkio padaliniuos ir personalo valdymo padaliniuose… Turbūt savaime suprantama, kad tai nėra jokia policijos funkcija. Todėl siekiant išgryninti, kas būtų policijos funkcija, šiems asmenims galbūt ir tektų, bet pirmiausia jiems bus pasiūlytas darbas eiti policininko pareigas, jeigu jie su tuo sutiktų. Tai paliestų labai nedidelę auditorijos dalį, bet tam tikra prasme tai yra neišvengiama, jeigu mes tikrai siekiame, kai policija būtų policija.

PIRMININKAS. Klausia R.Palaitis.

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis ministre, sakykite, kiek maždaug laiko, kaip jūs planuojate, užtruks ši reforma, nes pirminiai darbai jau lyg ir prasidėjo, o kiek tai truks? Matyt, kita Vyriausybė ją pabaigs?

R.ČIUPAILA. Na, visų pirma mes labai tikimės, kad šiandien Seimas po pateikimo pritars šiems projektams, ir to prašome kaip Vyriausybė. Antra, mes tikimės, kad pritarus galbūt bus pritaikyta skubos tvarka ir ar šioje pavasario sesijoje, ar kurioje iš pratęstųjų, kurios bus, įstatymas bus priimtas, ir tada spalio 1 dieną įstatymas pradeda automatiškai veikti. Kaip jūs sakėte, reforma jau yra įvykusi ir de jure. Automatiškai visi padaliniai nuo spalio 1 d. pradės vadintis pagal naują tvarką. Lygiai taip pat nuo spalio 1 d. bus sutvarkyti teisiniai santykiai. Taigi pagal teisės aktą reforma realiai prasidės nuo spalio 1 d., kaip sakiau, jeigu Seimas šiandien patvirtintų po pateikimo.

O kiek užtruks, kaip čia pasakyti, įsivažiavimas į vėžes, tai mes turime Estijos patirtį. Estai įvykdė panašią reformą, stengdamiesi neatsilikti nuo suomių. Jiems ta maža sumaištis truko pusantrų metų po reformos, o tai jau yra po juridinių aktų.

PIRMININKAS. Klausia J.Jagminas.

J.JAGMINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų klausimas labai svarbus. Vidaus reikalų ministerija ir generalinis policijos komisariatas kruopščiai parengė šį įstatymo projektą. Mūsų komitete, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kartu su merais, Savivaldybių asociacija, apskričių viršininkais jis buvo aptartas, išdiskutuotas, buvo įvairių klausimų ir ministerijos vadovams, ir generaliniam komisarui, į juos tada buvo atsakyta. Mano klausimas būtų panašus į R.Palaičio. Tada generalinis komisaras minėjo, kad pati reforma galėtų baigtis kitų metų kovo–balandžio mėnesį, įsivažiuotų. Ar jūs manote, kad tiek laiko užteks, kad priėmus įstatymą nuo spalio 1 d., kaip ir minėjote, pradės jau veikti naujas, ar užteks tiek laiko, ar reikės daugiau? Dėkoju už atsakymą.

R.ČIUPAILA. Matot, laikas, pasakytas generalinio komisaro, yra, matyt, metaforiškas apibūdinimas, kiek čia galėtų trukti. Teisine prasme tokie dalykai, kaip sakiau, spalio 1 d., ir viskas juda… Kas man, kaip atsakingam šiandien asmeniui, suteikia šiek tiek ramumo, tai apie šią reformą yra kalbama labai seniai. Dar 2005 m. šis Seimas pradėjo apie tai kalbėti. Buvo šio Seimo priimtas nutarimas 2006 m. pabaigoje, antrą kartą perrašius reformą, ir nuo to laiko žingsnis po žingsnį, diena dienon apie tai kalbama. Atėjęs į šią pareigas, jaučiau pareigą ir tebejaučiu vykti į kiekvieną apskrities centrą, ten pasikviesti savivaldybių merus ir komisarus, vadovus visų komisariatų, praktiškai šitą darbą aš jau baigiu nuveikti ir, žmogiškai sakant, visi palaiko, pasipriešinimo nėra, klausimų kelia labai daug. Į visus juos mes ne tik bandome atsakyti, o dar juos užsirašom ir grįžę namo pasižiūrim, ką iš tikrųjų (gyvenimas juk toks) ten reikia sudėlioti praktiniais veiksmais, bet mūsų tikslas yra tas, kad policija taptų skaidresnė ir labiau policija. Nes šiandien jinai…

PIRMININKAS. Klausia A.Sadeckas.

A.SADECKAS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi jūs teikiate du įstatymus, tai jums leidus, pateiksiu du klausimus iš abiejų įstatymų. Pirmas klausimas susijęs su teritorinėmis policijos įstaigomis. Na, jis nėra vienareikšmis, kai rajonuose, atskirame Lietuvos teritoriniame vienete, yra naikinamas savarankiškas policijos padalinys. Toks klausimas – ar nebuvo galima išspręsti visa tai savivaldybei palikus šitą instituciją, labai svarbią instituciją? Mane stebina kalbos, kad merai su tuo sutinka. Aš, atvirkščiai, girdėjau, kad merai nesutinka su tuo. Ar nebuvo galima išspręsti per funkcijų perskirstymą, tiesiog funkcijas įsakymo tvarka, tas, kurias jūs minėjote, atiduoti apskritims, ir būtų tuo pasibaigęs visas klausimas. Tai yra funkcijas perskirsčius nereikėtų daryti to organizacinio perskirstymo.

Antras klausimas. Ar iki galo apmąstytas rotacijos principas? Rotacijos principas labai tinka kariuomenei, nes ten reikia žinoti karo teatrą. Čia policijos komisaras turi puikiai pažinti žmones, jis puikiai turi pažinti gyventojus, jis turi praeidamas gatvėje pasisveikinti su senute, pasikalbėti su nepilnamečiu, kaip jis gyvena, ir mes, bijodami jo (…), patraukiam jį kitur. Ar viskas čia apmąstyta iki galo yra, ar užteks jo šeimai aprūpinti perkėlus kitur, išsamaus atsakymo į šį klausimą nesu gavęs. Ačiū.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Iš tiesų čia yra keli klausimai, jeigu galima, nuosekliai. Na, jūs sakėte, savivaldybės turėtų. Šiaip savivaldybės policijos ir šiandien neturi, ir ta vienintelė sąsaja yra derinimas su politiku, meru, o po to, natūralu, ir veikimas, dalijantis informacija, kviečiant į renginius ir panašiai. Taip, derinimas išlieka. Išlieka galimybė savivaldybės vadovams, taip pat ir tarybai kviestis tą patį policijos padalinio viršininką, tai nesikeičia. Dėl to, kad teritoriniuose vienetuose, kurie yra savivaldybės, nebelieka juridinio asmens. Tai šiandien yra apygardos, teismų ir prokuratūros veikimo zonos ir jūs puikiai žinote, kad penkios. Ir kai kas nors dar tik galvojo tą reformą daryti, iš anksto, pačiame pirmame žingsnyje, manė, kad taip pat turi būti penkios, ir „prisirišta“ prie teismų ir prokuratūrų žemėlapio. Tai dar teko padėti pastangų, kad liktų apskrityse vien todėl, kad taip ir žmonėms patogiau, ir valdymo mastas užtikrinamas. Tai dėl šio dalyko, kaip čia pažiūrėsim. Tam tikra prasme apmąstyta yra gana rimtai, nes jeigu per didelis arba per mažas, atsiranda pajėgų valdymo klausimas ir atsiranda finansinių resursų valdymo klausimas. Šiandien iš tikrųjų turime problemų su mažučiais komisariatais, kurie turi, sakykim, dvidešimt darbuotojų, o tokių yra, ir tarp jų dar turi būti finansininkų… Ta prasme, kad funkcijų niekas nekeičia. Funkcijos tokios pačios – ar didelė savivaldybė, ar maža. Tai optimizuojant šį procesą ir valdymą ir buvo pasirinktas toks tarpinis kelias, ne kaip teismo ir prokuratūros, o ryžtis prie apskričių žemėlapių ir struktūrų…

Na, ir dėl rotacijos. Šiaip iš esmės reikia atsakyti sau į klausimą, ko mes norime. Ar mes norime, kad visuomenė pasitikėtų matydama skaidrumą? Labai neretai, tenka su tuo sutikti, vietiniai policijos vadovai, deja, susibendrauja su tam tikrais verslininkų ar politikų sluoksniais nedidelėse savivaldybėse ir ko ten nebūna. Tai iš čia ir atsirado Seimo patvirtinta nutarimu Policijos sistemos plėtros programa, kurioje yra aiškiai įrašyta, kad turi būti įvesta policijos vadovaujančių pareigūnų rotacija. Taip yra Seimo patvirtintoje programoje. Deja, mes turime tuo vadovautis ir manome, kad teisingai.

Dabar dėl šeimų aprūpinimo. Man atrodo, kad tą konkrečią tvarką, kai ją nustatys generalinis komisaras (mes išanalizavome šį klausimą), pirminiame etape rotaciją reikėtų daryti apskrities masteliu, kad pareigūnams nebūtų labai toli ir sunkus persikėlimas, pagaliau tarnauti toje pačioje apskrityje, bet kitame savivaldybės centre nebūtų taip sudėtinga… Nereikėtų iš Skuodo į Vilnių arba atvirkščiai judėti. Man atrodo, kad generalinis komisaras yra linkęs atsižvelgti į šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Paskutinis klausiantysis L.Sabutis.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, siūlomos pataisos, kiek mes pastebėjome, tik tam tikra prasme spręstų policijos, kaip žinybos, reikalus. Jūs savo siūlymuose rašote, ypač 14 straipsnyje, kad savivaldybės teritorijoje gali būti steigiami policijos komisariatai, juos steigia, nuostatus tvirtina Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, bet toliau sakote, kad tokio viršininko skyrimas turi būti suderintas su savivaldybės meru. Jis taip pat turi atsiskaityti generaliniam komisarui, savivaldybės merui ir pridedate dar – bendruomenei. Šiaip savivaldybėje didžiausias viršininkas, jeigu taip galima pasakyti, yra savivaldybės taryba. Ji yra išrinkta bendruomenės ir yra institutas, kuris gali priimti sprendimus. Meras yra eilinis tarybos narys, tik išrinktas pirmininkauti. Jeigu jūs tik keičiate Policijos veiklos įstatymą, o nekeičiat Vietos savivaldos, ypač Viešojo administravimo įstatymo, man atrodo, nevisiškai tinkamai parengti projektai teikiami Seimui svarstyti. Ką jūs dėl to galėtumėte paaiškinti?

R.ČIUPAILA. Dėkui. Iš tikrųjų aukštoji valdžia savivaldybėje visų pirma yra taryba. Tačiau šiandien mes turime galiojančią tvarką, veikiantį Policijos veiklos įstatymą, kuriame sakoma, kad žemesnės pakopos policijos komisariato vadovas yra skiriamas suderinus su savivaldybės meru. Šiandien yra tokia tvarka. Kadangi manome, kad drastiškai esamos padėties keisti nereikėtų, o reikėtų siekti policijos pajėgų valdymo, todėl ir naujame teisės akte mes paliekame tą derinimą tokį, koks jis yra dabar. Aš nemanyčiau, kad tai nedera su Vietos savivaldos įstatymu, nes jame santykiai su policijos pareigūnais niekaip nėra apibrėžiami. Nėra. Kadangi nėra, tai tam tikra prasme pagal nutylėjimą veiktų šis įstatymas, jis toks pat, koks buvo, tik truputį žodžiai pasikeitė. Dėl Viešojo administravimo įstatymo. Jeigu jūs pasižiūrėjote, kaip yra sudaroma struktūra, tai čia žodis žodin, žingsnis į žingsnį atkartotas sumanymas, kuris šiandien yra Viešojo administravimo įstatyme. Jeigu jūs pamenate, mes keletą kartų teikėm pataisas, nepavyko, kad Seimas jas priimtų. Tai mes esame priversti naujoje tvarkoje, kai teikiame naują aktą, atsižvelgti į tai.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Norinčių klausti daugiau nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Faktiškai nenorėjau kalbėti už, bet atsirado kalbančių prieš, todėl šiek tiek pakalbėsiu. Manau, kad Vidaus reikalų ministerija, konkrečiai ministras R.Čiupaila, labai teisingai daro, nes Seime yra patvirtinta Policijos veiklos strategija. Man atrodo, kuo greičiau ir kuo paprasčiau mes tai padarysime, tuo bus didesnė nauda. Juoba kad konkrečiai savivaldybėms iš to taip pat yra didelė nauda. Pagaliau galbūt atsiras galimybė policiją daugiau priartinti prie savivaldybės veiklos. Siūlau pritarti po pateikimo šitam įstatymo projektui. Ačiū.

 

 

 

 

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A. ČAPLIKAS pirmininkavo Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiams:

 

 

2008 m. birželio 3 d. rytinis

2008 m. birželio 3 d. vakarinis

2008 m. birželio 5 d. rytinis

2008 m. birželio 5 d. vakarinis

2008 m. birželio 12 d. rytinis

2008 m. birželio 17 d. vakarinis

2008 m. birželio 19 d. rytinis

2008 m. birželio 19 d. vakarinis

2008 m. birželio 30 d. vakarinis

 

 

 

Individualūs Seimo narių susitikimai su gyventojais

 

Seimo nario S.Lapėno ataskaita

 

2008 06 06

Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo Skaudvilės festivalyje “Alio talentai iš provincijos”

 

2008 06 16

Seimo narys priėmė gyventojus asmeniniais klausimais Jurbarko rajono savivaldybėje.

 

 

2008 06 20

Seimo narys Saulius Lapėnas dalyvavo bendruomenės namų atidarymo šventėje Lomiuose, Mažonų seniūnijoje.

 

2008 06 29

Seimo narys dalyvavo seniūnijų sporto šventėje Jurbarke.

Saulius Lapėnas dalyvavo VIII – ajame tautinių šokių festivalyje “Veliuonos kadrilis”.

 

 

 

Veiklos apžvalgą parengė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos sekretoriatas