Lietuvos ir senųjų Europos Sąjungos valstybių patirtis
...
- 5 litai.
- Ne, 10 ir dar parvežat namo.
- Gerai 7.
- Sutarta, bet pinigai iš karto.
-Gerai, bet tada atsivedi dar vieną draugą.
Ši keistokos diskusijos ištrauka, prieš kelerius metus pasirodė žiniasklaidoje. Nemistifikuojant šio pokalbio, pasakysiu, kad pašnekovai taip buitiškai kalbėjosi ne apie ką kitą, o apie rinkėjų balsų pirkimą, balsuojant paštu. Baisu? Taip. Nedemokratiška ir antiįstatymiška? Taip. Tačiau tokios istorijos, praktiškai pasikartoja per kiekvienus rinkimus. Iš pradžių lyg ir žadama su tuo kovoti, tačiau kaip įprastai užsidegimas išgaruoja greičiau nei atsiranda konkrečių kovos veiksmų planas.
Po kiek opiumas liaudžiai?
Vadinamojo išankstinio balsavimo šalininkai, lyg ir yra linkę pripažinti, jog ši sistema turi pastebimų trūkumų, tačiau dažniausiai priremti prie sienos išsitraukia nepaneigiamą argumentą balsavimas paštu didina, tolydžio vis menkėjantį piliečių susidomėjimą rinkimais. Vardan šio kilnaus, pilietinio tikslo, neva galima nepastebėti ir akis badančių trūkumų, kurie konkrečiais atvejais, rinkimus paverčia tikru farsu.
Pavyzdžiui, per praėjusius Seimo rinkimus, Vilniaus rajone, beveik visas kaimas, apie 200 žmonių, balsavo tik paštu. Klausimas ką rinkimų dieną veikė visas kaimas yra anaiptol neretorinis. Deja, panašių keistoko bendrapiliečių elgesio pavyzdžių, galima rasti beveik kiekviename šalies rajone. Ir dažniausiai kalti ne tik patys demokratijos pardavėjai, ir jos pirkėjai, kiek pati balsavimo paštu sistema, leidžianti piktavaliams sumaniai pasinaudoti faktiškai neužlopomomis išankstinio balsavimo įstatymo spragomis. Ir kaip byloja sovietinė klasika, dėl tokio bendrapiliečių elgesio neturėtume sau plakti ausimis per veidą. Nesubrendusi, nepilietiška visuomenė kalta tik iš dalies. Kaip rodo senųjų demokratijų pavyzdžiai, balsavimu paštu piktnaudžiaujama ir Vakaruose.
Pavyzdžiui, 2004 m. Angliją sukrėtė milžiniškas skandalas, kuomet atsirado pakankamai liudijimų, jog Birmingeme, per vietos rinkimus buvo masiškai sukčiaujama, pasinaudojant balsavimo paštu galimybe. Dėl to 2005 m. gegužės mėn. teismas panaikino balsavimo rezultatus dviejose Birmingemo rinkimų apylinkėse, o teisėjas viešai pavadino balsavimo paštu sistemą palankia klastotėms. Dar daugiau, dėl šio incidento, save šiuolaikinės demokratijos tėvais laikantys britai, patyrę neregėtą antausį pirmą kartą šios šalies istorijoje, jos elgesį oficialiai nagrinėja Europos Tarybos tyrėjų grupė, kuri įprastai rūpinasi tik besikuriančiųjų demokratijų problemomis.
Ką, apie balsavimą paštu mano senoji Europa?
Tad ką gi apie išankstinę rinkimų tvarka mano vadinamosios senosios Europos Sąjungos valstybės. Pagal Seimo informacijos analizės skyriaus atliktą tyrimą aiškėja, kad iš 15 vadinamųjų senųjų ES valstybių narių 6 (Austrijoje, Belgijoje, Graikijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje) teisės aktai apskritai nenumato išankstinio balsavimo, taigi ir balsavimo paštu, galimybės balsuojant šalies teritorijoje. Tačiau kai kuriose iš šių valstybių paštu balsuoti gali užsienyje esantys piliečiai.
Kitose 9 valstybėse narėse (Airijoje, Danijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge, Portugalijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje) balsuoti iš anksto yra leidžiama, paprastai tam yra pasitelkiamos ir pašto paslaugos.
Tačiau, kalbant apie balsavimą paštu, reikėtų išskirti 2 gana skirtingus modelius. Antai Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje rinkėjai balsuoja specialiai nustatytose išankstinio balsavimo vietose (jos dažnai būna įrengiamos ir pašto skyriuose) arba namie, kai vokai su biuleteniais ir visais reikalingais duomenimis įteikiami rinkimų komisijos priėmėjams, kurie juos paštu ar kitomis priemonėmis nugabena į rinkimų komisijas.
Tuo tarpu Airijoje, D. Britanijoje, Liuksemburge ir Vokietijoje rinkėjai, paštu gavę balsavimo biuletenius, balsuoja namie ir vokus su biuleteniais įprastine tvarka patys išsiunčia paštu (taip balsuoja ir užsienyje esantys Švedijos piliečiai). Portugalijoje iš anksto balsuojama mobiliuose balsavimo punktuose.
Jei 5 valstybėse narėse (Danijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje ir Švedijoje) balsuoti iš anksto gali bet kuris rinkėjas, tai kitose 4, rinkėjai tą padaryti gali tik tam tikromis aplinkybėmis: Airijoje asmenys, besigydantys ligoninėse, neįgalieji, asmenys, gyvenantys atokiose vietovėse (taip pat salose), bei dirbantys asmenys, kurie negali atvykti balsuoti rinkimų dieną (įskaitant studentus); Liuksemburge vyresni kaip 75 metų, Portugalijoje rinkėjai, esantys ligoninėse, laisvės atėmimo vietose, taip pat kariškiai, policininkai, jūreiviai, transporto (aviacijos ir geležinkelio) bei kitų sričių darbuotojai, perkelti iš nuolatinės gyvenamosios vietos, nacionalinių sporto šakų rinktinių nariai ir kt.; Vokietijoje dėl rimtų priežasčių negalintys dalyvauti rinkimuose jų dieną.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad Vakarų valstybėse, balsavimas paštu gerokai skiriasi nuo lietuviškojo. Juk sunkiai įsivaizduotumėte Lietuvoje pavyzdžiui, tokią balsavimo paštu tvarką, kuri egzistuoja Danijoje. O ten rinkėjas atvykęs į paštą ir gavęs biuletenį, jame pažymi partiją ar kandidatą, įdeda biuletenį į voką ir jį užklijuoja. Po to jis užpildo lydraštį, kuriame pasirašo deklaraciją, jog pats balsavo, įdėjo biuletenį į voką ir jį užklijavo. Pasirašoma balsų priėmėjo akivaizdoje, nurodant pasirašymo datą, vietą, balsavusio asmens pavardę, gimimo datą ir adresą. Balsų priėmėjas paliudija, jog balsuota privačiai ir pagal taisykles, nurodo savo pavardę ir pareigas, ir uždeda antspaudą. Po to lydraštis ir vokas su biuleteniu įdedami į kitą voką, rinkėjas jį užklijuoja ir adresuoja tai savivaldybei, kurios rinkėjų sąrašuose jis yra. Vokas atiduodamas balsų priėmėjui, kuris jį kuo greičiau išsiunčia paštu.
Savojo ,trečiojo, kelio beieškant
Atrodytų, kad per keliolika demokratinių rinkimų praktikos, balsavimo paštu privalumus išbandžiusi Lietuva lyg ir turėtų pagrindo mokytis, iš svetimų ir savų klaidų. Deja... Į mano pateiktas įstatymo pataisas, siūlančias panaikinti išankstinį balsavimą paštu, pagrindinis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas sureagavo švelniai tariant keistokai. Užuot, atsižvelgus į karčią patirtį, pabandžius atsisakyti balsavimo paštu sistemos, buvo nuspręsta svarstyti siūlymus ...dar labiau praplečiančius balsavimo paštu institutą: teikiamame projekte siūloma rinkimus papildyti nauju balsavimo būdu - rinkėjų balsavimu namuose.
Panašu, kad žūtbūt politikos arenoje siekiantys išsilaikyti naujai iškeptų ir jau pasvilusių partijų politikai, savo išsigelbėjimą vėl linkę patikėti šalia paštų besibūriuojantiems demokratijos pardavėjams. Ar likusi piliečių dalis bus linkusi su tuo taikstytis, ar ras jėgų su tuo kovoti, pamatysime jau netrukus. Rytojų kuriame šiandien.
Algis Čaplikas, Seimo vicepirmininkas, liberalcentristas.
