Seimo vicepirmininkas, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Algis Čaplikas šiandien oficialiai kreipėsi į Seimo Audito komitetą bei Seimo Antikorupcijos komisiją, prašydamas pradėti tyrimą dėl milijoninių valstybės lėšų išvaistymo, tariamai nuo bankroto gelbėjant bendrovę Alytaus tekstilė.
Dar prieš trejus metus, Seimui priimant ydingą Alytaus tekstilės veiklos gaivinimo įstatymą, sakiau, kad valstybės lengva ranka skiriami pinigai bankrutuojančiai įmonei yra metami į balą, nes jau tada buvo akivaizdu, kad įmonė neturi perspektyvos, o valstybė, kaip taisyklė, būna prasta verslininke. Tačiau nepaisant perspėjimų, per šiuos metus valstybės tiesioginė ar netiesioginė parama įmonei, pasiekė beveik 40 milijonų litų, tačiau pastaroji nė per centimetrą neatsitraukė nuo bankroto slenksčio. Už tokį, atsiprašant, ūkininkavimą, kažkas privalo atsakyti, - įsitikinęs Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas.
Liberalcentristas primena, jog priėmus ir įgyvendinus bendrovės Alytaus tekstilė veiklos gaivinimo planą, valstybė šiai įmonei 2004 m. suteikė 27,685 mln. Lt. finansinę paramą. Bendrovė taip pat buvo atleista nuo valstybės vardu gautos paskolos grąžinimo, nuo apskaičiuotų delspinigių ir palūkanų, jai buvo nustatyti kiti mokesčių mokėjimo terminai. Pardavusi ilgalaikį turtą Bendrovė per trejus metus papildomai gavo dar daugiau nei 12 mln. Lt.
Nors solidi valstybės finansinė pagalba lyg ir turėjo sudaryti galimybes rinkos sąlygomis dirbančiai įmonei gaminti geresnės, paklausesnės rūšies produkciją, tačiau laukti suteiktos finansinės pagalbos rezultatai nebuvo pasiekti: pagamintos produkcijos pardavimų apimtys nepadidėjo, savikaina nesumažėjo, veiklos rodikliai nepagerėjo. 2004 m. bendrovė patyrė 15,7 mln., 2005 m. 16 mln. Lt. grynojo nuostolio. Alytaus tekstilė įsiskolinimai bankams 2006 m. liepos 1 d. siekė daugiau kaip 12 mln. Lt.
Dėl tokio valstybės neūkiškumo kelis kartus kreipiausi į tuometinį Ūkio ministrą K.Daukšį ir Valstybės kontrolierę R. Budbergytę, tačiau valstybės kontrolė savo tyrimą sugebėjo atlikti tik paskutinėmis, ką tik pasibaigusių 2006 metų dienomis. O jis be kita ko nustatė, kad pelningumo požiūriu bendrovės būklė bloga, įmonė dirba nuostolingai, finansinio sverto požiūriu įmonė neturi galimybių įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, o perspektyvoje lieka mažai galimybių gauti pelną. Apmaudžiausia, kad beveik tokiais pat žodžiais įmonė buvo apibūdinama ir prieš trejus metus, kuomet valstybė jai nebuvo skyrusi keliasdešimties milijonų litų paramos, - teigia A.Čaplikas.
Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu nepaisant milijoninės valstybės finansinės pagalbos bendrovei Alytaus tekstilė, dar kartą atsidūrė ties bankroto riba, kyla aukštų valstybės pareigūnų, priėmusių nepagrįstus sprendimus, sudariusius prielaidas milijoninių valstybės lėšų iššvaistymui, bei valstybinių institucijų, privalėjusių vykdyti valstybės finansinės paramos panaudojimo monitoringą, atsakomybės klausimas. Todėl Seimo Audito komitetas bei Seimo Antikorupcijos komisija yra prašomi ištirti:
1. Ar motyvuotai bei kokiomis prognozėmis remiantis akcinei bendrovei Alytaus tekstilė buvo suteikta milijoninė valstybės pagalba, įmonės finansiniams rodikliams tendencingai rodant jos bankrotą?
2. Ar inicijuojant bei skiriant tiek tiesioginę, tiek netiesioginę valstybės paramą akcinės bendrovei Alytaus tekstilė nebuvo sukurtos sąlygos suinteresuotų aukštų pareigūnų korupcijai, sudariusiai prielaidas valstybės lėšų švaistymui?
3. Kas atsakingas už valstybės suteiktos finansinės paramos panaudojimo kontrolę šioje įmonėje bei kokia numatyta valstybės pareigūnų bei institucijų, atsakingų už valstybės lėšų panaudojimo kontrolę, teisinė ir politinė atsakomybė?
4. Ar efektyviai bei teisėtai buvo parduotas akcinės bendrovei Alytaus tekstilė priklausęs ilgalaikis turtas bei kur buvo panaudotos už šį turtą gautos lėšos?
Seimo pirmininko pavaduotojo sekretoriatas
Daugiau informacijos:
Algis Čaplikas
865842167
