Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje yra nemažai spragų, o atsakingų institucijų pareigūnai vaiko teisių klausimus nagrinėja tik formalaus teisės taikymo aspektu, nepakankamai vertindami savo išvadų pasekmes konkrečiam vaikui, - teigia Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas liberalcentristas Arminas Lydeka.
Tokią išvadą ŽTK pirmininkui leido formuluoti, naujausias Komiteto tyrimas, kuomet vykdydamas parlamentinę kontrolę Komitetas svarstė Ingos Rinau prašymą apginti jos vaikų interesus.
Kaip paaiškėjo lietuvė Inga Rinau, turinti sūnų iš pirmos santuokos, susituokė su vokiečiu Michael Rinau. Vokietijoje jiems gimė dukra Luisa. Pasak Ingos Rinau, vyras paliko šeimą, kai dukrai tebuvo du mėnesiai. Be sutuoktinio Inga Rinau su vaikais pusę metų pagyveno Vokietijoje ir gavusi Luisos Rinau tėvo sutikimą dviem savaitėm mergaitę parsivežti į Lietuvą, grįžo su vaikais tėvynėn. Dėl sūnaus ligos nusprendė likti Lietuvoje. Tačiau teismo sprendimu dukra Luisa pripažinta neteisėtai laikoma Lietuvoje, ir vyras reikalauja ją grąžinti į Vokietiją ir atiduoti tėvui.
1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir 2003 m. Tarybos reglamentas formaliai įpareigoja pareiškėjos dukrą Luisą Rinau grąžinti į kilmės šalį Vokietiją, siekiant išvengti žalingų padarinių vaikui. Tačiau atmetus formaliąją teisę, kokius žalingus padarinius gali sukelti dvimečio vaiko buvimas su mylinčia mama, - retoriškai klausia A.Lydeka.
Susipažinus su pareiškėjos pateikta medžiaga liberalcentristui kilo abejonių, ar Lietuvos institucijos, kurios atsakingos už vaiko teisių įgyvendinimą, visuomet vadovaujasi geriausių vaiko interesų principu, įtvirtintu Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir, ar Lietuva pajėgi tinkamai ginti su užsieniečiais susituokusių piliečių ir jų vaikų teises. Pateiktos psichiatrų išvados dėl žalos mergaitės raidai ir psichinei sveikatai nebuvo laikomos rimta priežastimi palikti ją mamos globai iki bus išspręstas galutinis mergaitės globos klausimas skyrybų byloje.
Svarstymo metu buvo iškelta Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų problema. Kai kurie įsipareigojimai diskutuotini Lietuvos Konstitucijos požiūriu, svarstytina jų atitiktis ir Lietuvos civiliniam kodeksui. Taip pat diskutuotinas klausimas dėl ES šalių nuostatų, kurios suformuluotos taip, jog rytinių Europos valstybių motinos, ištekėjusios vakaruose ir čia pagimdžiusios vaiką, praranda teisę į vaiką, kai vakarinės Europos vyras išvaro ją iš šeimos.
Komitetas padarė išvadą, kad Lietuva nepasirengusi užtikrinti Lietuvos piliečių ir jų vaikų teisių globalizacijos kontekste, kai sparčiai daugėja santuokų tarp skirtingų šalių piliečių. Lietuvos piliečiams nesuteikiama tinkama informacija apie jų ir jų vaikų teisinę padėtį tiek Lietuvos konsulatuose užsienyje, tiek Lietuvoje. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad Lietuvoje nėra institucijos, efektyviai ginančios vaiko interesus tarptautiniu lygiu, - pažymėjo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas liberalcentristas Arminas Lydeka.
Atsižvelgdamas į tai Komitetas nusprendė pavesti Vaiko teisių apsaugos kontrolierei peržiūrėti vaiko teisių apsaugos srityje dirbančių institucijų funkcijas ir pateikti siūlymus dėl tikslingesnės institucijų veiklos. Taip pat pavesti Užsienio reikalų ministerijai ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierei pateikti siūlymus dėl Lietuvos konsulatų užsienyje vaidmens didinimo, skleidžiant informaciją Lietuvos piliečiams apie jų ir jų vaikų teisinę padėtį bei sudaryti darbo grupę, kuri atliktų teisės aktų, susijusių su vaiko teisių apsauga, analizę ir pateiktų siūlymus jų tobulinimui.
Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos sekretoriatas
Daugiau informacijos:
Arminas Lydeka
8698 42131
