KOMISIJOS 2001 METŲ VEIKLOS
Seime Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija veikė nuo 1993 m.
2000-2004 m. Seimo kadencijos nuolatinė Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija buvo sudaryta Seimo 2000 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. IX-63 Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudarymo iš 10 narių, vadovaujantis Seimo statuto 71 str. Komisija savo veikloje vadovavosi įstatymu Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos reglamento (1993 m. birželio 10 d. N
r. I-181, galiojo iki 2001 m. spalio 30 d.).
2001 m. spalio 31 d. įsigaliojus Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymui (2001 m. spalio 16 d. Nr. IX-552), pasikeitė komisijos pavadinimas - ji vadinasi Seimo Antikorupcijos komisija ir jos veiklą reglamentuoja minėtasis įstatymas.
Komisijos pirmininkė buvo paskirta 2001 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. IX-146 Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų komisijos pirmininko patvirtinimo.
Komisijos pirmininko pavaduotojas buvo paskirtas 2001 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. IX-245 Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo.
Komisiją 2001 m. sudarė: Nijolė Steiblienė (komisijos pirmininkė), Bronius Bradauskas (pirmininko pavaduotojas), Gintaras Didžiokas, Gediminas Jakavonis, Stasys Kružinauskas, Zenonas Mačernius, Virginijus Martišauskas, Algimantas Matulevičius, Jurgis Razma ir Romanas Algimantas Sedlickas (komisijos nariai). Komisijoje dirbo vienas patarėjas ir sekretorė.
Ataskaitiniu laikotarpiu Komisijos g a u t a įvairių pareiškimų, skundų, raštų:
iš piliečių, organizacijų, įmonių - 84
iš įvairių institucijų 254
iš viso 338.
I š s i ų s t a atsakymų, raštų:
Piliečiams, organizacijoms, įmonėms - 79
Įvairioms institucijoms 293
Iš viso 372.
Per ataskaitinį laikotarpį šauktas 21 Komisijos posėdis, įvyko 20 posėdžių. Dalyvaujant įvairių institucijų atstovams, juose svarstyta 30 įvairių klausimų. Informacija apie Komisijos posėdžius skelbta Komisijos interneto puslapyje.
Bendra tvarka nagrinėti piliečių skundai, pareiškimai, prašymai įvairiais klausimais, pareiškėjams aiškintos jų teisės ir galimybės, dalis pareiškimų perduota nagrinėti teisėsaugos ir kitoms institucijoms pagal jų kompetenciją.
2001 m. Komisijos posėdžiuose ne kartą svarstyti klausimai, susiję su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu, disponavimu, privatizavimo problemomis, valstybinės žemės pardavimu ir nuoma, teisėsaugos institucijų darbu. Piliečiai daugiausia skundėsi dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tarnautojų ir pareigūnų veikla, nusikaltimų
t
yrimo teisėsaugos institucijose vilkinimu, priimtų procesinių sprendimų nepagrįstumu ir kitais įvairiais jiems aktualiais klausimais, įmonių organizacijų atstovai viešųjų pirkimų ir kitų konkursų vykdymu, juridiniams asmenims nenaudingų sandorių sudarymu
, įmonių turto grobstymu ir blogu jų valdymu, nusikaltimų tyrimo vilkinimu, pažeidimais statybos srityje ir įvairiais kitais, prašė ištirti įvairius veiksmus.
Kadangi Komisijos pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio, nagrinėdama įvairius klausimus ir skundus, ataskaitiniu laikotarpiu ji bendradarbiavo su įvairiomis vykdomosios valdžios, teisėsaugos, revizinėmis ir kitomis institucijomis.
Apžvelgiami pagal tematiką apibendrinti klausimai, detaliau nagrinėti Komisijos posėdžiuose.
Klausimai, susiję su valstybės ir savivaldybių turto valdymu ir naudojimu
2001 m. vasario 26 d. Komisijos posėdyje svarstytas klausimas dėl patalpų, esančių Turgaus g. 5-7, Klaipėdoje, perduotinų UAB Laracija, įtraukimo į Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašą. Vyriausybės pavedimu minėto sąrašo projektą rengė Ūkio ministerija, jis patvirtintas Seimo 1999 m. gruodžio 2
d. nutarimu Nr. VIII-1456.
Šis klausimas Komisijoje nagrinėtas Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų prašymu, kurį Komisijai perdavė Seimo Pirmininkas. Išnagrinėjusi Vyriausybės, Ūkio ministerijos, VĮ Valstybės turto fondo, Klaipėdos miesto savivaldybės pateiktą informaciją ir dokumentus, Komisija padarė išvadą, kad Ūkio ministerija įtraukė minėtas patalpas į rengiamą sąrašo projektą pažeisdama galiojusių teisės aktų reikalavimus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įsta
t
ymo 20 str. 5 d. bei Vyriausybės 1999 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 120 patvirtintos Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų perdavimo už akcijas tvarkos (bendrovė į patalpas nebuvo investavusi privataus kapitalo, kuris sudarytų ½ patalpų vertės, ministerijai nebuvo pateikti remonto darbų aktai ir patalpų perdavimo naudoti aktai, neaišku, kada investuotas šis kapitalas ir ar investicijos atitiko įstatymo nustatytas sąlygas, nebuvo gautas savivaldybės leidimas bendrovei in
vestuoti privatų kapitalą, ministerija nebuvo gavusi žinių apie bendrovės pajamas iš gamybinės veiklos, bendrovė nuo 1996 m. buvo įsiskolinusi savivaldybei už patalpų nuomą).
Komisija n u s p r e n d ė:
- parengti Seimo nutarimo Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo pakeitimo projektą (sąrašo 60 punktą pripažinti netekusiu galio
s
), ir Komisijos nariams siūlyti Seimui jį svarstyti;
- atkreipti ūkio ministro dėmesį į tai, kad pareigūnai nesilaikė įstatymų ir siūlyti drausminėn atsakomybėn patraukti netinkamai tarnybines pareigas atlikusius darbuotojus;
- siūlyti Klaipėdos miesto merui įstatymų nustatyta tvarka patraukti atsakomybėn kaltus Klaipėdos miesto savivaldybės pareigūnus, taip pat pareikšti teisme ieškinius dėl 1997 m. sausio 17 d. nuomos sutarties (ir 1999 m. gruodžio 6 d. papildomo susitarimo) su UAB Laracija pripažinimo
negaliojančia;
- prašyti Valstybės kontrolę patikrinti, ar Ūkio ministerija teisėtai ir pagrįstai į rengiamą Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosios akcinėms bendrovėms, sąrašo projektą įrašė kitus perduotinus pastatus ir patalpas, ar sąraše išvardytos įmonės bei jų dokumentai atitiko įstatymų bei Vyriausybės nutarimų nustatytas sąlygas ir reikalavimus.
2001 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. IX-228 Seimas pakeitė 1999 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. VIII-1456 ir juo patvirtinto sąrašo 60 punktą pripažino netekusiu galios. Klaipėdos miesto savivaldybė civiline tvarka kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarties su UAB Laracija nutraukimo ir 161 820,42 Lt nuompinigių priteisimo. Į Komisijos siūlymus nubausti Ūkio ministerijos ir savivaldybės pareigūnus drausmine tvarka nebuvo atsižvelgta. Pagal Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros surinktą medžiagą dėl Klaipėdos m. savivaldybės pareigūnų tarnybinio suklastojimo pateikiant Ūkio ministerijai klaidingą informaciją apie bendrovės įsiskolinimą, 2001 m. kovo 5 d. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl tarnybinio suklastojimo, kuri vėliau nutraukta.
2001 m. liepos 11 d. posėdyje Valstybės kontrolės atstovai supažindino Komisijos narius su atlikto tikrinimo dėl Seimo 1999 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. VIII-1456 patvirtinto Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo projekto sudarymo Ūkio ministerijoje teisėtumo ir pagrįstumo rezultatais. Valstybės kontrolieriui buvo pasiūlyta patikslinti Valstybės kontrolės išvadas nurodant, ar visos į Seimo 1999 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. VIII-1456 patvirtintą sąrašą įtrauktos įmonės atitiko visus sąrašo sudarymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ir sąlygas (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 str. 5 d., Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 120 patvirtintos Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų arba patalpų perdavimo už akcijas tvarkos), taip pat priimti sprendimus dėl išvadų realizavimo. 2001 m. spalio 24 d. raštu Valstybės kontrolė informavo, kad iš 64 į sąrašą įtrauktų įmonių ne visos atitiko minėtų teisės aktų reikalavimus: leidimus pastatus ir patalpas kapitaliai remontuoti turėjo 47 įmonės, patalpų priėmimo naudoti aktų Ūkio ministerijai nepateikė 24 įmonės, 12 įmonių investavo privatų kapitalą po 1996 m. liepos 26 d. datos, negalima nustatyti, ar investicijos atitiko įstatymo nustatytas sąlygas.
Be to, 2001 m. atlikdama tikrinimą Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje dėl turto panaudojimo ir savivaldybės biudžeto vykdymo, Valstybės kontrolė atsižvelgė į Komisijos pastabas ir analizavo savivaldybės tarybos nuosavybėje esančio nekilnojamojo turto klausimus. Nustačiusi nuomos mokesčių įsiskolinimą už išnuomotą turtą, nurodė merui sugriežtinti šių mokesčių savalaikio surinkimo ir išieškojimo kontrolę.
***
Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ir patalpų perdavimo už akcijas
klausimas buvo aptartas 2001 m. gegužės 7 d. posėdyje. Gavusi valstybės institucijų informaciją, kurioje reiškiama nuomonė, jog pastatų ir patalpų perdavimas už akcijas privataus kapitalo įmonėms, kurios yra į juos investavusios privataus kapitalo, ekonominiu požiūriu nenaudingas valstybei, nukenčia jos turtiniai interesai, dauguma bendrovių, kurioms už akcijas buvo perduoti valstybei ir
savivaldybėms priklausantys pastatai ir patalpos, dirba nuostolingai ir dividendai akcininkams (tarp jų ir valstybei) neskiriami, atsižvelgdama į tai, jog VĮ Valstybės turto fondo ir Valstybės kontrolės atstovai pabrėžė, kad ekonominiu požiūriu valstybei b
ūtų naudingiau šiuos pastatus ir patalpas privatizuoti pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, Komisija atkreipė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą svarsčiusio Va
lstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių dėmesį į tai, kad ekonominiu požiūriu valstybei būtų naudingiau tokį turtą parduoti pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą.
***
2001 m. gegužės 14 d. svarstytas
UAB Širdies chirurgijos centras paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, grąžinimo klausimas.
Vyriausybė 1995 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 1191 suteikė valstybės garantiją Japonijos firmai Marubeni Corporation dėl UAB Širdies chirurgijos centras teikiamos 945,2 mln. Japonijos jenų paskolos medicinos įrangai pirkti ir firmai Marubeni Benelux S.A. dėl 166,8 mln. Japonijos jenų paskolos pastatui rekonstruoti, taip pat Vyriausybė 1997 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 721 suteikė iš valstybės var
d
u gaunamų paskolų UAB Širdies chirurgijos centras 6,5 mln. JAV dolerių paskolą investiciniam projektui užbaigti ir mokėjimui atlikti pagal paskolos sutartį su Marubeni Corporation.
Finansų ministerijos duomenimis, iš viso UAB Širdies chirurgijos centras išduota 64,8 mln. Lt užsienio paskolų ir paskolų su valstybės garantija. 2000 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Finansų ministerija, kaip valstybės garantijos vykdytoja, už bendrovės paskolas sumokėjo Japonijos firmai Marubeni Corporation ir Marubeni B
e
nelux S.A. 16,4 mln. Lt, bei Tarptautiniam valiutos fondui 4 mln. Lt palūkanų.
Valstybės kontrolė atliko šių paskolų grąžinimo galimybių vertinimą. Išnagrinėjusi UAB Širdies chirurgijos centras biznio planą, ji padarė išvadą, kad jis ekonominiu ir socialiniu požiūriu buvo nepagrįstas ir nerealus, tą patvirtina bendrovės veiklos rezultatai: įstatinis kapitalas buvo 210 000 Lt, nuostolis iš viso 38 750 328 Lt. 2000 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanso duomenimis, ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojima
i
sudarė 83 722 647 Lt, turtas iš viso 45 502 319 Lt, t.y. įsipareigojimai viršijo turtą 38 220 328 Lt. Valstybės kontrolės duomenimis, 2000 m. gruodžio 31 d. Širdies chirurgijos centro skola Finansų ministerijai iš viso sudarė 28 481 682,23 Lt, ir įver
tinant tai, kad bendrovė yra nemoki, skolos grąžinti galimybių neturi. Likusi grąžinti su valstybės garantija ir iš valstybės gautų paskolų dalis tuo metu buvo 52 024 247 Lt. Bendrovė Finansų ministerijai buvo įkeitusi 65 285 350,81 Lt vertės turtą.
Susipažinusi su posėdyje dalyvavusių institucijų atstovų informacija, atsižvelgiant į tai, kad UAB Širdies chirurgijos centras neturi galimybės grąžinti likusios su valstybės garantija ir iš valstybės gautų paskolų dalies, o Finansų ministerija, kaip valstybės garantijos vykdytoja, kreditoriams grąžina bendrovės paskolas ir moka palūkanas, Komisija nusprendė prašyti Vyriausybę nedelsiant svarstyti klausimą dėl UAB Širdies chirurgijos centro valstybės vardu ir su valstybės garantija gautų paskolų, siekiant efektyviausiu būdu užtikrinti valstybės turtinius interesus, be kitų paskolų grąžinimo variantų svarstant ir bendrovės turto panaudojimo valstybės reikmėms galimybę.
Taip pat Komisija nusprendė prašyti Generalinę prokuratūrą ištirti 6,5 mln. JAV dolerių paskolos iš valstybės vardu gaunamų paskolų suteikimo UAB Širdies chirurgijos centrui aplinkybes, atkreipiant dėmesį į Finansų ministerijai įkeisto ir bendrovės balanse esančio turto vertę.
Vyriausybė buvo pavedusi Finansų bei Sveikatos apsaugos ministerijoms pateikti siūlymus dėl bendrovės paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, grąžinimo.
Sveikatos apsaugos ministerija siūlė bendrovę kapitalizuoti, integruoti į Vilniaus universiteto ligoninę Santariškių klinikos, skolas paliekant grąžinti Finansų ministerijai. Įmanomas skolos realizavimo galimybes su Turto banku nagrinėjusi Finansų ministerija, buvo nusprendusi siūlyti Vyriausybei kapitalizuoti dalį bendrovės skolos (58 mln. Lt), o likusios skolos mokėjimą išdėstyti dalimis. Prognozuojant, kad galimo bendrovės bankroto proceso metu būtų padengta mažesnė skolos Finansų ministerijai dalis, 2002 m. siūlytas turto pardavimas organizuojant viešą konkursą iki bankroto bylos iškėlimo, manant, kad jis būtų ekonomiškai naudingesnis.
Tikrinimą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad dalis su valstybės garantija gautų paskolų buvo panaudota ne pagal paskirtį, medžiagą perdavė Generalinei prokuratūrai.
***
2001 m. gegužės 14 d. posėdyje taip pat svarstytas klausimas dėl Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir uždarųjų akcinių bendrovių BNA Market ir BNA Ergo jungtinės veiklos.
1993 m. gruodžio 28 d. Muitinės departamentas ir UAB BNA Market bendrai prekybinei veiklai vykdyti sudarė jungtinės veiklos (konsorciumo įkūrimo) sutartį.
Valstybės kontrolė, dar 1994 m. patikrinusi šios sutarties sudarymo teisėtumą, buvo nurodžiusi, kad tokios veiklos pobūdis neatitinka Muitinės įstatymo 7 str. nuostatų, o tikrindama Muitinės departamento 1998 m. finansinę veiklą, vėl užsiminė apie šios sutarties sudarymą, tačiau jokių konkrečių nurodymų po patikrinimų departamentui neteikė.
Komisija padarė išvadą, kad Muitinės departamentas, kaip valstybės funkcijas įgyvendinantis viešasis juridinis asmuo ir valstybinė institucija, negalėjo sudaryti bendros jungtinės veiklos (konsorciumo įkūrimo) sutarties su bendrove, nes šis sandoris neskirtas departamento uždaviniams ir valstybės deleguotoms funkcijoms įgyvendinti, tokia veikla prieštarauja Muitinės departamento nuostatuose (sutarties sudarymo metu Muitinės įstatyme) nustatytiems jo uždaviniams. Nors šios sutarties sudarymas ir vykdymas prieštaravo galiojantiems teisės aktams, tačiau Muitinės departamentas nesiėmė jokių konkrečių veiksmų valstybės turto bei valstybės biudžeto lėšų teisėtam naudojimui užtikrinti, neinicijavo sutarties nutraukimo procedūros. Nuo 1993 m. gruodžio 28 d. Muitinės departamentas mokėjo už privačių bendrovių komunalines paslaugas (elektros energiją, vandenį, apšildymą ir kt.), t.y. valstybės biudžeto asignavimus naudojo ne savo įstaigai išlaikyti. UAB BNA Market ir UAB BNA Ergo atsiskaitymus pagal sutartį vykdė apmokėdamos tiekėjams už departamentui pateiktas materialines vertybes ir paslaugas (departamentas gavo įrangos, baldų, paslaugų iš UAB Ogmios sitemos, UAB Ogmios & Optimus, UAB Klaipėdos baldų prekyba, UAB Lema ir kitų).
Komisija n u s p r e n d ė:
1) siūlyti Finansų ministrui įpareigoti Muitinės departamento vadovus užtikrinti teisėtą biudžeto lėšų bei patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimą, ir atkreipti ministro dėmesį, jog tam būtina:
spręsti klausimą dėl 1993 m. gruodžio 28 d. jungtinės veiklos sutarties nutraukimo;
įvertinti Muitinės departamento gautų pagal šią sutartį prekių ir paslaugų kainų pagrįstumą,
įstatymų nustatyta tvarka išieškoti lėšas, panaudotas UAB BNA Market ir UAB BNA Ergo eksploatacinėms ir komunalinėms išlaidoms apmokėti, ir pervesti jas į valstybės biudžetą,
spręsti klausimą dėl Muitinės departamento patikėjimo teise valdomo, bet nenaudojamo jo funkcijoms vykdyti nekilnojamojo turto perdavimo VĮ Valstybės turto fondui;
2) prašyti Valstybės kontrolę įvertinti:
ar teisėtai nuo 1993 m. gruodžio 28 d. Muitinės departamentas naudoja biudžeto lėšas privačių bendrovių komunalinėms išlaidoms apmokėti,
ar teisėtai Muitinės departamentas priima ir apskaito prekes ir paslaugas, gautas kaip atsiskaitymą pagal jungtinės veiklos sutartį.
Tikrinimą atlikusi Valstybės kontrolė patvirtino, kad bendra Muitinės departamento ir privačios bendrovės veikla prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir neatitinka departamento uždavinių ir funkcijų, valstybės biudžeto lėšomis Muitinės departamentas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gegužės 1 d. sumokėjo už privačioms bendrovėms suteiktas komunalines paslaugas 102 240,7 Lt, t.y. jas naudojo ne savo įstaigai išlaikyti. Departamento direktorius buvo įpareigotas nutraukti jungtinės veiklos sutartį, išieškoti ir pervesti į valstybės biudžetą komunalinėms išlaidoms panaudotas lėšas.
***
Komisija yra atkreipusi ir kitų suinteresuotų institucijų dėmesį į tai, kad viešieji juridiniai asmenys, turintys specialųjį teisnumą (tame tarpe ir savivaldybės) neturi teisės besąlygiškai sudarinėti bendros jungtinės veiklos sutarčių su privačiais juridiniais asmenimis (ypač dažnai tokias sutartis sudaro Vilniaus miesto saviv
a
ldybė).
***
Komisija pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybės tarybai peržiūrėti 2001 m. rugsėjo 19 d. sprendimą dėl pastato, esančio Vilniuje, Pylimo g. 22d, perdavimo UAB Bazaltas
vykdant prievoles, atsiradusias iš sandorio, sudaryto vadovaujantis sandorio
sudarymo metu galiojusiu Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 740 Dėl gyventojų lėšų panaudojimo remontuojant, rekonstruojant ir restauruojant pastatus, siūlė spręsti klausimą dėl šio sprendimo panaikinimo, nes bendrovei neįvykdžius prievolių pa
gal sutartį, negalėjo atsirasti ir prievolė savivaldybei perleisti pastatą bendrovei, jis turėjo būti privatizuojamas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.
***
2001 m. spalio-gruodžio mėn. Komisija gavo septynis įvairių asmenų ir organizacijų atstovų pareiškimus dėl SP UAB Vilniaus šilumos tinklai turto ilgalaikės nuomos konkurso ir sutarties, todėl Generalinės prokuratūros prašė teisiniu aspektu įvertinti nuomos sutarties projektą. Buvo nustatyti sutarties prieštaravimai Konstitucijos, Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių, Konkurencijos, Žemės įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms (netapatus konkurso nugalėtojas ir nuomininkas, neaiški investicijų lėšų kilmė, vartotojų teisių pažeidimai, neapsaugotos nuomotojo turti
n
ės teisės ir kt.). Šis klausimas Komisijos svarstytas jau 2002 m. pradžioje.
Klausimai, susiję su privatizavimo problemomis
2001 m. balandžio 25 d.
posėdyje svarstyti klausimai, susiję su valstybės turto privatizavimu. Valstybės kontrolės ir VĮ Valstybės turto fondo atstovai Komisiją informavo apie valstybės turto privatizavimą (stambesnius 1998-2000 m. sandorius) ir pirkėjų įsipareigojimų vykdymą.
Susipažinusi su Valstybės kontrolės atliktų patikrinimų dėl valstybės turto privatizavimo teisingumo ir pirkėjų prisiimtų įsipareigojimų vykdymo išvadomis, išklausiusi posėdyje dalyvavusių institucijų atstovų pastabas, Komisija n u s p r e n d ė siūlyti Vyriausybei:
- parengti valstybės turto privatizavimo strategiją;
- nustatyti strateginio investuotojo patikimumo vertinimo kriterijus ir tvarką;
- teisės aktais reglamentuoti asmeninę subjektų, priimančių sprendimus dėl valstybės turto privatizavimo, atsakomybę.
Privatizavimo komisijai pasiūlyta teikiant Seimui ataskaitą informuoti ir apie pirkėjų įsipareigojimų vykdymą.
***
Tame pačiame posėdyje išnagrinėjus klausimą dėl informacijos apie sudarytus privatizavimo sandorius įslaptinimo, pastebėta, kad Valstybės turto fondas įslaptina duomenis apie sudarytus privatizavimo sandorius ir žymi valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis slaptumo žymomis, numatytomis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme: valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys žymimos žyma konfidencialiai, lydraščiai, kuriais pate
i
kiami tokie dokumentai žyma riboto naudojimo.
Komisija buvo prašiusi VĮ Valstybės turto fondo generalinį direktorių, taip pat Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių, kuris yra ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas, paaiškinti, kokiomis minėto įstatymo nustatyto įslaptintos informacijos kategorijų sąrašo nuostatomis remiantis yra įslaptinama informacija apie sudarytus privatizavimo sandorius ir slaptumo žymomis pažymimos pasirašytų valstybei nuosavybės teise priklausanč
i
ų akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kokias pasekmes ir žalą tokios informacijos atskleidimas gali padaryti valstybės interesams.
Buvo paaiškinta, kad informacija apie privatizavimo sandorius nesudaro nei valstybės, nei tarnybos paslapties, o Valstybės turto fondas šią informaciją įslaptina ne pagal minėto įstatymo reikalavimus. Tokia informacija gali sudaryti tik įmonės komercinę paslaptį.
Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas bei Vyriausybės 1998 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 341 patvirtintų Valstybės turto fondo įstatų 37.17 p. reglamentuoja skirtingų rūšių paslapčių naudojimą. Įstatuose numatytos tarnybinės paslaptys, kurių sąrašą tvirtina įmonės valdyba, yra ne tarnybos, bet įmonės komercinės paslaptys.
Padaryta išvada, kad Valstybės turto fondas nepagrįstai žymi dokumentus, kuriuose nėra nei valstybės, nei tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, slaptumo žymomis, numatytomis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme. Institucijos ir asmenys, gaunantys Valstybės turto fondo dokumentus su šiomis žymomis, yra klaidinami, jog juose yra valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančių žinių, ir tokiu būdu nepagrįstai įpareigojami juos naudoti pagal įslaptintų dokumentų, kuriuose yra valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančių žinių, apskaitos, raštvedybos organizavimo, tvarkymo bei kontrolės taisykles.
Be to, Komisija iškėlė klausimą dėl to, ar visa informacija apie valstybės turto pardavimą (sudarytus privatizavimo sandorius) laikytina Valstybės turto fondo, kaip įmonės, komercine paslaptimi.
Komisija n u s p r e n d ė:
- prašyti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją įpareigoti VĮ Valstybės turto fondą dokumentų apie sudarytus privatizavimo sandorius netvarkyti pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo ir pagal jį priimtų poįstatyminių aktų reikalavimus ir nežymėti minėtame įstatyme nustatytomis slaptumo žymomis dokumentų, kuriuose nėra valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančių žinių;
- siūlyti Vyriausybei reglamentuoti įmonių komercinių paslapčių naudojimo tvarką.
Žinių apie tai, kad būtų atsižvelgta į minėtas Komisijos pastabas, negauta.
***
2001 m. balandžio 25 d.
posėdyje taip pat svarstytas klausimas dėl AB Vakarų laivų remontas akcijų įkeitimo ir perleidimo AB Parekss-banka, pradėtas nagrinėti pagal Klaipėdos apskrities viršininkės prašymą.
Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo 1998 m. lapkričio 16 d. sutartimi UAB Western invest parduotos valstybei priklausančios AB Vakarų laivų remontas, AB Baltechas ir AB Klaipėdos elektroremontas akcijos. UAB Western invest, neįvykdžiusi įsipareigojimų, 1999 m. vasario 9 d. įkeitė 2 015 753 (49 458 980 Lt vertės) Vakarų laivų remonto akcijas, o 2001 m. kovo 1 d. akcijų perdavimo sutartimi perleido jas kreditoriui AB Parekss-banka. UA
B
Western invest įkeitė visas I-uoju etapu išperkamas akcijas 1999 vasario 9 d., o Valstybės turto fondas jas pirkėjui perdavė tik 1999 m. vasario 19 d. aktu.
Valstybės turto fondas privalo kontroliuoti privatizavimo sandorių vykdymą kol bus įvykdytos visos sandorio sąlygos, turi teisę kreiptis į teismą dėl valstybės kontroliuojamos įmonės sudarytų sandorių, pažeidžiančių įstatymus, pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo. 2001 m. kovo 8 d. Valstybės turto fondas kreipėsi į teismą dėl pirkimo-p
ardavimo sutarties su UAB Western invest nutraukimo.
Tai, kad Vakarų laivų remonto akcijos buvo įkeistos 1999 m. vasario 9 d. sutartimi tarp UAB Western invest ir AB Parekss-banka, Valstybės turto fondas neužginčijo šio sandorio ir apie jį vykdantiems privatizavimo sandorio kontrolę Valstybės turto fondo atstovams nebuvo žinoma, į teismą dėl privatizavimo sutarties nutraukimo Valstybės turto fondas kreipėsi tik 2001 m. kovo mėn. 8 d., Komisijos manymu, rodo, jog Valstybės turto fondo atstovai nepak
a
nkamai kontroliavo šio sandorio vykdymą.
Buvo n u s p r ę s t a:
- prašyti Valstybės kontrolę patikrinti valstybei priklausančių AB Vakarų laivų remontas akcijų privatizavimo teisėtumą ir šio sandorio vykdymą, taip pat įvertinti, ar perleidžiant AB Vakarų laivų remontas akcijas AB Parekss-banka valstybei nebuvo padaryta žala;
- prašyti Specialiųjų tyrimų tarnybą patikrinti AB Vakarų laivų remontas akcijų privatizavimo aplinkybes;
- prašyti Valstybės turto fondo generalinį direktorių įvertinti už 1998 m. lapkričio 16 d. valstybei nuosavybės teise priklausančių AB Vakarų laivų remontas, AB Baltechas ir AB Klaipėdos elektroremontas akcijų pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo kontrolę atsakingų įmonės darbuotojų veiksmus;
- atkreipti Valstybės turto fondo vadovų dėmesį į tai, kad būtina nustatyti privatizavimo sandorių vykdymo kontrolės mechanizmą ir aiškią pirkėjų prisiimtų įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarką.
Su AB Vakarų laivų remontas privatizavimu susiję klausimai buvo svarstyti ir kituose Komisijos posėdžiuose, nustatyti privatizuojant įmonę padaryti pažeidimai (privatizavimo sutartis buvo sudaryta su pirkėju, kuris iš viso nedalyvavo privatizavimo konkurse, nebuvo pripažintas konkurso nugalėtoju ir nebuvo vertinamas Valstybės ir savi
v
aldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir kt.).
***
2001 m. liepos 9 d. posėdyje svarstytas klausimas dėl AB Vakarų laivų remontas privatizavimo teisėtumo, Valstybės turto fondo veiklos organizuojant privatizavimo procesą, sudarant valstybei priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir kontroliuojant šio sandorio vykdymą.
Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento darbuotojai ir vadovai informavo apie jų atstovaujamų institucijų atliktų patikrinimų rezultatus. Susipažinusi su pateikta informacija Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad:
- Viešo konkurso transporto įmonėms privatizuoti komisijos, Privatizavimo komisijos ir Vyriausybės 1998 m. gegužės 6 d. 1998 m. rugsėjo 9 d. priimti sprendimai AB Vakarų laivų remontas, AB Baltechas ir AB Klaipėdos eketroremontas privatizavimo klausimais prieštaringi, jų kaita nemotyvuota.
- Nors Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas nenumato galimybės pripažinti konkurso nugalėtoją su tam tikromis sąlygomis, 1998 m. rugsėjo 7 d. Privatizavimo komisija ir 1998 m. rugsėjo 9 d. Vyriausybė pritarė Lietuvos ir Ukrainos BĮ UAB Azovlitas pripažinimui viešo konkurso laimėtoja ir rekomendavo VĮ Valstybės turto fondui pirkimo-pardavimo sutartyje nusta
t
yti sąlygą, įpareigojančią BĮ UAB Azovlitas, sudarius konsorciumą su Norvegų kompanija Frydenbo holding AS, už valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas sumokėti 84 mln. Lt ir investuoti į įmonę 80 mln. Lt. 1998 m. lapkričio 4 d. Vyriausybė pri
tarė VĮ Valstybės turto fondo pateiktam minėtų įmonių valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui, kuriame pirkėjais įvardinti BĮ UAB Azovlitas ir kompanija Frydenbo holding AS.
- Ūkio ministerijos tvarkomame įmonių rejestre nei konsorciumas, nei ūkinė bendrija, kurios steigėjais būtų bendra Lietuvos ir Ukrainos UAB Azovlitas ir Norvegijos kompanija Frydenbo holding AS, 1998-1999 m. ir vėliau nebuvo įregistruota.
- 1998 m. lapkričio 10 d. UAB Nekilta (kuri 1997 m. buvo įsteigta vieno fizinio asmens ir įregistruota Vilniaus m. savivaldybės įmonių rejestre su 10 tūkst. Lt įstatiniu kapitalu) pakeitė steigėją ir pavadinimą - įregistruotas pavadinimas Western invest, kurios įstatinis kapitalas 10 tūkst. Lt.
- 1998 m. lapkričio 16 d. Valstybės turto fondo generalinis direktorius S. Vaitkevičius sudarė AB Vakarų laivų remontas, AB Klaipėdos elektroremontas ir AB Batechas valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/11
s
u pirkėju UAB Western invest, kuris iš viso nedalyvavo privatizavimo konkurse, nebuvo pripažintas konkurso nugalėtoju ir nebuvo vertinamas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.
- Pirkėjas UAB Western invest nevykdė pirkimo-pardavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų apmokėti už išperkamas AB Vakarų laivų remontas akcijas, investuoti į bendrovę bei nepaisė sutartyje numatytų apribojimų, kurie neleistų tretiesiems asmenims nuosavybėn perimti AB Vakarų laivų remontas
akcijas: 1) UAB Western invest neįvykdžius įsipareigojimo iki 2000 m. gruodžio 1 d. už 1007877 AB Vakarų laivų remontas valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas sumokėti 24 779 492 Lt, Privatizavimo fondas negavo 24 779 492 Lt pajamų. Su palūk
anomis ir delspinigiais 2001 m. birželio 1 d. pirkėjo visa mokėtina suma sudarė 29 538 427 Lt; 2) UAB Western invest neįvykdė įsipareigojimo iki 2000 m. lapkričio 16 d. investuoti į AB Vakarų laivų remontas 10 mln. Lt; 3) UAB Western invest įkeitė būsimąjį turtą 49 458 980 Lt vertės AB Vakarų laivų remontas akcijas AB Pareks-banka.
- Valstybės turto fondas, sudarydamas šį privatizavimo sandorį ir kontroliuodamas jo vykdymą, neužtikrino valstybės turtinių interesų apsaugos, nesiėmė priemonių sutarčiai nutraukti teismine tvarka, išieškoti nuostolius ir baudas (pirkėjui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, Valstybės turto fondas galėjo teismine tvarka nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalauti sumokėti baudą, kurios dydis lygus iki pusės p
rivatizavimo objekto pirkimo kainos - 41,5 mln. Lt).
- Valstybei nuosavybės teise priklausančių AB Vakarų laivų remontas, AB Klaipėdos elektroremontas ir AB Batechas akcijų pirkimo-pardavimo 1998 m. lapkričio 16 d. sutartis Nr. 11/11 buvo tris kartus keičiama papildomais susitarimais (1999 m. vasario 8 d., 1999 m. lapkričio 12 d., 2000 m. birželio 15 d.) pirkėjo Western invest naudai: keisti apmokėjimo už išperkamas akcijas terminai, atidėti investicinių įsipareigojimų vykdymo terminai ir prailginta
s
sankcijų taikymo už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą terminas, tuo sudarant pirkėjui palankesnes sąlygas nei buvo numatyta pirminėje sutartyje.
- Po privatizavimo AB Vakarų laivų remontas finansinė būklė blogėjo (tai rodė 1999-2000 m. įmonės finansinių rodiklių kitimo dinamika ir patirti nuostoliai).
Posėdyje buvo n u s p r ę s t a:
1) prašyti Generalinį prokurorą sudaryti darbo grupę iš Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento ir Generalinės prokuratūros atstovų visapusiškai ištirti AB Vakarų laivų remontas privatizavimo eigą, įvertinti Valstybės turto fondo darbuotojų veiksmų teisėtumą organizuojant privatizavimo procesą, pasirašant valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų 1998 11 16 pirkimo-pardav
i
mo sutartį Nr. 11/11 ir kontroliuojant šios sutarties vykdymą;
2) atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad Valstybės turto fondas pagal vykdomas funkcijas neatitinka valstybės įmonės statuso, valstybės deleguotas funkcijas privatizavimo srityje vykdantiems Valstybės turto fondo darbuotojams netaikomi valstybės tarnautojų ir pareigūnų atsakomybę nustatantys teisės aktai, ir prašyti Vyriausybę svarstyti klausimą dėl Valstybės turto fondo statuso keitimo tikslingumo.
Vyriausybės sekretorius pavedė Ūkio, Susisiekimo ir Teisingumo ministerijoms išnagrinėti komisijos pasiūlymus. Vyriausybė nuomonės dėl Valstybės turto fondo statuso nepareiškė, todėl prie šio klausimo Komisija grįžo ir 2002 m. nagrinėdama privatizavimo klausimus. Teisingumo bei Ūkio ministerijų at
s
tovai išreiškė nuomonę, kad privatizavimo politiką turėtų formuoti valstybės institucija, o Valstybės turto fondas galėtų tik ją įgyvendinti.
***
2001 m. rugsėjo 17 d. posėdyje svarstytas klausimas dėl Generalinės prokuratūros atsakymo į Komisijos 2001 m. liepos 9 d. prašymą sudaryti darbo grupę iš Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento ir Generalinės prokuratūros atstovų visapusiškai ištirti AB Vakarų laivų remontas privatizavimo eigą, įvertinti Valstybės turt
o
fondo darbuotojų veiksmų teisėtumą organizuojant privatizavimo procesą, pasirašant valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų 1998 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/11 ir kontroliuojant šios sutarties vykdymą.
Ketinta svarstyti, kodėl Generalinės prokuratūros atstovai neatsižvelgė į Komisijos prašymą sudaryti tarpžinybinę darbo grupę AB Vakarų laivų remontas privatizavimo aplinkybėms visapusiškai ištirti, liko nenustatyta daugelis AB Vakarų laivų remontas privatizavimo aplinkybių ir neatsakyta į kai kuriuos pagrindinius klausimus. Komisija nekėlė teisėsaugos institucijoms tikslo priimti procesinį sprendimą, tačiau nesiimdama tirti jokių aplinkybių, pagal jau atliktų patikrinimų medžiagą prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti kelti baudžiamąją bylą nesant turto pasisavinimo arba iššvaistymo, kyšio priėmimo, neteisėto atlyginimo priėmimo, papirkimo, piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimo, tarnybos pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo pasitikėjimu komercinėje, ūkinėje ar finansinėje veikloje, aplaidumo komercinėje, ūkinėje, finansinėje ar profesinėje veikloje nusikaltimų požymių.
Generalinis prokuroras posėdyje Komisijos narius informavo apie tai, kad jo pavaduotojo 2001 m. rugsėjo 14 d. nutarimu yra panaikintas prokurorės 2001 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą medžiagoje dėl AB Vakarų laivų remontas privatizavimo ir iškelta baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo pasitikėjimu ūkinėje ir finansinėje veikloje (BK 321 str.), o parengtinį tardymą pavesta atlikti Vilniaus apygardos prokuratūrai.
Posėdyje generalinis prokuroras paaiškino anksčiau nežinojęs apie Komisijos siūlymus sudaryti darbo grupę, apie prokurorės priimtą procesinį sprendimą sužinojęs jį jau priėmus, o tai, jog šis nutarimas buvo panaikintas yra natūrali darbo tvarka, kai aukštesnis prokuroras tikrina žemesniojo priimtą nutarimą. Prokuratūros manymu, valstybei padaryta žala yra kitokio pobūdžio nei fiksuota Valstybės kontrolės ataskaitoje.
***
Pasidomėta
UAB Vilniaus kinas privatizavimu (aptarta 2001 m. gegužės 7 d. posėdyje). Savivaldybei priklausiusios 100 proc. bendrovės akcijų buvo parduotos UAB Hedžas 2001 m. vasario 9 d. 2001 m. kovo 22 d. sutartimi UAB Rubikon Prodimpeksas perleido UAB Hedžas reikalavimo teisę Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu 5 000 156,58 Lt sumai; savivaldybės skola 6 016 736,54 Lt buvo susidariusi už švietimo įstaigų šilumos ūkio darbus. Atsiskaitymą už privatizuotą turtą UAB Hedžas vykdė ne grynais pinigais, o įskaitant priešpriešinį re
ikalavimą pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 245 Dėl atsiskaitymo už privatizuojamą turtą, įskaitant priešpriešinį vienarūšį reikalavimą. Manydamas, kad toks privatizavimo būdas prieštarauja Valstybės ir savivaldy
bių turto privatizavimo įstatymui, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskričiai šį sprendimą skundė administraciniam teismui.
Patikrinusi Vilniaus miesto savivaldybės skolos UAB Rubikon Prodimpeksas susidarymo pagrįstumą, Valstybės kontrolė nustatė, kad švietimo įstaigų šiluminio ūkio tvarkymo darbų konkurso nugalėtoju išrinkus šią bendrovę nesivadovauta galiojusio Viešojo pirkimo įstatymo reikalavimais. Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, laiku neatsiskaitydamas, sudarė prielaidas bendrovei gaut
i
917 828,95 Lt delspinigių pagal sutartį, jo sumokėti 534 779,05 Lt yra žala savivaldybei. Apmokėdamas už darbus iš paprastųjų išlaidų 5 678 620,48 Lt Švietimo skyrius pažeidė Biudžetinės sandaros įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimus.
***
Dar 2001 m. sausio 22 d. posėdyje Komisijos nariai nusprendė susipažinti su AB Lietuvos kuro privatizavimo sąlygomis ir įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatais po privatizavimo, o 2001 m. liepos 16 d. prašė generalinį prokurorą patikrinti, ar AB Lietuvos kuras vadovų veiksmuose nėra privedimo prie bankroto požymių.
2001 m. lapkričio 12 d. posėdyje Komisija svarstė klausimus, susijusius su AB Lietuvos kuras veikla (privatizavimu, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties įsipareigojimų vykdymu, paskolų, gautų su valstybės garantija, išdavimu ir grąžinimo galimybėmis, veiklos tyrimu, bendrovės bankroto pasekmėmis), susipažino su VĮ Valstybės turto fondo, Finansų ministerijos, AB Turto banko, Valstybės kontrolės, Generalinės prokuratūros, Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Revizijų departamento prie Finansų ministerijos atstovų pateikiama informacija.
Išklausiusi informaciją apie nusikalstamos veiklos tyrimą, Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad šis darbas nebuvo koordinuojamas, viena teisėsaugos institucija nežinojo apie kitos veiksmus, nebuvo vienodai visapusiškai tiriamos visos veikos, nenagrinėjami valstybei turtiniu aspektu svarbiausi klausimai (Revizijų departamentas tikrino reprezentacinių lėšų naudojimą Lietuvos kure pagal 2001 m. rugpjūčio 10 d. skirtą reviziją, tačiau nebuvo pradėti nagrinėti klausimai, užduoti 2001 m. birželio 25 d. skyrus reviziją pagal baudžiamąją bylą Nr. 10-2-103-01, neanalizuoti po privatizavimo sudaryti įmonei nenaudingi sandoriai, ar jie neprieštaravo privatizavimo sutartyje numatytiems apribojimams bei įstatymams, ar jiems sudaryti buvo gauti Finansų ministerijos ir Turto banko leidimai (pvz., UAB Baltic Petroleum ir AB Lietuvos kuras 2001 m. kovo 15 d. degalinių valdymo (operatoriaus) sutartis dėl degalinių perdavimo, sudaryta prieš skelbiant bankrotą, nepavykus atidalinti įmonės turto ir įsipareigojimų).
Komisijos nariai išreiškė nuomonę, kad tiriant veikas, susijusias su AB Lietuvos kuras, būtinas sisteminis požiūris į nusikaltimų tyrimo ir patikrinimų vykdymo kryptis, analitinis darbas ir koordinuojanti veikla.
Šiame posėdyje buvo n u s p r ę s t a Generalinį prokurorą prašyti ir siūlyti:
- koordinuoti visų teisėsaugos institucijų vykdomų patikrinimų ir tiriamų nusikaltimų, susijusių su AB Lietuvos kuras veikla, tyrimą, spręsti, ar nebūtų tikslinga jų vykdyti vienoje kompetentingoje institucijoje;
- pavesti Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriui įvertinti 1999 m. spalio 29 d. valstybei nuosavybės teise priklausančių AB Lietuvos kuras akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, VĮ Valstybės turto fondo atstovų veiksmus kontroliuojant jos vykdymą;
- ištirti AB Lietuvos kuras veiklą po privatizavimo, įmonei nenaudingų sandorių sudarymą, bankroto aplinkybes ir įvertinti bankroto priežastis;
- patikrinti, ar UAB Baltic Petroleum ir AB Lietuvos kuras 2001 m. kovo 15 d. degalinių valdymo (operatoriaus) sutartis dėl degalinių perdavimo, neprieštarauja 1999 m. spalio 29 d. privatizavimo sutarčiai, ar ja nepadaryta žala;
- spręsti, ar nebūtų tikslinga patikrinti 18 816 tūkst. Lt, skirtų AB Lietuvos kuras pagal Valstybės vidaus skolos akcinei bendrovei Lietuvos kuras pripažinimo ir padengimo įstatymą (1999-10-14 Nr. VIII-1361), panaudojimą (šių lėšų panaudojimas nebuvo tikrintas jokios institucijos);
- patikrinti, kodėl pagal medžiagą, tirtą nuo 1995 m., baudžiamoji byla Nr. 10-2-053-00 iškelta 2000 m. kovo 10 d., praėjus trejiems metams po revizijos atlikimo.
Taip pat Komisija informavo Specialiųjų tyrimų tarnybą apie medžiagos, pagal kurią buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 10-2-053-00, tyrimą, atkreipdama dėmesį į šio tyrimo laiką ir tai, kad procesinis sprendimas kelti baudžiamąją bylą priimtas praėjus trejiems metams po revizijos išvadų gavimo.
Paminėtina, kad Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyrius, atlikęs vertinimą dėl 1999 m. valstybei nuosavybės teise priklausančių AB Lietuvos kuras akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, jos vykdymo kontrolės, įmonės veiklos po privatizavimo, įmonei nenaudingų
sandorių sudarymo, bankroto aplinkybių, bankroto priežasčių, degalinių valdymo (operatoriaus) sutarties su UAB Baltic Petroleum atitikimo privatizavimo sutarčiai, 2001 m. gruodžio 29 pažymoje Nr. 13-09-697 Dėl AB Lietuvos kuras privatizavimo ir sutarties su UAB Baltic Petroleum patvirtino Komisijos dar liepos mėn. generaliniam prokurorui išdėstytas prielaidas ir būtinybę atlikti tyrimą dėl galimo įmonės tyčinio bankroto.
Prokuratūros išvadose minima, kad privatizavimo sutartimi nebuvo nustatytas investicijų grafikas ir tokiu būdu faktiškai pirkėjas atleistas nuo savalaikio investavimo ir baudų mokėjimo.
Bankroto bylos iškėlimą AB Lietuvos kuras įtakojo ir dvi AB Lietuvos kuras 2001 m. sudarytos sutartys. 2001 m. kovo 15 d. degalinių valdymo (operatoriaus) sutartimi su UAB Baltic Petroleum pažeisti privatizavimo sutarties reikalavimai, nes perduoti degalinių Lietuvos kuras negalėjo be Valstybės turto fondo sutikimo. Pagal turinį ši sutartis atitinka turto nuomos sutarčiai. Kadangi abiejų įmonių ir Lietuvos kuro ir Baltic Petroleum - valdybos nariais buvo tie patys asmenys, derybos dėl sutarties sudarymo iš abiejų šalių faktiškai vyko tarp tų pačių asmenų ir galima daryti prielaidą, kad buvo siekiama vieno bendrai suplanuoto intereso. Suta
r
tis sudaryta Lietuvos kurui nenaudingomis sąlygomis, neužtikrinti jo turtiniai interesai.
Be to, 2001 m. kovo 1 d. paskolos sutartis su Rosh Credit International s.ah. dėl 649 tūkst. JAV dolerių aiškiai nenaudinga Lietuvos kurui, abejotinas galėjimas vykdyti įsipareigojimą sumokėti 0,5 mln. JAV dolerių baudą. Rosh Credit International s.ah. 2001 m. balandžio 1 d. perdavė reikalavimo teisę UAB Baltic Petroleum, kuri 2001 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl nurodytų aplinkybių darytina prielaida, kad minėta nepalankia paskolos sutartimi ir skubotu reikalavimo teisės perleidimu, tų pačių asmenų dalyvavimu sandoriuose iš abiejų šalių galėjo būti paruošta programa dėl bendrovės bankrutavimo, tačiau tai turėtų nustatyti
tardymas ir visos šios aplinkybės turi būti ištirtos baudžiamojoje byloje.
Komisija pasiūlė Revizijų departamentui atliekant dokumentines revizijas pagal teisėsaugos pareigūnų nutarimus baudžiamosiose bylose dėl veikų, susijusių su AB Lietuvos kuras, atkreipti dėmesį į šias aplinkybes.
Klausimai, susiję su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu
2001 m. iš viso nagrinėta 16 piliečių skundų ir pareiškimų bei įvairių klausimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, taip pat susijusių su žemės sandorių teisėtumu. Piliečiai prašė padėti spręsti jų nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus, skundėsi dėl sprendimų priėmimo vilkinimo. Šie klausimai nagrinėti bendradarbiaujant su apskričių viršininkų administracijomis, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūki
o
ministerijos, Seimo kontrolieriais bei teisėsaugos institucijomis.
***
2001 m. balandžio 2 d. Komisijos posėdyje iškeltos menkaverčių ir laikinų statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre problemos ir valstybinės žemės pardavimas tokių statinių s
avininkams
. Posėdyje dalyvavę Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir kitų institucijų atstovai patvirtino, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota statinių, kurie neturėtų būti laikomi atskirais nekilnojamojo turto objektais (šaligatvio plytelių arba asfalto dangos, tvoros, vartai, prekystaliai ir pan.), o tokių statinių savininkai naudojasi įstatymų suteikta teise pretenduoti ne aukciono tvarka išsinuomoti arba nominalia kaina pirkti valstybinės žemės skly
pus, ant kurių stovi jiems nuosavybės teise priklausantys objektai. Komisija, abejodama tokio valstybės žemės privatizavimo būdo teisėtumu ir manydama, kad būtina patikrinti tokių statinių įregistravimo nekilnojamojo turto objektais pagrįstumą, prašė suint
eresuotas institucijas pateikti sąrašą tokių statinių, kurie, specialistų nuomone, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
***
Šiame posėdyje taip pat svarstytas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Kraševskio g. 10, nuomos bei pardavimo teisėtumo.
Komisija buvo prašiusi Generalinę prokuratūrą ir Valstybės kontrolę patikrinti 0,7178 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Kraševskio g. 10, nuomos bei pardavimo teisėtumą.
Minėtą valstybinės žemės sklypą 2000 m. kovo 17 d. Vilniaus apskrities viršininkas išnuomojo penkiems fiziniams asmenims, sklype esančio statinių ir įrenginių (sargo namelio, tvoros ir asfalto dangos) savininkams. 2000 m. lapkričio 11 d. žemės sklypas parduotas, kaip e
s
antis prie namų valdos.
Generalinės prokuratūra nustatė, kad apskrities viršininkas šį valstybinės žemės sklypą išnuomavo ir pardavė neteisėtai, pažeisdamas Žemės nuomos įstatymo bei Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos reikalavimus. Kadangi šiame žemės sklype yra statinys (sargo namelis) su įrenginiais (tvora ir asfalto danga), apskrities viršininkas turėjo teisę išnuomoti žemės sklypą,
reikalingą statiniui ir įrenginiams eksploatuoti pagal jų pardavimo metu buvusią tiesioginę paskirtį, t.y. automobilių stovėjimo aikštelei eksploatuoti, tačiau pakeitė tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir jį išnuomojo gyvenamųjų namų statybai. Minėt
as žemės sklypas buvo ne prie namų valdos, o prie ūkinės-komercinės paskirties statinio, todėl negalėjo būti parduotas kaip esantis prie namų valdos minėtų norminių aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, be to, piliečiams parduodamo žemės sklypo ploto nebūtų galima padidinti daugiau kaip iki 0,3 ha.
Atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, padarytus išnuomojant ir parduodant valstybinės žemės sklypą, Komisija paprašė Generalinę prokuratūrą kreiptis į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymų išnuomoti ir parduoti žemės sklypą bei pirkimopardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Taip pat siūlyta įvertinti, ar Vilniaus apskrities viršininko, 2000 m. neteisėtai išnuomavusio ir pardavusio valstybinės žemės sklypą, veiksmuose nėra nusikaltimų požymių
.
Vilniaus apygardos teismas patenkino generalinio prokuroro ieškinį (2001 m. liepos 19 d. sprendimas), Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šį sprendimą paliko nepakeistą (2001 m. spalio 29 d. nutartis), jos nutartį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija paliko nepakeistą (2002 m. gegužės 7 d. nutartis).
Vilniaus apskrities viršininko administraciją šioje byloje atstovavę Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus juristai nepalaikė generalinio prokuroro ieškinio. Kadangi tokia pozicija neatitiko valstybės turtinių interesų ir nebuvo suderinta su apskrities viršininku, atsižvelgęs į Komisijos pastabas jis 2001 m. spalio 17 d. panaikino atstovams išduotus įgaliojimus ir sugriežtino p
r
ocesinių veiksmų atlikimo tvarką.
Siekdama atkreipti institucijų, tiesiogiai dalyvaujančių sudarant žemės sandorius, dėmesį į tai, kad nuomodamos ir parduodamos valstybinė ne žemės ūkio paskirties žemę jos ne visada laikosi teisės aktų reikalavimų, menkaverčių statinių savininkams besąlygiškai nuomodamos ir parduodamos sklypus netgi formuoja ydingą praktiką, tai neatitinka valstybės turtinių interesų, Komisija šiuos klausimus nagrinėjo ir kituose posėdžiuose, pastebėdama, kad nuosavybės teisė į valstybinės
žemės sklypuose esančius statinius neįpareigoja valstybės parduoti ir nuomoti žemės tik šių pastatų savininkams, o teisė be aukciono išsinuomoti ar pirkti valstybinę žemę sietina su žemės naudojimu tam tikrai tikslinei paskirčiai ir kitomis įstatymų nustat
ytomis sąlygomis.
***
Komisija buvo prašiusi teisėsaugos ir kontrolės institucijų patikrinti kitų statinių ir įrenginių teisinės registracijos teisėtumą, nagrinėjo kitų ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos ir pardavimo teisėtumo klausim
us
, po ko buvo pripažinti neteisėtais, nutraukti arba pripažinti negaliojančiais keletas valstybei nenaudingų sandorių.
Iš jų paminėtina, kad Komisijos prašymu Valstybės kontrolė, įvertinusi 0,643 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Ukmergės g.
14a
, išnuomoto UAB Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos (sklype esančios tvoros savininkei) nuomos teisėtumą bei 6,4545 ha sklypo, esančio Vilniuje, Laisvės pr. 10, išnuomoto UAB Kelstena (sporto aikštyno pamatų savininkei), nuomos teisėtumą, nustatė, kad šie valstybinės žemės sklypai buvo išnuomoti nepagrįstai ir neteisėtai, nepaisant, ar žemė reikalinga eksploatuoti įrenginiams pagal jų tikslinę naudojimo paskirtį, klaidingai nurodant, kad įrenginiai užima visą išnuomojamą plotą, nuomos sutarties sudarymo metu Ukmergės g. 14a esanti tvora netgi nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre, statiniai minėtuose sklypuose buvo pastatyti savavališkai, pažeidžiant Statybos, Nekilnojamojo turto kadastro bei Žemės įstatymų reikalavimus. Valsty
bės kontrolė prašė Vyriausybę Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovus patraukti drausminėn atsakomybėn, įpareigojo Vilniaus apskrities viršininką parengti pažymą dėl savavališkai pastatytų statinių, kreiptis į teismą dėl Nekilnojamojo turto
kadastro duomenų bazėje įrašyto turto duomenų pripažinimo neteisingais, nutraukti 1998 m. gruodžio 7 d. ir 2001 m. spalio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, žemės sklypus įregistruoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos valdomais valstybin
ės žemės sklypais, taip pat drausmine tvarka nubausti pavaldžius dokumentus rengusius pareigūnus. Šį Valstybės kontrolės sprendimą UAB Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos ir UAB Kelstenaskundė teismui, Vilniaus apygardos administracinis te
ismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundus atmetė. Iki tol Vilniaus apskrities viršininko administracija nesiėmė priemonių nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis.
Vilniaus apygardos teismas 2002 m. gegužės 20 d. sprendimu nutraukė 1999 m. balandžio 20 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB Baltic Mansion Hotel sudarytą valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį dėl 1,9657 ha sklypo, esančio Vilniuje, Goštauto ir Gynėjų g. sankirtoje, nuomos
.
Pažymėtina, kad kai kuriose apskričių viršininkų sudarytose valstybinės žemės nuomos sutartyse netinkamai suformuluoti sutarčių nutraukimo pagrindai ir sąlygos, neaptarti darbų įvykdymo terminai ar nenumatyta šalių turtinė atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą
,
tokiu būdu suteikiant nuomininkui galimybę nemokėti nuompinigių, nesilaikyti statybos vykdymo ir nuompinigių mokėjimo terminų ir už jų nevykdymą nemokėti netesybų. Sudarius tokias sutartis, nebūna pagrindo inicijuoti sutarčių nutraukimo procedūrą (pavyzdžiui, Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 13 d. sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių su UAB Iron Wolf Development dėl 98,1 ir 4 ha sklypų, esančių Trakų rajone, Moluvėnų kaime, nuomos).
Gavusi informacijos apie tai, kad rengiamas pastatų, esančių Vilniuje, Tujų g. 2, nuomos sandoris gali būti vertinamas kaip apsimestinis, kuriuo gali būti pridengtas numatomas valstybinės žemės įsigijimas reikmėms, nesusijusioms su statinių eksploatavimu, o rengiama sutartimi nebus užtikrintas įsipareigojimų vykdymas, Komisija domėjosi investicinio projekto teritorijoje, esančioje tarp Laisvės pr., T. Narbuto, Č. Sugiharos ir Tujų gatvių, vykdymo perspektyvomis, kurias svarstė Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Susisiekimo ministerijos, AB Lietuvos ir radijo televizijos centro bei kitų suinteresuotų institucijų atstovai (aptarta 2001 m. gegužės 7 d. posėdyje).
Domėtasi požeminių garažų statybos Vilniuje klausimais, susijusias su valstybinės žemės valdymu. Nustatyta, kad 1999 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės sutartis su UAB Baltijos parkingas ir UAB Egapris konsorciumu dėl parkavimo sistemos Vilniaus mieste sukūrimo ir daugiaaukščių parkingų statybos sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, nes konkurse dalyvavo tik UAB Egapris, o konsorciumas įsteigtas vėliau. Savo turiniu sutartis panaši į ketinimų protokolą, nes neapibrėžtos šalių teisės ir pareigos, o tik ketinimai jas sukurti ateityje, neaptartas investicijų dydis, terminai, šaltiniai. Atskiri sutarties punktai prieštarauja Konkurencijos įstatymo reikalavimams, kurie draudžia sudaryti ūkio subjektams kliūtis konkuruoti rinkoje. Savivaldybė įsipareigojo atlikti tarpininkavimo veiksmus valstybinėse institucijose, užtikrinant klausimus, priskirtus kitų institucijų kompetencijai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimams prieštarauja sutartimi nustatytas perdavimas konsorciumui teisės skirti baudas asmenims, pastačiusiems tam nenumatytose vietose transporto priemones, imti iš šių asmenų baudas. Sutartis taip pat prieštarauja Vietinių rinkliavų, Mokesčių administravimo, Vietos savivaldos, Žemės įstatymams. Darytina prielaida, kad sutartimi pridengtas žemės įsigijimas, ateityje konsorciumui įsigyjant nuosavybės teises ne aukciono tvarka.
***
2001 m. rugsėjo 17 d. Šiame posėdyje Komisija taip pat apsvarstė klausimą dėl siūlymo Vyriausybei pakeisti Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirči
ai (veiklai)
.
Valstybinės žemės sklypai, esantys prie fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių laikinųjų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, antrinių žaliavų supirkimo punktų, sargų būdelių, prekybos paviljonų, dengtų prekystalių, kioskų, asfalto ir šaligatvio plytelių dangų, t.y. objektų, kurie Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti atskirais nekilnojamo turto objektais, išnuomojami ir parduodami pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ir patvirtintą Nau
d
ojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką, t.y. už nominalią žemės vertę. Kadangi tokių menkaverčių statinių savininkams pagal galiojančią tvarką yra nuomojami arba už nominalią vertę parduodami valstybinės žemės sklypai teritorijose, ypatingai patraukliose investicijų plėtrai, valstybė praranda didžiules lėšas, pavyzdžiui, Vilniaus mieste pardavus rinkos kaina naudojamus žemės sklypus, suformuotus šiuo metu prie minėtų statinių ir įrenginių, valstybės ir s
avivaldybės biudžetas gautų apie 32 mln. litų. Sklypuose esančių statinių vertė siekia nuo kelių šimtų litų iki kelių dešimčių tūkstančių litų, o apskaičiuota žemės nominali vertė už jos rinkos kainą būna keletą, o kartais ir dešimtį kartų mažesnė.
Siekiant, kad žemės rinka Lietuvoje būtų formuojama objektyviai, būtų suvienodintos konkurencinės sąlygos įsigyjant valstybinės žemės sklypus investicinių projektų įgyvendinimui subjektams, įsigyjantiems naujus žemės sklypus aukciono būdu už rinkos kainas, ir subjektams, įsigyjantiems žemės sklypus už nominalią vertę prie menkaverčių statinių, siekiant išvengti dažnai šioje srityje daromų piktnaudžiavimų, tikėdamasi, kad Vyriausybė ir jai talkinantys specialistai, suprasdami aptartų problemų aktualumą, imsis priemonių šio ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir nuomos klausimus, spragoms pašalinti, Komisija s i ū l ė Ministrui Pirmininkui ir žemės ūkio ministrui, kaip Vyriausybės teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę turintiems asmenims, inicijuoti Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) 2.2 punkto ir juo patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 29.1 punkto pakeitimus, numatant, kad žemės sklypai, užstatyti tokiais statiniais, įregistruotais Nekilnojamojo turto registre atskirais nekilnojamojo turto objektais, jeigu pagal teritorijos detalųjį planą prie jų galima suformuoti savarankišką žemės sklypą, parduodami be aukciono pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintą Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką.
Į šiuos siūlymus nebuvo atsižvelgta, jokiais kitais būdais šių problemų spręsti taip pat nebuvo bandyta, todėl prie jų grįžta kituose posėdžiuose.
***
Komisijoje sudarytoje darbo grupėje ir posėdžiuose nagrinėti klausimai, susiję su valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir nuomos problemomis bei teisės aktų tobulinimu
šioje srityje.
2001 m. spalio 31 d. posėdyje iš Komisijos narių, Žemės ūkio, Aplinkos, Finansų ir Teisingumo ministerijų atstovų buvo sudaryta darbo grupė teisės aktams, reglamentuojantiems valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir nuomos, žemės paskirties keitimo ir kt. klausimus, išanalizuoti bei pateikti pasiūlymus dėl jų tobulinimo. Įvyko 3 darbo grupės posėdžiai, kuriuose buvo iškeltos pagrindinės problemos šioje srity
j
e. Valstybės kontrolės ir Generalinės prokuratūros vadovų, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apskričių viršininkų, paminėtų miestų merų ir kitų suinteresuotų institucijų, tiesiogiai dalyvaujančių sudarant žemės sandorius bei nustatančių jų p
ažeidimus, buvo prašyta nurodyti spręstinas problemas, susijusias su minėtais procesais, pareikšti nuomonę, kaip jas galima būtų spręsti, kokius teisės aktus ir jų nuostatas reikėtų priimti ar keisti.
Atsižvelgiant į tai, kad veikloje Komisija ne kartą susidūrė su pažeidimais, padarytais parduodant ir nuomojant valstybinę žemę, sudarant kitus žemės sandorius, gaunama nemažai piliečių skundų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, tokie pažeidimai nustatomi gana atsitiktinai, o piktnaudžiavimo grąžinant pili
e
čiams žemę faktai išaiškėja tik tada, kai skundžiamasi Seimo kontrolieriams arba kitoms institucijoms ir todėl būtina atlikti kryptingą patikrinimą. šiame posėdyje Komisija taip pat nusprendė prašyti Valstybės kontrolę patikrinti Vilniaus apskrities viršin
inko administracijos veiklą grąžinant žemę piliečiams, parduodant ir nuomojant valstybinės žemės sklypus. Kadangi pilnai ir visapusiškai atlikti tokį tikrinimą būtų sudėtinga, Komisija pasiūlė Valstybės kontrolieriui nustatyti tokio tikrinimo ribas laike (
tikrinti tuos objektus, kurių pardavimo ir nuomos sandoriams ginčyti nėra pasibaigę ieškininės senaties terminai), pasirinkti tikrinimo objektus bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis bei atsižvelgiant į tokius kriterijus, kaip jų buvimo vieta (sk
lypai prestižinėse Vilniaus miesto ir apskrities vietose).
Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir nuomos problemos nagrinėtos 2001 m. gruodžio 19 d. Komisijos posėdyje. Akcentuota tai, kad dėl piktnaudžiavimų sudarant žemės sandorius bei teisės aktų spragų valstybė, parduodama ir nuomodama valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, praranda milijonus litų, ir tam, kad žemės rinka Lietuvoje būtų formuojama objektyviai, suvienodintos konkurencinės sąlygos įsigyjant valstybinės žemė
s
sklypus investicinių projektų įgyvendinimui ir išspręsta daugelis kitų su valstybine miesto žeme susijusių problemų, būtina nedelsiant tobulinti šiuos santykius reglamentuojančius teisės aktus.
Komisijos nariai pritarė Ministro Pirmininko iniciatyvai potvarkiu sudaryti kvalifikuotą Vyriausybei atskaitingą darbo grupę, galinčią formuoti valstybės politiką šioje srityje ir ryžtis būtiniems pokyčiams. Kadangi Komisijos sudarytos darbo grupės veikloje dalyvavo Komisijos pirmininkė N. Steiblienė ir Komisijos n
a
rys G. Didžiokas, kurie susipažinę su spręstinomis problemomis, buvo nutarta juos deleguoti dalyvauti ir Vyriausybei atskaitingos darbo grupės veikloje.
2001 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 288 Ministras Pirmininkas A. Brazauskas sudarė darbo grupę klausimams, susijusiems su žemės įvertinimu, žemės sklypų pardavimu ir nuoma išnagrinėti, jos vadovu paskirtas žemės ūkio ministras J. Kraujelis.
Ministrui Pirmininkui bei sudarytos darbo grupės vadovui žemės ūkio ministrui Komisija pateikė pasiūlymus dėl veiklos krypčių ir spręstinų klausimų, valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pardavimą ir nuomą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo. S i ū l y t a:
- Išanalizuoti naujojo Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias nekilnojamųjų daiktų pardavimą, nuomą, panaudą ir pateikti pasiūlymus, kokius įstatymus, reglamentuojančius žemės teisinius santykius ir valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą reikėtų keisti.
- Atlikti išsamią galiojančių iki naujo Civilinio kodekso įsigaliojimo priimtų teisės aktų analizę ir identifikuoti galiojančių teisės aktų aiškinimo ir taikymo problemas.
- Tobulinti teisės aktus: Žemės, Žemės reformos, Teritorijų planavimo, Apskrities valdymo, Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro ir kt. įstatymus, parengti Žemės įstatymo įgyvendinimo įstatymą; keisti Vyriausybės 1999 m. nutarimus Nr. 205, Nr. 260, Nr. 692 ir kt.
- Atkreiptas dėmesys į tai, kad visi pakeitimai turi būti suderinti, teisės aktai rengiami laikantis teisės aktų hierarchijos principų ir būti
nai teikiami vienu paketu.
- Kadangi sudarydama žemės sandorius valstybė per savo institucijas veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas, o valstybės institucijos (viešieji asmenys) turi specialų teisnumą, teisės aktai turi aiškiai apibrėžti jų veiklos ribas, kad būtų užkirtas kelias valstybės tarnautojų savivalei ir piktnaudžiavimui savo teisėmis. Tikslinga Žemės įstatyme suformuluoti principus, kurių turėtų laikytis valstybę atstovaujančios institucijos, sudarydamos civilinius sandorius. Valstybė
s
turtas turi būti valdomas ir naudojamas efektyviai, valstybę atstovaujantys asmenys turi veikti laikydamiesi protingumo principo, t.y. veikti apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Sudaromi sandoriai turi būti ekonomiškai naudingi valstybei.
- Tam, kad galima būtų pasiekti, kad valstybės tarnautojai laikytųsi nustatytų principų, reikėtų (Žemės įstatyme arba jo įgyvendinimo įstatyme): aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti sudarančių sandorius asmenų teises ir pareigas, jų atsakomybę; nustatyti aiškias sandorių sudarymo procedūras; nustatyti būtinas valstybės sudaromų žemės sandorių sutarčių sąlygas; kokių priemonių turi būti imtasi sutarčių įvykdymui užtikrinti; nustatyti sudarytų sutarčių apskaitos ir jų vykdymo kontrolės mechanizmą; nus
t
atyti, kas ir kada turi inicijuoti valstybei nenaudingų sandorių pripažinimą negaliojančiais ir pan.
- Atkreiptas dėmesys į tai, kad praktiškai nėra institucijų, galinčių teismine tvarka ginčyti apskrities viršininkų, savivaldybių priimtų sprendimų pagrindu sudaromų sandorių dėl žemės pardavimo ir nuomos teisėtumą ir pagrįstumą. Vyriausybės atstovai apskrityse, turintys teisę ginčyti sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, negali teismine tvarka ginčyti tų sprendimų pagrindu sudarytų sandorių. Teismine tvarka p
r
ipažinus apskrities viršininko, savivaldybės sprendimą negaliojančiu, šio sprendimo pagrindu sudarytas sandoris, t.y. sudaryta sutartis dėl žemės perleidimo, lieka galioti, nes pripažinti sandorį negaliojančiu gali tik bendrosios kompetencijos teismas paga
l vienos iš sandorį sudariusių šalių ieškinį. Todėl Vyriausybės atstovui turėtų būti suteikta teisė ne tik ginčyti teismine tvarka apskrities viršininko, savivaldybės priimtus sprendimus, bet ir jų pagrindu sudarytus sandorius. Atkreiptas dėmesys, kad toki
os pataisos reikalingos ginčyti ne tik žemės perleidimo, bet ir kitus sandorius, nes šiuo metu Vyriausybės atstovo teisė ginčyti sprendimus yra deklaratyvi tais atvejais, kai lieka galioti jų pagrindu sudaryti sandoriai, t.y. skundo patenkinimas dėl nustat
ytų pažeidimų praktiškai nesukelia pasekmių ir nepadeda ginti valstybės ir savivaldybių interesų.
- Kadangi civilinių teisių objektu gali būti indentifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, išreikšta nuomonė, kad nuomoti ir parduoti galima tik valstybinės žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Šią įstatymo nuostatą ir reikalavimus būtų tikslinga detalizuoti poįstatyminiuose aktuose, be to teisės aktais užtikrinti, kad visi valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės sklypai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo metu ši sritis visiškai nesutvarkyta. Visiems valstybei priklausantiems žemės sklypams būtina teisinė registracija ne tik dėl valstybės turtinių interesų apsaugos, bet
ir dėl privačių asmenų teisių įgyvendinimo - sudarant nekilnojamojo turto perleidimo sutartis turi būti nurodytos savininko teisės, kai žemė nėra savininko nuosavybė. Tokiu būdu negalima tvirtinti asmenų sandorių dėl perleidimo pastatų, esančių neįregistru
otuose valstybinės žemės sklypuose.
Komisija buvo ne kartą pabrėžusi, kad žemė tai pagrindinis nekilnojamojo turto objektas, su kuriuo sietini ant jos esantys kiti objektai (pastatai ir statiniai). Naujasis CK įtvirtino šį principą: žemė laikoma pagrindiniu nekilnojamojo turto objektu, o ant jos esantys pastatai ir statiniai žemės sklypo priklausiniais. Galiojančiuose teisės aktuose, reguliuojančiuose statybas, statinių teisinę registraciją, neaiškiai suformuluotos sąvokos ką reikia laikyti statiniu, n
e
kilnojamuoju turtu, kuris kaip pagrindinis daiktas turėtų būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Pagal šiuos teisės aktus statiniui galima prilyginti beveik bet kokį objektą, kuris įrengtas ant žemės (kioską, sargo namelį ar netgi tvorą ir asfal
to dangą). Parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų ar statinių, jie laikomi sklypo priklausiniais. Tokiais statiniais, kurie būtų žemės sklypo priklausiniais, turėtų būti laikomi gyvenamieji namai, administraciniai pastatai, kapitalinės gamybinės pata
lpos. Visi kiti statiniai, t.y. tvoros, asfalto dangos, kioskai, sargų nameliai ir pan., turėtų būti laikomi tik pagrindinių statinių priklausiniais ir kadastro-registro institucijose registruojami kaip laikini statiniai, bet nelaikomi žemės sklypo, kur ji
e stovi, priklausiniais. Šių santykių tinkamas reglamentavimas užkirstų kelią vykstantiems valstybei ekonomiškai nenaudingiems procesams ir valstybinės žemės perleidimui pusvelčiui.
Be to, atkreiptas dėmesys, kad tobulinant teisės aktus ir rengiant teisės aktų paketą, ypač svarbu:
- užkirsti kelią tolesniam žemės pardavimui (už nominalią žemės vertę) ir nuomai ne aukciono tvarka menkaverčių, laikinų statinių, taip pat statinių, neturinčių savarankiškos ūkinės paskirties (šaligatvių, asfalto dangos ir pan.) naudojimui. Žemė prie statinių turėtų būti parduodama ar išnuomojama tik tų statinių naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Būtų tikslinga diferencijuoti žemės pardavimo ir nuomos sąlygas pastatų ir kitų statinių naudojimui.
- galiojanti valstybinės žemės kainos paskaičiavimo metodika ir ja nustatomi kainų dydžiai žymiai skiriasi nuo žemės rinkos kainos, būtina pakeisti šią metodiką taip, kad ši kaina būtų bent jau artima žemės rinkos kainoms;
- suformuluoti objektyvius kriterijus būtinų pastatams naudoti žemės sklypų dydžiui nustatyti;
- reglamentuoti žemės sklypų paskirties pakeitimo klausimus, nustatytais atvejais numatant už tai mokesčius (keičiant paskirtį, keičiasi ir žemės sklypo vertė);
- suformuluoti aiškius kriterijus, kada valstybinė žemė parduodama ir nuomojama ne aukciono tvarka, taip pat kokiais atvejais žemė gali būti parduodama nominalia kaina. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės pardavimas nominalia kaina (t.y. kaina, aiškiai mažesne nei jos rinkos vertė) gali būti traktuojamas nebent
tik kaip valstybės pagalba. Todėl reglamentavimą, kokia kaina žemės sklypas parduodamas turėtų lemti ne tik jame esančių statinių buvimas, bet ir kam tie statiniai priklauso bei kokia jų užimamos žemės naudojimo paskirtis numatyta teritorijų planavimo doku
mentuose. Teisės aktuose reikia aiškiai nustatyti, kam ir kokiais atvejais valstybė parduoda žemę žemesne kaina nei jos rinkos vertė (visiems gyventojams ar tik socialiai remiamiems asmenims, visiems juridiniams asmenims ar tik, pavyzdžiui, viešiesiems asmenims ir pan.);
- įstatymai nustato, kad valstybinė žemė gali būti išnuomota iki 99 metų. Tačiau nesant teisės aktuose nustatytų kriterijų, kada valstybinė žemė išnuomojama 99 metams, o kada trumpesniam terminui, paprastai nuomos sutartys visiems, net ir menkaverčiams statiniams eksploatuoti sudaromos maksimaliam terminui - 99 metams. Todėl būtų tikslinga teisės aktuose nustatyti kriterijus, kada žemė išnuomojama trumpesniam, kada maksimaliam terminui;
- spręsti nuomos mokesčio dydžio nustatymo klausimą, in
deksuoti nuomos kainas jau sudarytoms nuomos sutartims;
- spręsti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo reglamentavimo klausimus;
- atkreiptas dėmesys į tai, kad valdant, naudojant valstybinę žemę ir ja disponuojant reikėtų nustatyti ne tik žemės pardavimo, nuomos, suteikimo panaudai tvarką, bet ir daiktinių teisių nustatymo tvarką - servitutų, užstatymo teisės nustatymą ir kt.
- nustatyti privalomą valstybinės žemės sklypų registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Išreikšta nuomonė, kad šiuo metu, kol valstybei priklausantys žemės sklypai nėra įregistruoti viešame registre, negalima perduoti valstybinės žemės valdymo funkcijų iš apskričių savivaldybėms.
Perspektyviniai uždaviniai: išanalizuoti teisminę praktiką ir nustatyti pagrindines priežastis, kodėl buvo panaikinti valstybės institucijų sprendimai dėl žemės pardavimo ir nuomos, taip pat kodėl buvo pripažinti negaliojančiais valstybinės žemės sandoriai.
2002 m. viduryje Ministro Pirmininko 2001 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 288 sudaryta darbo grupė savo veiklos dar nebuvo baigusi ir aiškių rezultatų nepasiekė.
Įvairūs kiti Komisijos nagrinėti klausimai
Gavusi AB Dirbtinis pluoštas vadovų pareiškimą dėl bendrovės žlugdymo sudarius jai nenaudingus sandorius, kuriuo prašyta ištirti, ar nėra nusikalstamos veiklos požymių valstybės pareigūnų, tarnautojų veiksmuose, Komisija informacija perdavė teisėsaugos institucijoms - prašė patikrinti Specialiųjų tyrimų tarnybą pagal jos kompetenciją, taip pat prašė Mokesčių inspekcijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos atlikti AB Dirbtinis pluoštas gautų kreditų panaudojimo analizę. Buvo nustatyta, kad 16 proc. valstybei priklausančių akcijų valdantis VĮ Valstybės turto fondas bendrovės stebėtojų taryboje nebuvo paskyręs savo atstovo (po to jis paskirtas). Mokesčių policijos departamentas nustatė, kad dalis bendrovės gautų paskolų panaudota ne pagal paskirtį, dėl paskolų panaudojimo ne pagal paskirtį bei piktnaudžiavimo pasitikėjimu ūkinėje, komercinėje ir finansinėje veikloje iškeltos baudžiamosios bylos.
***
2001 m. kovo 26 d. posėdyje svarstytas klausimas dėl leidimo vykdyti fabriko išplėtimo statybos darbus išdavimo teisėtumo ir UAB NCC Puolimatka atestavimo
.
Į Komisiją kreipėsi UAB Plienas generalinis direktorius, kuris nurodė, kad su Lietuvos įmonėmis, vykdžiusiomis UAB Philip Morris Lietuva tabako fabriko statybos darbus Klaipėdoje, nebuvo atsiskaityta, o užsakovų pinigus gavo tarpininkai UAB NCC Puolimatka bei UAB Švilda.
Tyrimą pagal įmonių atstovų pareiškimus vykdė teisėsaugos institucijos, o nagrinėjant pareiškimą Komisijoje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai 2000 m. gegužės 9 d. išdavė leidimą Nr. 17/2000 vykdyti UAB
Philip Morris Lietuva Klaipėdos tabako fabriko išplėtimo statybą nustatyta tvarka neatestuotam statybos rangovui UAB NCC Puolimatka ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 12 str. 2 d.
Komisija n u s p r e n d ė:
- siūlyti aplinkos ministrui įvertinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pareigūnų, neteisėtai išdavusių leidimą statybai nustatyta tvarka neatestuotai įmonei, veiksmus;
- prašyti aplinkos ministrą patikrinti, ar teisėtai 2000 m. rugsėjo 29 d. atestuota UAB NCC Puolimatka, t.y. ar ji atitiko nustatytus reikalavimus;
- atsižvelgiant į tai, kad nustatytas pažeidimas gali turėti reikšmės teisėsaugos institucijos vykdomam patikrinimui, informuoti apie jį Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių, vykdantį tyrimą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros surinktą medžiagą bei įmonių Plienas ir Piniava vadovų pareiškimus.
Aplinkos viceministras Komisiją informavo apie tai, kad UAB NCC Puolimatka 2000 m. buvo atestuota pagrįstai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnui, išdavusiam leidimą vykdyti statybos darbus neatestuotam rangovui, Klaipėdos apskrities viršininkas skyrė drausminę nuobaudą.
***
Minėtame posė
dyje taip pat apsvarstytas klausimas
dėl Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijos viršijimo.
Komisija buvo gavusi informaciją, jog AB Lietuvos radijo ir televizijos centras dvejus metus organizuoja viešojo pirkimo konkursus skaitmeninei radijo relinių linijų tinklo įrangai įsigyti ir su jos įdiegimu susijusioms paslaugoms pirkti, tačiau dėl nepagrįstų Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimų ir konkurencijos duomenų perdavimo rinkoje didinimu nesuinteresuotų ūkio subjektų veiksmų, įmonė negali įsigyti šios įrangos, dėl to kasdien netenka apie 33 tūkst. Lt pelno.
Komisija paprašė šią informaciją patikrinti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kuri korupcijos požymių pareigūnų veiksmuose nenustatė. Įmonės skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas jį patenkino ir įpareigojo Viešųjų pirkimų tarnybą leisti tęsti pirkimo procedūras.
Apie tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2000 m. gruodžio 22 d. įpareigodama AB Lietuvos radijo ir televizijos centrą nutraukti viešojo pirkimo konkurso skaitmeninei radijo relinių linijų tinklo įrangai įsigyti procedūras, viršijo Viešųjų pirkimų įstatyme numatytą savo kompetenciją, Komisija informavo Vyriausybę.
***
2001 m. gegužės 7 d.
posėdyje Valstybės kontrolės atstovai supažindino su analitine pažyma dėl SP AB Lietuvos energija vykdyto Baltarusijos valstybinio energetikos koncerno Belenergo skolos reikalavimo teisės perleidimo konkurso.
Išanalizavę šio konkurso dokumentus, Valstybės kontrolės atstovai pareiškė nuomonę, jog sutarties sudarymas su RAB Vangvard dėl Baltarusijos valstybinio energetikos koncerno Belenergo skolos reikalavimo teisės perleidimo viršytų normalią gamybinę-ūkinę riziką ir neatitiktų valstybės interesų, o sandorio įvykdymas būtų problematiškas dėl numatomo įmonių restruktūrizavimo.
Komisija paprašė Ūkio ministrą pateikti paaiškinimus dėl šio konkurso vykdymo aplinkybių ir pakomentuoti Valstybės kontrolės išvadas. Komisijos gautą AB Aviko Ross atstovo skundą bei Valstybės kontrolės ir Ūkio ministerijos pateiktą informaciją Komisija perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai ir paprašė ištirti Baltarusijos valstybinio energetikos koncerno Belenergo skolos reikalavimo teisės perleidimo konkurso vykdymo aplinkybes .
***
Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. gegužės 10 d. rezoliucija Dėl kovos su korupcija siūlė Komisijai išanalizuoti finansinių ekonominių nusikaltimų tyrimo ir nagrinėjimo vilkinimo priežastis.
Vykdydama šią užduotį, Komisija apibendrino ir susistemino duomenis, gautus iš teisėsaugos, kontrolės ir priežiūros, finansinių ir ekspertinių institucijų bei teismų, taip pat analizavo minėtas priežastis 2001 m. spalio 8 d. išplėstiniame posėdyje, kuriame išklausė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko
,
Generalinės prokuratūros Kvotos ir tardymo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro, Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausiojo komisaro, Policijos depar
tamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos komisaro, Specialiųjų tyrimų tarnybos Operatyvinės veiklos valdybos viršininko, Turto banko valdybos pirmininko, Teisingumo ministerijos Teisminių institucijų departamento vyriausiosios specialistės, Revizijų departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus pavaduotojo ir Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorės informaciją ir siūlymus nagrinėjamu klausimu.
2001 m. spalio 17 d. įvykusiame posėdyje priimta Komisijos išvada Dėl ekonominių ir finansinių nusikaltimų baudžiamųjų bylų parengtinio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo, pažeidžiant procesinius terminus, priežasčių ir priemonių joms šalinti
.
Šioje išvadoje pabandyta kompleksiškai pažvelgti į iškeltą problemą, charakterizuoti minėtos kategorijos baudžiamąsias bylas, įvardinti ir aptarti priežastis, sąlygojančias ilgai trunkantį ir neveiksmingą baudžiamųjų bylų parengtinį tyrimą ir teisminį nagrinėjimą, t.y. bendras priežastis (tokias kaip įstatyminės bazės trūkumai, profesinio pasirengimo ir metodinės bazės trūkumai, revizijų ir ekspertizių skyrimo trūkumai, atliekamų revizijų ir ekspertizių trūkumai, teisinės pagalbos prašymų užsienio valstybėms pateikimo ir vykdymo trūkumai, ilgai trunkan
t
ys vertimai, procesinių įstatymų trūkumai, tyrimą atliekančių pareigūnų kaita, didelis tyrimą atliekančių pareigūnų darbo krūvis ir jų stygius, nepakankamas teisėsaugos įstaigų finansavimas ir techninis aprūpinimas), atskirus teisėsaugos institucijų ir tei
smų darbo trūkumus bei kitas priežastis.
Komisija nesusipažino su konkrečių baudžiamųjų bylų medžiaga ir nekėlė tikslo nustatyti, kodėl vilkinamas rezonansą visuomenėje sukėlusių nusikaltimų tyrimas, nes tai privalo atlikti kontroliuojančios teisėsaugos i
nstitucijos.
Kadangi baudžiamųjų bylų parengtinį tyrimą ir teisminį nagrinėjimą, pažeidžiant įstatymo nustatytus procesinius terminus, lemia kompleksas objektyvių ir subjektyvių priežasčių, siekiant, kad šios bylos būtų tiriamos operatyviau bei kvalifikuotai, siūlyta įgyvendinti ir atitinkamą kompleksą priemonių, tačiau tokios priemonės turėtų būti ekonomiškai ir finansiškai pagrįstos, nereikalaujančios didelių finansinių sąnaudų.
Komisija pateikė pasiūlymus dėl aptariamos kategorijos baudžiamųjų bylų ilgai trunkančio ir nekvalifikuoto tyrimo bei nagrinėjimo priežasčių šalinimo:
- Generalinei prokuratūrai ir Tardymo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos rekomenduota parengti ir suderinti aptariamos kategorijos baudžiamųjų bylų parengtinio tyrimo metodiką.
- Siūlyta patvirtinti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų parengtą Revizijų ir ekonominių ekspertizių skyrimo tiriant baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai ir finansams metodiką ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2000 m. liepos 5 d. potvarkiu Nr. 124 sudarytos darbo grupės parengtą Ekonominiais nusikaltimais padarytos žalos nustatymo metodiką. Tikslinga, kad šios metodikos būtų patvirtintos Vidaus reikalų ministerijos ir Generalinės prokuratūros įsakymu, s
u
derintu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu. Jeigu minėtos metodikos yra tobulintinos, tai jų rengėjams nurodytos institucijos turėtų pateikti atitinkamas pastabas ir pasiūlymus.
- Generalinei Prokuratūrai ir Tardymo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos rekomenduota didelės apimties minėtos kategorijos baudžiamųjų bylų tyrimui sudaryti nuolatines grupes iš kelių tardytojų, kurie atliktų tyrimą tik šiose bylose ir nebūtų apkrauti kitų kategorijų ar nesudėtingų nedidelės apimties bylų tyrimu.
- Siūlyta prokuratūroje ir policijoje paskirti tardytojus, prokurorus, o apygardų teismuose teisėjus, besispecializuojančius atlikti atitinkamai aptariamos kategorijos bylų parengtinį tyrimą ir teisminį nagrinėjimą.
- Generalinei prokuratūrai rekomenduota nuolat koordinuoti teisėsaugos ir kontrolės (revizinių) struktūrų veiklą, rengti koordinacinius parengtinį tyrimą atliekančių ir jas kontroliuojančių bei specialių žinių reikalaujančius tyrimus atliekančių įstaigų vadovų pasitarimus dėl visų institucijų suderin
t
ų veiksmų tiriant ekonominius nusikaltimus (Tardymo departamento, Policijos departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Mokesčių policijos, Revizijų departamento ir kt.).
- Generalinė prokuratūra įpareigota sustiprinti aptariamos kategorijos baudžiamųjų bylų tyrimo kontrolę bei prašyti patikrinti tas baudžiamąsias bylas, kuriose iki patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino liko mažiau kaip dveji metai, siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių nebaigtas tyrimas konkrečiose bylose.
- Teisingumo ministerijai siūlyta išanalizuoti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų, atliekančių ekspertizes ekonominių ir finansinių nusikaltimų bylose, darbo krūvį ir ekspertų skaičiaus poreikį. Esant reikalui, imtis priemonių padidinti ekspertų skaičių, kad jų darbo krūvis užtikrintų operatyvų ir kokybišką ekspertizių atlikimą.
- Finansų ministerijai siūlyta imtis priemonių stiprinant Revizijų departamento prie Finansų ministerijos darbą, atkreipiant dėmesį į specialistų išsilavinimą ir kvalifikaciją.
- Lietuvos Aukščiausiajam Teismui siūlyta apibendrinti ir aprobuoti šių bylų nagrinėjimo teismuose praktiką, atkreipiant dėmesį į procesinių terminų laikymosi būklę, bylų ilgai trunkančio nagrinėjimo priežastis, ir pateikti teismams įstatymų taikymo išaiškinimus dėl vienodos teismų praktikos formavimo.
- Atsižvelgiant į dažnus teisės aktų pakeitimus, siūlyta numatyti planingą kvotėjų, tardytojų, prokurorų, teisėjų, revizorių, ekspertų kvalifikacijos kėlimo sistemą ekonomikos, finansų ir teisės srityse (orientuotą į ekonominių santykių teisinio reguliavimo analizę, ekonominių, buhalterinės apskaitos ir audito žinių įsisavinimą), pasitelkiant Lietuvos mokymo įstaigas ir užsienio šalių specialistus (teigiamų darbo rezultatų tiriant tokio pobūdžio bylas analizė, nuolatinis metodinės medžiagos teikimas).
- Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Generalinei prokuratūrai, Tardymo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Mokesčių policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir kitoms teisėsaugos institucijoms rekomenduota numatyti priemones padėti jų pareigūnams dalykiškai įsisavinti naujojo BK (2000 m.) normas ir pasirengti jas taikyti praktiniame darbe.
- Teisingumo ministerijai siūlyta inicijuoti naujojo BK komentarų, galiojančio ir naujo BK lyginamosios analizės bei kitų metodinių mokymo priemonių parengimą (šį darbą galėtų atlikti aukštąjį teisinį išsilavinimą teikiančios mokymo įstaigos bei Teisės institutas) ir koordinuoti šiuos darbus.
- Siūlyta nustatyti tokį teisinio reguliavimo mechanizmą, kuris įsakmiai įpareigotų teisės aktų, reglamentuojančių ūkinę ir finansinę veiklą, projektų rengėjus teikti juos konkrečiai įstatymu įvardytoms institucijoms atlikti kriminologinę ir antikorupcinę ekspertizę
- Vidaus reikalų ministerijai, Teisingumo ministerijai ir Generalinei prokuratūrai siūlyta išanalizuoti, ar nebūtų tikslinga prailginti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminų už kai kuriuos nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai ir finansams.
- Generalinei prokuratūrai, Vidaus reikalų ministerijai, Teisingumo ministerijai pavesta išanalizuoti tardymo ir teismo areštuoto turto apsaugos būklę ir pateikti pasiūlymus Vyriausybei dėl organizacinių ir finansinių priemonių tinkamai to turto priežiūrai ir apsaugai užtikrinti.
- Siūlyta valstybės institucijoms atkreipti dėmesį ir į kitus Komisijos išvadoje nurodytus trūkumus ir pagal savo kompetenciją imtis visų galimų (ne tik formalių) priemonių jiems šalinti.
Ar realizuojami Komisijos pasiūlymai domėtasi jau 2002 m. posėdyje.
***
2001 m. gruodžio 12 d. įvyko bendras NATO reikalų ir Antikorupcijos komisijų posėdis tema Korupcija kliūtis Lietuvai žengiant į euroatlantines struktūras, jame dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos, Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai ir pareigūnai, Respublikos Prezidento patarėjas.
Lietuvai pristatant pasirengimo narystei NATO programą, Lietuvos atstovų dėmesys nuolat atkreipiamas į kovos su korupcija stiprinimą mūsų šalyje. NATO reikalų komisijos pirmininkas V. Stankevič siūlė Specialiųjų tyrimų tarnybai glaudžiau bendradarbiauti su Seimu ir Vyriausybe, dalyvauti jų posėdžiuose.
Antikorupcijos komisijos pirmininkė N. Steiblienė kalbėjo, kad antikorupcinė veikla turėtų būti vienas pagrindinių Lietuvos valdžios tikslų, kad būtų ne tik priimti reikiami įstatymai, bet ir praktiškai įgyvendinti numatyti veiksmai, kalbėjo apie korupcijos žalą Lietuvos ekonomikai.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas atkreipė dėmesį, kad NATO šalių vadovų susitikimuose akcentuojama nepakankama antikorupcinė veikla ir korupcijos prevencijos priemonių stiprinimas Lietuvoje, nors mūsų valstybės pastangos yra vertinamos, manoma, jog Lietuva neišnaudoja visų galimybių šioje srityje, apsiriboja abstrakčiais sprendimais. NATO pareigūnai yp
a
č domisi mūsų šalies gynybai skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumu, taip pat užsienio investicijų į strategines valstybės ūkio šakas skaidrumu.
Europos komiteto prie Vyriausybės atstovas sakė, kad pristatant Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje veiksmų planą, kova su korupcija suvokiama kaip vienas svarbiausių sąlygų šiam planui įgyvendinti. Europos Sąjunga domisi korupcijos lygiu Lietuvoje nuo 1995 m., šiuo metu svarbu priimti Nacionalinę kovos su korupcija programą. Europos Sąjungos pareigūnų
v
ertinimu, 2001 m. pastebima Lietuvos pažanga antikorupcinėje veikloje, tačiau būtini konkretūs rezultatai, stiprinant investuotojų susidomėjimą Lietuva bei žmonių pasitikėjimą valdžia svarbu išgyvendinti administracinę korupciją, stiprinti finansų kontrolę, sukurti efektyvią vidaus ir išorės audito sistemą.
Specialiųjų tyrimo tarnybos vadovas paaiškino, kad korupcijos problemą turi spręsti visos valstybės kandidatės į Europos Sąjungą bei NATO. Mūsų valstybė, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis kandidatėmis, nuo pat jos nepriklausomybės atstatymo ėmėsi bene daugiausia organizacinių bei teisinių priemonių kovai su korupcija. Ekspertų nuomone, Specialiųjų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos įkūrimas 1997 m. bei jos pavaldumo ir atskaitomybės
n
ustatymas Seimui ir Respublikos Prezidentui (o ne vykdomosios valdžios institucijoms) 2000 m. yra pavyzdys kitoms Europos Sąjungos narystės siekiančioms šalims. Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo šalims kandidatėms rekomenduojamas kovos su korupcija priemone
s: 1) kovos su korupcija pagrindinių krypčių nustatymas, 2) nacionalinės kovos su korupcija strategijos parengimas (Vyriausybėje jai jau pritarta) ir baigiamasis dokumentas - antikorupcinių priemonių plano parengimas septyneriems metams, jame 70 procentų p
riemonių numatyta administracinei korupcijai mažinti. Svarbiausios jų personalinės atsakomybės didinimas viešajame administravime, teisės aktų spragų, sudarančių prielaidas korupcijai, šalinimas, teisės aktų antikorupcinis vertinimas, atitinkamas pareigūnų vertinimas skiriant juos į aukštas valstybines pareigas, kova su korupcija teisėtvarkos ir medicinos srityse, Korupcijos prevencijos įstatymo projekto parengimas. Direktorius paminėjo, kad politinei korupcijai mažinti reikėtų nustatyti įpareigojimą žini
asklaidos priemonėms skelbti jų savininkus, uždrausti juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, administracinei korupcijai užtikrinti skaidrų priėmimą į valstybės tarnybą, kai kuriose institucijose nustatyti kontraktinį priėmimo principą, didin
ti personalinę atsakomybę už priimtus sprendimus, nustatyti atsakomybę teisėkūroje, imtis kitų priemonių. Apgailestavo, kad dar nebuvo ratifikuota Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos. Pastebėta, kad korupcijos lygis Lietuvoje šie
k tiek mažėja, o rezultatų šioje srityje galima pasiekti tik visos visuomenės pastangomis. STT vadovas išreiškė tikėjimą, kad korupcija nebus kliūtimi Lietuvos integracijai.
Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai kalbėjo apie aukštų pareigūnų korupciją, konkrečias kovos su korupcija priemones (pareigūnų turto įsigijimo pagrįstumą ir galimas sankcijas, korupcijos mažinimą sveikatos apsaugos srityje, specialaus kurso dėstymą aukštosiose mokyklose, teisės aktų rengimo problemas, kurios yra labai aktualios, jų v
e
rtinimą antikorupciniu aspektu, ir kt.), Nacionalinę kovos su korupcija programą, sakė tarnyba ir toliau vertins teisės aktus antikorupciniu aspektu, nors tam reikalingi ir atitinkamas sritis išmanantys specialistai. Nurodė, kad vienodai svarbi yra ir korupcijos prevencija, ir kova su ja.
Komisijų nariai išsakė pastabas dėl Nacionalinės kovos su korupcija programos projekto.
Siekiant nedelsiant priimti įstatymus, reikšmingus ir Lietuvos integracijai į euroatlantines struktūras, posėdyje buvo n u s p r ę s t a siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei paspartinti Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos ir su jos ratifikavimu susijusių Baudžiamojo kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų ir papildymų įstatymų projektų pateikimą
Seimui; taip pat atkreipti suinteresuotų institucijų dėmesį į tai, kad būtina skubiau parengti ir pateikti Seimui svarstyti Korupcijos prevencijos įstatymo projektą.
Paminėtina tai, kad į komisijų siūlymus buvo atsižvelgta. Minėti teisės aktai netrukus bu
vo pateikti bei priimti.
***
2001 m. Komisija pradėjo domėtis atsakomybės už kontrabandą klausimais, baudžiamųjų bylų dėl kontrabandos tyrimo ir nagrinėjimo procesiniais terminais
.
Gavusi informacijos apie tai, kad vienoje dėl kontrabandos stambiu mastu 1996 m. iškeltoje baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Generalinės prokuratūros kasacinį skundą išnagrinėjo tik po trejų metų, Komisija atkreipė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko dėmesį į šios kasacinės bylos išnagrinėjimo terminus, siūlydama patikrinti, ar nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose nebuvo pažeisti LR BPK nustatyti procesiniai terminai, o nustačius pažeidimus, prašė imtis įstatymo
nustatytų priemonių jiems įvertinti. Taip pat generaliniam prokurorui buvo pasiūlyta peržiūrėti, kaip tiriamos baudžiamosios bylos dėl kontrabandos stambiu mastu ir ar nėra pažeidžiami jų tyrimo procesiniai terminai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas informavo, kad ilgas laiko tarpas tarp kasacinio skundo padavimo ir išnagrinėjimo aiškintinas retai teismų praktikoje pasitaikančių dviejų procesų vienoje byloje atsiradimu po apeliacinės instancijos teismo sprendimo. Tačiau bylos nagrinėjimas vilkinta
s
Panevėžio apygardos teisme, dėl to teisėjui buvo skirta drausminė nuobauda. Pirmininkas pripažino, kad ši byla rodo, jog valstybėje būtinas stiprus teismų administravimo mechanizmas, pasigesta prokuratūros tarpžinybinės koordinacijos. Tikrindamas šios byl
os ilgų nagrinėjimo terminų priežastis, Aukščiausiojo Teismo atstovas patikrino, kokiais terminais Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtos kitos baudžiamosios bylos, o siekiant ateityje išvengti panašių atvejų visiems teismams buvo nusiųstos atitinkamos rekomendacijos.
Generalinis prokuroras paaiškino, kad minėtas Generalinės prokuratūros kasacinis skundas anksčiau negalėjo būti išnagrinėtas, nes bylą nagrinėjo kitos teismų instancijos. Apie baudžiamąsias bylas, kuriose teismai neišnaudoja visų procesinių galimybių jas išnagrinėti per kiek įmanoma trumpesnį laiką, prokuratūra informuoja teisingumo ministrą, Aukščiausiojo teismo pirmininką. Visų grandžių prokurorai buvo paraginti atkreipti didesnį dėmesį į bylų išnagrinėjimą teismuose per kiek galima trumpes
n
į laiką, siūlyti teismams priimti atskirąsias teismo nutartis dėl asmenų, vilkinančių bylų nagrinėjimą teismuose.
***
Paminėtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu keitėsi Komisijos pavadinimas ir jos veiklą reglamentuojantis įstatymas. 2001 m. spalio 16 d. Seimas priėmė Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymą, kurio projektą pateikė Komisijos nariai. 2001 m. spalio 31 d. įsigaliojus šiam įstatymui pasikeitė Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pavadinimas, nustojo galioti komisijos veiklą reglamentavę
s
1993 m. birželio 10 d. priimtas įstatymas Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos reglamento.
Galiojusį įstatymą keisti paskatino ne tik dabartinės aktualijos ir būtinybė Seimui, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucijai, vykdant parlamentinę kontrolę vaidinti didesnį vaidmenį sprendžiant su korupcija susijusius klausimus, bet ir tai, kad jis buvo netobulas teisinio reguliavimo prasme, jame buvo minimos jau neegzistuojančios institucijos, nuorodos į senos redakcijos Seimo statuto strai
p
snius, buvo būtina atsisakyti nustatytos ekonominių nusikaltimų tyrimo funkcijos, kadangi nusikaltimus tirti baudžiamojo persekiojimo prasme Komisija įgaliojimų ir neturėjo - bendradarbiaudama su teisėsaugos institucijomis, Komisija negali kištis į veiklą,
susijusią su tiesioginių jų funkcijų vykdymu, jos pasiūlymai valstybės institucijoms yra rekomendacinio pobūdžio, o jos darbas yra vienas iš parlamentinės kontrolės išraiškos būdų.
Pakeitus Komisijos veiklą reglamentuojantį įstatymą, buvo išlaikytas Komisijos veiklos tęstinumas, nes korupcija yra glaudžiai susijusi su nusikaltimais ir kitais teisės pažeidimais ekonomikai bei finansams, stabdo valstybės ir visuomenės ekonominį, socialinį vystymąsi, Lietuvos integraciją į transatlantines struktūras. Komisij
a
ir toliau analizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių sprendimus, sudarančius sąlygas ne tik korupcijai, bet ir kitiems nusikaltimams ir teisės pažeidimams, siekia, kad jie būtų panaikinti, teikia pasiūlymus dėl jų prevencijos ir u
žkardymo.
Paminėtina, kad kartu su teisėsaugos institucijų, tiriančių korupcinius nusikaltimus, atstovais Komisijos pirmininkė, kaip grupės vadovė ir Antikorupcijos darbo grupės Kovos su korupcija programos parengimui koordinuoti narė, 2001 m. gegužės 28-31 d. dalyvavo Europos Komisijos delegacijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos organizuotoje išvykoje į Italiją, ji finansuota PHARE lėšomis. Grupės nariai susipažino su Italijos įstatymų baze ir praktiniais pasiekimais korupcijos kontrolės srityje, lygino L
i
etuvos ir Italijos situaciją kovos su korupcija srityje ir teisėsaugos struktūrų veiksmus siekiant apriboti šį reiškinį, rinko informaciją apie Italijos teisėsaugos struktūrų veiksmus korupcijos kontrolės srityje siekiant pritaikyti ją kuriant Nacionalinę antikorupcinę strategiją.
Komisijos narys G.Didžiokas 2001 m. gegužės mėn. dalyvavo kovos su korupcija klausimais surengtame tarptautiniame seminare Rygoje.
Kadangi Komisijos sprendimai ir siūlymai yra rekomendacinio pobūdžio, reikia pastebėti, kad jų įgyvendinimo rezultatai priklauso nuo juos realizuojančių institucijų darbo. Parlamentinės komisijos tikslas yra atkreipti dėmesį į tam tikrus neigiamus dalykus, kuriuos šalinti privalėtų tie pareigūnai, kuriems pagal kompetenciją priklauso tai daryti, tačiau
tenka apgailestauti, kad dažnokai į Komisijos pasiūlymus reaguojama vangiai, nenorima gilintis į iškeltas problemas, analizuoti tam tikrus reiškinius ir jų priežastis, bendradarbiauti su kitomis institucijomis, ieškoti efektyviausių būdų problemoms spręsti
. Netoleruotinos pasireiškiančios naujos neigiamos tendencijos, kai pareigūnai nepaiso įstatymų dėl tariamo piliečių ar kito intereso, pastebėtų pažeidimų net nebandoma taisyti. Darytina išvada, kad institucijų savikontrolės mechanizmas neveikia.
Klausimai aktualiausiomis 2001 m. Komisijoje svarstytomis temomis nagrinėti ir 2002 m. Komisijos posėdžiuose.
Komisijos pirmininkė Nijolė Steiblienė
