2002 ataskaita
Komisiją 2002 m. sudarė: Komisijos pirmininkė Nijolė Steiblienė, pirmininko pavaduotojas Bronius Bradauskas, komisijos nariai Vydas Baravykas (nuo 2002-06-04), Gintaras Didžiokas, Gediminas Jakavonis (iki 2002-12-02), Stasys Kružinauskas, Zenonas Mačernius, Virginijus Martišauskas, Algimantas Matulevičius, Jurgis Razma, Romanas Algimantas Sedlickas, Valerijus Simulik (nuo 2002-12-03) ir Henrikas Žukauskas (nuo 2002-06-04).
Komisijos veiklą reglamentuoja Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymas (2001 m. spalio 16 d. Nr. IX-552).
Ataskaitiniu laikotarpiu Komisija
iš viso gavo 496 įvairius pareiškimus, skundus, raštus, iš jų:
iš piliečių, organizacijų, įmonių - 142;
iš įvairių institucijų 354;
iš viso išsiųsta 508 atsakymai ir raštai, iš jų:
piliečiams, organizacijoms, įmonėms - 120;
įvairioms institucijoms 388.
Per ataskaitinį laikotarpį įvyko 15 Komisijos posėdžių, dalyvaujant įvairių institucijų atstovams, juose svarstyta 38 įvairūs klausimai. Informacija apie Komisijos posėdžius skelbta Komisijos interneto puslapyje.
Spaudoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse skelbtas 81 straipsnis apie Komisijos veiklą, be to, Komisijos vadovai dalyvavo radijo ir televizijos laidose.
2002 m. Komisijos posėdžiuose ne kartą svarstyti klausimai, susiję su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu, disponavimu, valstybinės žemės valdymu, teisėsaugos institucijų darbu. Detaliausiai analizuoti klausimai dėl Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo, dėl teisinės atsakomybės už kontrabandą bei turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo teisinio reglamentavimo tobulinimo, dėl Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos ir teritorinių VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių funkcijų, veiklos tikslingumo bei vietos panašaus pobūdžio nusikaltimus tiriančių tarnybų tarpe, dėl valstybės interesų atstovavimo UAB Minera, šios bendrovės ūkinės finansinės veiklos bei mineralinio vandens šaltinių pavadinimų pakeitimo teisėtumo, dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti veiklos, teisėsaugos institucijų vykdomų tyrimų ir kitų institucijų patikrinimų, susijusių su buvusių Lietuvos TSR profsąjungų pastatų (patalpų), perduotų Specialiajam fondui, akcionavimu, UAB Vilniaus koncertų ir sporto rūmai steigimu ir įstatinio kapitalo suformavimu, sandoriais dėl Vilniaus ledo rūmų bei krepšinio klubo Rytas mokesčių mokėjimu, dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo (įskaitymo) UAB VP Market ir jį sąlygojančių UAB "VP Market", UAB "Optimali investicija" ir kitų asmenų sandorių bei kt.
Bendra tvarka nagrinėti piliečių skundai, pareiškimai, prašymai įvairiais klausimais, pareiškėjams aiškintos jų teisės ir galimybės išspręsti keliamas problemas, dalis pareiškimų perduota nagrinėti kitoms institucijoms pagal jų kompetenciją. Pareiškėjai skundėsi įvairiais klausimais (dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teisėsaugos pareigūnų veiksmų, nusikaltimų tyrimo vilkinimo, atskirų objektų privatizavimo teisėtumo, savivaldybių institucijų sprendimų, susijusių su šilumos tiekimo klausimais, bei įvairiais kitais jiems aktualiais klausimais).
Nagrinėdama įvairius klausimus ir skundus, ataskaitiniu laikotarpiu Komisija bendradarbiavo su vykdomosios valdžios, teisėsaugos ir kitomis institucijomis.
Apžvelgiami klausimai, detaliau nagrinėti Komisijos posėdžiuose.
ANTIKORUPCINIŲ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS
Dalyvaujant Ūkio, Sveikatos apsaugos, Teisingumo bei Vidaus reikalų ministerijų, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Vyriausybės kanceliarijos atstovams, 2002-10-14 posėdyje Komisija svarstė Nacionalinės kovos su korupcija programos, patvirtintos Seimo 2002-01-17 nutarimu Nr. IX-711, Įgyvendinimo priemonių plane numatytų priemonių, kurios turėjo būti įgyvendintos 2002 m. I, II ir III ketvirčiuose, vykdymą.
Šiuos klausimus Komisija pradėjo nagrinėti 2002-09-23 posėdyje dalyvaujant Specialiųjų tyrimų tarnybos, kaip programos įgyvendinimą organizuojančios institucijos, vadovams. Teigta, kad jau įvykdyta 90 proc. visų numatytų priemonių, tačiau Komisijai paprašius informuoti apie atskirų prie
m
onių įgyvendinimą, paaiškėjo, kad daug priemonių visiškai arba iš dalies neįgyvendintos. Norėdama išsiaiškinti neefektyvaus programos vykdymo priežastis, Komisija tiesiogiai kreipėsi į ministerijas ir kitas Seimui bei Vyriausybei atskaitingas institucijas,
atsakingas už atskirų priemonių įgyvendinimą, prašydama informuoti apie konkrečių numatytų priemonių vykdymą, pateikti parengtus teisės aktų projektus, o jei jie neparengti, informuoti apie neįvykdymo priežastis.
Apibendrindama Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo eigą ir atskirų priemonių vykdymą, Komisija padarė šias i š v a d a s:
1. Komisijos atlikta programos įgyvendinimo kokybinė analizė parodė, kad priemonių, numatytų įgyvendinti 2002 m. I-III ketvirčiuose, vykdymo efektyvumas šio klausimo nagrinėjimo metu buvo nepatenkinamas: tik 28 procentai priemonių buvo įvykdyta, 32 procentai priemonių laikytinos įvykdytomis iš dalies, o 39 procentai priemonių neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai, neatsižvelgiant į programoje suformuluotus tik
s
lus (Komisija negalėjo laikyti visiškai įgyvendintomis tų priemonių, apie kurių įvykdymą nebuvo pateikta išsami, parengtais teisės aktų projektais pagrįsta informacija).
2. Institucijos, atsakingos už Nacionalinės kovos su korupcija programos ir jos Įgyvendinimo priemonių plano vykdymą, skiria nepakankamą dėmesį siekiant išsiaiškinti įstatymų leidėjo suformuluotus tikslus dėl tolesnio teisinio reglamentavimo tobulinimo siekiant riboti korupciją, o programoje numatytas priemones įgyvendina gana formaliai,
d
eklaratyviai (priemonės, numatytos Įgyvendinimo priemonių plano I skyriaus II skirsnio 1.9 punkte - dėl privatizavimo procedūrų viešinimo; I skyriaus II skirsnio 1.11 punkte - dėl motyvacinės karjeros sistemos nustatymo valstybės tarnybą reglamentuojančiuo
se teisės aktuose bei valstybės įstaigų ir institucijų nuostatuose bei kt.).
3. Neįgyvendintos ypatingai svarbios politinės ir administracinės korupcijos ribojimo priemonės, reikalaujančios gilesnės visuomenės reiškinių ir teisės aktų analizės ir sudėtingesnių sprendimų - antikorupcinių priemonių sistemos teisėkūros procese sukūrimas, nepilnai įgyvendintos priemonės dėl administracinės korupcijos ribojimo viešųjų pirkimų, privatizavimo, sveikatos apsaugos srityse ir kt.
4. Kai kurios institucijos, atsakingos už konkrečių priemonių įgyvendinimą, apsiriboja pasiūlymų iš suinteresuotų institucijų surinkimu ir perdavimu Specialiųjų tyrimų tarnybai. Toks priemonės įgyvendinimo modelis yra nepriimtinas, kadangi Specialiųjų tyrimų tarnyba nėra pajėgi parengti specifinių tam tikros srities žinių reikalaujančių teisės aktų projektų, o tai užkerta kelią priemonės įgyvendinimui (priemonė, numatyta Įgyvendinimo priemonių plano I skyriaus II skirsnio 1.17 punkte - dėl valstybės tarnautojų sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarkos).
5. Kai kurios institucijos priemonių įgyvendinimą pagrindžia nebegaliojančiais arba senais, dar iki Nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo priimtais teisės aktais, kurie akivaizdžiai neatitinka programoje suformuluotų tikslų, kadangi būtent todėl, kad iki to buvęs teisinis reglamentavimas netenkino įstatymų leidėjo, jis ir įtraukė konkrečias priemones į tvirtinamą programą. Iki jos patvirtinimo priimti teisės aktai klaidingai laikomi programoje numatytų priemonių įgyvendinimo rez
u
ltatais (priemonės, numatytos Įgyvendinimo priemonių plano I skyriaus II skirsnio 1.16 punkte - dėl paprastesnės darbuotojų atleidimo arba perkėlimo į kitą tarnybos vietą tvarkos nustatymo valstybės tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose; I skyriaus I
skirsnio 6 punkte - dėl teisės akto, nustatančio privalomojo duomenų apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus, savininkus pateikimo ir viešo paskelbimo tvarką, parengimo; I skyriaus II skirsnio 4.3 punkte - dėl teisės akto, nustatančio privalomą informacijos apie mokamas sveikatos priežiūros paslaugas teikimo tvarką, parengimo bei kt.).
6. Institucijos, atsakingos už konkrečių priemonių įgyvendinimą (numatytų Įgyvendinimo priemonių plano II skyriaus I skirsnio 7 punkte - dėl antikorupcinių priemonių teismų sistemoje; II skyriaus I skirsnio 11 punkte - dėl motyvacinės karjeros sistemos nustatymo valstybės tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose bei valstybės įstaigų ir institucijų nuostatuose), savo neveikimą pateisina argumentais, kad tam tikros priemonės, numatytos Nacionalinėje kovos su korupcija programoje, įgyvendinimas nėra tikslingas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias antikorupcines priemones, išreiškė savo valią dėl tolesnio teisinio reglamentavimo tobulinimo ir pavedė tam tikro
m
s institucijoms parengti reikalingų teisės aktų projektus, todėl institucija, kuriai pavesta priemonę įvykdyti, manydama, kad tam tikrų jos įgyvendinimas netikslingas, turėtų argumentuotai inicijuoti programos pakeitimus. Priešingu atveju, programą įgyvend
inančioms institucijoms nevykdant įstatymų leidėjo suformuluotų pavedimų, o programos vykdymą kontroliuojančioms institucijoms toleruojant delsimą ar atsisakymą vykdyti atskiras priemones, pačios programos įvykdymas taptų neįmanomas.
Komisija su išvadomis supažindino Seimo Pirmininką ir paprašė rasti galimybių įstatymų projektus, parengtus vykdant Nacionalinę kovos su korupcija programą, kaip galima greičiau įtraukti į Seimo posėdžių darbotvarkę.
Vyriausybės, kaip Nacionalinės kovos su korupcija programos Įgyvendinimo priemonių plano vykdymą organizuojančios institucijos, prašyta administracinėmis priemonėmis paveikti už Nacionalinės kovos su korupcija programos Įgyvendinimo priemonių plano vykdymą atsakingas ministerijas ir Vyriausybės įstaigas, kad antikorupcinės priemonės būtų pradėtos realiai ir nuosekliai vykdyti.
Vyriausybei kartu su institucijomis, atsakingomis už Nacionalinės kovos su korupcija programos Įgyvendinimo priemonių plano vykdymą, manant, kad tam tikrų numatytų priemonių įgyvendinimas yra netikslingas arba siekiant programoje numatytų tikslų yra tikslinga numatyti papildomas priemones, pasiūlyta argumentuotai inicijuoti programos pakeitimus ar papildymus.
Seimo Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Sveikatos reikalų, Švietimo, mokslo ir kultūros, Teisės ir teisėtvarkos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų prašyta sustiprinti parlamentinę kontrolę Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo srityje.
Seimo Pirmininko dėmesys atkreiptas į tai, kad Lietuvos ir užsienio ekspertai nerekomenduoja visiškai uždrausti juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, nes toks finansavimo modelis praktiškai neįgyvendinamas, bei pasiūlyta inicijuoti šiuo klausimu diskusijas Seimo frakcijose, apsvarstant galimybę keisti Nacionalinės kovos su korupcija programos nuostatas, susijusias su šio draudimo nustatymu.
Komisija prašė Vyriausybę informuoti apie jos pasiūlymų įgyvendinimą, o Specialiųjų tyrimų tarnybą - reguliariai informuoti apie Nacionalinės kovos su korupcija programos Įgyvendinimo priemonių plano vykdymą bei iškylančias problemas.
Nacionalinės kovos su korupcija vykdymas svarstytas ir 2003 m. posėdžiuose.
Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimui koordinuoti bei kitoms su korupcija susijusioms problemoms spręsti Vyriausybės 2003-02-03 nutarimu Nr. 179 sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, į kurią pakviesti ir Antikorupcijos komisijos atstovai.
KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU TEISĖSAUGOS INSTITUCIJŲ DARBU
2002-04-03 posėdyje Komisija susipažino, kaip vykdomi jos pasiūlymai ir rekomendacijos, pateikti 2001-10-17 išvadoje Dėl ekonominių ir finansinių nusikaltimų baudžiamųjų bylų parengtinio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo, pažeidžiant procesinius terminus, priežasčių ir priemonių joms šalinti (žr. Komisijos 2001 m. veiklos ataskaitą) bei aptarė kitus aktualius ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo klausimus. Išklausyta Generalinės prokuratūros, Tardymo departamento, Mokesčių policijos departamento, Revizijų departamento, Lietuvos teismo ekspertizės centro ir Teisės instituto atstovų informacija. Paaiškėjo, kad dar 2001 m. prokuratūrai patikrinus, kaip vykdomas tyrimas 779-ose baudžiamosiose bylose, iškeltose nuo 1995 m., kuriose žala viršija 250 MGL sumą, buvo nustatyta, kad 138-ose bylose tyrimas vilkintas. Aptartos aktualiausios ekonominių ekspertizių bei dokumentinių revizijų atlikimo problemos, galiojančio ir naujojo BK lyginamosios analizės, kaip metodinės mokymo priemonės, parengimas, domėtasi kaip Mokesčių policija (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) perima iš Valstybinės mokesčių inspekcijos kvotos funkcijas.
Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad vis dar kartais nepagrįstai skiriamos revizijos pagal ūkio subjektų prašymus dėl klausimų, susijusių su civiliniais teisiniais santykiais, bet ne nusikalstamos veikos požymiais ir aiškinosi šių neigiamų tendencijų priežastis. Ekonominius ir finansinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai ne visada geba atriboti nusikalstamas veikas nuo civilinių teisinių santykių, nepagrįstai eikvojamos darbo sąnaudos tyrimams, kurie neturėtų vykdomi pagal teisėsaugos pareigūnų kompetenciją (juos ginčo šalys turėtų spręsti civilinio proceso tvarka), tokie pavedimai trikdo revizinių ir ekspertinių institucijų darbą. Teisėsaugos ir kontroliuojančios institucijos turėtų nedelsdamos spręsti šią problemą. Pastebėta, kad tebelieka aktuali tardymo ir teismo areštuoto turto tinkamos priežiūros ir apsaugos užtikrinimo problema.
Taip pat Komisija nutarė atkreipti teisingumo ministro dėmesį į tai, kad vis dar nebuvo patvirtintos ilgą laiką tobulintos Revizijų ir ekonominių ekspertizių skyrimo tiriant baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai ir finansams metodika bei Ekonominiais nusikaltimais padarytos žalos nustatymo metodika.
***
Dalyvaujant Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Generalinės prokuratūros, Finansų ir Teisingumo ministerijų, Valstybės saugumo departamento ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovams 2002-06-19 posėdyje svarstyti klausimai dėl teisinės atsakomybės už kontrabandą bei turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo teisinio reglamentavimo tobulinimo
.
Atsakomybės už kontrabandą klausimais bei baudžiamųjų bylų dėl kontrabandos tyrimo ir nagrinėjimo procesiniais terminais Komisija pradėjo domėtis dar 2001 m., o 2002 m. pagal Generalinės prokuratūros pateiktus statistinius duomenis apie kontrabandos baudžiamųjų bylų tyrimą 1999-2001 m., Komisija atliko kontrabandos baudžiamųjų bylų statistikos analizę (Komisijos išvadoje analizuotos tik tos baudžiamosios bylos, kuriose kontrabandos faktas b
u
vo įrodytas, o kalti asmenys nuteisti, t.y. neanalizuotos bylos, kurios buvo nutrauktos, sustabdytos, persiųstos į kitas valstybes, taip pat bylos, kuriose buvo priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis). Šioje išvadoje Komisija taip pat analizavo atsakom
ybės už kontrabandą teisinio reglamentavimo problemas bei asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo klausimus. Posėdyje dalyvavę ministerijų, teisėsaugos ir kitų institucijų atstovai iš esmės pritarė Komisijos išvadoms (2002-06-19 išvada skelbta Komisijos puslapyje internete).
Paminėtini svarbiausi i š v a d ų aspektai.
Kontrabandos bylų statistikos analizė rodo, kad trečdalį visų kontrabandos bylų sudaro kontrabanda, kurios dalyko vertė nuo 100 iki 250 MGL (pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą tokia veika nebeužtrauks baudžiamosios atsakomybės), taip pat trečdalį kontrabandos bylų sudaro stambaus masto kontrabanda (virš 500 MGL). Sąlyginai nedidelės vertės kontrabandą (nuo 100 iki 250 MGL) dažniau padaro vienas asmuo, o stambaus masto kontrabandą
(virš 500 MGL) asmenų grupė. Tai rodo, kad stambaus masto kontrabanda yra pavojingesnė ne tik didesniu kontrabandos dalyko mastu, bet ir tuo, kad ją dažniau padaro organizuota asmenų grupė.
Kadangi kontrabanda yra turtinio pobūdžio nusikaltimas, efektyviausia yra taikyti adekvačias turtinio poveikio priemones. Tačiau tai, kad už kontrabandą numatytos labai didelės baudos, draudžiama skirti švelnesnes negu įstatymo numatytas minimalias bausmes, privalomai skiriamas turto konfiskavimas, sąlygojo tai, kad
t
eismai (ypač sąlyginai nedidelio masto kontrabandos bylose) dažniausiai skiria laisvės atėmimo bausmę arba laisvės atėmimą su bauda: kontrabandos bylose, kuriose kontrabandos dalyko vertė nuo 100 iki 250 MGL laisvės atėmimas su bauda skirtas 42,5 proc. byl
ų, stambaus masto kontrabandos bylose 21,5 proc. bylų.
Kadangi teismas kontrabandos bylose skiria labai dideles baudas, jos neišieškomos, t.y. bausmė nepasiekia savo tikslų: išieškojimo efektyvumo procentas ypač mažas stambaus masto kontrabandos bylose tik 17 proc., kontrabandos bylose, kuriose kontrabandos dalyko vertė nuo 100 iki 250 MGL išieškojimo efektyvumo procentas 25 proc.. Daugeliu atvejų nurodoma, kad nuteistasis yra užsienio valstybės pilietis arba neturi jo vardu registruoto turto, tačia
u
palyginus mažai atvejų, kai baudos pakeičiamos nemokamais darbais. Statistikos analizė rodo, kad tik kas ketvirtas asmuo sumoka ar dalinai sumoka jam skirtą baudą, t.y. įvykdo ar dalinai įvykdo jam skirtą bausmę.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2
09
2 straipsnyje numatytas pažeidimas Prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas sukelia problemų atribojant muitinės deklaracijos suklastojimą, kaip kontrabandos padarymo būdą, nuo neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimo, kaip administracinio teisės pažeidimo. Toks netikslus, galimas įvairiai interpretuoti reglamentavimas sudaro galimybę atskirais atvejais skirtingai vertinti analogiškas veikas.
1997 m. priimtas Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymas, reglamentuojantis asmenų, įtariamų arba kaltinamų padarius sunkų savanaudišką nusikaltimą, jų artimųjų giminaičių arba šeimos narių ir kitų asmenų, susijusių su kaltinamuoju ar įtariamuoju, įpareigojimą pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą taikomas nepakankamai efektyv
i
ai: nuo 1997 m. skirta tik 110 įpareigojimų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą. Be to, šio įstatymo taikymas atneša mažą mokestinę naudą: nuo 1997 m. turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą įpareigoti pagrįsti asmenys sumokėjo tik apie 15 tūkst. Lt b
audų už deklaruotas pajamas, nepagrįstas sandoriais ar juridinę galią turinčiais dokumentais, o pagal teisėjų nutartis paskirta 37,5 tūkst. baudų.
Neefektyvaus Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo taikymo priežastimis galima įvardinti sudėtingą ir ilgai trunkančią įpareigojimo pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo paskyrimo tvarką; ribotą asmenų, kuriems gali būti skiriamas šis įpareigojimas ratą; baudžiamosios bylos tyrimo pradžioje sudėtingą įrodyti faktą, kad asmuo turė
j
o turtinės naudos dėl sunkaus savanaudiško nusikaltimo padarymo; problematiškus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų deklaracijų vertinimo kriterijus ir tvarką.
Komisija n u s p r e n d ė:
1. Atsižvelgiant į kontrabandos baudžiamųjų bylų statistikos ir teisės aktų, reglamentuojančių kontrabandą, analizę bei nustatytas atsakomybės už kontrabandą reglamentavimo problemas, parengti galiojančių Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektus (numatant, kad baudžiamoji a
t
sakomybė už kontrabandą atsiranda, jeigu kontrabandos dalyko vertė viršija 250 MGL, taip pat įtraukiant kitus Komisijos posėdžio metu pateiktus pasiūlymus dėl teisinės atsakomybės už kontrabandą tobulinimo - dėl stambaus masto kontrabandos dalyko vertės, p
rekių kontrabandos atskyrimo nuo pinigų kontrabandos ir kt.); suderinti parengtus įstatymų projektus su valstybės valdymo ir teisėtvarkos institucijomis (Teisingumo ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, Generaline prokuratūra ir
kt.) ir teikti įstatymų projektus svarstyti Seimui.
2. Siekiant užtikrinti efektyvų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo taikymą praktikoje bei sukurti veiksmingą turto ir pajamų deklaravimo kontrolės mechanizmą, siūlyti sudaryti tarpžinybinę darbo grupę (įtraukiant Teisingumo, Finansų ministerijų, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros ir kitų institucijų atstovus) Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo bei, esant reikalui
,
kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimo projektams parengti.
Atsižvelgiant į Komisijos išvadoje iškeltas problemas bei suformuluotus pasiūlymus dėl atsakomybės už kontrabandą reglamentavimo tobulinimo, Seimas 2002-12-10 priėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. IX-1260, kuris įsigaliojo 2003-01-01.
Atsižvelgiant į Komisijos iškeltas problemas, susijusias su turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo klausimais, rengiamas Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame būtų numatyta galimybė įpareigojimą pagrįsti įsigytą turtą ar pajamas skirti asmenims, įtariamiems arba kaltinamiems padarius bet kokį (ne tik sunkų) savanaudišką nusikaltimą, bei jų artim
i
esiems giminaičiams ir šeimos nariams; supaprastinti tokio įpareigojimo skyrimo tvarką bei patikslinti teisines pasekmes už turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo nepagrindimą arba turto ir pajamų deklaracijos nepateikimą.
***
Dalyvaujant Generalinės prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie VRM, Revizijų departamento, Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų atstovams, 2002-09-11 posėdyje nagrinėti klausimai dėl
Policijos departamento prie Vidaus r
eikalų ministerijos Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (ENTV)
ir teritorinių VPK ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių (ENTS)
funkcijų, veiklos tikslingumo bei vietos panašaus pobūdžio nusikaltimus tiriančių tarnybų tarpe.
Komisija atliko minėtą vienos iš teisėsaugos tarnybų veiklos analizę dėl to, kad savo darbe nuolat susiduria su vienokiu ar kitokiu policijos (tame tarpe ir ENTV) darbo vertinimu, 2001 m. yra nagrinėjusi ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo vilkinimo klausimus, tačiau ENTV, kaip pagrindinės ekonominius nusikaltimus tiriančios tarnybos, veikla iki tol nebuvo vertinta kompleksiškai, analizuojant tiek teisinę ENTV veiklos bazę, tiek realius veiklos efektyvumo rodikl
i
us. Kitas svarbus aspektas, analizuotas Komisijos išvadoje, ENTV veiklos santykis su kitomis ekonominius ir finansinius nusikaltimus tiriančiomis institucijomis. Dar priiminėjant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymą buvo manoma, kad ši naujai įs
teigta institucija turėtų koncentruotis finansinių nusikaltimų tyrime, perimant funkcijas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir, suprantama, iš ENTV, todėl Komisijos atliktos analizės tikslas buvo įvertinti, kaip Mokesčių policijos departamento reorganiza
vimas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) įtakojo finansinius nusikaltimus tiriančių institucijų funkcijų pasidalijimą.
Kadangi Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymas, kaip vieną iš Komisijos uždavinių numato teikti pasiūlymus dėl ekonominių ir finansinių nusikaltimų prevencijos ir užkardymo, Komisijos atlikta ENTV veiklos analizė (teisinės bazės ir realių veiklos rezultatų) leido padaryti tam tikras išvadas ir suformuluoti pasiūlymus dėl tolesnio šios tarnybos veiklos tobulinimo.
Paminėtini svarbiausi ENTV veiklos aspektai, kuriais domėjosi Komisija ir kurie išdėstyti 2002-09-11 Komisijos išvadoje. Objektyvios priežastys, nulemiančios ENTV veiklos sunkumus - tai nepakankamas ENTV veiklos teisinis reglamentavimas: Nusikaltimų tyrimo tarnybos nu
o
statuose (oficialiai neskelbtuose) suformuluotos ENTV funkcijos labai abstrakčios, nėra įvardijami Baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys nusikalstamas veikas, už kurių atskleidimą ir tyrimą yra atsakinga ENTV. ENTV ir FNTT kompetencijos dubliavimosi problema yra neišvengiamai sąlygota galiojančių teisės aktų, priskiriančių finansinių nusikaltimų tyrimą abiem institucijoms.
Subjektyvios priežastys, sąlygojančios ne visada efektyvų ENTV ir ENTS darbą, yra nelabai pagrįstas veiklos orientavimas į nusikaltimų nuosavybei (vagysčių, turto pasisavinimo ir kt.) ir finansinių nusikaltimų (tai - FNTT kompetencija) tyrimą, nukreipiantis ENTV veiklą nuo ekonominių nusikaltimų (arba nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai) atskleidimo ir tyrimo. Komisijai nebuvo pateikta
informacija, kad ENTV būtų atskleidusi tokių ekonominių nusikaltimų, kaip tyčinis bankrotas, paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį, viešųjų pirkimų teisės aktų pažeidimai ir kt., kurie, kaip darantys didžiausią žalą valstybės ekonominei sistemai, turėtų būti ENTV veiklos prioritetas (pagrindinę atskleistų ekonominių nusikaltimų dalį sudaro naminės degtinės gaminimo atvejai). Todėl Komisija buvo priversta padaryti išvadą, kad ENTV veikla neatitinka ir neatspindi jos, kaip ekonominius nusikaltimus tiriančios tarnybos, statuso.
Kitas svarbus aspektas, verčiantis abejoti ENTV ir ENTS pareigūnų kompetencija, ne visada pagrįstas dokumentinių revizijų skyrimas. Komisija buvo informuota, kad ENTV dokumentines revizijas skiria
visais atvejais, kai yra tiriami nusi
kaltimai nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai ir finansiniai nusikaltimai. Skirtos revizijos neretai būna nepagrįstos, skiriamos, pavyzdžiui, dėl atsiskaitymų tarp ūkio subjektų, o tokiu atveju ginčas turėtų būti sprendžiamos civiline tvarka, neeikvojant valst
ybės institucijų laiko ir lėšų, tačiau revizinės institucijos neturi teisės vienašališkai atsisakyti atlikti reviziją (tik išanalizavusi gautą medžiagą revizinė institucija gali siūlyti reviziją paskyrusiam pareigūnui panaikinti nutarimą skirti reviziją).
Išnagrinėjusi minėtą klausimą, padarytos šios i š v a d o s :
1. Kompetencijos pasidalijimas Nusikaltimų tyrimo tarnybos viduje nėra aiškus, jis paremtas ne tiriamų nusikaltimų specifika, siekiant, kad valdybose dirbantys pareigūnai specializuotųsi tam tikros rūšies (kriminalinių ar ekonominių) nusikaltimų tyrime, o struktūra perimta iš nebeegzistuojančios Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos, pabandžius mechaniškai priderinti ją prie naujojo Baudžiamojo kodekso, tačiau neįvertinus pasikeitusio socialin
i
o ir ekonominio gyvenimo tendencijų, teisinio reglamentavimo krypčių, kitų teisėsaugos institucijų struktūrinių pasikeitimų.
2. ENTV ir ENTS veikla nėra pakankamai teisiškai reglamentuota. Kadangi Nusikaltimų tyrimo tarnybos nuostatai nėra oficialiai paskelbti, visuomenei nėra žinoma ENTV ir ENTS kompetencija. Juose suformuluotos ENTV ir ENTS funkcijos labai abstrakčios, nėra įvardijami Baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys nusikalstamas veikas, už kurių atskleidimą ir tyrimą yra atsakinga ENTV ir EN
T
S, patys Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai raštuose nurodo kitų, nei nuostatuose numatyta, nusikalstamų veikų tyrimą. Tai, kad nėra aiškaus teisinio reguliavimo ir kompetencijos (sričių už kurias atsakoma) paskirstymo, vertintina kaip veiksn
ys, neigiamai veikiantis koordinuotą kovą su nusikalstamumu.
3. Daugelio ENTV ir ENTS atskleidžiamų veikų tyrimas neatspindi ENTV, kaip tarnybos, tiriančios ekonominius nusikaltimus, pobūdžio, kadangi pagrindinę ENTV ir ENTS darbo dalį sudaro nusikaltimų nuosavybei ir finansinių nusikaltimų tyrimas, o ekonominių arba nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai, turinčių būti pagrindiniu ENTV ir ENTS darbu, jie praktiškai netiria (Komisijai nebuvo pateikta statistika apie tokių ekonominių nusikaltimų, kaip privedimas
p
rie bankroto (BK 315 str.), viešojo pirkimo tvarkos pažeidimas (3213 str.), neteisėta įmonės veikla (BK 307 str.), vertimasis neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla (BK 306 str.), paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį (BK 314 str.), piktnaudžiavimas pasitikėjimu komercinėje, ūkinėje ar finansinėje veikloje (BK 321 str.), aplaidumas komercinėje, ūkinėje, finansinėje ar profesinėje veikloje (BK 3211 str.), atskleidimą ir tyrimą).
4. Policijos (kurios struktūrinis padalinys yra ENTV) kaip bendrosios kompetencijos teisėsaugos institucijos ir bendrosios kompetencijos kvotos įstaigos statusas (priešingai nei kitų kvotos institucijų, jos kompetencijos įstatymai neriboja) ENTV ir ENTS pareigūnų dažnai neteisingai suprantamas kaip policijos teisė pasirinkti, ar pačiai tirti konkrečius nusikaltimus, ar perduoti juos tirti specializuotoms (specialiai tam tikriems nusikaltimams tirti įsteigtoms) institucijoms. Šis išskirtinis policijos statusas, sąlygotas sudėtingumo tiksliai apibrėžti kiekvienos te
i
sėsaugos institucijos kompetenciją, turėtų reikšti, kad policija tiria visus nusikaltimus, kurių tyrimas nėra priskirtas kitoms teisėsaugos institucijoms, t.y. policijos kompetencija atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas yra likutinė.
5. ENTV ir ENTS nėra pakankamai gerai susipažinusi su jų ir kitų teisėsaugos institucijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, nepriskiriančiais valstybinių nusikaltimų ir nusikaltimų valstybės tarnybai tyrimo ENTV kompetencijai, ir praktikoje nepagrįstai dubliuoja Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją.
6. ENTV ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM kompetencijos dubliavimosi problema yra neišvengiama, kadangi yra sąlygota galiojančių teisės aktų, priskiriančių finansinių nusikaltimų tyrimą abiem institucijoms, todėl aiškus jų kompetencijos reglamentavimas ir atribojimas yra vienintelis šių institucijų kompetencijos dubliavimo problemos sprendimo būdas.
7. ENTV ir kitų teisėsaugos institucijų, tiriančių ekonominius ir finansinius nusikaltimus, kompetencijos dubliavimas potencialiai gali sukelti neigiamas pasekmes išaiškinant atitinkamas nusikalstamas veikas: tai gali sąlygoti atsakomybės permetimą kitai institucijai, žinybiniais interesais motyvuojamą rungtyniavimą.
8. Baudžiamųjų bylų apskaita ir statistikos analizė ENTV ir Policijos departamente nėra vedama arba ji vedama fragmentiškai, atmestinai, nesistengiant analizuoti darbo rezultatų, įžvelgti tendencijų, vertinti įdėtų darbo sąnaudų ir pasiektų rezultatų bei tobulinti institucijos veiklą.
9. Statistikos analizė rodo, kad 39 procentai ENTV ir ENTS iškeltų baudžiamųjų bylų yra perduodamos teismui. Šis sąlyginis ENTV ir ENTS veiklos efektyvumo rodiklis maždaug atitinka kitų teisėsaugos institucijų darbo rezultatus, tačiau nerimą kelia tai, kad ENTV ir ENTS veiklos efektyvumas sudėtingesnėse finansinių nusikaltimų ir sudėtingesnėse nusikaltimų nuosavybei bylose, kurios, kaip darančios didžiausią žalą ekonominei ir finansinei sistemai, turėtų būti ENTV ir ENTS veiklos prioritetas, yra žymiai mažesnis nei vidutinis.
10. Statistikos analizė, parodanti, kad tik kas trečia byla, kurioje ENTV ir ENTS skyrė dokumentinę reviziją, pasiekė teismą, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Baudžiamojo proceso kodekso 2062 straipsnio interpretacija, kad revizija privalo būti skiriama visais atvejais, tiriant nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai ar finansams, taip pat tai, kad nemažai ENTV ir ENTS nutarimų skirti dokumentines revizijas būna nepakankamai pagrįsti ir motyvuoti, todėl neretai panaikinami, leidžia teigti, kad ENTV ir ENTS pareigūnai nepakankamai kvalifikuotai ir pagrįstai skirdami dokumentines revizijas, pažeidžia baudžiamojo proceso operatyvumo principą, eikvoja kitų valstybės institucijų (revizijų, kontrolės įstaigų) intelektinius ir finansinius išteklius.
11. Numatomas Revizijų departamento, atliekančio revizijas pagal teismų ir visų teisėsaugos institucijų pavedimus, įjungimas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM sudėtį bei tiesioginis revizorių pavaldumas vienos iš teisėsaugos institucijų - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM direktoriui, neužtikrintų revizorių nepriklausomumo, nešališkumo ir objektyvumo bei sąlygotų Revizijų departamento darbo orientavimą vienos institucijos (FNTT) reikmėms.
Komisija n u s p r e n d ė:
1. Siūlyti Vidaus reikalų ministrui, atsakingam už policijos veiklos organizavimo užtikrinimą, įvertinti ENTV veiklą tikslingumo bei efektyvumo požiūriais bei spręsti FNTT ir ENTV kompetencijos dubliavimo klausimą.
2. Siūlyti vidaus reikalų ministrui ir policijos generaliniam komisarui svarstyti neeilinės ENTV ir ENTS pareigūnų atestacijos poreikį ir galimybę.
3. Atkreipti policijos generalinio komisaro dėmesį į tai, kad ENTV ir ENTS veikla nėra tinkamai reglamentuota: generalinio komisaro 2001-09-28 įsakymu Nr. 439 patvirtinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos nuostatai nėra oficialiai paskelbti, jame suformuluotos ENTV funkcijos labai abstrakčios, nėra įvardijami Baudžiamojo kodekso straipsniai, už kuriuose numatytų nusikalstamų veikų tyrimą yra atsakinga ENTV, o toks teisinio reglamentavimo neapibrėžtumas neigiamai veikia koordinuotą kovą su nusikalstamumu.
4. Siūlyti policijos generaliniam komisarui:
4.1. teisinėmis ir organizacinėmis priemonėmis ENTV veiklą nukreipti ekonominių nusikaltimų, nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai atskleidimo ir tyrimo linkme;
4.2. tobulinti policijos tiriamų baudžiamųjų bylų apskaitą, statistikos vedimą ir jos analizę bei, esant reikalui, priimti atitinkamus teisės aktus.
5. Prašyti Generalinės prokuratūros, kaip kvotos organų veiklą kontroliuojančios institucijos, įvertinti ENTV ir ENTS veiklą Komisijos išvadoje nurodytais aspektais (dėl ENTV ir ENTS veiklos efektyvumo, revizijų skyrimo pagrįstumo, kvotos organų kompetencijos, atskleidžiant ir tiriant ekonominius nusikaltimus, funkcijų dubliavimo ir kt.) bei pateikti pasiūlymus dėl ENTV ir ENTS ir kitų teisėsaugos institucijų, tiriančių ekonominius ir finansinius nusikaltimus, veiklos tobulinimo.
6. Atkreipti Vyriausybės ir vidaus reikalų ministro dėmesį į tai, kad numatomas Revizijų departamento, atliekančio revizijas pagal teismų ir visų teisėsaugos institucijų pavedimus, įjungimas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM sudėtį bei tiesioginis revizorių pavaldumas vienos iš teisėsaugos institucijų direktoriui, neužtikrintų revizorių nepriklausomumo, nešališkumo ir objektyvumo bei sąlygotų Revizijų departamento darbo orientavimą vienos teisėsaugos institucijos reikmėms.
7. Su Komisijos išvada supažindinti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, Vyriausybę, Vidaus reikalų ministrą, Teisingumo ministrą, Generalinį prokurorą, Policijos generalinį komisarą.
8. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės 2002-09-05 nutarimu Nr. 1394 policijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM ir kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovai įpareigoti per mėnesį (t.y. iki spalio 11 d.) pateikti įstaigų tarnybos organizavimo pakeitimų projektus, prašyti Vyriausybės, vidaus reikalų ministro, generalinio prokuroro bei policijos generalinio komisaro per vieną mėnesį informuoti Komisiją apie jos pasiūlymų ir rekomendacijų, išvadoje išdėstytais klausimais, įgyvendinimą.
Įgyvendinant šiuos Komisijos sprendimus, parengtas naujas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos nuostatų projektas, kurio pagrindu bus keičiami ir papildomi kitų policijos įstaigų nusikaltimų tyrimo padalinių nuostatai; buvę ekonominių nusikaltimų tyrimo padaliniai bus sujungti su kriminalinių nusikaltimų tyrimo padaliniais; ekonominių nusikaltimų tyrimo funkcija bus numatyta kriminalinės policijos pareigūnų pareigybių aprašyme.
Atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymus, sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuriai pavesta parengti teisės akto, reglamentuojančio nusikaltimų, juos padariusių asmenų bei nukentėjusiųjų asmenų centralizuotos apskaitos tvarką.
Vykdant Komisijos sprendimą, numatyta neeilinė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų atestacija.
***
Komisija buvo gavusi keletą skundų dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos veiksmų teisėtumo, kuriuos patikrinti prašė generalinį prokurorą. Paaiškėjo, kad pareigūnai, atlikdami UAB Odemas patikrinimą, grubiai pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 128 str. reikalavimus, nes atlikdami tyrimą medžiagos neįregistravo Pareiškimų ir pranešimų apie nusikaltimus apskaitos knygoje, iš UAB Odemas paimtų juvelyrinių dirbinių neapžiūrėjo ir neaprašė kaip to reikalauja BPK. 2002-05-17 Vilniaus m. apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti kelti baudžiamąją bylą nesant poėmį vykdžiusio inspektoriaus veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 288 str., sudėties; 2002-05-22 buvo priimtas nutarimas iškelti šiam pareigūnui drausminę bylą.
Komisija atkreipė dėmesį į tai, jog BPK 2061 str. nustato, kad prireikus nustatyti duomenis, turinčius reikšmės nusikaltimo aplinkybės išaiškinti, kvotos organo pareigūnas pagal Policijos veiklos įstatymo 20 str. gali patikrinti įmonių ūkinę-finansinę veiklą. Tačiau tais atvejais, kai šių patikrinimų metu atliekami BPK numatyti tardymo veiksmai (poėmis, krata, patalpos apžiūra) turi būti laikomasi BPK numatytų taisyklių (išvardijama ir aprašoma tai, kas buvo paimta, sudaromas paimamų daiktų apyrašas ir kt.), laikomasi nustatytų procesinių terminų. Pagal nustatytus pažeidimus galima daryti išvadą, kad pareigūnai, tikrinantys įmonių ūkinę-finansinę veiklą, ne visada laikosi Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, remiasi vien tik Policijos veiklos įstatymo jiems suteiktomis teisėmis. Priminta, kad nepagrįsti ar neteisėti pareigūnų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami prokurorui ir teismui.
***
Susipažindama, kaip įgyvendinami 2001 m. priimti sprendimai ir rekomendacijos, 2002-01-07 posėdyje Komisija išklausė teisėsaugos, revizinių ir kitų institucijų atstovų informaciją dėl AB Lietuvos kuras valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo vertinimo, bendrovės bankroto eigos ir nusikalstamos veiklos, susijusios su šia įmone, tyrimo. 2001-11-12 Komisija buvo prašiusi generalinį prokurorą įvertinti 1999 m. valstybei nuosavybės teise priklausančių AB Lietuvos kuras akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, jos vykdymo kontrolę, ištirti įmonės veiklą po privatizavimo, įmonei nenaudingų sandorių sudarymą, bankroto aplinkybes, įvertinti bankroto prieža
s
tis, patikrinti, ar degalinių valdymo (operatoriaus) sutartis su UAB Baltic Petroleum neprieštarauja privatizavimo sutarčiai, taip pat pateikė kitus pasiūlymus.
Komisijos įtarimai pasitvirtino. Gautose Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus išvadose minima, kad privatizavimo sutartimi nebuvo nustatytas investicijų grafikas ir tokiu būdu faktiškai pirkėjas atleistas nuo savalaikio investavimo ir baudų mokėjimo. Bankroto bylos iškėlimą AB Lietuvos kuras įtakojo ir dvi paminėtinos AB Lietuvos
k
uras 2001 m. sudarytos sutartys. 2001-03-15 degalinių valdymo (operatoriaus) sutartimi (kuri pagal turinį laikytina turto nuomos sutartimi) su UAB Baltic Petroleum pažeisti privatizavimo sutarties reikalavimai, nes perduoti degalinių Lietuvos kuras ne
galėjo be Valstybės turto fondo sutikimo. Sutartis sudaryta Lietuvos kurui nenaudingomis sąlygomis, neužtikrinti jo turtiniai interesai. Kadangi K.Stragys ir M.Klabin buvo abiejų įmonių (Lietuvos kuras ir Baltic Petroleum) valdybos nariai, derybos dėl sutarties sudarymo iš abiejų šalių faktiškai vyko tarp tų pačių asmenų ir galima daryti prielaidą, kad buvo siekiama vieno bendrai suplanuoto intereso. 2001-03-01 paskolos sutartis su Rosh Credit International s.ah. dėl 649 tūkst. JAV dolerių yra aiški
ai nenaudinga Lietuvos kurui, abejotinas jo galėjimas vykdyti įsipareigojimą sumokėti 0,5 mln. JAV dolerių baudą. Rosh Credit International s.ah. 2001-04-01 perdavė reikalavimo teisę UAB Baltic Petroleum, kuri 2001-04-19 kreipėsi į teismą dėl bankrot
o bylos iškėlimo. Dėl nurodytų aplinkybių darytina prielaida, kad minėta nepalankia paskolos sutartimi ir skubotu reikalavimo teisės perleidimu, tų pačių asmenų dalyvavimu sandoriuose iš abiejų šalių galėjo būti paruošta programa dėl bendrovės bankrutavimo
, tačiau tai turėtų nustatyti tardymas ir visos šios aplinkybės turi būti ištirtos baudžiamojoje byloje.
Teisėsaugos ir revizinių institucijų, vykdančių tyrimus ir patikrinimus, susijusius su AB Lietuvos kuras veikla, atstovai supažindino su atliekamų patikrinimų ir tyrimų eiga.
Komisijos nariai informavo apie tai, kad ne visos savivaldybės išdavė licencijas UAB Baltic Petroleum verstis mažmenine naftos produktų prekyba, kadangi pagal Vyriausybės 2000-12-27 nutarimu Nr. 1492 patvirtintas Nefasuotų naftos produktų importo, didmeninės ir mažmeninės prekybos jais licencijavimo taisykles UAB Baltic Petroleum neatitiko reikalavimų ir nebuvo tinkamas ūkio subjektas licencijai verstis prekyba nefasuotais naftos produktais gauti.
2002-01-07 posėdyje buvo n u s p r ę s t a:
1) siūlyti teisėsaugos ir revizinėms institucijoms, vykdančioms tyrimus ir patikrinimus, susijusius su AB Lietuvos kuras veikla, ištirti ir įvertinti aplinkybes, išdėstytas Generalinės prokuratūros 2001-12-29 pažymoje Nr. 13-09-697 Dėl AB
Lietuvos kuras privatizavimo ir sutarties su UAB Baltic Petroleum;
2) siūlyti Ūkio ministerijai patikrinti, ar pagal Vyriausybės 2000-12-27 nutarimu Nr. 1492 patvirtintas Nefasuotų naftos produktų importo, didmeninės ir mažmeninės prekybos jais licencijavimo taisykles ir kitų teisės aktų reikalavimus UAB Baltic Petroleum yra (ar licencijų išdavimo metu buvo) tinkamas ūkio subjektas licencijoms verstis prekyba nefasuotais naftos produktais gauti. Vyriausybė 2001-01-03 nutarimu Nr. 1 pakeitė reikalavimus ūkio subjektams, norintiems minėtas gauti licencijas - juos atitiko ir "Baltic Petroleum".
***
2002-05-15 posėdyje Valstybės kontrolės bei Vilniaus apygardos prokuratūros atstovai pateikė Komisijai informaciją apie nusikalstamos veiklos, susijusios su AB Vakarų laivų remontas privatizavimu, tyrimą. Klausimai, susiję su AB Vakarų laivų remontas privatizavimu, buvo nagrinėti trijuose 2001 m. Komisijos posėdžiuose. Buvo nustatyta, kad Valstybės turto fondas sudarė valstybei nuosavybės teise priklausančių AB Vakarų laivų remontas akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su privatizavimo konkurse iš viso nedalyvavusiu pirkėju. 2001-09-14 Generalinėje prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo pasitikėjimu ūkinėje finansinėje veikloje privatizuo
j
ant AB Vakarų laivų remontas.
Valstybės kontrolė, atlikusi keturias dokumentines revizijas (VĮ Valstybės turto fonde, UAB Western Invest, AB Vakarų laivų remontas, AB Azovlitas), nustatė, kad Valstybės turto fondas, keisdamas privatizavimo sutartį, atidėdamas mokėjimus ir kitais veiksmais, padarė valstybei iš viso 39 mln. Lt žalą. Vakarų laivų remontą privatizavusi UAB Western Invest privatizavimo metu turėjo 10 tūkst. Lt įstatinį kapitalą, nevykdė jokios ūkinės finansinės veiklos, jos turtą su
d
arė 9 tūkst. Lt grynųjų pinigų kasoje. UAB Western Invest už privatizuojamos įmonės akcijas apmokėjo ne iš savo, o iš skolintų lėšų. Pagal UAB Western Invest ir AB Vakarų laivų remontas 2000 m. sudarytą sutartį Vakarų laivų remontas bendrovei West
ern Invest, negalinčiai užsiimti konsultacine veikla, sumokėjo 1,5 mln. Lt už konsultacines paslaugas. Iki privatizavimo pelningai dirbęs Vakarų laivų remontas 1999 m. patyrė 19 mln. Lt nuostolį (to priežastys - po privatizavimo sudarinėjami nenaudingi įmonei sandoriai, 3 mln. Lt sumokėta už konsultacijas Norvegijos įmonėms ir Western Invest), 2000 m. - 30 mln. Lt nuostolį, 2001 m. pradėjo dirbti pelningai.
Baudžiamąją bylą tiriantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras nesuteikė vilčių, kad šie nusikaltimai bus ištirti ir įvertinti, nes, anot prokuratūros atstovų, problematiška nustatyti valstybei padarytą žalą, be to, valstybei nenaudingi Valstybės turto fondo sprendimai pridengti Privatizavimo komisijos ir Vyriausybės pritarimu. Komisija siūlė prokuratūrai, kuri tirdama konkrečius nusikaltimus tiesiogiai susiduria su įstatymų spragomis, rodyti iniciatyvą tuos įstatymus tobulinti, išreikšta nuomonė, kad Valstybės turto fondas turėtų būti reorganizuotas į valstybės instituciją.
***
2002-05-08 Komisijos posėdyje svarstyta laikinosios tyrimo grupės, Komisijos sudarytos 2002-02-13 UAB Lietuvos rytas administracijos vadovo G.Vainausko prašymui ištirti, išvada dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti veiklos, dėl teisėsaugos institucijų vykdomų tyrimų ir kitų institucijų patikrinimų, susijusių su buvusių Lietuvos TSR profsąjungų pastatų (patalpų), perduotų Specialiajam fondui, akcionavimu, UAB Vilniaus koncertų ir sporto rūmai steigimu ir įstatinio kapitalo suformavimu, sandoriais dėl Vilniaus ledo rūmų bei krepšinio klubo Rytas mokesčių mokėjimu.
Laikinoji tyrimo grupė domėjosi ne tik pareiškėjo iškeltomis problemomis, susijusių su teisėsaugos tyrimais dėl Vilniaus ledo rūmų bei krepšinio klubo Rytas mokesčių mokėjimo, bet ir Specialiojo fondo veikla, teisėsaugos institucijų darbo tiriant Specialiojo fondo veiklą efektyvumu ir racionalumu. Laikinosios tyrimo grupės išvadoje apžvelgti norminiai aktai, reglamentavę buvusių Lietuvos TSR profesinių sąjungų turto perdavimo klausimus, teisėsaugos institucijų vykdyti ir vykdomi tyrimai medžiagose ir baudžiamosiose bylose, juose atliktos revizijos ir patikrinimai bei Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo vykdymo klausimai. Pritarusi laikinosios tyrimo
g
rupės išvadoms, Komisija kvietė prokuratūrą efektyviau ir glaudžiau bendradarbiauti, kad visuomenėje būtų išsklaidytos abejonės dėl galimos korupcijos arba asmeninio kieno nors suinteresuotumo tyrimo baigtimi, taip pat abejonės dėl politinio spaudimo ar kito kišimosi.
Laikinoji tyrimo grupė nustatė, kad teisėsaugos ir kitų institucijų patikrinimai dėl nepelno organizacijos Vilniaus koncertų ir sporto rūmai reorganizavimo į uždarąją akcinę bendrovę, turto akcionavimo, įstatinio kapitalo didinimo ir apmokėjimo už akcijas pradėti 1998 m. Teisėsaugos institucijos iš viso vykdė keturis tarpusavyje susijusius tyrimus: 1) Tardymo valdyboje prie Vilniaus m. VPK tirta baudžiamoji byla, iškelta pagal LR BK 275 str. 3 d. dėl ne pelno organizacijos Vilniaus koncertų
ir sporto rūmai reorganizavimo į uždarąją akcinę bendrovę, bendrovės įstatinio kapitalo didinimo; 2) Vilniaus m. VPK ENTS tirta medžiaga dėl statybos-remonto darbų atlikimo UAB Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, akcijų apmokėjimo teisėtumo; 3) Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje tirta medžiaga dėl sandorių, susijusių su Vilniaus ledo rūmais, teisėtumo; 4) Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje tirta medžiaga dėl krepšinio klubo Rytas mokesčių ir kitų įmokų mokėjimo į biudžetą ir fondus (vėliau per
duota Valstybinei mokesčių inspekcijai). Paminėtina, kad 1996-2000 m. Seimo kadencijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos komisija, ne kartą nagrinėjusi Vilniaus koncertų ir sporto rūmų turto ir kito profsąjungoms perduotino turto akcionavimo klausi
mus, buvo prašiusi įvertinti, ar Specialiojo fondo tarybos narių veiksmuose nėra nusikaltimų požymių.
Laikinoji tyrimo grupės atkreipė dėmesį į tai, kad teisėsaugos institucijų darbas vykdant minėtus tyrimus ir patikrinimus nebuvo efektyvus, koordinuotas, racionalus, pareikalavo daug sąnaudų, iš dalies skirtos dokumentinės revizijos dubliavo Valstybės kontrolės anksčiau jau atliktus patikrinimus, dėl to neracionaliai naudotos valstybės biudžeto lėšos ir darbo jėgos resursai. Pagrindinis dėmesys skirtas ty
r
imams, susijusiems su dviem nekilnojamojo turto objektais - Vilniaus ledo rūmais bei Vilniaus koncertų ir sporto rūmais, tačiau nesidomėta, ar teisėtai buvo akcionuotas bei su profsąjungomis nesusijusiems asmenims perduotas kitas turtas, kurį Specialusis fondas veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti taip pat turėjo perduoti profsąjungoms. Išreikšta abejonė, ar visi paminėti tyrimai ir patikrinimai buvo vykdomi vienodai visapusiškai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką, nes pastebėta, k
ad veikos, dėl kurių iškeltos baudžiamosios bylos, t.y. nustatyti nusikaltimo požymiai (šie tyrimai buvo inicijuoti siekiant apginti valstybės ir profsąjungų interesus), tirtos ilgai ir be rezultatų, o tyrimai medžiagose, t.y. jose neiškilo aikštėn nusikal
timo požymiai, buvo atliekami intensyviai ir visapusiškai.
Pastebėta, kad baudžiamojo proceso prasme teisėsaugos atstovai neteisingai nurodė, jog vada pradėti tyrimą dėl sandorių, susijusių Vilniaus ledo rūmais, buvo iškėlimas aikštėn faktų, paskelbtų dienraščio straipsnyje, nes spaudos publikacijos negali būti vadomis baudžiamajai bylai iškelti ir kurių pagrindu būtų galima pradėti atlikti tyrimo veiksmus nusikaltimo požymiams nustatyti. Atkreiptas dėmesys, kad spaudos publikacijose paskelbta informacija
gali būti tik pagrindu teisėsaugos institucijoms pradėti patikrinimą, ir tik tais atvejais, kai atliekant patikrinimą būtų iškelti aikštėn nusikaltimo požymiai, atsirastų vada betarpiškas kvotos organo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo iškėlimas a
ikštėn nusikaltimo požymių, ir toliau būtų galima pradėti duomenų, reikalingų baudžiamajai bylai iškelti, rinkimą.
Taip pat aiškintasi, ar Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos leidžia kvotos organams ir prokuratūrai neribotą laiką rinkti duomenų apie nusikaltimo požymius ir atlikti numatytus procesinius veiksmus, siekiant išsiaiškinti ir nustatyti baudžiamosios bylos iškėlimo pagrindą, bet nepriimant procesinio sprendimo iškelti baudžiamąją bylą. Analizuota tyrimų eiga ir prokurorinės priežiūros vaidmuo,
pastebėta, kad kai kurie patikrinimai dubliavo vienas kitą (pavyzdžiui, dėl statybos-remonto darbų atlikimo UAB Vilniaus koncertų ir sporto rūmai). Suabejota Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiksmų atitikimu šios tarnybos uždaviniams: tarnyba dalyvavo teisėsaugos institucijų patikrinimuose ir tiesiogiai vykdė tardymo veiksmus, nors prieš tai atlikusi tyrimą dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti veiklos buvo padariusi išvadą, kad Specialiojo fondo tarybos
narių veikloje korupcijos faktų nenustatyta. Iškeltas klausimas, ar tiriant medžiagą dėl sandorių, susijusių su Vilniaus ledo rūmais, teisėtumo, buvo reikalinga atlikti tardymo veiksmą - krepšinio klubo Rytas dokumentų poėmį, t.y. kodėl nebuvo pasinaudo
ta prokuroro teise raštiškai išreikalauti iš įmonių, įstaigų, organizacijų reikiamą tyrimui medžiagą. Neturėdamas atskirojo pavedimo dėl poėmio vykdymo, jį vykdė ir procesiniame dokumente - nutarime padaryti poėmį - nenurodytas STT pareigūnas.
Atkreiptas dėmesys į tai, kad teisėsaugos pareigūnams žiniasklaidoje pagarsinant duomenis apie tyrimą neminėtini konkretūs asmenys, nes tokie veiksmai nedera su Konstitucijoje ir baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nekaltumo prezumpcija.
Pastebėta, kad profesinių sąjungų atstovų pozicija dėl jų interesų gynimo besikeičianti, taip pat 2000-2002 m. keitėsi prokuratūros nuomonė apie savo teisę ginti profsąjungų interesus, nors šiuo laikotarpiu nesikeitė prokuratūros kompetencija ginant viešąjį interesą.
Padaryta išvada, kad Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti taryba neįvykdė Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo (2000-07-20 Nr. VIII-1890) 2 str. reikalavimų Vilniaus ledo rūmus, Vilniaus koncertų ir sporto rūmus bei kitus įstatyme nurodytus objektus (taip pat ir neakcionuotus, kuriuos parduoti nebuvo jokių kliūčių) perduoti VĮ Valstybės turto fondui parduoti. Minėtas įstatymas 2002-01-22 buvo pakeistas.
Komisija n u s p r e n d ė:
1. Prašyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą:
- atliekant teisėsaugos institucijų veiklos parlamentinę kontrolę ir svarstant klausimus, susijusius su šia veikla, atkreipti dėmesį, kaip ji vykdoma tikslingumo, efektyvumo ir racionalumo požiūriais;
- išanalizuoti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias patikrinimų, kurie vykdomi (pagal: 1) piliečių pareiškimus ir pareigūnų pranešimus apie padarytus nusikaltimus, 2) kitais pagrindais) iki baudžiamosios bylos iškėlimo, atlikimo ir procesinių sprendimo priėmimo terminus, tardymo veiksmų atlikimą neiškėlus baudžiamosios bylos, siekiant nustatyti, ar įstatyme nėra teisės spragų, ir, esant pagrindui, inicijuoti reikalingus įstatymų pakeitimus;
- išanalizuoti, ar įstatymų, reglamentuojančių konkrečių institucijų kompetenciją ginti viešąjį interesą, nuostatos yra pakankamai aiškios, ar praktikoje nekyla problemų dėl to, kad įstatymuose neapibrėžta viešojo intereso sąvoka, ar pakanka institucijų, turinčių bendrąją kompetenciją ginti viešąjį interesą, ar tai, kad Valstybės kontrolei netekus šios funkcijos prokuratūra yra pagrindinė viešojo intereso gynimo civilinėse bylose institucija nekels problemų dėl to, kad civilinėse bylose prokuratūros veiklos efektyvumas žymiai mažesnis nei baudžiamosiose, o viešojo intereso atstovavimas civilinėse bylose virtęs antraeilės reikšmės funkcija, be to, prokuratūra yra teisminės, t.y. tos pačios valdžios kaip ir teismai, valdžios dalis.
2. Prašyti Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybą iki 2002-06-01 informuoti Komisiją apie šio fondo veiklos laikotarpiu jam valstybės perduoto turto valdymą, naudojimą, perdavimą profesinių sąjungų nuosavybėn (kiek, kokios vertės ir kokį turtą fondas turi, kam kada ir kokį turtą perdavė, ar fondo valdomas turtas yra inventorizuotas), taip pat apie Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo (2000-07-20 Nr. VIII-1890) vykdymą bei priežastis, dėl kurių turtas nebuvo perduotas Valstybės turto fondui parduoti, apie fondo lėšų ir lėšų, gautų valdant, naudojant šiam fondui perduotą turtą ir disponuojant juo, pervedimą į Profesinių sąjungų paramos fondą arba paskirstymą Lietuvos profesinių sąjungų centrui, Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimui, Lietuvos darbo federacijai ir Lietuvos darbininkų sąjungai vykdant naujos redakcijos (2002-01-22 Nr. IX-723) Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymą.
Buvo nutarta gavus minėtą informaciją spręsti, ar nebūtų tikslinga pavesti Specialiajam fondui atlikti jo veiklos auditą ir inventorizuoti valdomą turtą arba prašyti Valstybės kontrolei atlikti Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti veiklos auditą ir patikrinti šio fondo veiklą, susijusią su valstybės jam perduoto turto valdymu, naudojimu, perdavimu profesinių sąjungų nuosavybėn pagal įstatymų reikalavimus bei perdavimu kitiems juridiniams asmenims.
3. Atkreipti prokuratūros dėmesį į tai, kad teisėsaugos institucijų darbas vykdant tyrimus ir patikrinimus, susijusius su Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti veikla, nebuvo efektyvus, racionalus, pareikalavo daug sąnaudų, iš dalies skirtos dokumentinės revizijos dubliavo Valstybės kontrolės anksčiau jau atliktus patikrinimus, dėl to neracionaliai naudotos valstybės biudžeto lėšos ir darbo jėgos resursai. Netirti
s
istemiškai Specialiojo fondo tarybos narių veiksmai akcionuojant kitą profesinėms sąjungoms perduotiną turtą (ne tik Vilniaus koncertų ir sporto rūmus bei Vilniaus ledo rūmus) bei vykdant įstatymų reikalavimus. Generalinei prokuratūrai tikslinga efektyviau
koordinuoti darbą ir vadovauti tarpusavyje susijusiems tyrimams, griežčiau kontroliuoti priimamų procesinių sprendimų pagrįstumą, reikalauti, kad jie būtų motyvuoti.
Negavus iš Specialiojo fondo prašytų duomenų, tačiau sužinojus apie vykdomą turto vertinimą ir rengiamą jo išpardavimą, kilo abejonių dėl Specialiojo fondo veiklos teisėtumo, todėl 2002-06-06 Valstybės kontrolierius prašytas patikrinti Specialiojo fondo veiklą.
2002-09-26 Valstybės kontrolės atstovai Komisiją informavo apie tai, kad atliekant auditą paaiškėjo, jog Specialusis fondas veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti su UAB "Oberhaus nekilnojamas turtas" sudarė 2002-07-02 sutartį dėl VŠĮ "Palangos Jūratė", VŠĮ "Palangos sveikatos rūmai", VŠĮ "Druskininkų sveikating
u
mo centras" ir VŠĮ "Nemuno" sanatorijos nekilnojamo turto įvertinimo ir pardavimo, pagal minėtą sutartį numatyta parduoti ir Specialiajam fondui nuosavybėn neperduotą turtą. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad dalis objektų gali būti neteisėtai registruoti
Nekilnojamojo turto registre kaip valdomi Specialiojo fondo nuosavybės teise, nes buvo perduoti jam valdyti patikėjimo teise, be to, kaip nekilnojamojo turto objektų valdymo juridiniai pagrindai minėtame registre nurodyti neegzistuojantys teisės aktai. Me
džiaga dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti veiklos teisėtumo registruojant ir parduodant profesinių sąjungų nuosavybe pripažintą turtą buvo perduota teisėsaugos institucijoms.
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURT
O VALDYMAS
2002-01-07 posėdyje Komisija susipažino su informacija dėl SP AB Vilniaus šilumos tinklai" turto ilgalaikės nuomos sutarties projekto (Komisija buvo gavusi 7 įvairių asmenų ir organizacijų atstovų skundus dėl šios sutarties). Teisiniu aspektu įvertinus SP AB Vilniaus šilumos tinklai" turto ilgalaikės nuomos sutarties projektą buvo nustatyti sutarties sąlygų prieštaravimai Konstitucijos, Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių, Konkurencijos, Žemės įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Prieš su
t
arties sudarymą buvo pastebėta, kad nuomos sutartį numatoma sudaryti ne su konkurso nugalėtoju Dalkia International, kuris atitiko nustatytus kvalifikacinius kriterijus dėl nuosavo kapitalo ir apyvartos, o su nuomininku UAB Vilniaus energija, kuri neda
lyvavo konkurse, o nuomininko laiduotoja taptų Dalkia S.A.". Nebuvo aišku, ar nuomininkas ir laiduotojas atitinka minėtus kriterijus, be to, laiduotojas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, neturi nuomininko teisių ir pareigų bei nedalyvauja išnuom
oto turto valdyme ir naudojime. Iš sutarties nebuvo aiški investicijų lėšų kilmė, nepakankamai apsaugoti savivaldybės turtiniai interesai.
Komisija ir anksčiau buvo susidūrusi su panašiais faktais - analogiškas privatizavimo modelis, kai sutartis sudaroma ne su konkurso laimėtoju, naudotas privatizuojant Vakarų laivų remontą ir LISCO. Taip pat Komisija anksčiau buvo nagrinėjusi valstybinės žemės pardavimo ir nuomos problemas, o sutartyje savivaldybė žemės valdymo srityje siekė prisiimti apskrities viršin
i
nko kompetencijai priskirtinus įsipareigojimus.
Vyriausybės pavedimu sutarties projektą nagrinėjo Ūkio ministerija, vertino Valstybės kontrolė, kuri prašė savivaldybės tarybą netvirtinti sutarties projekto kol ji nepateikė išvadų dėl nuomos teisėtumo ir ekonominio pagrįstumo. Komisijos pirmininkė šiuo klausimu buvo susitikusi su Prancūzijos ambasadoriumi jo iniciatyva.
Komisija s i ū l ė Vilniaus miesto savivaldybės tarybai: 1) prieš tvirtinant SP AB Vilniaus šilumos tinklai turto ilgalaikės nuomos sutarties projektą pataisyti jį pagal Generalinės prokuratūros pateiktas pastabas ir suderinti su teisės aktų reikalavimais, atkreipiant dėmesį į pažeidimus dėl konkurso nugalėtojo ir nuomininko, investicijų kilmės, vartotojų teisių pažeidimo, nuomotojo turtin
i
ų teisių apsaugos ir kt.; 2) atsižvelgti į Valstybės kontrolieriaus prašymą nepriimti sprendimo dėl sutarties projekto tvirtinimo kol Valstybės kontrolė nepateiks išvadų dėl Vilniaus šilumos tinklų nuomos teisėtumo ir ekonominio pagrįstumo; 3) atkreipti dėmesį į Ūkio ministerijos pateiktas pastabas.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002-01-09 pritarė sutarties projektui, neatsižvelgė į Komisijos siūlymus, Valstybės kontrolieriaus 2002-01-08 siūlymą netvirtinti sutarties projekto, kol nebus atliktas nuomos sutarties projekto teisinis ir ekonominis vertinimas, Vyriausybės 2001-12-03 nutarimu Nr. 1439 patvirtintą koncepciją. Valstybės kontrolės 2002-01-30 išvadoje buvo konstatuota, kad turto perleidimo nuomininkui, nuomos mokesčių mokėjimo, šiluminės ene
r
gijos kainos nustatymo tvarka ir sąlygos neužtikrina tinkamo nuomininko įsipareigojimų vykdymo kontrolės mechanizmo, tai gali sukelti neigiamas ekonomines pasekmes valstybei, Vilniaus miesto savivaldybei ir vartotojams. 2002-02-01 buvo pasirašyta SP AB "Vi
lniaus šilumos tinklai" nuomos sutartis. Valstybės kontrolė 2002-03-25 pažymoje konstatavo, kad į jos pastabas nebuvo atsižvelgta.
Pagal Stojimo į ES priežiūros programą stojimo į ES stebėsenos procesą vykdę pareigūnai, 2002 m. pasisakydami dėl korupcijos ir antikorupcinės politikos, akcentavo, kad korupcija vietos valdžios lygyje gali būti rimtesnė problema už korupciją centrinėse valdžios institucijose, paminėjo skandalą dėl Vilniaus centrinio šildymo sistemos valdymo, nurodė, kad teisėsaugos institucijo
s
, konstatavusios, jog sutartis pažeidžia įstatymų reikalavimus, toliau šių faktų netyrė.
***
2002 m. sausio mėn. Komisija gavo vienuolikos Seimo narių ir keleto Trakų rajono savivaldybės tarybos narių prašymus dėl Trakų rajono savivaldybės vykdyto Trakų rajono šilumos ūkio renovacijos, modernizavimo ir investicijų būdui parinkti konkurso skaidrumo, priimtų sprendimų dėl SP UAB Trakų šilumos tinklai turto nuomos UAB Deltima teisėtumo.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, pagal kompetenciją ištyrusi šio konkurso organizavimo ir vykdymo aplinkybes, atsakė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad konkurso organizavimas buvo susijęs su korupcija, tačiau pateikė pastabas dėl jo vykdymo (atkreipė dėmesį, kad įmonė įsteigta po konkurso paskelbimo, įstatinis kapitalas - 10 tūkst. Lt, abejotinos siūlomų investicijų 10,9 mln. Lt galimybės). Generalinė prokuratūra atsakė, kad gali spręsti tik baudžiamosios atsakomybės vertinimo klausimus, jei kitos institucijos nustatytų kokius nors pažeidimus. Valstybės kontrolė, atlikusi ekono
m
inį ir teisinį vertinimą, nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos skelbto konkurso sąlygos parengtos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, UAB "Deltima" nepateikė būtinų dokumentų, ši įmonė įsteigta po konkurso paskelbimo, neturėjo tokios veiklos pat
irties, konkurso laimėtojas išrinktas neatlikus techninio ekonominio pasiūlymų vertinimo. Preliminariosios sutarties sąlygos kėlė abejonių, ar nebus pažeisti šiluminės energijos vartotojų ir Trakų rajono savivaldybės interesai. Neatsižvelgdama į minėtas pa
stabas, Trakų rajono savivaldybė su UAB "Deltima" po tiesioginių derybų sudarė šilumos ūkio renovacijos, modernizavimo ir šilumos gavybos sutartį.
Minėtos abejonės pasitvirtino - 2003 m. pradžioje UAB "Deltima" buvo įsiskolinusi įvairiems ūkio subjektams
bei savivaldybei, gyventojams ribotas šilumos tiekimas
***
Komisija gavo Seimo kontrolieriaus R.Valentukevičiaus 2002-02-26 pažymą dėl pažeidimų privatizuojant UAB Vilniaus pramoniniai vandenys
.
Analizuojant gautą medžiagą nustatyta, kad UAB Vilniaus pramoniniai vandenys privatizavimas, įvykdytas pažeidus teisės aktus, pakeitus privatizavimo sąlygas ir nenumačius draudimo nutraukti įmonės veiklą (nekeisti bendrovės pagrindinės veiklos pobūdžio), pažeidžia pramoninio vandens vartotojų ir kitų gamtos iš
t
eklių naudotojų interesus, visuomenės, besinaudojančios nekilnojamomis kultūros vertybėmis, teisėtus interesus, tačiau jokie pareigūnai nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Be to, atkreiptas dėmesys, kad šiuo įmonės privatizavimo sandoriu galėjo būti p
ridengtas valstybinės žemės įsigijimas, kadangi trečiasis privatizavimo aukcionas įvyko tik po to, kai iš privatizavimo sąlygų buvo išbrauktas reikalavimas nekeisti įmonės veiklos pobūdžio bei Vilniaus apskrities viršininko administracija išnuomojo įmonei ne aukciono tvarka 99 metams valstybinės žemės sklypus (1,588 ha Verkių g. 68 ir 0,0499 ha Verkių g. 51), dar prieš perduodant akcijas UAB Vilniaus pramoniniai vandenys kreipėsi dėl žemės sklypo ribų praplėtimo valstybinės žemės sąskaita ir šios žemės ti
kslinės paskirties keitimo į gyvenamąją-komercinę, po privatizavimo įmonės pastatai perleisti tretiesiems asmenims; nekilnojamojo turto objektais užregistruota eilė statinių-įrenginių - vamzdynai, ryšių kabeliai, tvora, danga.
Seimo kontrolieriaus pažyma bei kita medžiaga buvo perduota generaliniam prokurorui siūlant spręsti, ar nereikėtų ginti valstybės turtinių ir kitų teisėtų interesų civiline tvarka. Generalinis prokuroras, gindamas valstybės ir savivaldybės interesus, 2002-03-26 kreipėsi į teismą su
i
eškiniu dėl 2001-04-09 privatizavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
***
2002-05-15 posėdyje Komisija svarstė klausimus dėl valstybės interesų atstovavimo UAB Minera, šios bendrovės ūkinės finansinės veiklos bei mineralinio vandens šaltinių pavadinimų pakeitimo teisėtumo.
Šie klausimai pradėti nagrinėti gavus pareiškimą dėl UAB Minera, kuri įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą ir kurios 100 proc. akcijų valdo Valstybės turto fondas, veiklos.
Komisija nustatė, kad kai kurios UAB Minera direktoriaus V.Navicko sudarytos sutartys yra bendrovei akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingos ir konstatavo, kad tuo buvo pažeistas Akcinių bendrovių įstatymas, numatantis, kad bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, ku
r
ie yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.
2001-05-02 pasirašytoje sutartyje tarp UAB Minera ir UAB Vegoplastas buvo numatyti bendrovei Minera akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi įsipareigojimai: pakeisti istoriškai nusistovėjusių mineralinio vandens šaltinių Rasa 1 ir Rasa 2 pavadinimus; sutikti, kad UAB Druskininkų rasa įregistruotų mineralinio vandens šaltinį Rasa, taip pat, kad UAB Vegoplastas įregistruotų prekės ženklą Rasa; istoriškai susiklosčiusius mok
slinius pavadinimus Rasa 1 ir Rasa 2 naudoti tik informaciniais nekomerciniais tikslais.
UAB Minera direktoriaus V.Navicko pasirašytos sutartys dėl negyvenamųjų patalpų Vytauto g. 170a, Palangoje ir kompresoriaus nuomos tarp UAB Minera ir UAB Ramigė, esant UAB Ramigė įsiskolinimui, taip pat leidimas UAB Baltic Clipper atlikti kapitalinės rekonstrukcijos darbus nuomotame pastate, nesant konkrečių nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimų, atsisakymas nuo apeliacinio skundo dėl nesuprantamų priežasčių, dėl ko UAB Minera tapo nemoki, vertintini kaip pažeidžiantys Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimą bendrovės valdymo organams nesudaryti bendrovei akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingų sandorių.
V.Navicko 2001-06-01 sudarytoje su UAB Baltų burlaivis jungtinės veiklos sutartyje UAB Minera įsipareigojo suteikti gręžiniui priskirtą žemės sklypą, esant reikalui, jį subnuomoti, suteikti įgaliojimai UAB Baltų burlaivis veikti abiejų šalių vardu ir atsisakyta galimybės nutraukti šią sutartį Mineros iniciatyva, pritarta nuostatai, kad nutraukus sutartį UAB Baltų burlaivis turės teisę išpirkti iš UAB Minera jos dalį (t.y. ir patį gręžinį, iš kurio išgaunamas natūralus mineralinis vanduo yra valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis žemės gelmių turtas), todėl padaryta išvada, kad šia sutartimi bendrovė prisiėmė aiškiai ekonomiškai nenaudingus įsipareigojimus, pažeistas šalių lygybės principas.
Taip pat nustatyta, kad UAB Minera direktorius V.Navickas, sudarė 2000-05-15 papildomą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2000-1N, 2000-05-15 kompresoriaus MT-10 nuomos sutartį Nr. 2000-2N, 2001-06-01 jungtinės veiklos sutartį su UAB Baltų burlaivis, neturėdamas vienintelio akcininko Valstybės turto fondo sutikimo, ir tuo pažeidė Valstybės turto fondo patvirtinto administracijos darbo reglamentą, numatantį, kad bendrovės administracijos vadovas direktorius tik esant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui atlieka veiksmus, susijusius su bendrovės ilgalaikio turto dalies perdavimu, perleidimu, nuoma, įkeitimu, taip pat laidavimu ar garantavimu juo kitų subjektų prievolių įvykdymą.
Komisija taip pat vertino Valstybės turto fondo UAB Minera valstybei priklausančių akcijų valdytojo - veiksmus, atstovaujant valstybės interesus bendrovėje, kurios visos akcijos priklauso valstybei. Komisija nustatė, kad Valstybės turto fondas neužtikrino efektyviausios valstybės turto valdymo UAB Minera formos (nesudarė stebėtojų tarybos ir valdybos), nesiėmė priemonių užginčyti viršijant įgaliojimus UAB Minera direktoriaus V.Navicko sudarytų akivaizdžiai ekonomiškai bendrovei nenaudingų sandorių, neužtikrino, kad prieš bendrovės ir valstybės interesus veikęs UAB Minera direktorius būtų patrauktas atsakomybėn (jis buvo atleistas iš pareigų šalių susitarimu). Tokiais veiksmais (neveikimu) Valstybės turto fondas pažeidė valstybės įmonės Valstybės turto fondo įstatus, kuriuose įtvirtinta jo pareiga užtikrinti maksimalų dalyvavimą akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių valdymo organuose bei pareigą veikti bendrovės ir valstybės naudai.
Komisija taip pat pažymėjo, kad Valstybės kontrolė, Komisijos prašymu atlikusi patikrinimą dėl UAB Minera ūkinės finansinės veiklos ir valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų atstovavimo teisėtumo bei vertindama Valstybės turto fondo atstovavimo valstybės interesams efektyvumą, nurodė Valstybės turto fondo veiksmus, kurie yra netinkamo atstovavimo valstybės interesams pasekmė (areštuotas, iš varžytinių parduodamas turtas, nesudaryti bendrovės valdymo organai, sudaryta ekonomiškai nenaudinga sutartis), tačiau neįvertino Valstybės turto fondo atstovavimo valstybės interesams UAB Minera efektyvumo, nepasiūlė konkrečių priemonių, kaip Valstybės turto fondas turėtų užtikrinti tinkamą atstovavimą valstybės interesams, todėl praktiškai neteko galimybės kontroliuoti, kaip yra šalinami Valstybės kontrolės patikrinimo metu nustatyti pažeidimai.
Komisija, analizuodama mineralinio vandens šaltinių pavadinimų keitimo aplinkybes, nustatė, kad šaltinių Rasa 1 ir Rasa 2 pavadinimų keitimas yra susijęs su Lietuvos higienos normos HN 28:1998 Geriamasis mineralinis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra nuostata, kad iš vieno šaltinio išgaunamas natūralus mineralinis vanduo neturi būti ženklinamas keliais pavadinimais ar kitų šaltinių pavadinimais. Remiantis šia nuostata UAB Vegoplastas ir UAB Druskininkų rasa siekė įgyti teisę jos pilstomą mineralinį vandenį vadinti vartotojų plačiai žinomu pavadinimu Rasa. Sveikatos apsaugos ministras minėtoje higienos normoje nustatydamas ES teise neparemtą reikalavimą, kad iš vieno šaltinio išgaunamas natūralus mineralinis vanduo neturi būti ženklinamas keliais pavadinimais ar kitų šaltinių pavadinimais, sudarė prielaidas rinką ribojančiai padėčiai. Pagal šį reikalavimą, jei viena įmonė ima vandenį iš vieno mineralinio vandens šaltinio ir įsiregistruoja prekės ženklą, kitos nebetenka teisės pilstyti mineralinį vandenį iš to paties šaltinio kitu pavadinimu.
Komisija pažymėjo, kad minėta higienos norma, pažeidžiant įstatymų reikalavimus nebuvo paskelbta Valstybės žiniose, todėl laikytina negaliojančia, tačiau faktiškai sukėlė esminius pasikeitimus rinkoje.
Komisija, įvertinusi tyrimo metu surinktą medžiagą ir išklausiusi suinteresuotų institucijų atstovų paaiškinimus, n u s p r e n d ė:
1. Prašyti Konkurencijos tarybą ištirti, ar Lietuvos higienos normos HN 28:1998 Geriamasis mineralinis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra 4.1.8.2 punkte ir Lietuvos higienos normos HN 28:2001 Natūralus mineralinis vanduo, šaltinio vanduo ir mineralizuotas geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra 13.3 punkte įtvirtinta nuostata (nustatanti, kad iš vieno šaltinio išgaunamas natūralus mineralinis vanduo neturi būti ženklinamas keliais pavadinimais ar kitų šaltinių pavadinimais) nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, taip pat reikalavimo, draudžiančio priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.
2. Prašyti Nacionalinę vartotojų teisių gynimo tarybą prie Teisingumo ministerijos ištirti, ar mineralinio vandens šaltinių pavadinimų Rasa 1 ir Rasa 2 keitimas į pavadinimus Čiurlionis ir Rita bei mineralinio vandens šaltinio pavadinimo Svaja keitimas į pavadinimą Rasa neklaidina vartotojų ir ar tokiu būdu nebuvo pažeistos vartotojų teisės.
3. Atkreipti sveikatos apsaugos ministro dėmesį, kad, pažeidžiant Įstatymą Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos, daug sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintų Lietuvos higienos normų yra neskelbta Valstybės žiniose ir prašyti užtikrinti, kad šis pažeidimas būtų pašalintas.
4. Siūlyti sveikatos apsaugos ministrui kartu su suinteresuotomis institucijomis apsvarstyti, ar nėra ydinga teisės aktų nuostata, kad dėl mineralinio vandens šaltinių (jie yra išimtinė valstybės nuosavybė) pavadinimų pakeitimo pakanka tik juos valdančios įmonės kreipimosi, ir, esant reikalui, parengti teisės aktų pakeitimo projektus.
5. Atkreipti Valstybės kontrolieriaus dėmesį į tai, kad: 1) Valstybės kontrolė, pagal kompetenciją vertinusi R.Degutienės įmonės Kertupis atstovo A.Sneigio 2001-11-16 pareiškime išdėstytus faktus, neįvertino 2001-05-02 sudarytos sutarties tarp UAB Rasa, atstovaujamos UAB Vegoplastas, ir UAB Minera dėl mineralinio vandens šaltinių pavadinimų pakeitimo; 2) pateikė nepilną informaciją apie UAB Minera ūkinės finansinės veiklos bei Valstybės turto fondo atstovavimo valstybei tikrinimą; 3) neįvertino Valstybės turto fondo atstovavimo UAB Minera nei teisėtumo (nepasakyta, kokie teisės aktai buvo pažeisti), nei efektyvumo (kokių galimų priemonių buvo nesiimta, atstovaujant valstybės interesus) požiūriais; 4) nepriėmė sprendimo dėl tikrinimo metu nustatytų teisės pažeidimų.
6. Atkreipti Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus dėmesį į privatizuojamų objektų sąrašą įtrauktos UAB Minera veiklos teisėtumą ir efektyvumą, siūlyti nubausti dėl neefektyvaus valstybės interesų atstovavimo UAB Minera kaltus Valstybės turto fondo darbuotojus, prašyti užtikrinti tinkamą tolesnį atstovavimą valstybei, įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises UAB Minera (įskaitant galimybę kreiptis dėl akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingų UAB Minera sudarytų sutarčių nuginčijimo teismine tvarka).
7. Prašyti Generalinę prokuratūrą įvertinti, ar buvusio UAB Minera direktoriaus V.Navicko ir Valstybės turto fondo darbuotojų veiksmuose nėra nusikaltimų požymių.
8. Informuoti Generalinę prokuratūrą, kad buvo pažeisti teisėti valstybės turtiniai interesai, o Valstybės turto fondo darbuotojai, turėję atstovauti valstybės interesus UAB Minera, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti, ir prašyti apsvarstyti galimybę apginti teisėtus valstybės interesus civiline tvarka.
9. Perduoti Komisijos išvadą bei medžiagą Specialiųjų tyrimų tarnybai.
2002-10-16 Komisijoje įvyko pasitarimas, dalyvaujant teisėsaugos institucijų ir UAB Minera atstovams, kurio metu Komisijos nariai buvo informuoti, kaip vyksta Komisijos perduotos medžiagos tyrimas. Kaip vyksta šis tyrimas domėtasi ir 2003 m.
Atsižvelgiant į Komisijos nurodytus pažeidimus, UAB Minera direktorius A.Buitkus kreipėsi į Mineralinio vandens kokybės nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri 2003 m. sausio mėn. atstatė buvusius mineralinio vandens šaltinių pavadinimus (iš Čiurlionis ir Rita į buvusius Rasa-1 ir Rasa-2).
2003-02-20 Vilniaus m.VPK ENTS V.Navicko atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla pagal BK 3211 str. dėl aplaidumo ūkinėje, finansinėje veikloje padarius didelę turtinę žalą.
***
2002-11-14 posėdyje informaciją dėl privatizuojamų alkoholio gamybos įmonių sprendimų įsigyti kitų įmonių akcijas pagrįstumo pateikė žemės ūkio ministras ir Valstybės turto fondo generalinis direktorius.
2002-03-20 AB Alita ir 2002-04-19 AB Stumbras valdybos priėmė sprendimus įsigyti po 12,5 proc. UAB Artrio-2 akcijų už 750 tūkst. Lt, mokant už vieno lito nominalios vertės akciją 0,83 Lt. Akcijų pirkimo sutartys buvo pasirašytos 2002 m. gegužės mėn., t.y. dar iki minėtų bendrovių įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą. Žemės ūkio ministerija, kuri patikėjimo teise valdė kontrolinį valstybei nuosavybės teise priklausančių AB Alita ir AB Stumbras akcijų
paketą, apie akcijų pirkimą informuota nebuvo, kadangi jos atstovo nebuvo minėtų įmonių valdybose. Tik rugsėjo mėnesį sužinojęs apie jau įvykusį akcijų pirkimą, žemės ūkio ministras pavedė ministerijos Teisės departamentui pateikti minėtų sandorių teisinį įvertinimą, kurį atlikus konstatuota, kad procedūrinių pažeidimų nebuvo.
Žemės ūkio ministras ir Valstybės turto fondo generalinis direktorius pripažino, kad situacija, kai kontrolinį įmonės akcijų paketą valdanti valstybės institucija neturi savo atstovo įmonės valdyboje ir nežino apie įmonės sudaromus sandorius, nėra normali bei pasiūlė atitinkamai papildyti Akcinių bendrovių įstatymą.
Vertindamas šių sandorių ekonominį pagrįstumą, žemės ūkio ministras sakė, kad 1997 m. panaikinus AB Stumbras ir AB Alita turėtą didmeninių sandėlių šalies miestuose tinklą, žymiai pablogėjo bendrovių gaminamos produkcijos pardavimų lygis, todėl buvo nuspręsta įsigyti vieno iš stambiausių didmenininkų UAB Artrio-2 akcijas bei atitinkamai įtakoti pardavimų augimą.
K
omisijos nariai suabejojo, ar 12,5 proc. įmonės akcijų įsigijimas sudarys galimybę realiai įtakoti įmonės veiklą, todėl tokio kiekio akcijų įsigijimo ekonominis tikslingumas abejotinas.
Valstybės turto fondo generalinis direktorius užtikrino, kad Valstybės turto fondui perėmus AB Stumbras ir AB Alita valdymą sprendžiami įmonių valdymo organų personalinės sudėties pakeitimo klausimai, įtraukiant į įmonių valdybų sudėtį ir Valstybės turto fondo atstovus. Svečiai išreiškė neigiamą poziciją dėl AB Stumbr
a
s ketinimo įsigyti 67 proc. UAB Artrio-2 akcijų, kadangi jau buvo prasidėjęs AB Stumbras privatizavimo procesas.
Komisija n u s p r e n d ė:
1) kreiptis į Valstybės kontrolę, prašant įvertinti AB Stumbras ir AB Alita valdybų sprendimų įsigyti UAB Artrio-2 akcijas ekonominį pagrįstumą;
2) rekomenduoti Valstybės turto fondui į AB Stumbras ir AB Alita valdybų sudėtį įtraukti Valstybės turto fondo atstovus;
3) siūlyti Seimo Ekonomikos komitetui išnagrinėti problemas, susijusias su tuo, kad valstybės institucijų, valdančių valstybei nuosavybės teise priklausančias įmonių akcijas, atstovai nėra įtraukiami į tokių įmonių valdybų sudėtį, bei apsvarstyti galimybę atitinkamai papildyti Akcinių bendrovių įstatymą, siekiant išvengti situacijų, kai akcijų
valdytojai nežino apie įmonių sudaromus sandorius;
4) prašyti žemės ūkio ministrą informuoti Komisiją, kaip buvo įsigytos UAB Artrio-2 akcijos: išleidžiant papildomą akcijų emisiją ar nupirktos iš kitų akcininkų (jei taip, tai kokių), bei kam priklauso l
ikusios UAB Artrio-2 akcijos;
5) prašyti Valstybės turto fondo generalinį direktorių pateikti informaciją, kiek lėšų buvo skirta AB Vakarų laivų remontas, AB Lietuvos kuras, AB Alytaus tekstilė ir kitų stambių privatizavimo objektų privatizavimo patarėjams.
Įgyvendinant Komisijos sprendimą, 2002-12-16 įvyko UAB Alita, o 2002-12-20 UAB Stumbras visuotiniai akcininkų susirinkimai, kurių metu buvo patvirtinti naujos redakcijos įstatai, išrinktos naujos sudėties stebėtojų tarybos iš Valstybės turto fondo ir Žemės ūkio ministerijos atstovų. Pagal naujai įregistruotus įstatus bendrovių valdybos be stebėtojų tarybos pritarimo negali vykdyti savo sprendimų dėl filialų ir atstovybių steigimo ar jų veiklos nutraukimo, dėl kitų įmonių vertybinių popierių
įsigijimo, dėl paskolų ėmimo ir kitų klausimų. Valstybės turto fondo prašymu AB Stumbras 2002-12-02 valdybos sprendimu sustabdė koncentracijos vykdymą, įsigyjant iki 67 proc. UAB Artrio-2 akcijų paketą.
***
2002-06-19 posėdyje aptarti Komisijos gauti p
areiškimai, taip pat
Vilniuje, Pilaitėje esančio 120 ha valstybinės žemės sklypo perdavimo Žvėryno golfo klubui teisėtumo klausimas.
Komisija, gavusi keliasdešimties Pilaitės ir Karoliniškių gyventojų skundą dėl poilsio zonos išsaugojimo ir numatomo golfo laukų įrengimo, analizavo, ar teisėtai viešajai įstaigai Žvėryno golfo klubui perduotas Vilniuje, Pilaitėje esantis 120 ha valstybinės žemės sklypas. Nustatyta, kad valstybinės žemės sklypas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai buvo suteiktas savivaldybė
s
parkui įrengti ir eksploatuoti, o ne komercinės paskirties golfo aikštynui įrengti ir pastatams statyti (tai buvo nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudarytoje panaudos sutartyje), ir savivaldybė turėjo teisę naudoti šį sklypą tik pagal šią nustatytą paskirtį, be to, neturėjo teisės perduoti valstybinės žemės sklypo tretiesiems asmenims be panaudos davėjo sutikimo bei perduoti viešajai įstaigai, kurios steigėju savivaldybė nebuvo.
Vyriausybės 1999-07-30 nutarimu Nr. 895 Dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo naudotis Vilniaus miesto tarybai, siekiant sudaryti geresnes sąlygas tenkinti gyventojų reikmes ir organizuoti poilsį, Vilniaus miesto tarybai buvo suteikta teisė naudotis 120 ha sklypu, esančiu
Pilaitės mikrorajone. Kaip nurodė Aplinkos ministerija, pažeidžiant Žemės įstatymo 31 str. 3 d. 2 p., sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo pakeista į kitos paskirties žemę, privalomai nesuderinus su Aplinkos ministerija. Be to, Vyriausybė 20
00-03-01 nutarimu Nr. 239 minėtame sklype esantį mišką įtraukė į valstybinės reikšmės miškų plotus, o pagal Konstitucijos 47 str. 3 d. valstybinės reikšmės miškai valstybei priklauso išimtine nuosavybės teise ir turi būti naudojami visuomenės poreikiams. V
ilniaus miesto taryba 2000-03-15 priėmė sprendimą Nr. 534 Dėl konkurso golfo laukams įrengti ir eksploatuoti nuostatų ir investicijų sutarties tvirtinimo. Vilniaus apskrities viršininkas 2000-05-04 įsakymu Nr. 1460-01 ir 2000-05-04 panaudos sutartimi Nr.
22 šį sklypą suteikė naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 99 metams ir nustatė, kad sklypas naudojamas kitai paskirčiai - Vilniaus miesto parkui įrengti ir eksploatuoti. Vilniaus miesto taryba 2001-02-28 sprendimu Nr. 237 patvirtino viešąją įstai
gą Žvėryno golfo klubą konkurso golfo laukams įrengti ir eksploatuoti laimėtoju. 2001-03-14 Vilniaus miesto savivaldybė sudarė sutartį (pavadintą "investicijų sutartimi") su viešąja įstaiga Žvėryno golfo klubu, kuria suteikė teisę klubui naudojantis 120 ha
žemės sklypu jame vykdyti veiklą - įrengti golfo laukus, statyti pastatus, statinius, įrenginius.
Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad panaudos gavėjas (savivaldybės taryba) privalėjo naudoti jam perduotą daiktą (valstybinės žemės sklypą) tik pagal sutartyje numatytą paskirtį. Be to, vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 5 str. 2 d. bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 str. 1 d. 1 p., valstybės ir vietos savivaldos institucijos valstybės (savivaldybės) tur
t
ą gali perduoti panaudos pagrindais tik tais atvejais, kai bent vienas iš viešosios įstaigos steigėjų yra valstybės ar vietos savivaldos institucija, o Vilniaus miesto savivaldybė nėra viešosios įstaigos Žvėryno golfo klubas steigėja. Taigi, Vilniaus miest
o savivaldybė sudarė sutartį su Žvėryno golfo klubu pažeisdama galiojusio CK 370 str. (galiojančio CK 6.637 str. 2 d. ir 6.490 str. 1 ir 5 d.), numatantį, kad panaudos gavėjas neturi teisės gauto daikto perduoti naudotis trečiajam asmeniui be išankstinio r
ašytinio panaudos davėjo sutikimo.
Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas priklauso valstybei ir jį neteisėtai perduodant pažeisti tiesioginiai valstybės turtiniai interesai, taip pat ir gyventojų interesai, o prokuratūra turi bendrąją kompetenciją ginti šiuos interesus civiline tvarka, Komisija generalinio prokuroro p r a š ė įvertinti valstybės ir savivaldybės institucijų priimtų sprendimų bei sudarytų sutarčių, susijusių su minėto valstybinės žemės sklypo naudojimu, teisėtumą, nustatyti, ar nepažeidžia
m
i valstybės turtiniai ir kiti interesai, bei spręsti klausimą dėl šių interesų gynimo.
Prokuratūros atstovai patvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama sprendimą rengti konkursą dėl golfo laukų įrengimo ir sudarydama sutartį su Žvėryno golfo klubu, pažeidė imperatyvių įstatymo normų reikalavimus, todėl generalinis prokuroras, ginant valstybės interesus, pavedė parengti medžiagą civilinei bylai teisme iškelti dėl Vilniaus miesto savivaldybės sudarytų sandorių perduoti žemės sklypą naudotis Vieša
j
ai įstaigai Žvėryno sporto klubui pripažinimo negaliojančiais.
Neturėdama tikslo diskutuoti apie golfo laukų įrengimo tikslingumą Pilaitėje, Komisija atkreipė dėmesį į valstybinės žemės sklypo perdavimo teisėtumą ir būtinus pašalinti teisės normų pažeidimu
s.
Vilniaus apygardos teismas 2003-01-31 dalinai patenkino Generalinės prokuratūros 2002-07-30 ieškinį, pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus dalyje, kuria skelbtas konkursas, tvirtinti jo nuostatai bei konkurso laimėtojas golfo laukams įrengti ir eksploatuoti 74,49 ha ploto žemės sklype, užimtame valstybinės reikšmės miškų, taip pat pripažinta negaliojančia dalyje sutartis, kuria VšĮ Žvėryno golfo klubui suteikta teisė įrengti golfo laukus plote, užimtame valstybinės reik
š
mės miškų. Prokuratūra šį sprendimą skundė aukštesnės instancijos teismui.
***
Gavus informacijos apie galimus Trakų rajone Užutrakio dvaro teritorijoje esančios valstybinės žemės nuomos pažeidimus, domėtasi Trakų rajone Užutrakio kaime esančio 141 ha valstybinės žemės sklypo naudojimo teisėtumu. Buvo nustatyta, kad šis valstybinės žemės sklypas Vilniaus apskrities viršininko 1996 m. buvo išnuomotas žemės ūkio kooperatyvui Apušė žemės ūkio veiklai, nustatytas žemės nuomos terminas dvidešimčiai metų, bet ne ilgiau kaip iki kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta su naikinamąja sąlyga). Atsižvelgiant į tai, kad 2000-09-22 Vilniaus apskrities viršininkas patvirtino Akmenos kadastro vietovės že
m
ės reformos žemėtvarkos projektą, jo dėmesys atkreiptas į tai, kad kooperatyvas "Apušė" nelaikytinas valstybinės žemės naudotoju, pasiūlyta spręsti klausimą dėl pranešimo buvusiam valstybinės žemės naudotojui apie nuomos sutarties negaliojimą. Vilniaus aps
krities viršininkas Komisiją informavo apie tai, kad Akmenos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas 2000-09-22 įsakymu Nr. 3234-79 patvirtintas be 227 ha Užutrakio kaimo dalies. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, papašy
ta paaiškinti, ar pagrįstai ir kokiais teisės aktais remiantis šis žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas be tam tikros dalies ir ar galima vietovės kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą tvirtinti su tokia išlyga, 2002 m. rugsėjo mėn. Komisiją i
nformavo apie tai, kad yra apskrities viršininko pareikalavusi, vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika paskelbti Akmenos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą bei informuoti žemės ūkio k
ooperatyvą "Apušė" apie sutarties nutraukimą. Apskrities viršininkas neatsakė į prašymą informuoti, ar šie veiksmai įvykdyti. 2002-09-18 Komisijos posėdyje buvo nuspręsta medžiagą dėl 141,2 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Trakų raj. Užutrakio km., nau
dojimo teisėtumo perduoti Seimo kontrolieriams, prašant ištirti Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų veiksmus.
Vilniaus apskrities viršininkas G.Paviržis 2003-03-05 informavo Komisiją, kad jo 2003-03-05 įsakymu valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 1, sudaryta 1996-05-14 su žemės ūkio kooperatyvu Apušė, nutraukta.
Valstybės kontrolierė R.Šalaševičiūtė nustatė buvusio Vilniaus apskrities viršininko A.Vidūno, Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo A.Tarailos veiksmuose biurokratizmą, rekomendavo apskrities vadovams rengti Akmenos kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymą.
***
2002-05-15 posėdyje išnagrinėjusi du klausimus, susijusius su VĮ Valstybės turto fondo veikla (išklausiusi informaciją apie nusikalstamos veiklos, susijusios su AB Vakarų laivų remontas privatizavimu, tyrimą bei išnagrinėjusi klausimą dėl valstybės interesų atstovavimo UAB Minera, šios bendrovės ūkinės finansinės veiklos bei mineralinio vandens šaltinių pavadinimų pakeiti
m
o teisėtumo), Komisija aptarė VĮ Valstybės turto fondo statuso klausimus. Nagrinėdama konkrečius klausimus, Komisija jau ne kartą susidūrė su Valstybės turto fondo veikla, ne visada naudinga valstybei, neatstovavimu valstybės interesams. Šiame posėdyje minėtos problemos vėl išryškėjo. 2001-07-09 Komisija jau buvo atkreipusi Vyriausybės dėmesį į tai, kad Valstybės turto fondas pagal vykdomas funkcijas neatitinka valstybės įmonės statuso, valstybės deleguotas funkcijas privatizavimo srityje vykdantiems Valsty
bės turto fondo darbuotojams netaikomi valstybės tarnautojų ir pareigūnų atsakomybę nustatantys teisės aktai, ir prašė Vyriausybę svarstyti klausimą dėl Valstybės turto fondo statuso keitimo tikslingumo. Vyriausybės sekretorius A.Šemeta pavedė Ūkio, Susisi
ekimo ir Teisingumo ministerijoms išnagrinėti Komisijos pasiūlymus. Iš Vyriausybės kanceliarijos Komisija gavo Vyriausybei pateiktų atsakymų šiuo klausimu kopijas, tačiau pati Vyriausybė šiuo klausimu nuomonės nepareiškė.
Susisiekimo ministerija dėl Valstybės turto fondo statuso taip pat nepasisakė. Teisingumo bei Ūkio ministerijos išreiškė nuomonę, kad privatizavimo politiką turėtų formuoti valstybės institucija, o Valstybės turto fondas galėtų tik ją įgyvendinti.
Be to, Valstybės turto fondo funkcijos nesuderinamos su Civilinio kodekso 2.36 str. 2 d. nuostatomis, kurios numato, kad valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas.
Valstybės turto fondo veiklą ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nėra pakankamai aiškūs, juose nepakankamai tiksliai apibrėžtos šios įmonės pareigos (akcentuojamos teisės), nėra įtvirtintas principas, kad Valstybės turto fondas, atstovaudamas valstybei nuosavy
b
ės teise priklausančias akcijas, turi veikti valstybės naudai, nesuformuluoti Valstybės turto fondo darbuotojų atsakomybės už neefektyvų atstovavimą valstybės interesams principai.
Komisija n u s p r e n d ė dar kartą kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašant apsvarstyti valstybės įmonės Valstybės turto fondo statuso pakeitimo ir reorganizavimo į valstybės instituciją klausimą.
KITI KLAUSIMAI
2002-09-04 posėdyje Komisija nariai susipažino su gautais prašymais, informacija, sprendė klausimus dėl jų nagrinėjimo, tarp jų ir dėl 76 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio įskaitymo UAB "VP Market". 2002 m. birželio mėn. Komisija gavo informaciją apie tai, kad UAB VP Market, remdamasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo numatyta PVM lengvata įmonėms, kurių akcijos priklauso invalidų visuomeninėms organizacijoms, deklaravo 103 mln. Lt iš valstybės biudžeto grąžintino PVM už 2002 m. gegužės mėn. įsigytą nekilnojamąjį turtą iš UAB Optimali investicija, kurios visos akcijos priklauso visuomeninei invalidų o
rganizacijai Spindulio draugijai.
Valstybinė mokesčių inspekcija tikrino bendrovės PVM deklaracijos teisingumą. Manydama, kad kompetentingoms institucijoms aiškinantis PVM grąžinimo pagrįstumo klausimą analizuotinos ir jį sąlygojančios aplinkybės (nekilnojamojo turto ir akcijų pirkimo-pardavimo, įmonių steigimo bei kt.) ir būtų tikslinga patikrinti, ar sudarant sandorius nepažeisti įstatymų reikalavimai, ar įmonių veikla sąžininga ir ja nesiekta mokestinės naudos pasinaudojant įstatymų lengvatomis, Komis
i
ja n u s p r e n d ė perduoti Komisijos gautą medžiagą Generalinei prokuratūrai ir prašyti generalinį prokurorą įvertinti, ar minėti sandoriai nėra apsimestiniai, ar jie neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, t.y. ar jie nėra sudaryti siekiant m
okestinės naudos nesąžiningai pasinaudojant įstatymų lengvatomis, bei spręsti klausimą dėl galimybės kreiptis į teismą civiline tvarka dėl UAB Optimali investicija ir UAB VP Market nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Siekdamas ir teisės aktais nesudaryti sąlygų piktnaudžiauti lengvatomis, 2002-09-06 Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 129 straipsnio pakeitimo įstatymą, kurio projektą pateikė Komisijos pirmininkė. Nustatyta, kad įmonėms taikomos PVM lengvatos, susijusios su ribotu darbingumu, taikytinos tik tiems PVM mokėtojams, kurie faktiškai įdarbina riboto darbingumo asmenis, ir panaikinta lengvatų taikymo priklausomybė nuo PVM mokėtojo steigėjo (akcininko) statuso, tokiu būdu skatinant įmones įd
a
rbinti riboto darbingumo asmenis, užkertant kelią piktnaudžiavimams vengiant mokesčių ir suvienodinant verslo sąlygas. Naujos redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (2002-03-05 Nr. IX-751) buvo nustatyta analogiška, kaip ir senosios redakcijos įsta
tyme, PVM lengvata, kuri nebuvo nukreipta riboto darbingumo asmenų integracijos į darbo rinką skatinimui - ji taikyta atsižvelgiant į įmonių steigėjų ir akcininkų statusą (t.y. vien dėl to, kad PVM mokėtoją įsteigė arba jo akcijas įsigijo invalidų visuomen
inė organizacija, netgi įmonei PVM mokėtojai neįdarbinus nei vieno riboto darbingumo asmens). Seimui priėmus minėtą įstatymą, iki 2003-12-31 liko galioti įmonėms nustatytos PVM lengvatos, kurios tiesiogiai susijusios su įdarbintų invalidų skaičiumi ir jiem
s mokamu darbo užmokesčiu (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 129 str. 10 d.). Gamybinės ir kitos įmonės, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys, turi galimybę ir toliau įstatymo nustatytomis sąlygomis PVM mažinti invalidams apskaičiuota su darbo santyki
ais susijusių pajamų suma bei valstybinio socialinio draudimo įmokų suma.
2002-11-04 posėdyje apsvarstytas Generalinės prokuratūros sprendimas atsisakyti ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą civiline tvarka dėl UAB "VP Market", UAB "Optimali investicija", ir kitų asmenų sandorių. 2002-10-28 generalinio prokuroro pavaduotoja V.Urmonaitė Komisiją informavo apie tai, kad nenustatė įstatymų pažeidimų ir neturi teisinio pagrindo ginčyti teismine tvarka UAB "Optimali investicija" ir UAB "VP Market" 2002 m.
g
egužės 24 ir 31 d. sudarytas penkių nekilnojamojo turto kompleksų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis turtas parduotas su 79 014 339 Lt PVM.
Komisija generalinio prokuroro pavaduotojos argumentus, kuriais remiantis atsisakyta ginti viešąjį interesą ir teikti teismui civilinį ieškinį, įvertino kaip nepagrįstus ir nemotyvuotus, manė, kad neanalizuotos būtinos PVM grąžinimą sąlygojančios aplinkybės, nepagrįstai remtasi tik imperatyvių teisės normų pažeidimų nebuvimu. Pagal CK 1.2 straipsnio 2 dalį civilines
t
eises gali apriboti tik įstatymai ir įstatymų pagrindu teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams apsaugoti (taigi, ne tik tada, kai yra pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos). Civilinių teisinių santykių subje
ktai, patys nusistatantys tarpusavio teises ir pareigas, tarpusavio santykius privalo reglamentuoti nepažeisdami civilinės teisės principų. Civilinių teisinių santykių subjektų susitarimai, kurie prieštarauja civilinės teisės principams, negali būti ginami, nes negalioja.
Medžiagą tyrusių prokurorų motyvas, kad galiojantys įstatymai įtvirtina asmenų sutarčių laisvės ir nesikišimo į privačius santykius principą, reiškiantį, kad sutarties šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kurias apriboti gali tik įstatymai, yra neteisingas ir vienpusiškas. Sutarties laisvės ribas nustato ne tik imperatyvios teisės normos, bet ir bendrieji teisės principai. Negalioja sutarčių sąlygos, pažeidžiančios sąžiningum
o
, teisingumo, protingumo kriterijus ir prieštaraujančios kitiems civilinės teisės principams.
Prokurorai nenagrinėjo neleistinumo piktnaudžiauti teise principo (CK 1.137 str. 3 d.). Komisija išreiškė nuomonę, kad aptariamu atveju įmonės, sudariusios sandorius, siekė ne normalios ūkinės komercinės naudos, kas yra tikroji sandorių (akcijų, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių) socialinė paskirtis, o pasinaudoti įstatymo lengvata ir gauti naudą valstybės sąskaita, kas reiškia ne ką kita, o neteisėt
us veiksmus.
Medžiagą tyrę prokurorai neanalizavo nekilnojamojo turto bei akcijų sandorių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo aspektu. Jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių aplinkybių ir jų turinį gali atskleisti tik konkretūs teismo precedentai, kuriems nemotyvuotu prokuratūros sprendimu buvo užkirstas kelias. Institucijai, įgaliotai ginti valstybės turtinius ir kitus teisėtus interesus, t.y. prokuratūrai, neteikiant ieškinio teismui, nesuteikiama g
a
limybė teismui įvertinti PVM grąžinimą sąlygojančių sandorių atitikimo bendriesiems ir civilinės teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Siekiant sudaryti palankesnes verslo sąlygas invalidų įmonėms, galiojusio Pridėtinės vertės mokesčio stat
ymo 38
1 straipsnyje buvo numatyta PVM lengvata įmonėms, kurių akcijos priklauso invalidų visuomeninėms organizacijoms. Medžiagą tyrę prokurorai teigė, kad neapdairiai palikta spraga teisės aktuose (t.y. įmonių, kurių visos akcijos priklauso invalidų visuomeninei organizacijai, teisė nemokėti pridėtinės vertės mokesčio), leido tokiai operacijai įvykti nenusižengiant teisės aktams, bei kad sandoriai, atlikti pagal galiojančius teisės aktus, laikytini teisėtais ir neprieštaraujančiais moralės normoms. Prokuror
ams taip komentuojant savo sprendimą spaudoje, buvo formuojama nuomonė, kad įstatymo leidėjas per neapsižiūrėjimą ar dėl ne kompetencijos pats sudarė tokią valstybei nenaudingą situaciją, tačiau tai neatitinka tikrosios padėties. CK 1.5 straipsnio nuosta
tos ir buvo suformuluotos todėl, kad įstatymų leidėjas objektyviai negali sukurti taisyklės ar sprendimo varianto kiekvienai faktinei situacijai, todėl teismui palikta teisė įvertinti, ar konkrečioje situacijoje nepažeisti teisingumo, protingumo ir sąžinin
gumo principai ir teismas, būdama vienintelė institucija, turinti teisę visuomenės ir valstybės vardu įgyvendinti teisingumą, privalo turėti diskrecijos teisę, kad galėtų įgyvendinti šią funkciją.
Remiantis CK 1.5 straipsniu, aptariamu atveju buvo galimybė prokuratūrai ginant valstybės turtinius interesus netgi neginčyti sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių bei akcijų perleidimo sandorių, o kreiptis į teismą prašant netaikyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 381 str. lengvatos, nes jos taikymas sukeltų aiškiai neteisingą ir nesąžiningą rezultatą.
CK 1.81 straipsnis (viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas) taikytinas ir tada, kai nėra imperatyvių teisės normų pažeidimų, t.y. kai galiojantys įstatymai įsakmiai nedraudžia atlikti tam tikrų veiksmų, bet tokie veiksmai pažeidžia viešąją tvarką. Viešąją tvarką pažeidžia sandoriai, kuriais siekiama išvengti mokesčių, apeiti mokesčių įstatymų nuostatas apgaunant mokesčių administratorius. Vertinant sudarytus sandorius reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės normomis, prokurorai nepagrįstai sutapatino moralės normas su paprotinėmis normomis.
Komisija išreiškė nuomonę, kad medžiagą tyrusių prokurorų argumentai, jog viskas yra teisėta, nes nėra pažeistos imperatyvios įstatymų normos, yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi neatitinka CK 1.2 str. (civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principai), 1.5 str. (teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas), 1.81 str. (viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas) ir 1.137 str. 3 d. (draudimas piktnaudžiauti teise) esmės.
Prokuratūros įstatymas numato prokuroro pareigą rengti medžiagą civilinei bylai teisme iškelti gavus informaciją apie valstybės turtinių ir kitų teisėtų interesų pažeidimą, kai pareigūnai, privalantys ginti šiuos interesus (šiuo atveju - Valstybinė mokesčių inspekcija, tikrinusi tik PVM deklaracijos teisingumą), nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti, o Civilinio proceso kodekso 55 straipsnis numato prokuroro teisę kreiptis į teismą su pareiškimu ginant valstybės, kitų asmenų bei įstatymų saugomus interesus. Prokuratūra yra vienintelė institucija, turinti bendrąją kompetenciją ginti viešąjį interesą, taip pat ir civilinėse bylose ginant valstybės interesus.
Kadangi medžiagą nagrinėję pareigūnai neanalizavo ir kompleksiškai nevertino visų būtinų išanalizuoti aplinkybių, siekta formaliai atsakyti į Komisijos prašymą, neanalizuotos aplinkybės, į kurias Komisija buvo atkreipusi dėmesį (tų pačių asmenų bei giminystės ryšiais susijusių asmenų dalyvavimą sandorius sudariusių įmonių valdyme, invalidų organizacijos ir įmonių steigimo, taip pat UAB Optimali investicija akcijų bei nekilnojamojo turto perleidimo seką, abejotinas invalidų visuomeninės organizacijos Spindulio draugijos finansines galimybes dalyvauti tokio pobūdžio veikloje bei kt.), į tyrimą žiūrėta nepateisinamai siaurai - t.y. nepagrįstai apsiribota nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių įvertinimu prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms aspektu, 2002-11-04 posėdyje išnagrinėjusi šį klausimą, atsižvelgdama į minėtus motyvus ir į tai, kad tik teismas gali įvertinti PVM grąžinimą (įskaitymą) sąlygojančių sandorių atitikimą bendriesiems ir civilinės teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei, Komisija generalinio prokuroro pavaduotojos sprendimą atsisakyti ginti viešąjį interesą įvertino kaip nepagrįstą ir neteisingą ir p r a š ė generalinį prokurorą A. Klimavičių atlikti tyrimą iš esmės, atsižvelgiant į Komisijos išdėstytus argumentus, bei apsvarstyti civilinio ieškinio teikimo teismui galimybę.
Į šiuos siūlymus nebuvo atsižvelgta, valstybės interesus įpareigotos ginti institucijos - Valstybinė mokesčių inspekcija bei prokuratūra - sandorių neginčijo.
Komisijos narių pageidavimu surengtame 2002-12-02 posėdyje išklausyta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, visuomeninės invalidų organizacijos "Spindulio" draugijos, UAB "VP Market" bei Generalinės prokuratūros atstovų informacija dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo (įskaitymo) UAB "VP Market".
***
Analizuota iš Seimo laikinosios komisijos J.Paliako žūties aplinkybėms ištirti 2002-03-22 gauta informacija apie naftos įmonių veiklos Klaipėdos apskrityje esančiuose draustiniuose teisėtumą, tarnybinių įgaliojimų viršijimą ir dokumentų klastojimą tvirtinant Veiviržio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planą, AB "Geonafta" privatizavimo teisėtumą. Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl šių faktų priėmė procesinius sprendimus atsisakyti kelti baudžiamąsias bylas. A
p
linkos ministerija atsakė, kad Klaipėdos apskrityje naftos gavyba vykdoma tik vienoje saugomoje teritorijoje - Veiviržio kraštovaizdžio draustinyje, ministerija yra pritarusi naftos gavybai, atlieka ūkinės veiklos poveikio vertinimą, nors pripažino, kad tv
irtinant draustinio tvarkymo planą ir derinant naftos verslovių projektus buvo pažeisti Teritorijų planavimo, Aplinkos apsaugos, Statybos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo bei Saugomų teritorijų įstatymai.
***
Europos reikalų komitet
o prašymu analizuotas
Geležinkelio modernizavimo projekto vykdymas.
2002-06-19 Komisija buvo gavusi komiteto prašymą išanalizuoti Susisiekimo ministerijos sprendimus vykdant konkursą Geležinkelio modernizacijos projektas iš ISPA 2000 telekomunikacijos. IXB geležinkelio transporto koridorius Vilnius-Šiauliai-Klaipėda. Lietuva ir jų priėmimo priežastis. Informaciją apie šio projekto vykdymą Komisija prašė pateikti Susisiekimo ministeriją, finansų ministrę ir Europos Komisijos delegaciją (Finansų ministe
r
ija, kaip nacionalinis ISPA koordinatorius, kontroliuoja Europos Sąjungos paramos gavimo procesą, prižiūri jos naudojimą, o už šio Europos Komisijos patvirtinto projekto techninį ir finansinį įgyvendinimą (konkurso dokumentų rengimą, skelbimą, pasiūlymų ve
rtinimą ir sutarčių sudarymą) atsakinga Susisiekimo ministerija).
Visos institucijos nurodė, jog minėtas konkursas 100 proc. finansuojamas iš Europos Sąjungos ISPA programos lėšų. Nustatyta, kad užsienio paramos fondų ir programų (įskaitant PHARE, ISPA, SAPARD programas) programoms ir projektams bei Viešųjų pirkimų įstatymo 1 str. 1 d. nurodytomis lėšomis bendrai finansuojamoms programoms ir projektams įgyvendinti yra taikomos tarptautinių organizacijų specialiosios pirkimo procedūros arba vadovaujamasi V
i
ešųjų pirkimų įstatymu. Konkrečių pirkimų tvarka nustatoma bendru lėšų valdytojų susitarimu prieš pirkimo procedūras. Pagal Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos pasirašyto Finansinio memorandumo nuostatas, aptariamas konkursas vykdytas vadovaujantis
Praktinio PHARE, ISPA ir SAPARD konkursų vadovo taisyklėmis.
Nustatyta, kad konkurso vykdymą ir Susisiekimo ministerijos įgalioto pareigūno potvarkiu sudarytos Vertinimo komisijos sprendimų pagrįstumą turi kontroliuoti Europos Komisijos pareigūnai, tvirtindami konkurso dokumentaciją, konkurso komisijų sudėtį, vertinimo komisijos ataskaitas, kontrakto sutarties turinį, galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, atlikdami patikrinimus ir auditą.
Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje vadovui patvirtinus Vertinimo komisijos ataskaitą, kurioje rekomenduojama sudaryti sutartį su konkurso laimėtoju, AB Lietuvos geležinkeliai (paramos gavėja) su konkurso laimėtoju turi sudaryti sutartį (kontraktą), tada ir paskelbiamas konkurso laimėtojas, o kitus konkurso dalyvius turi nedelsiant informuoti, kad jų pasiūlymai nelaimėjo, paaiškinant, kodėl su jais nebuvo sudaryta sutartis, ar jų pasiūlymai atitinka techninius reikalavimus, nurodyti trūkumus. Konkurso dalyviai, manydami, kad buvo pažeista sutarčių sudarymo tvarka arba jiems padaryta žala per 30 d. nuo laimėtojo skyrimo gali pateikti skundą perkančiajai organizacijai (AB Lietuvos geležinkeliai) bei informuoti Europos Komisiją. Perkančioji organizacija privalėtų atsakyti per 90 dienų nuo skundo gavimo. Konkurso dalyvių įsigytoje konkurso dokumentacijoje yra nurodyta, kokiu būdu pareiškiami ir nagrinėjami skundai.
Nagrinėjimo metu dar nebuvo paskelbtas konkurso laimėtojas ir nepranešta kitiems konkurso dalyviams, kad jų pasiūlymai nepriimti, taigi konkurso dalyviai turėjo teisę apskųsti sprendimą dėl konkurso laimėtojo.
Atsižvelgiant į tai, kad visas projektas finansuotas iš ISPA lėšų, šiam projektui taikytos tarptautinių organizacijų specialiosios pirkimo procedūros, konkurso vykdymą ir vertinimo komisijos sprendimų pagrįstumą kontroliavo Europos Komisijos pareigūnai, konkurso dalyviai nebuvo pasinaudoję teise skųsti perkančios organizacijos sprendimus nustatyta tvarka, išreikšta nuomonė, kad Komisijai netikslinga kištis į šias procedūras ir vertinti ministerijos Vertinimo komisijos ir Europos Komisijos pareigūnų priimtus sprendimus dėl konkurso laimėtojo.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi tyrimą dėl minėto konkurso, nustatė, kad jis vyko laikantis nustatytos tvarkos, konkurso vertinimo komisijos ataskaitas tvirtinusi Europos Komisijos delegacija Lietuvoje veikė pagal savo kompetenciją, o Susisiekimo ministerijos pareigūnų veiksmuose korupcijos faktų nenustatė.
***
Komisijoje organizuoti pasitarimai įvairiomis temomis, kuriuose taip pat, kaip ir posėdžiuose, dalyvavo Komisijos nariai bei įvairių institucijų atstovai. Paminėtini pasitarimai šiais klausimais:
- dėl pasirengimo visuotiniam turto ir pajamų deklaravimui, visuotinio išlaidų deklaravimo tikslingumo, deklaravimo objektų, Valstybinės mokesčių inspekcijos galimybių patikrinti pateiktas deklaracijas;
- dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorių registravimo problemų;
- dėl UAB "Minera" ūkinės-finansinės veiklos tyrimo;
- dėl infrastruktūros mokesčio parduodant naujus valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio paskirčiai.
2002 m. Komisija aktyviai dalyvavo įstatymų leidybos procese, svarstė teisės aktų projektus ir teikė siūlymus dėl jų tobulinimo (Viešųjų įstaigų įstatymo, Mokesčių administravimo įstatymo 25 ir 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Viešųjų pirkimų įstatymo 1, 2, 5, 6, 7, 11, 12, 15, 19, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 37, 38, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo 5 ir 12 straipsnių papildymo įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 6, 7, 11, 13, 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo, papildymo 41 straipsniu ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir kitų teisės aktų projektai).
Įgyvendindama Komisijos sprendimus Komisijos pirmininkė atstovavo Komisiją svarstant įstatymų projektus Seimo komitetuose ir kitose valstybės institucijose, pavyzdžiui:
- Viešųjų įstaigų įstatymo projektą - Ekonomikos komitete;
- Administracinių teisės pažeidimų kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektus - Teisės ir teisėtvarkos komitete (komisijos pasiūlymai dėl atsakomybės už kontrabandą reglamentavimo tobulinimo įgyvendinti priėmus minėtų įstatymų pakeitimus);
- Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo projektą - Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete;
- Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;
- pristatant vienkartinio visuotinio turto ir pajamų deklaravimo koncepciją - Vyriausybės strateginiame komitete (komisijoje svarstytai minėtai koncepcijai Vyriausybė pritarė ir įpareigojo Finansų ministeriją parengti atitinkamų teisės aktų projektus);
- Ministro Pirmininko 2001-12-22 potvarkiu sudarytoje darbo grupėje, kuriai buvo pavesta išnagrinėti klausimus, susijusius su žemės įvertinimu, žemės sklypų pardavimu ir nuoma, bei kitus Antikorupcijos komisijos iškeltus klausimus (įgyvendindama šios darbo grupės pasiūlymus Vyriausybė 2002-10-15 pakeitė Vyriausybės 1999-03-09 nutarimą Nr. 260 "Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne
žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" bei 1999-06-02 nutarimą Nr. 692 "Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)", o 2002-10-21 nutarimu pakeitė Vyriausybės 1999-02-24 nutarimą Nr. 205 Dėl žemės įvertinimo tvarkos).
Įvairius analizuojamus veiksmus Komisija dažnai vertina ne tik antikorupciniu, bet ir teisėtumo požiūriu. Kadangi Komisijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, Komisijai iš tiesų dažnai būna sunku pasiekti realių rezultatų ir jos sprendimų įgyvendinimo. Seimas ir Vyriausybė, vykdydami tarptautinių organizacijų rekomendacijas, priima teisės aktus, kurių tikslas riboti korupciją, tačiau reikia pažymėti, kad juose numatytos antikorupcinės priemonės praktiškai vis dar nėra realiai ir nuosekliai įgyve
n
dinamos. 2003 m. Komisija numato plačiau išanalizuoti klausimus, susijusius su valstybės interesų gynimu civiline tvarka bei valstybės tarnautojų atsakomybe.
Komisijos pirmininkė Nijolė Steiblienė
