2007 03 27- Nr.101-I-07
Vilnius
Komisijos posėdyje dalyvavo:
Komisijos nariai: Remigijus
Ačas, Jonas Juozapaitis, Saulius Lapėnas, Antanas Matulas, Algirdas Monkevičius, Algimantas
Salamakinas, Aldona Staponkienė, Antanas Napoleonas Stasiškis, Dalia
Teišerskytė.
Į
Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (toliau Komisija) kreipėsi Seimo švietimo,
mokslo ir kultūros komitetas su prašymu iki šio komiteto posėdžio (2007-03-28),
kai bus svarstomas klausimas dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių
skyrimo, pateikti Komisijos išvadą, ar Seimo narys gali būti Valstybinės
kultūros paveldo komisijos nariu.
Etikos
ir procedūrų komisija konstatuoja:
Seimo
švietimo, mokslo ir kultūros komitetas gavo Seimo Lietuvos socialdemokratų
partijos frakcijos siūlymą svarstyti Seimo nario Juozo Palionio kandidatūrą į
Valstybinės kultūros paveldo komisijos narius.
Valstybinė
kultūros paveldo komisija yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos
įstatymo (Žin., 2004 10 19, Nr.153-5572) 2 straipsnio 2 dalies nuostata, yra
Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros
paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais. Komisija
atskaitinga Seimui.
Vadovaujantis
minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Valstybinės kultūros
paveldo komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto, o šio straipsnio 2
dalyje nurodoma, kad šios lėšos naudojamos komisijos narių darbui apmokėti.
Valstybės
kultūros paveldo komisijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja
komisijos narius dalyvauti komisijos posėdžiuose.
Seimo statuto 1 straipsnyje nurodoma, kad Lietuvos
Respublikos Seimo nario teises ir pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir Seimo statutas, o kitas jo teises ir pareigas ir kiti
Lietuvos Respublikos įstatymai.
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 60 straipsnyje teigiama, kad Seimo nario pareigos
nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir
organizacijose. Konstitucijos 60 straipsnyje nurodoma, kad Seimo nario pareigas
nustato įstatymas.
Seimo statuto 6 straipsnyje
įtvirtintas draudimas Seimo nariams derinti kitas pareigas su Seimo nario
pareigomis.
Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime Dėl Lietuvos Respublikos
Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatuojama, jog "Seimo
nario Tautos atstovo konstitucinis teisinis statusas lemia kai kurių
Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių, kurias Seimo narys turi kaip žmogus ir
pilietis, įgyvendinimo ypatumus.
pagal Konstituciją Seimo nario pareigos yra
nesuderinamos su jokia kita veikla (pareigų užėmimu, darbo atlikimu, tarnybos
ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų
užėmimu), Lietuvos valstybės, savivaldybių, užsienio arba tarptautinėje
įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, taip pat privačioje įstaigoje, įmonėje,
organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai,
išskyrus Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nurodytas Seimo nario pareigas
Seime, Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalyje nurodytas Ministro Pirmininko ar
ministro pareigas bei pareigas bendrijose, politinėse partijose ar
asociacijose, kituose susivienijimuose, susijusias su jo naryste atitinkamame
susivienijime. Seimo narys neturi būti susijęs darbo, tarnybos ar pan.
santykiais su kokia nors įstaiga, įmone ar organizacija. Tame pačiame Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pažymima, kad sąvoka pareigos
apima bet kokią veiklą Lietuvos valstybės, savivaldybės, užsienio valstybės ar
tarptautinėje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai
įstaigai, įmonei, organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su pareigų
užėmimu, darbo atlikimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių
atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir pan. (įskaitant dalyvavimą
kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose), neatsižvelgiant į tai,
ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į
tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors
kitaip, ar nėra atlyginama, į tai, ar ta veikla teisės aktuose yra įvardijama
kaip pareigos, ar kaip nors kitaip, į tai, ar ta veikla yra vadovaujanti, ar
ne, į tai, ar asmuo tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas, į tai, ar ta veikla
yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teisės aktu, ar yra
atliekama be teisinės sutarties arba kito teisės akto.
Atsižvelgiant į vis tai, galima
konstatuoti, kad Seimo narys gali tik dalyvauti Valstybinės kultūros paveldo komisijos
darbe, t. y. jos posėdžiuose, bet nebūti šios Komisijos nariu.
Etikos
ir procedūrų komisija nusprendė:
1. Remiantis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 60 straipsnio ir Seimo statuto 6 straipsnio nuostatomis ir
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004
m. liepos 1 d. nutarime pateiktą išaiškinimą, Seimo nariai negali būti Lietuvos
Respublikos valstybinės institucijos, Valstybinės kultūros paveldo komisijos,
atskaitingos Lietuvos Respublikos Seimui, nariais.
2. Rekomenduoti Seimo Švietimo,
mokslo ir kultūros komitetui neteikti Seimo nario Juozo Palionio į Valstybinės
kultūros paveldo komisijos narius.
Komisijos
pirmininko pavaduotojas Jonas
Juozapaitis
