Komisijos išvada „Dėl komisijos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo dalies posėdžių stenogramų slaptumo žymų panaikinimo ir medžiagos paviešinimo procedūroms patikrinti sudarymo“

2007 04 04 Nr.101-I-13

Vilnius

 

 

Komisijos posėdyje dalyvavo:

Komisijos nariai: Remigijus Ačas, Jonas Juozapaitis, Romualda Kšanienė, Saulius Lapėnas, Antanas Matulas, Algirdas Monkevičius, Algimantas Salamakinas, Aldona Staponkienė, Dalia Teišerskytė.

 

            Į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, prašydamas išnagrinėti, ar nebuvo pažeistos Seimo statute nustatytos procedūros, kai Seimo tarnautojai, o ne Seimas nagrinėjo ir vertino Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiksmų ir sprendimų teisėtumo klausimus, įvertinant Seimo Pirmininko sudarytos komisijos sudarymo būdą, jos sudėtį bei priimtą sprendimą.

            Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

            2007 m. kovo 21 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas išleido potvarkį „Dėl komisijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo dalies posėdžių stenogramų slaptumo žymų panaikinimo ir medžiagos paviešinimo procedūroms patikrinti sudarymo“. Minėta komisija (toliau – Komisija) sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 45 straipsnio 6 dalies nuostata. Komisijos pirmininku paskirtas Seimo Pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius. Komisijos nariai: Mindaugas Girdauskas ‑ Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas; Irena Kasciuškevičiūtė – Seimo ir Seimo kanceliarijos specialiosios dokumentų ekspertų komisijos (sudarytos Seimo valdybos pavedimu Seimo kanclerio 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-204) narė, Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorė; Dangira Malikėnaitė ‑ Seimo ir Seimo kanceliarijos specialiosios dokumentų ekspertų komisijos sekretorė, Seimo priimamojo raštinės vyriausioji specialistė; Irena Perkauskienė ‑ Seimo ir Seimo kanceliarijos specialiosios dokumentų ekspertų komisijos pirmininkė, Seimo Dokumentų skyriaus vedėja; Regina Škuropad ‑ Seimo ir Seimo kanceliarijos specialiosios dokumentų ekspertų komisijos narė, Seimo archyvo vyriausioji archyvarė; Janina Šniukštienė ‑ Seimo ir Seimo kanceliarijos specialiosios dokumentų ekspertų komisijos narė, Seimo komisijų sekretoriato vyresnioji patarėja; Vidmantas Vėgelis ‑ Seimo ir Seimo kanceliarijos specialiosios dokumentų ekspertų komisijos pirmininko pavaduotojas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas.

            Procedūros, numatančios kaip turi būti nagrinėjai klausimai dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, numatytos Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 5 d. nutarimu patvirtintose Įslaptintos informacijos apsaugos taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Seimo valdybos sprendimais patvirtintuose norminiuose bei metodiniuose dokumentuose.

            Lietuvos Respublikos Seime ir anksčiau iškildavo klausimų dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo ar šios informacijos paviešinimo.

2003 m. buvo atskleista Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete gauta slaptumo žymą turinti informacija. Tuomet Seimo pirmininkas pavedė Seimo kancleriui sudaryti komisiją šiam įvykiui ištirti. Seimo kanclerio 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr.400ĮVK-133 buvo sudaryta komisija, į kurios sudėtį įėjo tik Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojai. Komisijai nustačius, kad yra pagrindo manyti, jog buvo neteisėtai atskleista valstybės paslaptį sudaranti informacija, medžiaga, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 45 straipsnio 7 dalimi ir Įslaptintos informacijos apsaugos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr.462, 132 punktu, perduota Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui.

2005 m. vasario 17 d. dėl galimo neteisėto įslaptintos informacijos atskleidimo aplinkybių Seimo Pirmininkas, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 45 straipsnio 6 dalimi, kreipėsi į Seimo kanclerį dėl patikrinimo atlikimo. Seimo kancleris 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr.400ĮVK-31 iš Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų sudarė komisiją ištirti galimo neteisėto įslaptintos informacijos atskleidimo aplinkybes. Komisijai nustačius, kad yra pagrindo manyti, jog galėjo būti neteisėtai atskleista tarnybos paslaptį sudaranti informacija, medžiaga perduota Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui.

            Seimo statutas nereglamentuoja valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo ir išslaptinimo procedūrų.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad „Kilus įtarimams, jog yra prarasta ar neteisėtai atskleista įslaptinta informacija, paslapčių subjekto vadovo sprendimu atliekamas patikrinimas.“ Patikrinimo metu turi būti nustatyta ir patvirtinta prarastos ar atskleistos įslaptintos informacijos slaptumo žyma, tyrinys bei apimtis; nustatyti asmenys, kurių veiksmai galėjo lemti įslaptintos informacijos atskleidimą; įvardinti asmenys, kurie šia informacija disponavo ar kurie buvo su ja susipažinę ir nustatytos įslaptintos informacijos praradimo ar atskleidimo aplinkybės. Taigi, Seimo Pirmininko 2007m. kovo 21 d. potvarkiu Nr.137 sudaryta komisija, nenagrinėjo ir nevertino Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiksmų ir sprendimų teisėtumo klausimų, o atliko veiksmus, kuriuos, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, buvo įgaliota atlikti. Remiantis šios komisijos sprendimais, turi būti tęsiamas tyrimas toliau ir tik tuomet priimti teisines pasekmes sukeliantys sprendimai.

Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 8 dalį valstybės paslapčių subjektais yra Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės steigiamos institucijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, jų steigiamos įmonės ir įstaigos. Teisės doktrinoje valstybės institucija paprastai traktuojama kaip valstybės įstaiga, per kurią įgyvendinama valstybės valdžia. Seimo komitetas negali būti valstybės institucija, kaip tai teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, nes jis yra vienos iš valstybės valdžią Lietuvoje vykdančios institucijos, Lietuvos Respublikos Seimo, struktūrinis padalinys. Taigi, Lietuvos Respublikos Seimas yra viena iš pagrindinių valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų, laikytinų valstybės ir tarnybos paslapčių subjektu, kurios vadovas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, yra valstybės paslapčių subjekto vadovas.

            Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Seimo Pirminio 2007 m. kovo 21 d. potvarkiu Nr.137 sudaryta komisija Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo dalies posėdžių stenogramų slaptumo žymų panaikinimo ir medžiagos paviešinimo procedūroms patikrinti buvo sudaryta nepažeidžiant Seimo statuto nuostatų.
2. Seimo statutas nereglamentuoja valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo ir išslaptinimo procedūrų.

 

 

Komisijos pirmininkė                                                                                        Romualda Kšanienė