Komisijos išvada „Dėl Respublikos Prezidento 2007-11-31 dekreto Nr.1K – 1143 svarstymo pasekmių“

2008-04-09 Nr.101-I-09

Vilnius

 

Komisijos posėdyje dalyvavo:

Komisijos nariai: Remigijus Ačas, Jonas Juozapaitis, Saulius Lapėnas, Antanas Matulas, Saulius Pečeliūnas, Algimantas Salamakinas, Aldona Staponkienė, Nijolė Steiblienė, Manfredas Žymantas, Zita Žvikienė.

 

 

            Į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (toliau – Komisija) kreipėsi Tėvynės sąjungos frakcija, prašydama išaiškinti susidariusią situaciją dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo X-1292 po balsavimo dėl Respublikos Prezidento dekreto, kuriuo šis įstatymas grąžintas Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.

            Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

2007 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą X-1292 (toliau – Įstatymas X-1292).

            200 7m. spalio 18, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 160 straipsnio 1 dalimi, Seimo Pirmininkui įteiktas 30 Seimo narių kreipimasis dėl Įstatymo X-1292 pasirašymo sulaikymo dėl, pasirašiusiųjų manymu, priimant šį įstatymą padarytų Seimo statuto pažeidimų.

2007 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas raštu Nr. V-2007-4511 pranešė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, kad Įstatymo X-1292 pasirašymas sulaikytas ir paprašė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pateikti Seimui išvadas ar priimant šį įstatymą nebuvo pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos svarbios Seimo statuto nuostatos. Seimo Etikos ir procedūrų komisija šį prašymą gavo 2007 m. spalio 19 d. (penktadienį).

            Lietuvos Respublikos Seimo statuto 160 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jei yra gautas kreipimasis dėl galimai padarytų Seimo statuto pažeidimų priimant įstatymą, „Etikos ir procedūrų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus“. Remiantis šia Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostata 2007 m. spalio 25 d. buvo šaukiamas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdis, kuriame turėjo būti svarstomas vienas klausimas „Dėl galimų įstatymų leidybos procedūrų pažeidimų svarstant ir priimant Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažindinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą“. Komisijos posėdis, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 74 straipsnio 3 dalies ir 53 straipsnio 2 dalies nuostata, buvo rengiamas šios komisijos pirmininkės Romualdos Kšanienės siūlymu. Tačiau, nesusirinkus pakankamam komisijos narių skaičiui, komisijos posėdis neįvyko.

            Seimo Pirmininkas, nesulaukęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadų, ar priimant Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą nebuvo pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos svarbios Seimo statuto nuostatos, ir remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 29 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kad Seimo Pirmininkas „per 10 dienų nuo priėmimo patvirtina parašu Seimo priimto įstatymo teksto autentiškumą ir perduoda jį Respublikos Prezidentui pasirašyti, pasirašė ir perdavė šį įstatymą pasirašyti Lietuvos Respublikos Prezidentui.

Lietuvos Respublikos Prezidentas 2007 m. spalio 31 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, Įstatymą X-1292 grąžino Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti, motyvuodamas, kad priimdamas šį įstatymą Seimas nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Seimo statute įtvirtintų įstatymų leidybos proceso stadijų.

Siekdamas išsiaiškinti, ar aukščiau minėtas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas, tiksliau antrasis jo straipsnis, kuriuo Įstatymas X-1292 grąžinamas Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Konstitucinis Teismas 2008 m. vasario 22 d. nutarime konstatavo, kad Respublikos Prezidento motyvai dėl grąžintino įstatymo „nebūtinai tūri būti susiję su atitinkamo įstatymo turiniu, jie gali būti susiję ir su, Respublikos Prezidento manymu, padarytais įstatymo priėmimo procedūros pažeidimais.“ Konstitucinis Teismas kartu atkreipė dėmesį, kad „jeigu Seimas nesutinka su Respublikos prezidento motyvais, kuriais remiantis Seimo priimtas įstatymas buvo grąžintas jam pakartotinai svarstyti Respublikos Prezidentui pasinaudojus savo konstitucine atidedamojo veto teise, Seimas pagal Konstitucijos 72 straipsnio 2 dalį gali įveikti tokį Respublikos Prezidento veto.“

Seimo statutas dvidešimt penktajame skirsnyje aiškiai apibrėžia Respublikos Prezidento grąžinto įstatymo svarstymo Seimo posėdyje procedūras. Seimo statuto 165 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu“.

Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. lapkričio 8 d. posėdyje 52 Seimo nariams balsuojant „už“, 34 – „prieš“ ir 5 – „susilaikius“ nusprendė laikyti Įstatymą X-1292 nepriimtu. Šioje įstatymų leidybos stadijoje, kai Seimas nusprendžia laikyti nepriimtu Respublikos Prezidento grąžintą įstatymą, Seimo statutas nenumato galimybių kartoti įstatymo svarstymo procedūros.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 165 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą laikyti nepriimtu.

            Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                               Manfredas Žymantas