Komisijos švada „Dėl Seimo nario Algimanto Salamakino galimo Valstybės politikų elgesio kodekse numatytų principų pažeidimo“

2008-06-04 Nr.101-I-16

Vilnius

 

Komisijos posėdyje dalyvavo:

Komisijos nariai: Jonas Juozapaitis, Saulius Lapėnas, Antanas Matulas, Skirmantas Pabedinskas, Saulius Pečeliūnas, Algimantas Salamakinas, Nijolė Steiblienė, Dalia Teišerskytė, Manfredas Žymantas, Zita Žvikienė.

 

Į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (toliau – Komisija) kreipėsi Lietuvos parolimpinis komitetas, prašydamas išnagrinėti, ar Seimo nario Algimanto Salamakino pasisakymas plenarinių posėdžių salėje, svarstant Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą XP- 1520(3) nepažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintų principų.

            Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

2008 m. kovo 20 d. Seimo plenariniame posėdyje svarstant Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą XP- 1520(3) Seimo narys Algimantas Salamakinas teigė: “Jeigu dėl pataisos, aš gal tikrai sakyčiau, kad nereikia pritarti šiai pataisai, nes mes iškreipiame patį rentos principą. Kodėl? Todėl, kad renta numatoma sportininkui, kuris vaikystę, jaunystę ir visa kita paaukojo tam, kad užliptų ant aukščiausio Olimpo laiptelio, tai yra taptų olimpiniu čempionu ar vicečempionu, gautų medalį ir tuo būdu išgarsintų Lietuvą. Kolega A.Paulauskas siūlo rentą skirti neįgaliems sportininkams. Neįgalūs sportininkai turi socialinę apsaugą, jie gauna valstybės išmokas. Jų sportas yra integracija, o ne siekimas aukščiausio rezultato. Aš noriu pasakyti tokią erezinę mintį. Ar priėmę šią pataisą mes nepaskatinsime sportininko, kurio rezultatas yra penkiasdešimtas ar šešiasdešimtas pasaulyje, susižaloti, ateiti į parolimpines žaidynes, lengvai laimėti aukso medalį ir iki gyvos galvos gauti rentą? Kodėl aš tai sakau? Tokį atvejį Lietuva jau turi, kai vienas parolimpietis susižalojo, kad laimėtų parolimpinį medalį. Tikrai prašyčiau nepritarti tam siūlymui. Aš suskaičiavau, kad valstybei tai kainuotų dar apie 15–20 mln. per metus, jeigu būtų pritarta šiam siūlymui.”

Lietuvos Parolimpinio komiteto rašte Komisijai nurodoma, kad „tokie Seimo nario A. Salamakino žodžiai giliai įskaudino ir įžeidė ne tik neįgaliuosius sportininkus, bet ir visus neįgalius.“

2008 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos Seime svarstytas Lietuvos Respublikos Prezidento grąžintas pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas XP- 1520Gr. Įstatymo projekto pateikimo metu Seimo narys Algimantas Salamakinas teigė: “Ekscelencijos Prezidento pagrindiniai argumentai yra du: yra pažeistos tarsi lygios galimybės ir antras – valstybės garsinimas, kad jie tarsi vienodai garsina valstybę. Dėl lygių galimybių aš tikrai nesutikčiau, sporte neįmanoma padaryti lygių galimybių, nes, sakysime, jeigu aš esu truputį žlibas, aš negaliu eiti kartu su Daina Gudzinevičiūte, olimpine čempione, varžytis šaudymo varžybose ir po to reikalauti, kad jeigu jinai numušė dešimt lėkštelių, o aš, kadangi turiu negalią, turiu numušti penkias ir mane skelbia čempionu, mes turime turėti lygias galimybes ir sąlygas. Antra. Valstybės garsinimas. Mes visi žinome, kas yra Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Danas Pozniakas, Daina Gudzinevičiūtė, Vida Vencienė ir taip toliau. Gal jūs galėtumėte įvardyti, nežiūrėdama į šitą popieriuką, kuriame yra surašyta, bent tris parolimpinius čempionus, kuriuos mes, čia sėdintys, žinome kaip A.Sabonį, Š.Marčiulionį ir visus kitus, kurie iš tiesų garsino Lietuvą. Jeigu, sakysim, nuvažiuoji ir Ispanijoje paklausi, kas yra A.Sabonis, visi sako – Lithuania. Gal galėtumėte įvardyti, jeigu statome juos į tą patį lygį, nors į tą patį lygį negalima statyti, nes, sakysim, Virgilijus Alekna turi tūkstančius konkurentų, kad patektų į olimpiadą, o parolimpiečiui užtenka parašyti pareiškimą ir važiuoti. Jis ten turi tik 5–6 konkurentus.”

Pakartotiniame 2008 m. balandžio 14 d. Lietuvos parolimpinio komiteto kreipimesi teigiama, kad “ne pirmą kartą Seimo narys aštriai pasisakydamas apie neįgalius sportininkus, siekdamas neaiškių tikslų, klaidina Seimo narius”.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad “Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka”.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje yra įtvirtinti valstybės politikų elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime. Pirmajame šio straipsnio punkte nurodytas pagarbos žmogui ir valstybei principas, kuriuo vadovaudamiesi politikai turi didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis. Antrame šio straipsnio punkte apibrėžtas teisingumo principas, kuriuo vadovaudamiesi politikai turi vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų. Penktajame šio straipsnio punkte apibrėžtas padorumo principas, kuriuo vadovaudamiesi politikai turi elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

Rekomenduoti Seimo nariui Algimantui Salamakinui korektiškiau reikšti savo nuomonę viešai, pasisakant remtis realiais faktais ir vengti nepamatuotų vertinimų.

Balsavimo rezultatai: vyko alternatyvus balsavimas, už – 7.

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                           Manfredas Žymantas