|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės
departamentas (2007-04-12)
|
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertindami teikiamą
įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisei bei juridinės technikos
taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1.
Dėl projekto antrojo ir ketvirtojo skirsnių nuostatų.
Europos
Sąjungos teisė nereglamentuoja, kas turi vykdyti ekonominę veiklą pati
valstybė (jos institucijos) ar kitas asmuo. Tačiau parenkant subjektą, kuriam
suteikiama išimtinė teisė atlikti tam tikrus darbus, bet kokiu atveju turi
būti laikomasi Europos Bendrijos steigimo sutartyje įtvirtintų principų,
tokių kaip nediskriminavimo ir skaidrumo (Europos Teisingumo Teismo 2000 m.
gruodžio 7 d. sprendimas byloje C-324/98). Europos Teisingumo Teismas
ne kartą yra konstatavęs, kad steigimosi teisė ir laisvė teikti paslaugas
(Europos Bendrijos steigimo sutarties 43 ir 49 straipsniai), iš kurių
išplaukia minėti principai, gali būti apribotos remiantis viešuoju interesu,
tačiau toks apribojimas turi būti proporcingumas siekiamiems tikslams
(Europos Teisingumo Teismo bylos C-76/90, C-19/92). Pažymėtina, kad projekto
aiškinamajame rašte nėra nurodyti motyvai, objektyviai pateisinantys akcinės
bendrovės Lietuvos energija, pareiškusios privačią iniciatyvą investuoti
(projekto 10 straipsnio 1 dalis), išskirtinumą kitų Lietuvos bei Europos
Sąjungos šalių ūkio subjektų atžvilgiu. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad
pagal Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių
bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3
straipsnio 1 dalį akcinė bendrovė Lietuvos energija priskiriama įmonių
grupei, kurių
kapitalo dalį gali sudaryti privatus nacionalinis bei europinės ir
transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantis užsienio kapitalas,
paliekant sprendžiamąją galią valstybei. Be to, pagal nurodyto įstatymo 3
straipsnio 4 dalį Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus
atitinkantis užsienio kapitalas sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytų
įmonių kapitalo dalį tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir privatus
nacionalinis kapitalas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Nors Europos Sąjungos teisėje nėra
konkrečių antrinės teisės normų, reglamentuojančių viešojo ir privataus
sektoriaus partnerystę, tačiau, kaip nurodyta Komisijos komunikate dėl
viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės ir Bendrijos viešųjų pirkimų ir
koncesijų teisės (COM (2005) 569 final) ir Europos Parlamento rezoliucijoje dėl viešojo ir
privataus sektoriaus partnerystės ir Bendrijos viešuosius pirkimus ir
lengvatas reglamentuojančių teisės aktų (2006/2043 (INI)), tuo atveju, kai
valdžios institucijos nusprendžia vykdyti ekonominę veiklą kartu su privačiu
sektoriumi, parenkant partnerius turi būti taikoma Europos Sąjungos pirminė
teisė. Atkreiptinas dėmesys, kad
pagal Įstatymo projektą numatomas dviejų pakopų valstybės ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimas, įgyvendinant naujos atominės elektrinės projektą, tačiau
Įstatymo projekte nėra nuostatų, užtikrinančių nediskriminavimo ir skaidrumo
principų laikymąsi, parenkant
partnerius.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad išimtis,
kai ES konkurencijos taisyklės gali būti netaikomos, yra numatyta Europos Bendrijos steigimo sutarties 86
straipsnio 2 dalyje, t.y. ši išimtis taikoma įmonėms, kurioms pavesta teikti
bendros ekonominės svarbos paslaugas. Šuo atveju nacionalinis investuotojas
(kaip projektą įgyvendinančios bendrovės dalyvis) įgytų pareigą pagal Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB informuoti Komisiją apie viešųjų
paslaugų įpareigojimus. Be to, pagal Žaliąją knygą dėl bendro intereso
paslaugų (COM (2003) 270 final) vienas pagrindinių skiriamųjų bendrojo
intereso paslaugų bruožų yra aiškus tokių paslaugų teikėjų pareigų
apibrėžimas, siekiant užtikrinti tinkamą paslaugos kokybę, tačiau tokių
nuostatų projekte taip pat nėra.
Pažymėtina, kad teisinės valstybės, proporcingumo ir subjektų lygybės
principai yra įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos
preambulėje bei 29 straipsnyje.
2.
Teikiamo įstatymo projekto preambulės antrojoje pastraipoje siūloma
nustatyti, kad Seimas priima šį įstatymą siekdamas užtikrinti energijos
tiekimą iš skirtingų, saugių, tausių, šiltnamio dujų neišmetančių
energijos šaltinių ir skatinti ekonomikos augimą ateityje (pabraukta mūsų).
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus sąvokos šiltnamio dujos turinys.
Atkreiptinas dėmesys, kad Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos
konvencijos Kioto protokole (Žin., 2002, Nr. 126-5735) kalbama apie šiltnamio
efektą sukeliančias dujas, bet ne apie šiltnamio dujas. Atsižvelgiant į
tai, aptariama preambulės nuostata tikslintina.
3. Projekto 2 straipsnis
brauktinas, nes įstatymas yra norminis teisės aktas, o šio straipsnio
nuostata nėra teisės norma. Siūlytume 2 straipsnio nuostatą perkelti į
preambulę. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad pats specialaus atominės
elektrinės įstatymo priėmimas, įgyvendinant Branduolinės energijos įstatymo 6
straipsnio nuostatas, reiškia, kad Seimas pritaria naujos atominės elektrinės
statybai.
4.
Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad projekto įgyvendinimo
bendrovė privatus juridinis asmuo, įsteigtas projekto įgyvendinimui. Nei
aptariamame, nei kituose projekto straipsniuose nenurodoma, kokios teisinės
formos turėtų būti ši bendrovė. Tik pagal 8 straipsnio 2 dalį galima daryti
išvadą, kad tai turėtų būti akcinė bendrovė. Svarstytina, ar įstatyme
neturėtų būti įvardinta projekto įgyvendinimo bendrovės teisinė forma, nes
skirtingų teisinių formų juridinių asmenų ir jų dalyvių teisės, pareigos ir
atsakomybė skiriasi. Pvz., akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės
juridinis asmuo, o ūkinė bendrija (teisinė forma, labiausiai priimtina
steigiant konsorciumą) neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.
5.
Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įstatymai ir kiti teisės aktai
projekto atžvilgiu nustato nacionalinio saugumo interesus užtikrinančias specialiąsias
saugumo priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantys teisės
aktai (Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, Nacionalinė saugumo
strategija ir kt.) specialiųjų saugumo priemonių sąvokos neapibrėžia. Tuo
tarpu Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių
bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo
įstatymo projektas, kuriame, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, šios
priemonės būtų nustatytos, nėra pateiktas kartu su teikiamu projektu.
Atsižvelgiant į tai, specialiųjų saugumo priemonių sąvokos turinys lieka
neaiškus.
6.
Pagal projekto 5 straipsnį projekto įgyvendinimo bendrovė ir nauja atominė
elektrinė turi ypatingą strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir
valstybės esminiams interesams. Pažymėtina, kad pagrindinis įstatymas,
kuriame yra nustatoma, kurios įmonės ir įrenginiai (tarp jų ir steigtini)
turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, yra Strateginę reikšmę nacionaliniam
saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui
užtikrinti svarbių įmonių įstatymas. Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų
įstatymo 4 straipsnio 3 dalį Vyriausybė, rengdama naujų ir galiojančių
įstatymų pakeitimo projektus, jų nuostatas derina su Nacionalinio saugumo
pagrindų įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis. Pagal
Nacionalinio saugumo įstatymo pagrindų įstatymo 4 skyriaus nuostatas
Vyriausybė, siekdama užtikrinti nacionalinio saugumo intereso apsaugą, teikia
Seimui įstatymu tvirtinti, kurie nacionaliniam saugumui strategiškai svarbūs
objektai privalo būti valstybės nuosavybė, o kuriuose ir kokiomis sąlygomis
kapitalo dalį gali sudaryti privatus nacionalinis bei užsienio kapitalas <
... >, taip pat teikia tvirtinti kitus nacionalinio saugumo užtikrinimui
svarbius objektus. Atsižvelgdami į tai manytume, kad kartu su teikiamu
projektu turėtų būti teikiamas ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui
turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti
svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kaip tai numato Seimo
statuto 135 straipsnio 5 dalis.
7.
Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti investuotojų parinkimo
kriterijus. Tačiau projekte nėra nuostatų, įgalinančių užtikrinti šių
kriterijų laikymosi kontrolę. Projektas tobulintinas.
8.
Projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad investuotojų dalys
projekto įgyvendinimo bendrovės kapitale nustatomos tarpusavio
susitarimais, o šio straipsnio 4 dalyje kad investuotojas užtikrina
finansavimą tos projekto sąnaudų dalies, kuri proporcinga jo dalyvavimo
projektą įgyvendinančioje bendrovėje daliai. Tokia projekto redakcija
leidžia manyti, kad dalyvavimo bendrovėje dalis gali būti netapati dalyvavimo
bendrovės kapitale daliai, t.y. susitarimai dėl projekto finansavimo
nebūtinai turi priklausyti nuo investuotojo dalies projekto įgyvendinimo
bendrovės kapitale dydžio. Jeigu norima nustatyti, kad investuotojų
įsipareigojimai dėl finansavimo turi būti proporcingi jų daliai projekto
įgyvendinimo bendrovės kapitale, projekto 6 straipsnio 4 dalies sąvoka
sąnaudų dalis, kuri proporcinga jo dalyvavimo projektą įgyvendinančioje
bendrovėje daliai tikslintina.
9. Projekto 6 straipsnio 4 dalyje prieš
žodį investuotojas siūlytume įrašyti žodį kiekvienas.
10. Projekto 6 straipsnio 4 dalis tobulintina
ir dėl to, kad pagal teikiamą redakciją neaišku, ar investuotojas finansuoja
visas projekto sąnaudas, ar tik projekto įgyvendinimo bendrovės veiklą,
atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo ir radioaktyvių atliekų
tvarkymo kaštus, kaip nurodyta skliaustuose. Jeigu norima nustatyti, kad
investuotojas finansuoja visų
projekto 3 straipsnio 4 dalyje nurodytų darbų kaštus, reikėtų išbraukti
žodžius skliaustuose, jei tik dalį kaštų - nustatyti, kas finansuoja kitų
darbų kaštus.
11. Projekto 7 straipsnio siūlytume atsisakyti,
kaip perteklinio, nes jis nesukuria naujos teisės normos, o nurodo bendrą
pareigą - laikytis įstatymų, kuri yra savaime suprantama teisinėje
valstybėje.
12. Atkreiptinas
dėmesys, kad teikiamo įstatymo projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma
įtvirtinti skirtingą reguliavimo dalyką. Aptariamo straipsnio 1 dalyje
kalbama apie valstybės kaip nacionalinio investuotojo akcininkės
turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą. Tuo tarpu 2 dalyje kalbama apie nacionalinio
investuotojo dalį projekto įgyvendinimo bendrovės įstatiniame kapitale.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų projekto 8 straipsnio 1 ir 2
dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą išdėstyti atskiruose projekto
straipsniuose.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad
8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės akcijų valdytojas ir
jo įgalioti asmenys balsuoti nacionalinio investuotojo bendrovės
organuose dėl projekto įgyvendinimo bendrovės akcininkų sutarties gali
tik vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. Viena
vertus, tiek iš įstatymo projekto turinio, tiek iš projekto aiškinamojo rašto
nėra aiškus projekte minimos akcininkų sutarties dalykas, sudarymo tikslai.
Todėl svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų akcininkų sutarties
klausimų detaliau reglamentuoti. Kita vertus, projekte siūloma nustatyti, kad
vadovaudamiesi Vyriausybės priimto nutarimo nuostatomis valstybės akcijų
valdytojas ir jo įgalioti asmenys balsuotų nacionalinio investuotojo
bendrovės organuose tik vieninteliu atveju dėl projekto įgyvendinimo
bendrovės akcininkų sutarties. Pažymėtina, kad bendrovės organui
visuotiniam akcininkų susirinkimui pagal Akcinių bendrovių įstatymą priskirta
spręsti tokius svarbius klausimus kaip bendrovės stebėtojų tarybos rinkimas
(jei stebėtojų taryba nesudaroma valdybos rinkimas), įstatinio kapitalo
didinimas, mažinimas, bendrovės reorganizavimas, likvidavimas ir pan.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų išplėsti
ratą klausimų, dėl kurių valstybės akcijų valdytojas galėtų balsuoti tik
esant Vyriausybės sprendimui atitinkamu klausimu.
13. Teikiamo
įstatymo projekto 9 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įvedus ekstremalią
energetikos padėtį pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą, arba
įvykus ar gresiant branduolinei avarijai, gresiant žalai aplinkai ar kilus
pavojui žmonių sveikatai ar saugai, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija
turi teisę perimti projekto įgyvendinimo bendrovės valdymą. Reikėtų
pažymėti, kad siūloma nuostata nėra pakankamai konkreti ir aiški. Iš siūlomo
teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Vyriausybė (jos įgaliota institucija)
pati vykdytų bendrovės valdymo organų funkcijas, ar bendrovės valdymo organų
nariai būtų nušalinti ir į jų vietą būtų paskirti Vyriausybės (jos įgaliotos
institucijos atstovai). Be to, nėra aiškus momentas, nuo kurio bendrovės
valdymo organai netektų savo įgaliojimų (ar jų įgaliojimai būtų sustabdyti),
ir valdymo perėmimo laikotarpis. Atkreiptinas dėmesys, jog Energetikos
įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, įvedus ekstremalią
energetikos padėtį, juridiniai ir fiziniai asmenys privalo vykdyti Vyriausybės,
jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės mero nurodymus. Tik
tuo atveju, kai, esant ekstremaliai energetikos padėčiai, energetikos įmonės
nevykdo nurodymų, Vyriausybės ar savivaldybės taryba turi teisę, kol tęsis
ekstremali energetikos padėtis, nušalinti šių įmonių valdymo organus ir
įmonėms valdyti laikinai paskirti savo atstovus. Pagal pateiktą redakciją
nėra aiškus siūlomos projekto nuostatos santykis su minėta Energetikos
įstatymo nuostata. Atsižvelgiant į tai projekto 9 straipsnio nuostatos
tobulintinos.
Atkreiptinas dėmesys
ir į tai, kad projekto 9 straipsnyje numatyta daugiau atvejų, kai projekto
įgyvendinimo bendrovės atžvilgiu gali būti taikomi tam tikri apribojimai, yra
platesni, nei Energetikos įstatyme.
Tai reiškia, kad bendrovės valdymo perėmimas, licencijų galiojimo sustabdymas
ar panaikinimas gali būti taikomi ne tik tada, kai yra įvedama ekstremali
energetikos padėtis, bet ir kitais atvejais, t.y. įvykus ar gresiant branduolinei
avarijai, žalai aplinkai ir kt. Atsižvelgus į tai, o taip pat ir į tą aplinkybę, kad šiame straipsnyje
numatytų priemonių taikymas laikytinas įmonės ūkinės veiklos apribojimu,
galinčiu turėti teisinių pasekmių ne tik subjektui, kurio atžvilgiu šios
priemonės būtų taikomos, bet ir šias priemones taikančiam subjektui,
manytume, kad pagrindines taisykles, susijusias su projekto 9 straipsnyje
numatytų visuomeninių santykių reguliavimu, reikėtų numatyti teikiamame
projekte.
Pažymėtina ir tai, kad 2003 m.
birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/54/EB dėl
elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios direktyvą 96/92/EB, 24 straipsnyje
numatoma, kad staiga įvykus elektros energijos rinkos krizei ar iškilus
grėsmei asmenų fizinei sveikatai ar saugumui, arba aparatūros ar įrenginių
arba sistemos vientisumo saugumui, valstybė
narė gali imtis būtinų laikinų apsaugos priemonių. Šios priemonės turi
kuo mažiau trikdyti vidaus rinkos veikimą ir neturi būti taikomos daugiau,
negu būtina atsiradusiems sunkumams įveikti. Be to, valstybė narė apie
šias priemones nedelsdama turi pranešti kitoms valstybėms narėms ir
Komisijai, kuri gali nuspręsti, kad atitinkama valstybė narė turi pakeisti ar
panaikinti tokias priemones, jeigu jos iškreipia konkurenciją ir
nesuderinamai su bendru interesu neigiamai įtakoja prekybą. Manytume,
kad projekto 9 straipsnio nuostatos koreguotinos, atsižvelgiant į minėtą
Direktyvos 2003/54/EB nuostatą.
Be to, aptariamame straipsnyje, kalbama apie
licencijos sustabdymą ir atšaukimą.
Atsižvelgiant į Branduolinės energijos įstatymo 28 straipsnio
nuostatas, 9 straipsnio žodžiai atšaukti licencijas ir atšaukimas
keistini atitinkamai žodžiais panaikinti licencijų galiojimą ir galiojimo
panaikinimas.
14.
Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad nacionalinis
investuotojas yra privačią iniciatyvą investuoti į projektą pareiškusi akcinė
bendrovė Lietuvos energija ar jos teisių ir pareigų perėmėjas,
atitinkantis šio įstatymo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad akcinės
bendrovės Lietuvos energija teisių ir pareigų perėmėjas gali atsirasti,
pavyzdžiui, ne tik įmonės reorganizavimo, pertvarkymo metu, bet ir įmonei
perleidus kitam asmeniui tam tikras savo teises ir pareigas. Atsižvelgiant į
tai, svarstytina, ar aptariamos projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. Be
to, siūloma projekto nuostata nesuderinta su projekto 11 straipsnio
nuostatomis, pagal kurias nacionaliniu investuotoju gali būti tik akcinė
bendrovė Lietuvos energija, bet ne jos teisių ir pareigų perėmėjas.
Projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto
10 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje kalbama
apie nacionalinio investuotojo pagrindinę buveinę. Atsižvelgiant į
Civilinio kodekso 2.44, 2.47, 2.49, 2.66 straipsnių nuostatas, 10 straipsnio
1 dalyje žodis pagrindinė išbrauktinas, nes kodekse naudojama sąvoka
juridinio asmens buveinė. Juridinio asmens pagrindinės buveinės sąvoka
Lietuvos teisėje nenaudojama, o jos turinys neaiškus.
15. Įstatymo projekto 10
straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinis
investuotojas kartu su dukterinėmis bendrovėmis yra nacionalinio investuotojo
įmonių grupė. Taigi, iš šių nuostatų sektų, kad nacionalinis investuotojas
yra kontroliuojanti įmonė dukterinių bendrovių atžvilgiu. Tuo tarpu
aptariamos dalies antrajame sakinyje siūloma nustatyti, kad pagrindinė
nacionalinio investuotojo veikla turi būti nacionalinio investuotojo
įmonių grupės kontroliuojančios bendrovės veikla. Šios projekto
nuostatos paskirtis ir turinys neaiškus, todėl ji tikslintina.
Be to, atsižvelgiant į
kituose Lietuvos įstatymuose (pvz., Akcinių bendrovių, Įmonių konsoliduotos
finansinės atskaitomybės įstatyme) naudojamas sąvokas, sąvoka kontroliuojanti
bendrovė keistina sąvoka patronuojanti bendrovė.
16.
Įstatymo projekto 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad vienas iš
nacionalinio investuotojo organų yra administracijos vadovas. Atkreipiame
dėmesį, kad atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo 19, 37 straipsnių
nuostatas, vienas iš bendrovės organų yra bendrovės vadovas, bet ne
administracijos vadovas. Atsižvelgus į tai, projekto 10 straipsnio 5 dalyje
žodis administracijos išbrauktinas.
17. Įstatymo
projekto 10 straipsnio 6 dalis tobulintina kaip stokojanti loginio aiškumo.
18. Projekto
11 straipsnio 5 dalis tikslintina. Pagal pateiktą redakciją nėra pakankamai
aišku, ar 5 dalyje siūloma suteikti Vyriausybei alternatyvias teises nei to
paties straipsnio 1 4 dalyse, ar papildomas teises, t.y., ar Vyriausybė,
įgyvendinusi aptariamo straipsnio 1-4 dalyse nurodytas teises, dar turėtų ir
teises, nurodytas 5 dalyje. Be to, neaišku, kokia tvarka Vyriausybė galėtų
realizuoti 11 straipsnio 5 dalyje nurodytas teises, nes pagal projekto 19
straipsnį, įgyvendinant projekto
ketvirtojo skirsnio nuostatas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo
įstatymo nuostatos netaikomos. Atsižvelgdami į tai, ir į Konstitucijos 128
straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, manytume, kad projektą
reikia papildyti nuostatomis dėl projekto 11 straipsnio 5 dalyje išdėstytų
nuostatų įgyvendinimo tvarkos.
19. Projekto 13 straipsnio 2 dalis tobulintina,
atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, disponuodama
valstybės turtu turi laikytis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinto viešosios teisės principo, reiškiančio, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų,
reglamentuojančių disponavimą valstybės
turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atkreipiame dėmesį, kad
pagal Žemės įstatymą disponuojant valstybės žeme galima sudaryti pirkimo-pardavimo,
mainų, nuomos ir panaudos sutartis, sandorius dėl žemės servitutų, taip pat
perleisti valstybės žemę nuosavybėn neatlygintinai. Kiti sandoriai dėl
valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato
kitaip. Pagal Civilinį kodeksą civilinių teisinių santykių dalyviai (valstybė
taip pat yra civilinės teisės subjektas) gali sudaryti ne tik Žemės įstatyme
nurodytus, bet ir kitus sandorius, pvz. uzufrukto, užstatymo teisės. Todėl
taikant įstatymą ir parenkant disponavimo valstybine žeme būdą gali būti
neaišku, ar valstybės institucijos turės vadovautis Žemės įstatymu, ar
Civiliniu kodeksu.
20.
Žemės įstatyme yra nurodyti konkretūs subjektai, turintys teisę sudaryti
sandorius dėl valstybinės žemės (apskrities viršininkas, savivaldybės taryba
ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai). Tuo tarpu projekto 13 straipsnio 2
dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinę žemę projekto įgyvendinimo bendrovei
parduoda ar perduoda naudoti ir valdyti Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija. Manytume, kad projekto nuostatos turėtų būti suderintos su Žemės
įstatymu arba projektas papildytas nuostatomis, nustatančiomis, kokia tvarka
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sudaro sandorius dėl valstybinės
žemės.
21. Projekto aiškinamajame rašte
teigiama, kad Įstatymo dėl atominės elektrinės nuostatų įgyvendinimas
papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal
projekto 13 straipsnio 3 dalį projekto įgyvendinimui reikalinga žemė gali
būti paimama visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų Žemės
įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Žemės įstatymo 46, 47, 48 straipsnius nuostolius, patirtus dėl
žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, žemės sklype
esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat kitus nuostolius
privačios žemės savininkams ir kitiems žemės naudotojams atlygina prašymą
paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija (valstybės
institucija ar savivaldybės taryba) tarpusavio sutartyje nustatytomis
sąlygomis ir terminais. Nuostolius valstybinės žemės naudotojams ir
nuomininkams dėl valstybinės žemės panaudos ir nuomos sutarčių nutraukimo
prieš terminą taip pat turi atlyginti valstybės ar savivaldybės institucija,
inicijavusi žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Žemės įstatymas nenumato
galimybės, kad žemės paėmimą visuomenės poreikiams galėtų inicijuoti privatus
juridinis asmuo, taip pat nėra nustatyta, kad tuo atveju, kai visuomenės
poreikiams paimta žemė perduodama privačiam juridiniam asmeniui, pastarasis
turi atlyginti nuostolius dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, kad tuo atveju, jeigu
projekto įgyvendinimui reikės paimti žemę visuomenės poreikiams, projekto
įgyvendinimas pareikalaus papildomų biudžeto lėšų.
22. Įstatymo projekto 15
straipsnyje siūloma reglamentuoti kontrolės ir priežiūros institucijų
finansavimą. Svarstytina,
ar šio straipsnio nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio, nes kontrolės ir
priežiūros institucijų finansavimas yra reglamentuotas Branduolinės energijos
įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje.
23. Projekto 17 straipsnio 2
dalis tobulintina. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą valstybės ilgalaikis
materialus turtas privačiam juridiniam asmeniui (taip pat ir projekto
įgyvendinimo bendrovei) negali būti išnuomotas be viešo konkurso ir negali būti perduotas valdyti ir
naudoti pagal panaudos sutartį, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kitų
įstatymų, reglamentuojančių valstybės turto (VĮ Ignalinos atominė elektrinė
turto) nuomos ir perdavimo valdyti ir naudotis pagal panaudos sutartį tvarką,
nėra. Todėl aptariamame projekto straipsnyje ir turi būti nustatyta VĮ
Ignalinos atominė elektrinė turto perdavimo projekto įgyvendinimo bendrovei
tvarka.
24. Projekto
18 straipsnyje siūloma nustatyti kad visuomenė reguliariai informuojama apie
projekto įgyvendinimo eigą, atominės elektrinės saugos užtikrinimo priemones
ir jos teikiamą naudą Lietuvai bei visam Baltijos regionui. Iš siūlomo
nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kurie subjektai būtų atsakingi už
visuomenės informavimą ir kokia forma tai būtų atliekama. Atsižvelgus į tai,
manytume, kad šį straipsnį reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis
aukščiau minėtus neaiškumus.
25. Projekto 19 straipsnyje numatyta, kad įgyvendinant įstatymo
ketvirtojo skirsnio nuostatas <...> Lietuvos Respublikos konkurencijos
įstatymo II skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos netaikomos. Konkurencijos
įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje reglamentuojami visuomeniniai
santykiai, susiję su ūkio subjektų koncentracijos kontrole. Atsižvelgiant į
tai, kad Teisės departamentas nedisponuoja jokia faktine informacija,
susijusia su projekto IV skirsnyje nurodytų ūkio subjektų vykdoma veikla bei
jų finansiniais rodikliais, o taip pat į tai, kad projekto IV skyriuje
reglamentuojami santykiai gali būti ne tik nacionalinės teisės, bet ir
Europos Sąjungos teisės reguliavimo dalyku (2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl
koncentracijų tarp įmonių kontrolės), manytume, kad, remiantis Konkurencijos
įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei 47 straipsnio 1 dalimi, būtų
tikslinga gauti Konkurencijos tarybos išvadą dėl teikiamo įstatymo projekto.
26. Atkreiptinas
dėmesys, kad Branduolinės energijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta,
kad Seimas Vyriausybės teikimu priima įstatymą dėl naujos atominės elektrinės
statybos ir jos vietos parinkimo ar naujo branduolinio reaktoriaus įrengimo,
taip pat dėl branduolinės energetikos objekto eksploatacijos nutraukimo.
Įstatyme nustatomi pagrindiniai atominės elektrinės ar branduolinio
reaktoriaus bei sanitarinės apsaugos ir stebėjimo zonų reikalavimai.
Branduolinės energijos įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pagrindinius
atominės elektrinės ar branduolinio reaktoriaus bei sanitarinės apsaugos ir
stebėjimo zonų reikalavimus, eksploatacijos nutraukimo sąlygas nustato atominės
elektrinės ar branduolinio reaktoriaus įstatymas. Atkreiptinas
dėmesys, kad teikiamame Atominės elektrinės įstatymo projekte minėtuose
Branduolinės energijos įstatymo straipsniuose nurodytų klausimų nesiūloma
reglamentuoti. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektą reikėtų papildyti
atitinkamomis nuostatomis.
27. Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo
sutarties 41 straipsnį asmenys ir įmonės, besiverčiantys šios Sutarties II priede
išvardytomis pramoninės veiklos rūšimis, Komisijai pateikia investavimo
projektus, susijusius su naujais įrenginiais <...>. Nei iš paties
įstatymo projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiam subjektui
bus priskirta pareiga informuoti Komisiją.
|
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
|
