Dabartine situacija Lietuvoje panaši į laiką prieš audrą
Ramunė Visockytė
Lietuvos Respublikos Seimo
Narkomanijos prevencijos
komisijos pirmininkė
2005 09 27
Vilnius
Laba diena, mielieji tarptautinio forumo dalyviai, svečiai.
Leiskite pasveikinti Jus visus susirinkusius Lietuvos Respublikos Seimo vardu ir palinkėti sėkmės Forumui. Džiaugiuosi, kad šio aktualaus forumo organizatoriams pavyko suburti tarptautinių organizacijų , dirbančių narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityje ekspertus, specialistus, kurie dvi dienas pasirengę dalintis patirtimi sprendžiant viena iš aktualiausių šiandienos visuomenės problemų- narkomanijos keliamą grėsmę.
Skaudžiausia, kad narkomanais lengviausiai ir vis dažniau tampa vaikai, jaunimas. Narkomanija sukelia kitas socialines problemas, perauga į nusikaltimus, jos plitimas prisideda prie ŽIV/AIDS plitimo ir ne maža dalimi prie savižudybių skaičiaus.
Lietuvos Respublikos Seimas, bandydamas sujungti visas kovos su narkomanija grandis ir didesnį dėmesį skirti ne tik narkotikus vartojančių asmenų gydymui ir reabilitacijai, bet ir narkomanijos prevencijai, narkotikų patekimui į šalį užkirsti, patvirtino ilgalaikę Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 - 2008 metų programą, taip pat patvirtino pastovų parlamentinės kontrolės mechanizmą - Seimo Narkomanijos prevencijos komisiją.
Kova su narkomanija turi būti nuosekli, narkotikų pasiūlos kontrolė ir piktnaudžiavimo narkotikais sumažinimas turi išlikti pagrindiniais tikslais.
Narkotikų paklausos mažinimo srityje ypač svarbu turėti vientisą prevencijos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos sistemą, kurios Lietuva dar neturi.
Lietuvos Respublikos Seimas 2002, 2003 metais yra priėmęs dėl narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės Lietuvoje rezoliucijas, griežtai pasisakydamas prieš mėginimus legalizuoti narkotikus ir prieš politiką, skatinančią narkomanijos plitimą. Tokią Lietuvos poziciją pateikėme Europos Sąjungai, svarstant Europos Sąjungos narkotikų veiksmų plano 2005-2008 metų projektą.
Lietuvos Respublikos Seimas laikosi pozicijos, kad nė viena programa negali prieštarauti Jungtinių Tautų konvencijoms, kitiems tarptautiniams susitarimams ir mūsų šalies Konstitucijai.
Prisipažinsiu, man kelia nerimą "Žalos mažinimas", kad po šita skraiste galima keisti visuomenės priešinimąsi narkotikams ir galimi piktnaudžiavimai gerais ketinimais kad pati Žalos mažinimo programa nukreipiama viena linkme- į metadono programą.
Lietuvos gydytojai 10 metų taiko metadono programą, bet neturi Lietuvoje atliktų tyrimų. Labai svarbu kokiais kriterijais remiantis bus pasirinkti tyrimo regionai palyginimams, atsižvelgiant į valstybių išsivystymo lygį, kultūrą, sveikatos išsivystymo lygį, gyventojų skaičių, o svarbiausia kuo bus grindžiamas Metadono patikimumas, ar jis bus grindžiamas tik 1979-1997 metų mokslo tyrimais, kur dauguma šaltinių datuojami 1990-1993 metais, ar naujausiais tyrimais? Biomedicinos srityje (kaip ir daugelyje kitų sparčiai besivystančių mokslų srityse) galioja susitarimas, jog tyrimai, atlikti daugiau kaip prieš 5 metus yra nenaudotini kaip pagrindinis šaltinis. Juo labiau, kad vien per 2000-2005 metus pasaulyje tarptautiniuose prestižiniuose mokslo leidiniuose (ISI) yra publikuota per 190 straipsnių, skirtų metadono programų analizei. Nemaža dalis šių tyrimų longitudiniai, apimantys net penkerių ar daugiau metų stebėjimo laikotarpius Ir ne visi šie tyrimai yra palankūs metadono programų rengėjams.
Svarbios tyrimų dozės. Negi Indonezijos intervalas nuo 15 iki 60 mg metadono, Tailando nuo 5 iki 95mg metadono, gali būti lyginamas su didžiausiu Lietuvos intervalu nuo 15 iki 100mg metadono. Tai tikrai nemaža dozė
Ar europiečiai patvariausi?
Įdomus Lietuvos nurodytas motyvas, kodėl pereinama prie nemokamo medadono:
Dažnai yra sunku surinkti pinigus iš klientų už metadoną, todėl buvo nuspręsta, kad nemokama programa bus tobulesnė.
Taigi motyvas yra ne didesnis paslaugos prieinamumas (paprastai dėl to sveikatos paslaugos daromos nemokamos), o įstaigos pelno siekimas kažkas apmoka ir pinigai yra garantuoti.
Todėl ir vertinu atsargiai įvairius metadono dalinimus ar tai Priklausomybės ligų centruose, ar eksperimento tikslais romų taboruose, kaip nesenai man nurodė savo rašte trys Lietuvos Respublikos Ombudsmenai.
Mane gąsdina ir kitas žalos mažinimo elementas - adatų keitimas ( aš jį drįsčiau įvardinti švirkštų ir adatų dalinimu). Tai gali veikti neigiamai ŽIV/AIDS prevenciją .
Seimo Narkomanijos prevencijos komisija inicijavo, o Lietuvos Respublikos Seimo valdyba patvirtinto dvi darbo grupės: " Dėl žalos sveikatai mažinimo susijusio su priklausomybę nuo narkotikų , taikant Lietuvoje žalos mažinimo programas" ir "Dėl nepilnamečių linkusių nusikalsti ir nusikaltusių, minimalios ir vidutinės priežiūros sistemos sukūrimo" teisės aktų projektų parengimo.
Be to, Seimo Narkomanijos prevencijos nagrinėja galimybę skirti alternatyvą bausmėms, t.y. gydymą, nusikaltusiems narkomanams, kaip tai daroma Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Komisijos prašymu Nacionalinė teismų administracija atlikusi 2003 -2004 metais išnagrinėtų baudžiamųjų bylų apibendrinimą, pateikė informaciją, kad 2003 -2004 metais buvo išnagrinėta 1218 baudžiamųjų bylų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nuteisti 1398 asmenys, padarę šiuos nusikaltimus, jų amžiaus vidurkis 32 metai. 579 asmenims buvo paskirtas laisvės atėmimas, 85 asmenims skirti viešieji darbai ir 78 asmenims skirtas laisvės apribojimas. 324 asmenims skirtos baudos ir 345 asmenims skirtas areštas. Šiose baudžiamosiose bylose konfiskuotų narkotikų kiekis apytiksliai sudarė 1090 kg. bei 65 litrai.
Tačiau, nėra žinomas skaičius asmenų, padariusių nusikaltimus apsavigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Nėra sergančiųjų narkomanija duomenų banko, nėra žinoma, kur nueina iš gydymo įstaigų išėję narkomanai, taip pat nėra vieningos finansavimo tvarkos.
Narkomanų gydymą taip pat apsunkina tai, jog net asmenims iki 18 metų nėra kompensuojami reikalingi medikamentai. Didelė dalis priklausomybės ligomis sergančių žmonių nėra apdrausti privalomuoju sveikatos apsaugos draudimu.
Jeigu nebus skubiai sukurta visa kompleksinė sveikatos, reabilitacijos ir reintegracijos sistema, nieko nebus. Kovosime kaip iki šiol su pasekmėmis, finansuosime tuos pačius priklausomybės ligų centrus, kurie dalins adatas, švirkštus ir
metadoną.
Tvirtai esu įsitikinusi, kad apsaugant vaikus ir jaunimą nuo priklausomybių, būtina užkirsti tam kelią jau tada, kai jie tik pradeda domėtis narkotikais arba "nekaltai" rugsėjo 1 d. švesdami geria alų ar vyną.
Turime ugdyti asmenų ir jų šeimos narių, bendruomenių ir visuomenės, mokslo ir darbo aplinkos, vyriausybės ir nacionalinių organizacijų sąmoningumą.
Turime skirti deramą finansavimą, tikslinę paramą ir intervenciją, skirtą rizikos grupių asmenims įvairiais jų gyvenimo etapais, ypač vaikų ir jaunimo auklėjimui ir lavinimui ir ypač galimoms savižudybėms išvengti.
Svarbu nustatyti partnerystę, koordinaciją ir vadovavimą tarp regionų, institucijų ir atskirų asmenų, jų šeimos narių, grupių ir bendruomenių.
Pastebėtina, kad:
būtina daugiau rengti programų, skirtų vaikų auklėjimo ir švietimo tobulinimui, tolerancijos ugdymui, problemų, susijusių su alkoholizmu ir kitomis priklausomybėmis, smurtu ir nusikalstamumu, sprendimui;
sparčiau rengti apmokymo arba mokymo programas mokytojams, socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams, net policininkams, tuo užtikrinant pakankamą ir daugelyje disciplinų kompetentingą darbo jėgą;
O svarbiausia, pati valstybė turi inicijuoti mokslinius tyrimus, kurie leistų palyginti gautus rezultatus nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje, ypač lyginant Baltijos šalių regioną.
Pati valstybė turi skirti pakankamai finansinių išteklių narkomanijos problemai spręsti. Rėmėjų ar filantropų lėšos be pačios valstybės rūsesčio gerų rezultatų neduos ir neskatins visuomenės kontroliuoti ne tik lėšas, bet ir narkotikų užkardymą.
Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2004 metais duomenimis, laisvės atėmimo vietose narkotines ir psichotropines medžiagas vartojo 15,6 proc. asmenų. ( Mano duomenimis šiemet vartojo virš 16,2 proc.) Direktorė nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atlikta apklausa parodė, kad beveik pusė narkotikus vartojančių nuteistųjų juos pradeda vartoti patekę į laisvės atėmimo vietas ( 46,9 proc.)
Vadinasi, jeigu Kalėjimų departamentui 2003 -2004-2005 metais būrų skirtos lėšos narkotikų patekimo į kolonijos kontrolei bei alternatyviam gydymuii, nebūtų įtraukti nauj iš nurodytų 46,9 procentų, o naujai nuteistiems 1398 asmenims jau būtų paskirtas gydymas - alternatyva įkalinimui, iš 16 proc. butų likę ne tiek ir daug.
Dabartine situacija Lietuvoje panaši į laiką prieš audrą. Nepakankamai finansavus Policijos, Kalėjimų, Sienos apsaugos ir Muitinės tarnybų, neturime artimiausiu metu net vilčių į pagerėjimą. Jeigu narkotiko galima nusipirkti greitai ir laisvai, tai pirkėjų niekada netruks.
Priemonių įdiegimas turi būti pagal kiekvienos šalies konstitucines struktūras ir politiką, nacionalinius ir subnacionalinius poreikius, situaciją ir išteklius.
Žmogaus teisės, žmogaus orumas, jo sveikata, užkertant kelią savižudybėms ir priežastims, sukeliančioms stresą, smurtą, depresiją, nerimą, priklausomybę nuo alkoholio ir kitų medžiagų, yra visos visuomenės saugumo, nacionalinio saugumo interesas, kuris turi atsverti bet kokias išlaidas ir finansinius išteklius. Tikiu, kad taip ir bus.
Forumo dalyviams linkiu geros Partnerystės, Informacijos pasikeitimo ir Vilčių, kad pasidalinę savo profesine patirtimi prisidėsite prie mūsų šalies pastangų kovojant su baisiu reiškiniu - narkomanija.
Sveikinu Jus visus ir Linkiu Jums sekmės.
( Tarptautinis forumas "NARKOTIKŲ PROBLEMA BALTIJOS REGIONE: NAUJI IŠŠŪKIAI")
