Tadas Tamošiūnas
ESPAD tyrimų tendencijos Lietuvoje ir
Europoje
ESPAD - Europos mokyklų
alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tęstinis tyrimas vykdomas kas ketveri
metai. Lietuva dalyvauja nuo 1995 metų.
Tiriamas 15-16 metų moksleivių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas; 2003
metų tyrime dalyvavo 35 Europos šalys, 2007 metų 39 šalys.
2003 metais 15-16 metų amžiaus Lietuvos
moksleivių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas viršijo Europos vidurkį pagal
daugumą rodiklių: tiek per pastaruosius metus vartojusių alkoholį (Lietuvoje - 94 proc., vidurkis 81), tiek
nusigeriančių iki girtumo (66, vid. 50), tiek kada nors rūkiusių ( 80, vid.63
proc.), tiek rūkiusių per paskutines 30
dienų (41, vid.. 33) Lietuvos šio amžiaus moksleivių buvo gerokai daugiau, negu
vidutiniškai 35-se tyrime dalyvavusiose Europos šalyse (1 diagrama).
1 diagrama
Psichoaktyviųjų
medžiagų vartojimas tarp 15-16 metų moksleivių (2003 m., proc.)
Pagal
alkoholio vartojimo paplitimą Lietuvos 15 16 metų moksleiviai ypač pirmauja
Europoje (neigiama prasme) pagal bent
kartą per pastaruosius 12 mėnesių gėrusių alkoholio moksleivių skaičių Lietuva
(94 proc.). yra antra po Čekijos (95 proc.). Neramina tai, kad per ESPAD tyrimų
laikotarpį nuo 1995 iki 2003 metų
alkoholio vartojimas pastoviai ir sparčiai didėjo pagal daugumą
parametrų tiek pagal paplitimą, tiek vartojimo dažnumą. Sistemingai mažėjo
moksleivių, kurie buvo vartoję alkoholį kelis kartus ir daugėjo tokių, kurie
per 12 mėnesių vartojo keliolika ir daugiau kartų. Beveik pusė berniukų ir
trečdalis mergaičių nurodė vartoję alkoholį 40 ir daugiau kartų (taip dažnai
vartojusių alkoholį visų moksleivių 1995 m. buvo12 proc., 2003m. jau 38
proc.). Paauglystėje tai jau pavojinga elgsena ir gresia priklausomybės
išsivystymu. Dažniausia vartojantieji
alkoholį moksleiviai vartojo alų: per paskutines 30 dienų alų bent kartą
vartojo 60 proc., o 3 ir daugiau kartų per tą patį laiką - 28 proc.; vyną
(šampaną) ir stiprius gėrimus - maždaug 13-14 proc.). Padidėjo ir vartojusių
alkoholinius gėrimus iki stipraus apsvaigimo girtumo moksleivių (net 81
proc. nurodė bent kartą gyvenime buvę girti, 66 proc. - per pastaruosius 12 mėnesių tai irgi vienas aukščiausių
rodiklių Europoje); padidėjo ir dažnai geriančių iki girtumo skaičius buvo
girti 20 ir daugiau kartų penktadalis tirtų paauglių. Tad didėjo ne tik
alkoholio vartojimas apskritai, bet plinta ir dažno bei gausaus gėrimo
įpročiai. Besaikis gėrimas ( kai geriama iš eilės 5 ir daugiau alaus butelių ar
stipraus gėrimo taurelių) irgi gana paplitęs per paskutines 30 dienų taip
gėrė 39 proc., bet nuo 1995 metų ši tendencija nekito.
Moksleiviai
pradeda vartoti alkoholinius gėrimus anksti. 67 proc. 13 metų ir jaunesnių
Lietuvos respondentų bent kartą išgėrė stiklinę alaus (Latvijoje 72%, Estijoje
64%, Lenkijoje 55 proc. ). Stiklinę vyno bent kartą išgėrė
73 proc.Lietuvos moksleivių -
(tai didžiausias procentas Europoje, Latvijoje -63, Estijoje -59, Lenkijoje
-35, Slovėnijoje- 66, Jungtinėje
Karalystėje 65 proc.); 35 proc. 13 metų ir jaunesnių moksleivių bent kartą
išgėrė mažiausiai taurelę stiprių alkoholinių gėrimų. Tad vyną anksčiau
pradeda gerti ne tradicinių vyno šalių, o kitų šalių moksleiviai ir tai
leidžia manyti, kad kultūrinių veiksnių įtaką galima reguliuoti.
Svarbus
alkoholio vartojimą lemiantis veiksnys jo prieinamumas. Dauguma paauglių
nurodė, kad jie labai lengvai gali įsigyti įvairių alkoholinių gėrimų,
jeigu tik panorėtų: kad gali lengvai įsigyti alaus nurodė net 92 proc.(daugiau
negu kaimyninėse šalyse), vyno (šampano) 85 proc. ir stiprių alkoholinių
gėrimų 69 proc. paauglių. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse, kur, greta kitų
prevencijos priemonių, ribojamas alkoholio prieinamumas, daugelis moksleivių
alkoholio vartojimo rodiklių yra vieni žemiausių Europoje. Duomenys rodo ir
tai, kad gėrimai Lietuvoje bent 2003 metais buvo lengvai parduodami
nepilnamečiams: per paskutines 30 d. paaugliai savo reikmėms pirko alkoholinius
gėrimus bent kartą: alų - 36%, vyną (šampaną) - 16% ir stiprius alkoholinius
gėrimus - 17 proc..
Kalbant
apie rūkymo paplitimą, neramina tai, kad tarp Lietuvos 15-16 metų amžiaus
mokinių ne tik yra rūkę ir rūko keliolika
proc. daugiau negu vidutiniškai Europos šalyse, bet ir tai, kad rūkymas,
kaip ir alkoholio vartojimas, pagal visus rodiklius nuo 1995 iki 2003 metų
pastoviai didėjo (kada nors gyvenime ilgiau ar trumpiau rūkė 1995m. -65 proc., 1999m. -77 proc.,
2003m. -80 proc., žymiai padaugėjo ir 40 ir daugiau kartų per gyvenimą rūkiusių
bei rūkiusių per paskutines 30 dienų moksleivių.
Pagal
daugumos narkotikų vartojimo paplitimą Lietuva, kaip ir kaimynės Latvija bei
Estija, yra žemiau Europos vidurkio (dažniausiai vartojamą marihuaną ar hašišą
yra bandę 13,5 proc., vidurkis -20 proc.); bandžiusių kitų uždraustų narkotikų skaičius artimas vidurkiui. Bet Lietuvos
moksleiviai išsiskiria dažnu migdomųjų/
raminamųjų medikamentų vartojimu be gydytojo paskyrimo šiuos vaistus Lietuvos
paaugliai vartoja dvigubai dažniau negu vidutiniškai Europos moksleiviai.
Bendras bent kartą bandžiusių kokių nors narkotikų skaičius nuo 1999 iki 2003
metų liko maždaug stabilus (apie 15,5 proc.), bet 2-3 procentais padidėjo
vartojančių populiariausius narkotikus marihuaną/ hašišą (10,6 proc. juos
vartojo per paskutinius 12mėn.) bei amfetaminus, sumažėjo - heroino, ekstazi ir
kt. vartojimas.
Lietuvoje
tiek alkoholį, tiek tabaką bei narkotikus dažniau ir didesniu mastu vartoja
berniukai negu mergaitės; ši tendencija vyrauja ir daugumoje tirtų šalių, bet
kai kuriose šalyse pagal kai kuriuos tiek tabako, tiek alkoholio vartojimo
rodiklius skirtumo tarp lyčių nėra; taip pat kai kuriose šalyse (Austrija,
Bulgarija, Danija, Prancūzija, Graikija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir kt.)
pagal kai kuriuos rūkymo rodiklius pirmauja mergaitės, o kai kuriose (Austrijoje,
Suomijoje, Vengrijoje, Airijoje ir kt.) daugiau mergaičių
yra vartoję alkoholio (bet tarp dažnai geriančių visose šalyse pirmauja
berniukai); mergaitės daugelyje šalių pirmauja ir pagal vyno vartojimo dažnumą,
berniukai stiprių alkoholinių gėrimų.
Nors
daugelis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijų Lietuvoje panašios į
kaimynų, Lietuvoje daugumas rodiklių kiek blogesni, negu kaimyninėse šalyse
(geresni negu kaimynų tik kai kurie narkotikų vartojimo rodikliai). Tai matome
diagramose. 2 diagramoje vaizduojamas procentas mokinių, bent kartą vartojusių
alkoholį per pastaruosius 12 mėnesių tokių mokinių, kaip minėta.yra net 94 proc. Nors pagal pavienius parametrus
Lietuvą kartais lenkia kitos kaimynės (pvz., pagal stiprių gėrimų vartojimą
Estija), vis dėlto dažnesni atvejai, kai Lietuvos rodikliai daugiau ar mažiau
aukštesni.
![]()
3 diagramoje matome,
kad pagal vyraujančius gėrimo įpročius Lietuvoje kartu su Estija ir Ukraina
lenkia kitas šalis pagal gausus gėrimą
iki girtumo.
3 diagrama
Bent kartą buvo girti
per pastaruosius 12 mėnesių ( 15-16 m. moksleiviai, 2003 m.)
![]()
Lietuvos moksleiviai
pirmauja tarp kaimynų ir pagal bent kartą gyvenime rūkiusių moksleivių skaičių (4 diagrama); pagal
rūkiusių per pastarąjį mėnesį skaičių Lietuva yra antroje vietoje po Rusijos).
4 diagrama
Bent
kartą gyvenime rūkė (15-16 m. moksleiviai, 2003 metai)
![]()
5 diagrama
Bent kartą gyvenime
vartojo marihuaną/ hašišą
![]()
Pagal
narkotikų vartojimo paplitimą Lietuva,
kaip minėta, 2003m. buvo kiek geresnėje padėtyje ( pagal bent kartą vartojusių
marihuaną/ hašišą regione pirmauja Estija ir Rusija; kitų narkotikų vartojimas
prilygsta vidurkiui). 2003m. tyrimo rezultatai išryškino konkrečius Lietuvos
situacijos aspektus, kurie parodė blogą
padėtį ir kaitos tendencijas ypač alkoholio ir tabako vartojimo jau
paauglystėje srityje.
2007m. tyrimo rezultatų detalus pristatymas ir komentavimas pagal šio tarptautinio
tyrimo reikalavimus numatytas 2007m. pabaigoje. Todėl šiame pranešime toliau
minimos tik kelios pagrindinės tendencijos. Pirma, lyginant su 2003m. sumažėjo
rūkymo apimtis, antra pagal vieną kitą rodiklį sumažėjo alkoholio vartojimas,
tačiau išlieka tendencija, kai alkoholiniai gėrimai pradedami vartoti labai
anksti, trečia narkotikų paplitimas ir vartojimas pagal eilę rodiklių išlieka
panašus su 2003 m.
Kai
kurie teigiami poslinkiai po 2003m. greta kitų aplinkybių gali rodyti ir
aktyvesnės prevencinės veiklos rezultatyvumą. Tyrimų rezultatai tarptautinėje
perspektyvoje taip pat nurodo ne tiek į kultūrinius skirtumus, kiek į
įstatymais ir kitomis priemonėmis reguliuojamos sferos trūkumus: pavyzdžiui,
Lietuvoje lengviau negu kai kuriose kaimyninėse šalyse moksleiviai nurodo galį
įsigyti (ir dažniau įsigyja) alkoholio ir pan. Narkomanijos prevencijos aspektu
būtina nuosekli ir kompleksinė veikla.
