2006 m.
gruodžio 6 d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų
komisijos posėdis, kuriame
svarstyta Nacionalinio stadiono statybos problema.
Komisijos
pirmininkas Algimantas Salamakinas pasidžiaugė, kad 2007 metų biudžete
numatytos lėšos sportui yra pačios didžiausios nuo nepriklausomybės atkūrimo ir
sudarys apie 67 mln.litų. A.Salamakinas akcentavo, kad pagrindinis posėdžio
tikslas išsiaiškinti kokia nacionalinio stadiono vertė, kokia jo statybų kaina
ir iš kokių lėšų ketinama jį statyti. A.Nasvytis trumpai pristatė posėdžio
dalyviams stadiono Ukmergės gatvėje statybos istoriją. Jis išsakė nuomonę, kad
nacionalinis stadionas turėtų būti statomas su visu sporto kompleksu, tai yra
lengvosios atletikos maniežu, sunkiųjų mėtymų aikštynu, sportininkų apšilimo
aikštynu ir kitais pagalbiniais statiniais, ir būtent šioje Vilniaus vietoje.
V.Segalis posėdžio dalyvius supažindino su stadiono projektavimo planais ir
numatomomis sąmatomis. Jo nuomone, nacionalinio stadiono su sporto kompleksu
bei visais reikalingais infrastruktūriniais statiniais (gatvėm, pėsčiųjų
viadukais), statyba kainuotų apie 300-350 mln. litų.
E.Žilevičius priminė, kad stadionas su sporto kompleksu yra paskelbtas
nacionalinės svarbos objektu, o tai reiškia, kad jo statyba turi būti
finansuojama iš struktūrinių fondų lėšų. Bet situacija yra tokia, jog lėšų
struktūriniuose fonduose trūksta. Projektą finansuoti iš biudžeto neįmanoma,
nes skirti 200 mln. litų vienam objektui nerealu, statybos truks 10-15 metų.
Vyriausybės posėdyje buvo pritarta nuomonei, kad iki 2009 metų, kaip buvo
planuota, stadionas tikrai nebus pastatytas, todėl Vilniaus miesto savivaldybei
iš biudžeto 2007 metams buvo skirta 2 mln. litų, kad būtų pradėti projektavimo
darbai. Taip pat savivaldybei buvo iškeltas uždavinys ieškoti ne tik biudžeto
ir struktūrinių fondų lėšų projekto finansavimui, bet ir galimybės pritraukti
privatų kapitalą.
E.Skyrius iškėlė klausimą dėl tokio sporto komplekso išlaikymo.
Departamento nuomone nacionalinis stadionas su sporto kompleksu turi būti
statomas etapais, kad nenukentėtų kitų nacionalinės svarbos sporto objektų
finansavimas bei regioninė sporto plėtra. Tad pritartų nuomonei, jog
nacionalinio stadiono statyba turėtų būti finansuojama iš struktūrinių fondų
lėšų, pritraukiant privatų kapitalą, bet ne iš biudžeto lėšų.
V.Pašakarnis informavo, kad
struktūrinės paramos lėšų viešojo turizmo infrastruktūrai 2007-2013
metams yra numatyta 500 mln. litų. Iš jų nacionalinės svarbos sporto objektams
planuojama skirti tik 142 mln. litų. Todėl pritarė nuomonei ieškoti galimybės
pritraukti privataus kapitalo lėšas koncesijų pagrindais. V.Pašakarnis pabrėžė,
kad Europos komisija nepritaria sporto objektų paramai iš struktūrinių fondų.
A.Skurvydas apgailestavo, kad valstybė neturi parengtų sveikatinimo,
sporto plėtros strategijų.
L.Varanavičius iškėlė klausimą dėl
nacionalinio stadiono su sporto kompleksu
išlaikymo, nes neaiškus stadiono apkrovimas (futbolo federacija šiame
stadione galėtų rengti tik 5-6 varžybas per metus) bei kas bus objekto
šeimininkas. Jo nuomone Valstybė kaip užsakovas turėtų paskelbti konkursus dėl
vykdomų projektų, nurodyti sąlygas, pasakyti, kiek pati Valstybė gali
investuoti ir svarstyti gautus siūlymus.
G.Šileikis pasiūlė kreiptis į Ministrą Pirmininkė, kad Vyriausybė
apsvarstytų susidariusią situaciją ir pateiktų problemos sprendimo būdus.
Kalbėjo: S.Girdauskas, V.Gedvilas, E.Pupinis, A.Skardžius,
R.Kupčinskas, A.Liubinskas, E.Burokas
Nutarta pritarti
Komisijos nario Gintaro Šileikio siūlymui kreiptis į Vyriausybę, kad
apsvarstytų susidariusią situaciją dėl nacionalinio stadiono su sporto
kompleksu Ukmergės gatvėje, Vilniuje statybų ir pateiktų galimus problemos
sprendimo projektus.
