2008 m.
balandžio 29 d. Vilnijos verslo inkubatoriaus direktorius Eduardas Potašinskas
surengė inkubatoriuje dirbančių
verslininkų susitikimą su Verslo ir užimtumo komisijos pirmininku Sauliumi Lapėnu.
Susitikime buvo diskutuojama apie Seimo ir Vyriausybės priimtus teisės aktus
bei veiksmus kuriant verslui palankią aplinką.
Verslininkai
palankiai vertino 2004 2008
metų kadencijoje
priimtą naujos redakcijos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, kuris
sudaro geresnes sąlygas verslo plėtrai ir numato prielaidas, dalyvaujant
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai prie LR Vyriausybės, įtakoti
rengiamus teisės aktus ar priimamus sprendimus. Tačiau labai svarbu, kokie
poįstatyminiai aktai bus parengti dėl šios Tarybos formavimo ir veiklos principų.
S.Lapėnas kalbėjo apie būtinumą keisti
nusistovėjusią verslo informacijos centrų atliekamų funkcijų koordinavimo ir
finansavimo praktiką. Būdami
arčiausiai verslininkų verslo
informacijos centrai turi teikti informaciją Ūkio ministerijai apie
verslo aplinką konkrečiose savivaldybėse. Verslo informacijos centrai
pradedantiems kurti savo verslą verslininkams turėtų suteikti minimalų nemokamų
paslaugų paketą: pateikti būtiną informaciją apie galimas veiklos formas,
patarti, kokią įmonę kurti, padėti parengti steigimui reikalingus dokumentus. Verslo informacijos centrai turėtų
atlikti informacijos surinkimo ir perdavimo funkcijas tarp Ūkio ministerijos
Smulkiojo ir vidutinio verslo departamento bei vietinių ūkio subjektų. Verslo informacijos centrai galėtų
būti viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių mažųjų įmonių koordinatoriumi.
Tikslinga remtis JAV patirtimi problemos, iškylančios smulkiesiems
verslininkams, turėtų būti per verslo informacijos centrus perduodamos
Smulkiojo ir vidutinio verslo departamentui, kuris atliktų galiojančių teisės
aktų ekspertizę, parengtų atitinkamas pataisas ir teiktų pasiūlymus LR
Vyriausybei dėl būtinų teisės aktų pakeitimų.
Šiuo metu verslo informacijos centrus iš dalies
finansuoja savivaldybė, iš dalies Ūkio ministerija. Būtų tikslinga
finansavimą, ateinantį per Ūkio ministeriją, skirti konkrečių funkcijų
vykdymui, numatant ir etatinių darbuotojų skaičių, ir konkrečią atskaitomybę už
atliekamus darbus. Savivaldybė, finansuodama savo darbuotojų išlaikymą,
pasitelkdama konkretų darbuotoją, turėtų galimybę vykdyti savivaldybei
aktualias funkcijas. Bendrą vadovavimą verslo informacijos centrams turi
užtikrinti Smulkiojo ir vidutinio verslo departamentas prie Ūkio ministerijos,
kuri aiškiai apibrėžtų privalomas vykdyti funkcijas, finansavimą ir atsakomybę.
Susitikime
buvo keliami ir kiti klausimai dėl palankesnės aplinkos smulkiajam verslui
sukūrimo. S.Lapėnas išreiškė viltį artimiausiu metu Verslo ir užimtumo komisijoje
apsvarstyti ir pasiūlyti Seimui galutinai apsipręsti dėl sutampančių su savaitgaliu šventinių dienų
perkėlimo į artimiausią darbo dieną, nes dėl to kyla problemų.
Verslininkai ir darbuotojai reiškia pagrįstą nepasitenkinimą dabartine
praktika, kuri neleidžia tinkamai planuoti įmonių darbo. S.Lapėno nuomone, reikėtų
suteikti galimybę patiems darbuotojams ir darbdaviams susitarti dėl tokių
kompensuojamų dienų perkėlimo prie atostogų arba numatyti galimybę visai įmonei
paskelbti atostogas tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. Tada darbuotojai galėtų iš
anksto planuoti savo laiką ir prasmingiau jį panaudoti.
Buvo diskutuojama dėl Sodros įmokų lubų
įvedimo. Pernelyg dažnai
akcentuojame, kad turime mažiausią 15 procentų pelno
mokesčio tarifą, bet nenorime pripažinti, kad Lietuvoje yra bene labiausiai
apmokestinti darbo santykiai. Šiuos mokesčius, skirtingai nei kitos ES šalys,
šiandien privalo sumokėti darbdavys, o ne pats darbuotojas. Verslo
asociacijos turėtų pareikšti aiškesnę nuomonę dėl Sodros įmokų lubų įvedimo
pliusų ir minusų. Ypač tai aktualu stambesnėms ir vidutinėms įmonėms, kurios
turi samdyti gerai apmokamus vadybininkus, teisininkus ar apskaitos
specialistus- kalbėjo S.Lapėnas.
Verslininkai išreiškė susirūpinimą dėl
atsinaujinančių bandymų įvesti progresinius mokesčius ir vieningai teigė, kad
tai panaikins bet kokią motyvaciją dirbti ir uždirbti, kurti gerai apmokamas
darbo vietas ir skatins šešėlinį verslą.
Padidinti mokesčiai norintiems dirbti su
verslo liudijimais nesukūrė harmoningesnės verslo aplinkos, kurioje fiziniai
asmenys ir juridinio asmens statusą turinčios įmonės veiktų ne konkuruodami, o
papildydami vienas kitą. Turėtume siekti, kad fiziniai asmenys mokėtų mokesčius
nuo deklaruojamų gaunamų pajamų, o ne mokėtų išankstinį mokestį už būsimą
veiklos rūšį. Suprantama, kad tam reikalingas visuotinis kasmetinis gyventojų
pajamų ir išlaidų deklaravimas. Tada kiekvienas bus suinteresuotas pagrįsti
savo išlaidas pragyvenimui, būsto, automobilio įsigijimui ir išlaikymui. Tada
sumažintume didėjančią antagonistinę priešpriešą tarp dirbančių privačios iniciatyvos
pagrindu fizinių asmenų ir juridinio asmens statusą turinčių įmonių. Jei
leistume fiziniams asmenims atlikti tam tikras paslaugas juridinio asmens
statusą turinčioms įmonėms, sukurtume harmoningesnę verslo aplinką ir naudos
būtų visoms pusėms: šalies biudžetui, įmonėms ir asmenims, dirbantiems pagal
verslo liudijimus- teigė Komisijos pirmininkas.
S.Lapėnas kalbėjo apie Europos
Sąjungos šalių patirtį, kad mažosios įmonės dažniausiai prisimenamos tada, kai
įvyksta įvairios ekonominės krizės, nes būtent jos amortizuoja visus
ekonominius ir socialinius krizių padarinius. Matant vykstantį ir būsimą ekonominio vystymosi sulėtėjimą, galima
tikėtis didesnio dėmesio mikroįmonėms ir mažoms įmonėms.
Daug buvo diskutuojama apie Europos Sąjungos
struktūrinių fondų paramą įmonių teikiamiems projektams. Svarbu atminti, kad Europos
Sąjungos suteikiama parama yra kartu ir ilgalaikis įsipareigojimas užtikrinti
suplanuoto verslo efektyvų ir pelningą realizavimą ir kad būtų grąžinta paskola
bankui. Tikrai nesiūlau kurti verslo plano tik dėl Europos Sąjungos teikiamos
finansinės paramos, nes tai siejama ir su didele atsakomybe dėstė savo
mintis S.Lapėnas.
Susitikimo pabaigoje S.Lapėnui
buvo įteikta Vilnijos verslo inkubatoriaus verslininkų padėka už nuolatinę
aktyvią veiklą, gerinant smulkiojo ir vidutinio verslo aplinką.
