Lietuvos
Respublikos Seimo
Kaimo
reikalų komiteto
2008 m. rugsėjo 22
d.
sprendimu
Nr.110- P- 30(148)
I. BENDROJI INFORMACIJA
|
1.
Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymas
|
|
1.1.
|
Seimo
pavedimai komitetui:
kaip pagrindiniam komitetui
kaip papildomam komitetui
Viso pavedimų:
|
14
16
30
|
|
1.2.
|
Svarstyta labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti ES
teisės aktus pagal Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą
|
1
|
|
1.3.
|
Kitų komitetų
prašymu ir komiteto iniciatyva pateiktos išvados
|
-
|
|
1.4.
|
Komiteto
iniciatyva sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui
|
-
|
|
2.
Posėdžiai ir klausymai
|
|
2.1.
|
Komiteto
posėdžiai:
išvažiuojamieji
bendri posėdžiai su kitais
komitetais
Viso posėdžių:
|
18
2
1
21
|
|
2.2.
|
Klausymai
|
10
|
|
3.
Svarstyta parlamentinės kontrolės klausimų
|
5
|
|
4.
Pareiškimų ir raštų nagrinėjimas
|
|
4.1.
|
Gauta
pareiškimų, raštų ir kitų dokumentų
|
211
|
|
4.2.
|
Parengta
atsakymų ir raštų
|
127
|
|
5.
Renginiai
|
|
5.1.
|
Surengta
konferencijų, seminarų, diskusijų
|
4
|
|
5.2.
|
Kiti
renginiai
|
-
|
|
6.
Tarptautiniai ryšiai
|
|
6.1.
|
Surengta
vizitų
|
1
|
|
6.2.
|
Priimta
delegacijų
|
3
|
II. AKTUALIAUSI DARBAI
1. priimti svarbiausi teisės aktai
1. Priimtas Žemės
ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymas. Šio įstatymo tikslas - nustatyti žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslus,
Lietuvos ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo
plėtrai įgyvendinimo principus, priemones bei žemės ūkio politiką
įgyvendinančias institucijas ir įstaigas.
2. Nebuvo priimti
svarbūs įstatymai
1. Augalų
sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas;
2. Augalų apsaugos
įstatymo pakeitimo įstatymas;
3. Pašarų įstatymo
pakeitimo įstatymo projektas;
4. Fitosanitarijos
įstatymo pakeitimo įstatymą.
Lietuvai
įstojus į Europos Sąjungą, Valstybinės augalų apsaugos tarnyba ir jos
atliekamos funkcijos tapo reikšmingesnės. Dėl išaugusių produkcijos eksporto ir
importo apimčių šios institucijos darbų apimtys padidėjo 2,5 karto, o
nustatytoms funkcijoms užtikrinti reikalingas 61 papildomas darbuotojo etatas
ir atitinkamos lėšos.
Priėmus šiuos įstatymus
atsirastų galimybė pertvarkyti atskiras tarnybas ir Valstybinę sėklų ir grūdų
tarnybą prijungti prie Valstybinės augalų apsaugos tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos. Tokiu būdu fitosanitarinę kontrolę ir sėklų valstybinę priežiūra
vykdytų viena tarnyba, tuo pačiu būtų optimizuotos ir supaprastintos vykdomos
funkcijos bei sutaupytos valstybės lėšos.
5. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir 21 straipsnio
papildymo įstatymas, kuriuo įgyvendinamas 2007 m. liepos 5 d. LR Konstitucinio teismo
nutarimas.
6. Žuvininkystės
įstatymo papildymo 2, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3(1)
straipsniu įstatymas;
7. Aplinkos apsaugos
rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas.
Šių įstatymų
tikslas - reglamentuoti žuvininkystės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas
vykdant Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytus įgaliojimus bei
reglamentuoti jų gaunamų lėšų šaltinius ir šių lėšų panaudojimą.
3.
organizuoti klausymai
Pavasario
ir neeilinės sesijos metu buvo organizuoti klausymai dėl šių įstatymo projektų:
1. Dėl Sodininkų bendrijų įstatymo 6, 8, 12,
14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo
projekto;
2. Dėl Teritorijų planavimo įstatymo 22
straipsnio pakeitimo įstatymo projekto;
3–4. Dėl Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo
įstatymo projekto;
5. Dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo
projekto;
6. Dėl Piliečių nuosavybės teisų į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir
papildymo įstatymo projekto;
7. Dėl Augalų sėklininkystės įstatymo
pakeitimo įstatymo projekto;
8. Dėl Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo
įstatymo projekto;
9. Dėl Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo
projekto;
10. Dėl Fitosanitarijos įstatymo pakeitimo
įstatymo projekto.
4. Renginiai
Diskusija:
"Lietuvos cukraus ūkio perspektyvos”
Diskusijoje
dalyvavo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Komiteto nariai, Lietuvos cukrinių
runkelių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas, Agroserviso įmonės
valdytojas, ŽŪK “Suvalkijos cukriniai runkeliai” valdybos pirmininkė bei
cukraus perdirbimo įmonių atstovai.
Šioje
diskusijoje buvo bandyta derinti žemdirbių ir perdirbėjų interesus, pažvelgti
kokios perspektyvos gali būti po keliolikos metų. Lietuvoje yra geros cukrinių
runkelių tradicijos, ūkininkai auginantys cukrinius runkelius apsirūpino
šiuolaikine techniką, yra įvaldę naujausias cukrinių runkelių auginimo
technologijas.
Diskusija: “Žemės ūkio politikos indėlis
į vandentvarkos infrastruktūros gerinimą”
Diskusijoje dalyvavo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas,
Aplinkos apsaugos agentūros Upių baseinų valdymo departamento direktorius,
Lietuvos Žemės ūkio universiteto atstovai bei Žemės ūkio ministerijos atstovai.
Diskusijoje
buvo kalbėta apie klimato kaitą ir kaip šiandieniniai globaliniai pokyčiai
keičia visą vandentvarkos politiką. Vanduo gyvybiškai svarbus visiems,
vandentvarkos infrastruktūra labai svarbi žemės ūkiui ir aplinkai. Geriamo
vandens tiekimui bei nuotekų valymo sistemų įrengimui yra galimybė panaudoti
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, tačiau nėra pakankamos atsižvelgiant
į realybę. Nors Sanglaudos fondo lėšos yra nemažos, bet gali atsitikti taip,
kad didžioji dalis vandentvarkos sričiai skiriamų lėšų bus panaudotos
miestuose, o kaimams liks mažai lėšų. Tikėtina, kad galima kaime pagerinti
vandentvarką, ypatingai sutvarkyti vandens valymą, kad būtų galima kuo mažiau
teršti aplinką.
Diskusija: “Socialinis draudimas ūkininkams dabar ir ateityje”
Diskusijoje
dalyvavo Kaimo reikalų komiteto nariai, Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos sekretorė bei žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovai.
Šios diskusijos
tikslas - kaip pasirinkti tinkamą ir teisingą kryptį formuojant ūkininkų
socialinę politiką. Ar įteisinti privalomąjį socialinį draudimą, ar palikti
esamą tvarką. Gal būt tikslinga išnagrinėti ES šalių patirtį šioje srityje ir
bandyti tai pritaikyti mūsų šalyje. Kalbant apie privalomą draudimą vertėtų
pasvarstyti ir apie įmokų dydį. Iki 2003 metų Valstybinio socialinio draudimo
įstatyme buvo numatyta, kad ekonomiškai silpnų ūkių ūkininkams dalis
valstybinio socialinio draudimo įmokų buvo dengiama iš valstybės biudžeto lėšų.
Diskusija: “Padėtis pieno sektoriuje”
Diskusijoje dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komiteto
pirmininkas, Komiteto nariai, Žemės ūkio rūmų ir pieno gamintojų atstovai,
pieno įmonių direktorių bei prekybos įmonių atstovai.
Diskusijoje
buvo aptarta padėtis pieno sektoriuje, kuri yra labai nepalanki tiek
gamintojams tiek perdirbėjams. Priežastis – perdirbėjų sandėliai užkrauti
nerealizuota produkcija, trūksta apyvartinių lėšų ir to pasekoje siekiama
ženkliai mažinti pieno supirkimo kainas. Šios diskusijos tikslas išsamiai
įvertinti susidariusią padėtį ir bendromis pastangomis surasti priemones, kaip
šioje sudėtingoje situacijoje rasti išeitį ir nesužlugdyti taip ilgai ir
kruopščiai kurtos pieno gamybos sistemos.
Komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius
