Juozas Olekas apie rinkimus Vokietijoje:“Širdis plaka kairėje”

EN  FR

Seimo LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas spaudos konferenciją pradėjo komentuodamas sekmadienį vykusių Vokietijos žemesniųjų parlamento rūmų Bundestago rinkimų rezultatus. "Širdis plaka kairėje, - rinkimų rezultatus įvertino J. Olekas. - Dauguma prognozavo, kad rinkimus laimės krikščionys demokratai, ir šie jau dalinosi portfelius. Bet po vakarykščio balsų skaičiavimo galima drąsiai pasakyti, kad be šiandieninės valdančiosios daugumos atstovų - socialdemokratų suformuoti valdančiąją daugumą nepavyks". Seniūno nuomone, kalbos apie Europos posūkį dešinėn yra "aiškiai per ankstyvos". Jis atkreipė dėmesį, kad socialdemokratai priklauso valdančiajai daugumai ne vienoje žemyno valstybėje - Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, šios ideologijos atstovams buvo sėkmingi ir savaitgalį vykę rinkimai Naujojoje Zelandijoje.

Pasak žiniasklaidos pranešimų, negalutiniai rezultatai rodo, kad krikščionys demokratai gavo 225 vietas, o socialdemokratams turėtų atitekti 222 parlamento vietos. Laisvieji demokratai (FDP) turėtų gauti 61 vietą, žalieji - 51 vietą, o nesenai susikūrusi Kairioji partija - 54 vietas. Tai reiškia, jog nė viena partija neturi pakankamai balsų, kad galėtų sudaryti savo trokštamas koalicijas.

Komentuodamas Opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus kaltinimus Vyriausybei dėl energetikos, J.Olekas pastebėjo, kad “opozicijos ašaros labai nenuoširdžios”. LSDP frakcijos seniūnas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje yra numatyta galimybė tęsti atominės elektrinės darbą, tačiau kalbant apie strategijos įgyvendinimą, būta daugybės trukdymų, už kuriuos atsakomybę turėtų prisiimti būtent dešinieji. “Reikia Lietuvos žmonėms priminti, kad atsakomybė už sužlugdytą Lietuvos – Lenkijos elektros tilto statybos projektą 1992 metais, tenka vienam tuometinių konservatorių partijos lyderių. Tuometiniai nesutarimai su kaimynine Lenkija turi skaudžias pasekmes iki šiol”, - priminė J.Olekas. Vertinant bei komentuojant Rusijos ir Vokietijos privačių kompanijų susitarimą tiesti dujų tiekimo liniją po Baltijos jūra, aplenkiant Baltijos valstybes, J.Oleko teigimu, reikėtų prisiminti tuos pačius 1992 m., kai Rusijos analogiškas siūlymas Lietuvai buvo sutiktas itin nepalankiai. “Būtent tų pačių žmonių, kurie ir šiandien sudaro konservatorių partijos branduolį, nuostatos, jog tapsime ypatingai priklausomi nuo Rusijos, kad tai dar vienas bandymas ekonomiškai okupuoti Lietuvą, privertė šio siūlymo atsisakyti”,- piktinosi J.Olekas.

LSDP frakcijos seniūnas J.Olekas priminė, jog 2002 metais socialdemokratai rėmė prancūzų ketinimus į ateiti Lietuvą ir kalbėti apie galimybę statyti dar vieną atominės elektrinės bloką, nors tam buvo reikalingos tam tikros ekonominės sąlygos. “Visų pirma, negalima kalbėti vien tik apie Baltijos šalių rinką, nes ji neužtikrina ekonominio išsilaikymo tokiam blokui, tai turėtų būti žymiai platesnė Rytų Europos rinka, neaplenkiant ir Rusijos. Mūsų geri ekonominiai ryšiai su Rusija būtų vienas iš svarbiausių argumentų, užsitikrinant sėmingą tokios atominės jėgainės funkcionavimą, - kalbėjo J.Olekas”. Jo nuomone, labai svarbus yra ne tik Lietuvos Lenkijos elektros tiltas, bet ir Estijos – Suomijos, tik įgyvendinus visas šias sąlygas, galima tikėtis, kad atsiras privataus verslo struktūros, kurios ryšis investuoti į naujo bloko statybą.

 

LSDP frakcijos informacija



 
 © Seimo kanceliarija, 2008