Reaguodama į visuomenėje kylantį pedagogų bei mokyklų vadovų nepasitenkinimą, Seimo LSDP frakcija surengė susitikimą su Švietimo ir mokslo ministerijos viceministru dr. Raimundu Mockeliūnu ir Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktoriumi Arūnu Plikšniu. Susitikime dalyvavo Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Aleksas Bružas.
Mokytojams ir mokyklų vadovams atlyginimas nebuvo didinamas 8 metus, - susitikime sakė R.Mockeliūnas, - dėl mokinių skaičiaus mažėjimo, o šiemet jų sumažėjo beveik 25 tūkst., mokytojų uždarbis netgi mažėjo. Pasak jo, šiemet Vyriausybė patvirtino naują darbo apmokėjimo tvarką ir skyrė beveik 30 mln. litų atlyginimų didinimui. Vyriausybė ir Seimas šiemet skyrė papildomai 4 mln. litų padidinti mokyklų vadovams atlyginimus, nes darbo apmokėjimo tvarkoje parašyta, kad vadovo pareigybinė alga negali būti mažesnė negu didžiausia mokytojo pareiginė alga, - pasakojo departamento direktorius A.Plikšnys. Pasak jo, mokyklų direktoriams į 40 vadybinio darbo valandų įtrauktos 5 valandos, skirtos tiesioginiams darbui su mokiniais, o atlyginimo koeficientas apskaičiuotas kaip už 9 valandas. Bendrojo lavinimo vadovams atlyginimas vidutiniškai kyla 16,53 proc., specialiųjų mokyklų vadovams 20,4 proc., profesinių mokyklų vadovams 7,9 proc., aukštesniųjų 21,3 proc. Jeigu procentus paversime pinigais, sumos bus įvairios. Pavyzdžiui, Šiaulių mieste yra mokyklų vadovų, kuriems alga padidėjo 500, ar net 700 litų, kiti gauna 200-400 litų daugiau. Yra vienas kitas, kuris neturi pamokų, todėl jo alga sumažėjo 20-50 litų,- tvirtino A.Plikšnys. Frakcijos nariai teiravosi, kodėl vieniems mokyklų vadovams atlyginimas pakilo daugiau, o kitiems mažiau. Naujoji darbo apmokėjimo tvarka visų pirma siekia padidinti atlyginimus mažiau uždirbantiems, t.y. neatestuotiems vadovams. Iki šiol atlyginimai skyrėsi beveik dvigubai. Atlyginimų skirtumas priklauso ir nuo to, ar direktorius turi pamokų,- paaiškino ministerijos pareigūnas.
Frakcijos nariai atkreipė dėmesį, kad susitikimuose su rinkėjais mokytojai skundžiasi, kad atlyginimai jiems ne tik, kad nepadidėjo, bet ir sumažėjo. Mūsų krašte gali būti net ir piketų,- sakė Gintautas Mikolaitis. A.Plikšnys paaiškino, kad visiems atlyginimų koeficientai pakelti 4,5 procento. Vien atlyginimams padidinti skirta 24,3 mln. Litų. Kodėl vis dėlto kyla nerimas? kalbėjo A.Plikšnys.- Mokytojo atlyginimas priklauso nuo to, kokį jis turi darbo krūvį. Mokinių skaičius kasmet mažėja. Pernai sumažėjo 20 tūkst. Mokinių, šiemet 24 tūkstančiais mokinių. Tai yra net 24 mokyklos po 1000 mokinių. Dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus mokytojams mažėja darbo krūvis. Jeigu pernai mokytojas turėjo 20 val., tai šiemet gal tik 18 ar 16 val. Todėl gali sumažėti ir atlyginimas. Vyriausybės apmokama valanda už papildomus darbus tik sušvelnina tą nuostolį.
Ministerijos pareigūnai informavo frakcijos narius, jog gera žinia pedagogų visuomenei, jog atsirado galimybė algas mokytojams didinti anksčiau negu nuo 2006 ųjų rugsėjo, kaip buvo planuota. Šiuo metu Vyriausybei pateiktas naujos programos pakeitimo projektas, kuriame numatyta, kad atlyginimai mokytojams didės nuo sausio 1 d. Tam papildomai numatoma skirti 48,6 mln. litų. Seimo narys J.Sabatauskas atkreipė dėmesį, jog labai maži socialinių pedagogų atlyginimai. Pasak. A. Plikšnio, Vyriausybė siūlo papildomai skirti 2,9 mln. litų psichologų ir socialinių pedagogų algoms padidinti. Jiems algos padidėtų 25 proc., tai yra, neatskaičiavus mokesčių, jie vidutiniškai gautų apie 250-300 litų daugiau. Ikimokyklinių įstaigų, neformaliojo vaikų ugdymo įstaigų, pedagoginių psichologinių tarnybų, mokytojų švietimo centrų vadovams, kuriems atlyginimas kyla labai nedaug, nuo sausio numatoma skirti 6,4 mln. litų papildomai. Atlyginimas jiems vidutiniškai padidėtų ne mažiau kaip 15 proc. Iš viso kitąmet atlyginimams padidinti numatoma skirti 130 mln. litų,- tvirtino viceministras R.Mockeliūnas.
Seimo LSDP frakcijos informacija
