Seimo LSDP frakcijos posėdyje dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis pristatė frakcijos nariams Europos Parlamento ir Tarybos darbo laiko direktyvos pataisas, kurios yra svarstomos Europos Sąjungos institucijose ir yra aktualios Lietuvai. Pasak R. Kairelio, darbo laiko direktyvos pataisos yra susijusios su budėjimo laiku, kompensuojamu poilsio laiku, profesinio ir šeimos gyvenimo derinimu, Opt-out taikymu (galimybe dirbti ilgiau nei 48 darbo valandas), savaitės darbo laiko trukmės ribojimu, kai darbuotojas dirba pagal daugiau nei vieną darbo sutartį.
Didžiausia diskusija kyla dėl Opt-out taikymo, kadangi šią nuostatą įsivedusios šalys (Didžioji Britanija ir kitos) praktikoje neretai piktnaudžiauja, kadangi direktyva nenumato apsauginių taisyklių. R.Kairelio teigimu, Lietuva ieško lankstaus sprendimo, kadangi neva nėra tikslinga drausti žmonėms galimybę daugiau dirbti ir daugiau užsidirbti, nes jie tokių galimybių ieškos ne Lietuvos darbo rinkoje. Lietuvos poziciją ieškoti kompromiso remia Čekija, Danija, Suomija, Airija ir kitos šalys. Pieš galimybę dirbti ilgiau nei 48 darbo valandas pasisako Belgija, Ispanija, Prancūzija, Graikija ir Švedija. Už pasisako mūsų kaimynės Estija, Latvija, Austrija, Vokietija, Lenkija Slovėnija, Slovakija, Jungtinė Karalystė, Vengrija.
Pasak R.Kairelio jau galiojanti direktyva draudžia dirbti ilgiau nei 48 val. per savaitę, tačiau direktyvoje trūksta aiškumo. Daugelyje ES šalių taip pat įstatymuose nėra aiškiai apibrėžta, todėl toleruojamas darbas, kurio trukmė viršija 48 val. per savaitę. Frakcijos narys Algirdas Sysas klausė, ar kas nors norėtų, jog jį operuotų 16 valandų per parą dirbantis chirurgas ar vaikus mokytų didžiulį darbo krūvį turintis mokytojas. Frakcijos nariai atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje labai populiaru dirbti viršvalandžius, nors už tai nėra mokamas didesnis atlyginimas. Be to, pastebėta, kad leidžiant didinti darbo laiko trukmę, sudaromos prielaidos nedidinti atlyginimų, nors motyvuojama: Leiskim žmonėms užsidirbti. Realiai tai reikštų, kad už ilgesnį darbo laiką bus mokama tiek, kiek turėtų būti mokama už normalų darbo laiką. Kol profsąjungos yra silpnos ir trūksta realaus dialogo tarp darbdavių ir darbuotojų, galimas darbo įstatymų pažeidimų padidėjimas. O kaip patvirtino valstybės sekretorius R.Kairelis, tokius pažeidimus labai sudėtinga konstatuoti, todėl darbdaviai nesulaukia tinkamų nuobaudų.
Seimo LSDP frakcija savo poziciją jau yra pareiškusi Seimo Europos reikalų komitetui. Seimo socialdemokratai pritaria Europos Parlamento nuomonei, kurioje siūloma pritarti opt-out panaikinimui po 3 metų, visą budėjimo laikyti darbo laiku, nepritarti darbo laiko apskaitinio laikotarpio pailginimui iki 12 mėn., o taip pat pritarti pirminiam Europos Komisijos siūlymui dėl lygiaverčio kompensuojamo poilsio laiko suteikimo. Frakcijos nariai nepritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams, kurie prieštarauja Europos Parlamento nuomonei, nes frakcijos narių nuomone darbo santykių tolesnis liberalizavimas galėtų dar labiau skatinti emigraciją ir didinti socialinę įtampą.
Seimo LSDP frakcijos informacija
