Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Seimo LSDP frakcijos narys profesorius Justinas Karosas Seime vykusioje spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį į politines tendencijas, kurias demonstruoja opozicijos atstovai konservatoriai. Ar patriotiška partinius interesus ginti valstybės interesų sąskaita?- klausė Seimo narys,- komentuodamas konservatorių poziciją bei veiksmus Seime sprendžiant santykių su Rusija bei Baltarusija klausimus.
J.Karosui nesuprantama kategoriška konservatorių laikysena dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo. Diskusija dėl žalos atlyginimo kilo, kai Lietuvos politologai Česlovas Laurinavičius bei Raimundas Lopata pareiškė nemanantys, kad šiuo metu šaliai reikėtų garsiai priminti Rusijai apie okupaciją. Prieš pora savaičių Čekijoje ir Vengrijoje lankęsis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė apgailestaująs ir jaučiąs "moralinę atsakomybę" už 1956 ir 1968 metų įvykius, kuomet Sovietų Sąjungos armija numalšino demokratinius sukilimus Vengrijoje ir tuometinėje Čekoslovakijoje. Užuot kėlus žalos atlyginimo klausimą šiandien politologai siūlė pamąstyti, kaip reikia elgtis, kai atsiprašydama buvusio socialistinio bloko valstybių už Sovietų Sąjungos padarytas skriaudas, jos teisių perėmėja Rusija gerina santykius su Čekija ir Vengrija, bet tuo pačiu bando izoliuoti Baltijos šalis bei Lenkiją nuo likusios Europos. Nei politologai, nei už užsienio politiką atsakingi politikai nesvarsto pozicijos, jog nereikia kelti žalos atlyginimo klausimo, bet abejoja ar verta tą daryti šiandien,- sakė J.Karosas,- juk esmė ne principai, bet kaip jie įgyvendinami realybėje.
Konservatoriai iškėlė versiją, jog tai nebuvo tik politologų nuomonė, o siekis valstybės mastu keisti poziciją dėl žalos atlyginimo. Ją paneigė ir Užsienio reikalų ministerija, ir politologai. "Šita pozicija buvo paskelbta vos ne kaip nusikaltimas ir URM užsakymas. Mes galime polemizuoti, ginčytis, bet mes negalime uždrausti žmonėms sakyti, kas jiems atrodo sakytina,- tvirtino J.Karosas, įsitikinęs, jog konservatoriai tokiu būdu siekia išsaugoti savo elektoratą. "Yra daroma tam, kad tam tikras elektoratas būtų išsaugotas. Toks partinių interesų gynimas, kuris kenkia valstybės interesams, yra ne tas kelias, kuriuo turime saugoti savo elektoratą. Matyt, tie, kurie dažniausiai kalba apie patriotizmą, deja, ne visuomet būna tikrieji patriotai", - tęsė politikas.
Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas stebėjosi ir konservatorių atkaklumu siekiant žūt būt priimti rezoliucijos projektą, kuriuo smerkiamos prieš Baltarusijos opoziciją nukreiptos represijos bei solidarizuojamasi su Vakarų kryptimi šalį siekiančiais pasukti politikais. "Niekas iš mūsų neabejoja, kad priešrinkiminė situacija Baltarusijoje yra tragiška. Klausimas, kiek mes galime ir kaip mes galime paremti žmones, kurie kenčia nuo antidemokratinių veiksmų. Jeigu aš siūlau kitą darymo kelią nei konservatoriai, už tai esu smerkiamas ir vadinamas Lukašenkos rėmėju", - piktinosi J. Karosas. Jo teigimu, Lietuva jau yra pareiškusi savo poziciją dėl priešrinkiminės situacijos šioje šalyje. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija nota yra pasmerkusi susidorojimus su opozicija bei oficialiojo Minsko pareiškimus, esą Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, šioje šalyje organizuoja perversmą.
Pasak URK pirmininko, Seimas ne kartą yra pareiškęs savo poziciją, smerkdamas autoritarinį Baltarusijos režimą, tad, pernelyg dažnai šia tema priimdamas rezoliucijas, sumenkintų jų, kaip dokumento, vertę. "Seimas įvairiom progom yra pasakęs ir kasdien kartoti tą patį nelaikau labai išmintingu dalyku. Seimo pareiškimai turėtų būti ypatingais atvejais, o ne kiekviena proga ir kiekvieną dieną ar kiekvieną savaitę. Mano siūlymu, rezoliucija būtų po rinkimų, turint rezultatus, tuomet pasakoma mūsų valstybės pozicija", - sakė J.Karosas.
Apibendrindamas politikas pastebėjo, jog politikoje yra svarbūs principai, tačiau kur kas svarbiau juos derinti su realybe: Politika principų derinimo su realybe menas.
Seimo LSDP frakcijos informacija
