Trečiadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Birutė Vėsaitė kalbėjo apie profesinių sąjungų padėtį Lietuvoje bei tvirtino, jog Lietuvai reikalingos stiprios ir galinčios apginti darbuotojų interesus profsąjungos. Seimo narę papiktino viešai išsakytas Vilniaus banko analitikų džiūgavimas, jog Lietuvoje yra silpnos profsąjungos. Iš tikrųjų gal jos ir nėra labai stiprios, bet džiūgauti dėl to nei darbdaviams, nei Vyriausybei tikrai neverta,- kalbėjo B.Vėsaitė. Jos teigimu, profesinės sąjungos turėtų būti stiprus socialinis partneris, nes tai naudinga visuomenei. Analizuojant verslo įmonių gautą pelną, anot B.Vėsaitės, matyti, jog skaičiai yra įspūdingi: 2000 m. 2,8 mlrd., 2004 m.- 5,4 mlrd., 2005 m. 7,3 mlrd. litų. Lietuvoje dirba 1,4 mln. žmonių, iš jų samdomais darbuotojais dirba 1 mln. Jeigu mes atliktume paprastą matematinį veiksmą, verslininkai išsimokėtų mažiau dividendų, tai kiekvienam dirbančiajam būtų galima padidinti atlyginimą nuo 1000 iki 1500 litų, - tvirtino parlamentarė. Tokiu būdu būtų galima labai stipriai sumažinti emigraciją, nes jos pagrindinė priežastis ekonominė per maži atlyginimai. Ką galėtų padaryti Vyriausybė? Gali reguliuoti minimalią algą, neapmokestinamą minimumą, tai ir daroma, - kalbėjo B.Vėsaitė,- nuo liepos 1 d. minimali alga bus 600 litų, 2006 m. pabaigoje neapmokestinamas minimumas bus pakeltas iki 390 litų. Parlamentarė abejojo, ar tokie sprendimai sulaikys dirbančiuosius Lietuvoje.
Kad Lietuvos profesinės sąjungos būtų pajėgios išsireikalauti didesnius atlyginimus darbuotojams, Seimo narės teigimu, jų stiprinimui reikia numatyti finansinę paramą valstybės biudžete, o taip pat reikia peržiūrėti kai kuriuos įstatymus,. Streikų įstatymas prieštarauja Europos Sąjungos teisei, kadangi streiko organizavimui Lietuvoje reikalingas 75 proc. darbuotojų pritarimas, o tai labai sudėtinga įgyvendinti, jeigu įmonė turi filialus skirtingose Lietuvos vietose,- teigė B.Vėsaitė. Parlamentarė rengiasi pateikti streikų įstatymo pataisas.
Seimo narė gynė profsąjungas, kurios pastaruoju metu buvo kaltinamos neva negynusios Dalios Budrevičienės, viešai prabilusios apie atlyginimų mokėjimą vokeliuose. Netiesa, kad negynė, - teigė B.Vėsaitė, - Maistininkų profsąjunga viena aktyviausiai dirbančių Lietuvos profsąjungų viena pirmųjų pasiūlė nukentėjusiai darbuotojai teisinę pagalbą, nors D.Budrevičienė nėra profsąjungos narė.
Seimo narė pastebėjo, jog problematiška, kai įmonėse susikuria kišeninės profsąjungos, kurios yra priklausomos nuo darbdavio malonės, todėl valstybės parama turėtų atitekti šakinėms profesinėms sąjungoms, kurios neturi tiesioginio sąlyčio su darbdaviais.
B.Vėsaitė taip pat ruošiasi parengti Dirbančiųjų apsaugos įstatymo pataisas, nes D.Budrevičienės atleidimas parodė, jog darbuotojas nėra apsaugotas. Reikalingas fondas, kuris galėtų finansiškai paremti žmones, kol jie savo tiesą įrodinėja teisme, - tvirtino parlamentarė,- tai turėtų reglamentuoti įstatymas.
Apibendrindama Seimo narė B.Vėsaitė pastebėjo, jog būtina, jog profesinės sąjungos turėtų savo atstovą Vyriausybėje, kadangi tokius atstovus turi darbdaviai, pramoninkų konfederacija. Ministras Pirmininkas pažadėjo, kad tokia iniciatyva bus įgyvendinta, - kalbėjo Seimo narė. Ji tikisi, kad profsąjungoms aktualių įstatymų pataisų iniciatyvas rems visi parlamentarai, kadangi stiprios profesinės sąjungos yra būtinos Lietuvos visuomenei.
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos informacija
