PRANEŠIMAS SPAUDAI
DĖL VALSTYBINĖS DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJOS VEIKLOS
2006-09-27
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau Inspekcija), siekdama stiprinti visuomenės informuotumą apie duomenų apsaugą, gerinti Inspekcijos ir visuomenės bendradarbiavimą šioje srityje, pristato svarbiausias š. m. veiklos kryptis ir rezultatus.
Lietuvos gyventojų apklausos duomenų apsaugos klausimais pristatymas
Viena iš prioritetinių Inspekcijos veiklos krypčių didinti Lietuvos visuomenės informuotumą duomenų apsaugos srityje. Inspekcija, siekdama gerinti savo veiklą šioje srityje bei sužinoti visuomenės nuomonę apie duomenų apsaugą Lietuvoje, dar š. m. pradžioje numatė atlikti Lietuvos gyventojų apklausą duomenų apsaugos klausimais. Apklausą Inspekcijos užsakymu ir pagal Inspekcijos pateiktą klausimyną liepos mėn. atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras ,,Vilmorus. Buvo apklausta virš 1 000 Lietuvos gyventojų nuo 18 m. Išanalizavus minėtos apklausos rezultatus, bus galima tiksliau nustatyti, kiek ir kokių priemonių reikia imtis informuotumui stiprinti. Tokias apklausas numatome organizuoti kas dveji metai.
Remiantis apklausos duomenimis, nustatyta, kad beveik pusę Lietuvos gyventojų domina, kaip tvarkomi ir saugomi jų asmens duomenys. 37 % respondentų svarbu, kokie jų asmens duomenys tvarkomi, 25 % domina, kas tvarko šiuos duomenis.
Didžioji dalis respondentų (74 %) nežino apie įstatymų jiems suteikiamas teises asmens duomenų apsaugos srityje. 23 % apklaustųjų žino savo teises, bet nėra jomis pasinaudoję, 3 % žino ir pasinaudojo jomis.
Dauguma Lietuvos gyventojų (80 %) mano, kad yra mažai informuoti apie asmens duomenų apsaugą. 19 % respondentų mano, kad yra vidutiniškai informuoti, 1 % kad gerai informuoti.
Kad Inspekcija atsakinga už asmens duomenų apsaugą, žino 1/3 gyventojų. Apie Inspekcijos veiklą daugelis iš jų sužinojo iš televizijos (54 %) ir spaudos (46 %), kiti iš kitų asmenų, įstatymų, Inspekcijos svetainės, radijo laidų ir kt.
2/3 gyventojų, žinančių apie Inspekcijos veiklą, mano, kad Inspekcija dirba patenkinamai. Likusieji Inspekcijos veiklą vertina gerai (16 proc.) arba blogai (13 proc.).
Daugumai Lietuvos gyventojų neteko susidurti su problemomis dėl neteisėto duomenų tvarkymo, o jeigu ir tektų, 84 proc. apklaustųjų nežino, kur reiktų kreiptis. 1/4 respondentų nurodė, kad dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo kreiptųsi į policiją ir teisėsaugos įstaigas.
Lietuvos gyventojų nuomone, tinkamiausiai asmens duomenis tvarko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA). Nemažai pasitikinčių sveikatos priežiūros įstaigomis bei bankais (apie 60 proc.).
Lietuvos pasirengimo taikyti Šengeno teisyną duomenų apsaugos srityje vertinimo aptarimas
Š. m. rugsėjo 18 d. įvyko Lietuvos pasirengimo taikyti Šengeno teisyną duomenų apsaugos srityje vertinimas (toliau Šengeno vertinimas). Ypatingą dėmesį šiam vertinimui ir pagalbą skyrė Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Šengeno vertinimo tikslas įvertinti praktinį Šengeno acquis dėl asmens duomenų apsaugos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, t. y. ar teisinė bazė yra parengta, kad būtų tinkamai įgyvendinamos duomenų subjektų teisės ir užtikrinama asmens duomenų apsauga, ar duomenų apsaugos priežiūros institucija yra pakankamai nepriklausoma, turi užtektinai įgaliojimų atlikti nepriklausomą ir efektyvią priežiūrą.
Renginyje dalyvavo 7 ekspertai iš Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Sąjungos šalių narių duomenų apsaugos priežiūros institucijų, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas, Inspekcijos bei kitų Šengeno vertinime dalyvaujančių institucijų (Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos Sirene nacionalinio skyriaus ir kt.) atstovai.
Susitikimo metu buvo pristatyta duomenų apsaugos teisinė bazė Lietuvoje, Inspekcijos galios ir funkcijos, organizacinė struktūra, kompetencija, duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, visuomenės informuotumo veikla, atsakyta į ekspertų klausimus. Daugiausia klausimų buvo dėl Inspekcijos nepriklausomumo, dėl institucijų bendradarbiavimo duomenų apsaugos srityje.
Inspekcija, siekdama tinkamai pasirengti Šengeno vertinimui, susipažino, kaip tvarkomi asmenų, kurie kreipiasi dėl vizų išdavimo, duomenys Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Kaliningrade, Lietuvos Respublikos ambasadoje Kijeve, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Vizų skyriuje bei Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos. Taip pat suorganizuotas seminaras ,,Asmens duomenų apsauga teisėsaugos institucijoms, kurio metu aptarti bendrieji asmens duomenų apsaugos klausimai, duomenų apsaugos reikalavimai pagal Šengeno konvenciją, atlikti kiti parengiamieji darbai.
Šengeno vertinimo atskaita ekspertų bus parengta ir pateikta š. m. spalio mėn.
Inspekcijos tikrinimo dėl telefoninių pokalbių įrašymo Lietuvoje veikiančiuose bankuose apžvalga
Inspekcija atliko tikrinimą Lietuvoje veikiančiuose bankuose dėl telefoninių pokalbių įrašymo. Tikrinimas buvo atliktas gavus informacijos apie tai, kad vienas iš bankų įrašo telefono pokalbius, kai asmenys skambina banko nurodytu bendruoju informacijos telefonu. Baigus šį tikrinimą, buvo nuspręsta šiuo aspektu patikrinti ir kitus 8 Lietuvoje įsteigtus ir veikiančius bankus. Tikrinimai susijęs su Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo taikymu. Vadovaujantis šio įstatymo 63 str. 1 d., draudžiama be skambinančiųjų asmenų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti informaciją. Tačiau įstatymas numato ir šio reikalavimo išimtis: jis netaikomas teisėtam pokalbių įrašymui, atliekamam teisėtos verslo praktikos metu, kad būtų galima pateikti komercinio sandorio ar kitokios verslo komunikacijos įrodymus.
Pokalbių įrašymui Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau ADTAĮ) nuostatos taikomos tuo atveju, kai pagal telefono pokalbių įrašus ir kitą informaciją (pvz., telefono numerį) galima nustatyti skambinančio asmens tapatybę. ADTAĮ numato, kad duomenų valdytojas (šiuo atveju bankas) turi informuoti duomenų subjektą (skambinantį asmenį) apie jo asmens duomenų tvarkymą. Taigi, bet kokiu atveju skambinantis asmuo turi žinoti, kad jo pokalbis bus įrašomas ir kokiu tikslu toks įrašymas yra atliekamas.
Atsižvelgdami į Inspekcijos nurodymus informuoti skambinančius asmenis apie pokalbių įrašymą (o kai kuriais atvejais ir gauti sutikimą), bankai atliko pakeitimus savo veikloje ir nuo šiol paskambinus bendruoju informacijos telefonu, bus pranešama, jog pokalbis šiuo telefonu bus įrašomas. Jei skambinantis asmuo sutinka, pokalbis tęsiamas, jei ne, pageidaujamą informaciją asmuo galės gauti apsilankęs banko poskyryje.
Išsamesnę informaciją gali suteikti Informacijos ir technologijų skyriaus vyr. specialistė Inga Mauricienė (tel. 262 65 16), [email protected] .
