Lietuvos Respublikos Seimo Laikinoji tyrimo komisija AB ,,Alita privatizavimo aplinkybėms ištirti pateikė išvadas, kuriose teigiama, kad įvykęs įmonės privatizavimas padarė žalą valstybei ir dėl to yra atsakingi tuo metu dirbusios Vyriausybės vadovas, Ūkio ministras ir Valstybės turto fondo (VTF) vadovai.
Apgailestaudami dėl kai kurių politikų susirūpinimo Alitos privatizavimu, kuri šiandien sėkmingai veikia, sumokėjo valstybei per 300 mln.Lt mokesčių, o įmonės dirbančiųjų atlyginimas viršija šalies vidurkį, pareiškiame:
1. Komisija, tirdama Alitos privatizavimą ir išvadose apkaltindama VTF, Privatizavimo komisiją, Vyriausybę, nesigilino, kokias pasekmes galėjo sukelti kitoks privatizavimo variantas nei buvo pasirinktas. Komisija pasitenkino priimdama kaltinamąjį politinį sprendimą ir nepateikė VTF pasirinkto privatizavimo varianto aplinkybių įvertinimo.
2. Komisijos parengta išvada suponuoja prielaidas manyti, kad Komisijos tikslas buvo ne ištirti privatizavimo aplinkybes, bet apkaltinti tuometinę Vyriausybę ir jos vadovą. Jei Komisija būtų siekusi tobulinti privatizavimo procesą, tai kodėl nepateikė siūlymų keisti Privatizavimo ir kitus įstatymus? Gal tuomet būtų galima išvengti negatyvių reiškinių, kurie atsiranda privatizavimo metu, nes dalis galiojusių teisės aktų netinka šiandienos ekonominiam procesui (dalyvio mokesčio dydis, pinigų sumokėjimas net per 5 metus ir kt.).
3.
Kadangi Seimo komisija nepateikė tokių svarstymų, tai atlikti tenka mums.
Alitos komisijos išvada grindžiama pagrindiniu argumentu - didžiausia pasiūlyta kaina (bet nebūtinai sumokėta). Socialdemokratai yra įsitikinę, kad didžiausia pasiūlyta kaina negali būti svarbiausiu ar net vieninteliu privatizavimo kriterijumi.
Nesena Lietuvos ūkio istorija rodo, kad žadamos didelės sumos už privatizuojamus objektus net po sutarčių pasirašymo ir perėmus ūkio objektus dar negarantuoja nei stabilaus šių įmonių darbo, nei visos sumos įmokėjimo. Todėl esame įsitikinę, kad svarbiausi - galutiniai rezultatai, o jų Lietuvos istorijoje buvo labai įvairių, deja, ir nevykusių (pvz. Alytaus tekstilės, Vakarų laivų remonto ir kt.). Kodėl dabar nesudaromos Seime komisijos ir nesvarstoma, kokia buvo nauda ar žala iš tokio įmonių privatizavimo?
4. Didžiausią pirkimo kainą pasiūlęs L. Boska buvo pripažintas konkurso laimėtoju, jam buvo pateiktas abiejų šalių teisininkų suderintas akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektas, bet parafuoti pirkimo-pardavimo sutarties jis neatvyko. Jis taip pat nepateikė banko garantijos, kuri užtikrintų įmoką, jei kiltų finansinių problemų. Viešojo konkurso komisija, abejodama pretendento ketinimų pagrįstumu, iškėlė reikalavimą pinigų sumą mokėti iš karto ir nustatė iki šimto karto didesnes baudas. Solidžiam verslininkui tai neturėjo būti esminė priežastis atsisakyti parafuoti sutartį. Be to, Aukščiausiajam Teismui priteisus patirtų nuostolių kompensavimą, VTF negali pervesti priteistos sumos, nes L. Boska iki šiol nenurodo net savo sąskaitos.
Keista, kad Seimo komisijai nekilo klausimų, kodėl daugiausiai pasiūlęs pretendentas taip bijojo didesnių baudų įrašymo į sutartį, jei ruošėsi sąžiningai vykdyti visas sąlygas. Kodėl kreipdamasis į teismą jis neprašė panaikinti konkurso rezultatų ir skelbti konkursą iš naujo, kad galėtų dalyvauti ir įrodyti savo teisumą?
Taigi, kas galėtų paneigti, kad nebuvo numatytas scenarijus, vesiantis į Alitos bankrotą, įrengimų išpardavimą ir pan, o tokių pavyzdžių šalies ūkio privatizavimo istorijoje būta.
Be to, Seimo komisija neturėjo galimybių susipažinti su slapta medžiaga, jos nenagrinėjo, todėl negali nei paneigti, nei patvirtinti, kad joje nebuvo svarbių faktų, kurie lėmė Viešojo konkurso komisijos sprendimus.
5. Seimo komisija nesivargino atsakyti į klausimą, dėl kokių priežasčių VTF neskelbė privatizavimo konkurso iš naujo. Kadangi tuo metu alkoholio rinka jau buvo liberalizuota, veiklos sąlygos gerokai pasikeitusios, reikėjo skubių investicijų, tai buvo didelė tikimybė, kad per laiką, kol naujas konkursas įvyktų, Alitos vertė būtų gerokai sumažėjusi. Tai patvirtina ir Anykščių vyno privatizavimo istorija.
6. Kodėl Komisija netgi nepakvietė netgi Ūkio ministro P. Čėsnos, nors savo išvadoje jį apkaltino padariusį žalą valstybei? Tai nedaro garbės komisijai ir verčia abejoti jos išvadomis.
7. Socialdemokratai nekvestionuoja Aukščiausiojo Teismo sprendimo, tačiau primena, kad teismas sprendė tik dėl pretendento nuostolių, ir priėmė nutartį ne dėl konkurso rezultatų teisėtumo ar būtinybės rengti kitą konkursą. Mums kyla klausimas, ar Seimo komisija gali nustatyti padarytą žalą? Mes manome, kad tai teismo prerogatyva.
8. Kadangi Seimo komisija nesvarstė visų Alitos privatizavimo aplinkybių ir jų neįvertino, tai ir jos išvados apie valstybei padarytą žalą ir nuostolius yra tik tariamos.
9. Socialdemokratai mano, kad veiksmai, ypač turintys ekonomines pasekmes, turi būti vertinami ne aritmetiškai, skaičiuojant hipotetinę, neva padarytą žalą, o ekonomiškai, įvertinant pasekmes, privatizavimo praktiką ir rezultatus.
Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė
