Seimo nariai Birutė Vėsaitė, Aušrinė Marija Pavilionienė ir Algirdas Sysas trečiadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje dalinosi įspūdžiais iš vasario 5-6 dienomis vykusios Europos Parlamento (EP) ir 27 Europos Sąjungos (ES) nacionalinių parlamentų bendrosios sesijos, kurioje buvo aptarta Lisabonos strategija ir ateitis. Panašūs tarpparlamentiniai susitikimai organizuojami trečią kartą, - kalbėjo B.Vėsaitė, - Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso pastebėjo, kad pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje po Lisabonos strategijos paskelbimo stebima ženkli pažanga. Tai yra ekonomikos augimas ir nedarbo mažėjimas. Pasak Seimo ekonomikos komiteto pirmininkės, 2006 m. ES bendro vidaus produkto augimas buvo 2,7 proc., tai yra aukščiausias rezultatas nuo 2000 m. O taip pat nedarbo lygis buvo žemiausias nuo 1998 m.
Politikė B.Vėsaitė teigė, kad EK pirmininkas labai ragino nacionalinius parlamentus taip pat inicijuoti diskusijas dėl Lisabonos strategijos, aptariant reformas, kurios kiekviena šalis narė turėtų vykdyti: Aš manau, kad geriausias laikas šitam būtų išnaudoti J.M. Barroso ir komisarės Dalios Grybauskaitės vizitą kovo 29 d. ir surengti plenarinį posėdį būtent diskusijai apie Lisabonos strategiją. B.Vėsaitė dalyvavo vienoje darbo grupėje, kuri sprendė energetikos ir tausojančio vystymosi problemas. Vienas iš didžiausių raginimų buvo pereiti prie žaliosios energijos, t.y. biomasės, biokuro naudojimo. Tai irgi skatina inovacijas ir naujų darbo vietų kūrimą, - kalbėjo B.Vėsaitė. Jos teigimu, nauja yra tai, kad iš dalies buvo legalizuota branduolinė energetika. Kai kurios šalys, ypač Vokietija, pasisakė, kad vis dėlto 2009 m. uždarys visas savo atomines elektrines. Mažesnės šalys, tokios kaip Slovėnija, Vengrija, Lietuva, netgi Prancūzija pasisakė už branduolinę energetiką, kaip alternatyvą, mažinančią anglies dvideginio emisiją, - kalbėjo B.Vėsaitė. Visos šalys, išskyrus Vengriją, vieningai pritarė, kad iki 2020 m. reikia 20 proc. sumažinti anglies dvideginio emisiją.
Seimo narys Algirdas Sysas dirbo antrojoje darbo grupėje, kuri analizavo su vidaus rinka ir inovacijomis susijusias problemas. Kalbant apie vidaus rinką, reikėtų pastebėti, kad ES vidaus rinkoje padidėjo suvartojimas, tai ir buvo vienas iš faktorių, kad bendras vidaus produktas ES per metus ūgtelėjo, - kalbėjo A.Sysas. Pasak jo, darbo grupės išvadose yra pabrėžta, kad būtent Lisabonos strategijoje vidaus rinkos svarba yra didžiausia, nes būtent ji gali suteikti Europai jėgos ir stiprybės. Tai yra tam tikras politinis iššūkis, nes įvairių šalių piliečiai įvairiai supranta gerąsias ir blogąsias vidaus rinkos puses, nes jeigu mes kalbam apie senųjų valstybių Europos piliečius, tai jie mato vidaus rinkos plėtrą kaip neigiamą dalyką, nes įsitikinę, kad dėl to gali sumažėti darbo vietų, gali sumažėti jų socialinių garantijų tinklelis, - teigė A.Sysas. Jo teigimu, labai svarbu, kad nacionalinių šalių parlamentai aiškintų vidaus rinkos privalumus, nes tik taip galima kovoti su nepageidaujamu globalizacijos veiksniu. Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas pastebėjo, kad darbo grupėje vyko arši diskusija apie paslaugų direktyvą. Kai kurios naujosios šalys teigė, jog tikėjosi didesnių pokyčių priimant šią direktyvą.
Seimo narė A.M.Povilionienė apibendrino trečiosios darbo grupės, kurioje buvo aptariami Lisabonos strategijos įgyvendinimo sunkumai, veiklos rezultatus. Seimo narė perskaitė pranešimą seminare Investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir užimtumo skatinimas. Savo pranešime pabrėžiau, kad posovietinėse valstybėse moterų ir vyrų lygybės, nelygių galimybių politika atkuriant lyčių pusiausvyrą visuomeninėje raiškoje yra labai svarbi. Kad Lietuva į pirmaeilius strategijos tikslus įrašė profesinio darbo ir šeimos gyvenimo derinimą, gyventojų sergamumo ir mitringumo mažinimą bei ligų profilaktikos gerinimą, - spaudos konferencijoje pasakojo A.M.Povilionienė. Vardindama artimiausius tikslus, politikė akcentavo, kad Lietuvai būtina tobulinti profesinį mokymą išlaikant jame ir lygių galimybių principą, vykdyti aukštojo mokslo reformą, tobulinant universitetų vadybą ir atveriant universitetus ES mokslo ir mokslo tyrimų sistemai, stiprinti tyrėjų ir verslo ryšius, plėsti mokymosi visą gyvenimą programą, nes tik 6,5 proc. Lietuvos gyventojų, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu, mokosi visą gyvenimą.
Seimo LSDP frakcijos informacija
