Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė, atsižvelgdama į alkoholio vartojimo keliamas problemas, ypač tarp nepilnamečių asmenų, aptaria, kokių priemonių šioje pavasario sesijoje imsis Seimas, spręsdamas šias problemas.
Europos Komisijos nario, atsakingo už sveikatos ir vartotojų apsaugą, Marko Kyprianou teigimu, besaikis girtavimas, nepilnamečių girtavimas ir vairavimas išgėrus yra rimtos visuomenės, ypač jaunimo, sveikatos problemos Europoje. Alkoholio vartojimo bei jo sukeliamų problemų klausimai beveik kasdien mirga mūsų žiniasklaidoje. Visuomenėje nuolat kyla nepasitenkinimo bangos dėl vienų ar kitų alkoholio reglamentavimo aspektų prekybos alkoholiu vietos ir laiko, kontrolės ir sankcijų už pažeidimus mechanizmų, neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių, dažniausiai su tragiškomis pasekmėmis, nepilnamečių girtavimo ir pan. Tai įrodo, kad klausimas yra be galo jautrus ir nėra taip paprasta rasti tinkamiausią ir teisingiausią sprendimą. Norėtųsi pateikti keletą pastebėjimų apie naujausius žingsnius, tikslinant ir tobulinant Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų reglamentavimą.
2006 m. pabaigoje įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 34 str. pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriame Lietuva pirmoji iš trijų Baltijos valstybių įgyvendino Baltijos Asamblėjos kreipimosi Dėl priemonių,užkertančių kelią alkoholizmui siūlymą kiekvienai Baltijos valstybei rugsėjo 1-ąją paskelbti Diena be alkoholio ir uždraudė prekybą alkoholiu kiekvienų metų rugsėjo 1-ą dieną. Įstatymu taip pat įtvirtinta savivaldybių tarybų teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, atsižvelgiant ir į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ir jų atstovų, visuomeninių organizacijų ir kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus.
Paminėtina, kad siekiant mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, o ypač alkoholio prieinamumą nepilnamečiams ir užkertant jiems kelią piktnaudžiauti alkoholiu, Ekonomikos komitetas buvo sudaręs darbo grupę Alkoholio kontrolės įstatymo projektui tobulinti. Į jos sudėtį buvo įtraukti Seimo nariai, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Ūkio ministerijos, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos bei Policijos departamento prie VRM atstovai. Po svarstymo Seime buvo pritarta darbo grupės patobulintam įstatymo projektui, kuriame siūloma nustatyti, kad nepilnamečiams iki 18 metų draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus visose viešosiose vietose, įskaitant viešojo maitinimo įmones, turinčias licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, ir parodas, muges bei masinius renginius, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais. Darbo grupė taip pat parengė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, numatančias konkrečias sankcijas: tai yra administracinę atsakomybę už alkoholinių gėrimų vartojimą viešojo maitinimo įmonėse asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, taip pat suteikiančias teisę vidaus reikalų ir policijos pareigūnams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti tokių administracinių teisės pažeidimų bylas bei skirti nuobaudas. Be to, siūloma patikslinti asmenų, atsakingų už vaikų priežiūrą, sąrašą pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas ir nustatyti administracinę atsakomybę už nepilnamečių girtavimą bei už girtų nepilnamečių iki 16 metų ir nuo 16 iki 18 metų pasirodymą viešosiose vietose. Svarbu ir tai, kad šiomis Alkoholio kontrolės įstatymo pataisomis įtvirtinant draudimą asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, vartoti alkoholinius gėrimus viešojo maitinimo įmonėse, numatoma ir įmonių atsakomybė už tokio draudimo pažeidimą, tai yra nustatomos baudos įmonėms nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per penkerius metus nuo baudos paskyrimo, numatomos baudos nuo dviejų tūkstančių litų iki penkių tūkstančių litų.
Šiuos įstatymų projektus numatoma priimti Seimo pavasario sesijos metu.
Ekonomikos komiteto nariai aktyviai remia siekį ir pastangas apsaugoti jaunimą nuo psichologinio spaudimo vartoti alkoholinius gėrimus ir, pritardami Seimo narių Antano Matulo ir Vidos Marijos Čigriejienės parengto Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, griežtinančioms alkoholio reklamą, užregistravo patobulintą Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurį Seimas svarstys pavasario sesijos metu. Šiuo projektu siūloma sutrumpinti alkoholio reklamos laiką ir nustatyti, kad alkoholio reklama Lietuvos jurisdikcijai priklausančių radijo, televizijos transliuotojų programose (išskyrus retransliuojamas programas ar jų dalis) draudžiama nuo 6 valandos iki 23 valandos. Šiuo metu ji draudžiama nuo 15 val. iki 22.30 val., išskyrus alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 proc., reklamą. Priimant šiuos sprendimus, vadovautasi atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, įrodančiais tiesioginį ryšį tarp reklamos ir šių gaminių vartojimo lygio. Tyrimai parodė didelį alaus ir vyno reklamos poveikį jaunimui jaunuoliai, kuriuos veikė minėta reklama, vidutiniškai per mėnesį išgerdavo 30 alaus bokalų, o tie, kuriems reklamos poveikio nebuvo 15 bokalų. Taip pat nustatytas teigiamas ryšys tarp reklamos ir alkoholio suvartojimo bei požiūrio į alkoholinių gėrimų vartojimą. Ypač svarbi ir nustatyta vėlesnė reklamos įtaka pradedant vartoti alkoholinius gėrimus. Atlikti vaikų nuo 10 iki 14 metų tyrimai, modeliuojant jų elgseną praėjus tam tikram laiko tarpui po alkoholio reklamos poveikio, taip pat tirta jų nuomonė apie gėrimą ir ketinimą išgerti, kurie atskleidė, kad vaikai, kurie galėjo matyti daugiau alaus reklamų, buvo geresnės nuomonės apie alkoholinių gėrimų vartojimą ir ketino juos vartoti dažniau. Šie efektai išliko ir tada, kai reklamos poveikis buvo kontroliuojamas suteikiant žinių ir supratimą apie jų žalą sveikatai. Be to, nustatytas ryšys tarp įsimintinos alkoholio reklamos ir alkoholio vartojimo vėlesniu laikotarpiu tie, kurie matė daugiau reklamos būdami 13 m., sulaukę 18 m., pasitaikius progai, išgerdavo daugiau alaus.
Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimų duomenis, reklama prisideda formuojant žmonių elgseną alkoholio vartojimo požiūriu ir jos įtaka dabartiniu metu yra neabejotinai stipresnė negu buvo anksčiau.
Kartu norėtųsi dar kartą akcentuoti Nacionalinės sveikatos tarybos, 2007 m. sausio 30 d. išplėstiniame posėdyje svarsčiusios Valstybinės alkoholio kontrolės programos vykdymą, išvadas, kuriose pažymėta, kad, augant pajamoms ir mažėjant alkoholinių gėrimų kainoms, Lietuvoje kasmet didėja alkoholio prieinamumas ir vartojimas. Alkoholio suvartojimas nuo 1998 metų išaugo 12,5 proc.; 45 proc. 20 iki 24 m. amžiaus vyrų alkoholinius gėrimus vartoja bent kartą per savaitę. Ypatingą susirūpinimą kelia didėjantis vaikų ir jaunuolių girtavimas 2006 m. duomenimis, net 26 proc. 15 m. amžiaus berniukų ir 20 proc. mergaičių alkoholio gėrimus vartoja nors kartą per savaitę.
Situacija, kai dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyksta vis daugiau avarijų, pareikalaujančių žmonių aukų, paskatino Seimo narę B. Vėsaitę parengti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama mažinti alkoholio prieinamumą, sutrumpinant alkoholio prekybos laiką stacionariose degalinėse. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad stacionariose degalinėse būtų prekiaujama alkoholiniais gėrimais nuo 10 iki 19 val. Pasiūlymu siekiama apribojus alkoholio prekybos laiką degalinėse, sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių keliuose.
Seimo pavasario sesijos metu taip pat bus svarstomas Vyriausybės parengtas Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 7, 11, 12, 16, 17, 18, 26, 29, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriame kartu su kitomis nuostatomis siūloma: sugriežtinti įmonių atsakomybę už alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams ir nustatyti, kad licencija panaikinama už alkoholinių gėrimų pardavimą šiems asmenims pakartotinai per 3 metus (šiuo metu licencija naikinama už pakartotinį pardavimą per 1 metus); siekiant apsaugoti gyventojų interesus, siūloma nustatyti, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, įmonėms išduodamos, jeigu jos pateikia Vyriausybės nustatyta tvarka daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) arba (jeigu ši bendrija neįsteigta) gyvenamojo namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą, kuriame jį pasirašantys asmenys gali nurodyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką.
Birutė Vėsaitė,
Ekonomikos komiteto pirmininkė (tel. 239 66 15)
