Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prof. Justinas Karosas dalyvavo šiuo metu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos surengtame ES šalių narių nacionalinių parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirmininkų susitikime Berlyne. Tokie Užsienio reikalų komitetų pirmininkų susitikimai vyksta kas pusmetį – kiekvieno naujo pirmininkavimo ES Tarybai metu.
Susitikime aptartos Lietuvai aktualios temos. Vokietijos užsienio reikalų ministras V. Štainmajeris pristatė Vokietijos pirmininkavimo prioritetus, tarp kurių yra energetinio saugumo klausimai ir energijos tiekimo Europai maršrutų diversifikavimo problema. Lenkijos atstovai kėlė būtinybę įtraukti energetikos klausimus į būsimąjį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą tarp Europos Sąjungos ir Rusijos net jei nebūtų pasiekta sėkmės su Energetikos Chartija ratifikavimu ir Tranzito protokolo pasirašymu. Taip pat Lenkijos atstovai prašė ES paramos sprendžiant Lenkijos mėsos eksporto į Rusiją embargo problemą.
Kitas Lietuvai svarbus Vokietijos pirmininkavimo prioritetas – Europos kaimynystės politikos rėmuose daugiau dėmesio bus skiriama rytinėms ES kaimynėms: Gruzijai, Armėnijai, Azerbaidžanui, Ukrainai ir Moldovai. Santykiai aktyviai plėtojami su Pietų Kaukazo šalimis dar ir dėl šių šalių, kaip alternatyvaus energijos tiekimo Europai koridoriaus, svarbos. Bus plėtojami ne tik dvišaliai santykiai, bet ir skatinamas regioninis bendradarbiavimas tarp Juodosios jūros regiono valstybių. Be to, ES svarstys galimybę aktyviau įsitraukti į „įšaldytų“ konfliktų Pietų Kaukazo regione sprendimą. Neatmetama galimybė, kad ES svarstytų savo dalyvavimą tarptautinėje taikos misijoje Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.
Prof. J. Karosas iškėlė klausimą dėl ES politikos Baltarusijos atžvilgiu ateities, teiravosi, kaip keisis ES politikos kursas, atsižvelgiant į paaštrėjusius Baltarusijos ir Rusijos tarpusavio santykius. Atsakydamas V. Štainmajeris pažymėjo, kad šiuo metu siekiama suaktyvinti visuomeninių organizacijų ir fondų ryšius su Baltarusijos visuomene, skatinamas didesnis bendradarbiavimas pilietinės visuomenės ir demokratijos kūrimo linkme, taip pat į Minską siunčiama Vokietijos politikų delegacija.
Taip pat buvo aptartas Kosovo statuso ateityje klausimas. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialusis pasiuntinys Martis Ahtisaris pristatė savo pasiūlymus, kurių esmė yra perduoti Kosovą tarptautinės bendruomenės priežiūrai, taip pat užtikrinti mažumų teisių įgyvendinimą. ES šalys narės palaiko šiuos pasiūlymus, tačiau tenka pripažinti, kad poslinkių derybose su Serbija ir Kosovo albanais šiuo metu yra mažai.
Dvišaliame prof. J. Karoso susitikime Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas R. Polencas patvirtino savo ketinimus atvykti oficialaus vizito į Lietuvą. Jis taip pat domėjosi, ar Lietuva ketina jungtis prie Lenkijos veto naujajam ES susitarimui su Rusija dėl naftos tiekimo „Družba“ nutraukimo problemos. Rusijos naftos tiekimo Lietuvai atnaujinimo klausimas buvo keliamas Vokietijos kanclerės A. Merkel susitikimo Miunchene su Rusijos prezidentu V. Putinu, tačiau jokio atsakymo nebuvo gauta.
Ketinama ir toliau dirbti, kad Lietuvos energetinio saugumo klausimai būtų ir toliau aktualizuojami. Artimiausiu metu Lietuvos ir Lenkijos Užsienio reikalų komitetų pirmininkai ketina pasirašyti bendrą pareiškimą dėl energetinio saugumo, kuriame bus kviečiama Europos Sąjungos šalis nares laikytis solidarumo principo sprendžiant energetikos problemas.
Mantė Meškelevičiūtė,
Užsienio reikalų komiteto patarėja (tel. 239 68 02)
