Šių metų spalio 18 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė, Audito komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas pristatė Klaipėdos giliavandenio uosto plėtros perspektyvas.
Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA) atliko Japonijos vyriausybės finansuojamą Klaipėdos uosto plėtros studiją. 2003 m. balandžioliepos mėnesiais JICA ekspertų grupė dirbo Lietuvoje, apsilankė kituose rytinės Baltijos uostuose. 2004 m. JICA pateikė uosto plėtros studijos galutinę ataskaitą. Išnagrinėję galimus variantus ekspertai nustatė, kad geriausias Klaipėdos uosto plėtros variantas yra giliavandenio uosto statyba.
Ministro Pirmininko potvarkiu yra sudaryta Darbo grupė klausimams dėl giliavandenio uosto statybos galimybių, galimų investuotojų į šią statybą, uosto veiklos modelio, Klaipėdos miesto dalyvavimo valdant uostą bei Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtrai išnagrinėti. Grupės vadovu paskirtas susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.
Pasak S.Dobilinsko, Klaipėdos miesto bendrajame plane vieta giliavandeniui uostui kol kas dar nėra numatyta. Klaipėdos miesto tarybos nuomone, turėtų būtų parengta išsami giliavandenio uosto statybos ties Melnrage studija, poveikio aplinkai įvertinimas, išanalizuoti galimi krovinių srautai, atsakyta į klausimus, kas investuos į būsimąjį uostą.
Dėl giliavandenio uosto statybų vietos ginčijamasi nuo 2003 metų. Statyti giliavandenį uostą ties Būtinge ir Šventąja būtų be galo brangu. Ten žemės jau išdalintos savininkams. Jie yra pasirengę pristatyti poilsiaviečių. Uostą ties Būtinge ir Šventąja dar labiau nei žemių savininkai pabrangintų ir toli nuo kranto esantys natūralūs 18-20 metrų gyliai. Į jūrą tektų tiesti kelių kilometrų ilgio molus, o po kiekvienos audros smėliu užneštą uostą uždaryti ir valyti. Statyti tokį uostą į Pietus nuo Klaipėdos būtų rizikinga, nes invazija į Kuršių marias gali turėti gamtosauginių problemų ir pakenkti unikaliam gamtos kampeliui. Be to, laivybos kanale negalėtų prasilenkti du dideli laivai, platinant ir gilinant kanalą reikėtų perkalti naujus polius pagal Smiltynės krantą.
Klaipėdos jūrų uosto reikšmė miesto ir visos šalies ekonomikai yra labai didelė. Kiekviena tona krovinio, pakrauto Klaipėdos uoste, generuoja vidutiniškai 45 litų pajamų. Tai reiškia, kad, perkraunant 25 mln. tonų, Lietuvos įmonių biudžetas per metus pasipildo apie 1,2 mlrd. litų, iš kurių apie 0,5 mlrd. litų pajamų tenka Klaipėdos apskrities ūkio subjektams. Be to, uostas yra valstybės valiutinių įplaukų šaltinis ir strateginės reikšmės objektas, kuris didina nepriklausomybę nuo įvairių ekonominių blokadų. Uostas teigiamai veikia socialinę aplinką. Klaipėdos apskrityje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra vienas didžiausių šalyje, nusileisdamas tik Vilniaus apskričiai. O bedarbių skaičius, lyginant su kitomis Lietuvos didžiųjų miestų apskritimis, yra pats mažiausias.
Giliavandenio uosto statybos būtinumą palaiko ir Lietuvos jūrų krovos kompanijos.Pagal svarbą ir investicijas giliavandenio uosto projektas būtų antras po naujos atominės elektrinės. Tai yra sudėtingiausias inžinierinių įrenginių kompleksas, tad ir dėmesys jo statybai ir finansavimui turi būti valstybinis. S.Dobilinsko teigimu, tokio projekto įgyvendinimui prireiktų apie 700 mln. Eurų.
Seimo ekonomikos komiteto pirmininkė B.Vėsaitė informavo, kad jau yra parengtas ir įregistruotas Seimo nutarimas Dėl giliavandenio uosto statybos Lietuvoje.
Daugiau informacijos: Birutė Vėsaitė, tel. 869842143
Seimo LSDP frakcijos informacija
Tel. 2396327, 865292009
