Lietuvos Respublikos Seimo statuto 66 straipsnis apibrėžia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto veiklos kryptis. Šio straipsnio 2 punkte teigiama, kad komitetas svarsto ir projektus, susijusius su švietimo, mokslo, kultūros ir informacijos teikimo klausimais, įvertinant, ar jie atitinka valstybės politiką šiais klausimais. 3 punkte pabrėžiama, kad komitetas rengia pasiūlymus ir rekomendacijas Vyriausybei bei savivaldybėms dėl švietimo, mokslo ir informacijos teikimo. 5 punkte akcentuojama, kad komitetas atlieka švietimo, mokslo ir kultūros ministerijos, švietimo, mokslo ir kultūros institucijų parlamentinę kontrolę. 53 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad preliminari eilinių komiteto posėdžių darbotvarkė paprastai yra tvirtinama ankstesnio komiteto posėdžio metu.
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas nesilaiko nurodytų Seimo statuto reikalavimų: nesirūpina pateikti komiteto nariams preliminarios darbotvarkės, kviečiamų ekspertų pavardžių švietimo, mokslo klausimams svarstyti; kartais nevykdo komiteto įgaliojimų ginant valstybės švietimo, mokslo ir kultūros misiją. Todėl kai kurie komiteto posėdžiai dėl pakviestų dalyvių ir jiems pataikaujančių Seimo narių, neapibrėžtos komiteto pirmininko pozicijos virsta neprognozuojamos isterijos, neišprusimo, fanatizmo raiška ir kviestų mokslininkų bei visuomeninių organizacijų atstovų įžeidinėjimu.
Seimo statuto pažeidimo iliustracija 2007 m. lapkričio 28 d. papildomas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdis, skirtas svarstyti Švietimo ir mokslo ministerijos metodinę mokymo priemonę Vaikų ir jaunimo rengimo šeimai programa. Švietimo ir mokslo ministerijos sutikimu minėtą priemonę recenzavau ne tik kaip Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė, bet ir kaip mokslininkė, nuo1992 m. iki 2004 m. savo mokslinėje veikloje derinusi humanitarines ir lyčių studijų disciplinas. Ministerijai pateiktoje recenzijoje išsakiau daug kritinių pastabų, į kurias, taisant straipsnius, iš dalies buvo atsižvelgta. Tačiau knygoje liko antimoksliniai teiginiai, nemokslinė medžiaga, išreiškianti tik katalikiškąją pasaulėžiūrą į šeimą ir šeimos planavimą, prieštaraujanti Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo, mokslo, jaunimo, lyčių lygybės, žmogaus teisių politikai bei Lietuvos Vyriausybės ataskaitai Jungtinėms Tautoms, kurioje aiškinama, kaip Lietuvoje įgyvendinama Konvencija dėl visų diskriminacijos formų prieš moteris panaikinimo. Tokią antivalstybinę ir antimokslinę poziciją posėdyje gynė Seimo narės Rima Baškienė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Ramunė Visockytė, Dangutė Mikutienė, Petras Gražulis, Dalia Teišerskytė, Audronė Pitrėnienė.
Komitete pareiškiau, kad metodinę priemonę būtų galima spausdinti, išėmus mokslo pažangą blokuojančius straipsnius, ištaisius mokslines klaidas ir papildžius priemonę šiuolaikinio mokslo teorijomis, parodžius sociologijos, psichologijos, filosofijos, ginekologijos ir t.t. raidą, nes šiuolaikinėje mokymo priemonėje turėtų būti pateikiama mokslinių požiūrių įvairovė, kad mokytojas ir mokiniai galėtų rinktis vieną iš pasaulėžiūros, asmenybės bei lytinės tapatybės ir šeimos gyvenimo kūrimo būdų. Komitetui pateiktoje XXI amžiaus vaikų ir jaunimo ugdymo priemonėje vyrauja vienpusis katalikiškasis požiūris į žmogų, žmogaus prigimtį ir šeimą. O šiuolaikinė mokymo priemonė neturėtų riboti jauno žmogaus proto ir jausmų moralės dogmomis, lyčių stereotipais ir mokslu nepagrįstomis žiniomis, bauginti paauglius ir paaugles mokslo tiesas iškreipiančiais teiginiais.
Siūlau Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui gerbti komiteto įsipareigojimus Seimui, atsisakyti populizmo, vadovautis šiuolaikinio švietimo ir mokslo faktais bei teorijomis, jų įvairove; rengtis komiteto temų ir problemų svarstymui iš anksto, kad būtų galima pasikvietus ekspertus klostyti šiuolaikinio mokslo pozicijas; nesuplakti į vieną posėdžio ir klausymų renginių.
Prof. Marija Aušrinė Pavilionienė,
Seimo narė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė
