Socialdemokratai stabdo nepagrįstą būtiniausių maisto produktų kainų kilimą

EN  FR

                                            SEIMO LSDP FRAKCIJOS PAREIŠKIMAS

 

            Mažmeninėje prekyboje vis labiau dominuojant didiesiems prekybos centrams, iš rinkos išstumiami smulkieji  bei vidutiniai prekybininkai. Šie centrai dažnai piktnaudžiauja rinkos galiomis – priverstinai sumažina produkcijos tiekėjams mokamas sumas, taiko kitas nesąžiningas sąlygas. Kontroliuodami ūkininkų, gamintojų ir kitų tiekėjų ryšius su vartotojais, siekdami savo pelnų augimo, vienpusiškai didina realizuojamų produktų kainas, o dėl nepagrįstai didėjančių, ypač būtiniausių maisto produktų  kainų nukenčia vartotojai.

Prekybos centrai produkcijos tiekėjams diktuoja sąlygas, garantuojančias jiems ne mažesnį kaip 40 % antkainį – reikalauja, kad tiekėjo pardavimo kaina  būtų bent 25 % mažesnė už produkto kainą parduotuvėse, be to, dar priskaičiuoja  utilizacijos, reklamos, sandėliavimo, lentynos ir kitokius mokesčius. Taip pat jie gali nustatyti savo antkainį ir produktų kainas, atsižvelgdami į paklausą. Todėl ir brangsta pieno, mėsos gaminiai ne keliais, o dešimtimis procentų ar net kartais (kaip tai atsitiko su Zanavykų sūriu, pabrangusiu beveik dvigubai). 

            Kai kurių prekybos įmonių gaunamas pelnas, pastaruoju metu didėjant infliacijai, ypač išaugo. Lietuvos įmonių pelnas, nesumokėjus pelno mokesčio,  2007 m. padidėjo 1,7 karto ir sudarė 8,8 % gautų pajamų. Panašiai augo pelnas ir maisto produktų gamyboje: pajamoms išaugus 23 %, pelnas padidėjo beveik dvigubai ir sudarė 7,3 % įmonių pajamų. Tuo tarpu mažmeninėje prekyboje pajamos  2007 m. padidėjo taip pat  tik ketvirtadaliu, o pelnas išaugo net 4,2 karto (nuo 535,4 mln. Lt iki 2266,3 mln. Lt) ir sudarė 11,5 % pajamų. Apie tokį pelno augimą bet kuris  verslo subjektas gali  tik svajoti.

Todėl darytina išvada, kad prekybininkai, siekdami didesnių pelnų, kelia produktų kainas nepagrįstai, pasinaudodami savo išskirtine padėtimi rinkoje. Tai kelianti  nerimą tendencija – ne tik dėl augančios infliacijos ir blogėjančios vartotojų padėties, bet ir dėl produkcijos tiekėjų - gamintojų žlugdymo.

Socialdemokratų partijos frakcija Seime, aptarusi padėtį su Konkurencijos tarybos vadovu, atkreipė dėmesį ir pasiūlė tarybai sekti, kaip formuojama būtiniausių maisto produktų mažmeninė kaina – nuo gamintojo iki vartotojo.

Socialdemokratų partijos frakcijos  Seime nuomone, Ūkio ministerija ir Konkurencijos taryba neatlieka savo funkcijos subalansuojant stambių, vidutinių ir smulkių įmonių veiklos sąlygas, reglamentuojant mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų ekonominius santykius taip, kad būtų užtikrinta efektyvi konkurencija, mažmeninės prekybos įmonės nepiktnaudžiautų turima rinkos galia, būtų užtikrintas savalaikis atsiskaitymas už pateiktą produkciją ir kad būtų apsaugoti tiekėjų, smulkiojo ir vidutinio verslo interesai ir sudarytos prielaidos optimaliam būtiniausių maisto produktų, o  taip pat ir naftos produktų kainų formavimui.

Socialdemokratų partijos frakcija Seime, siekdama, kad neatidėliojant būtų sprendžiami  iškelti klausimai, siūlo Ūkio ministerijai ir Konkurencijos tarybai  operatyviai parengti atitinkamus teisės aktus.

Susirūpinimą analogiška situacija ES išreiškė ir Europos Parlamentas, siūlydamas  Europos komisijos Konkurencijos generaliniam direktoratui ieškoti priemonių, kaip apsaugoti gamintojus ir vartotojus nuo prekybos centrų piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.

 

Seimo LSDP frakcijos seniūnė                                                        Irena Šiaulienė



 
 © Seimo kanceliarija, 2008