Seimo narė Violeta Boreikienė: smurtautojai negalės prasiartinti prie savo aukų

EN  FR

Ketvirtadienį Seimas priims Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios turėtų užtikrinti apsaugą smurtą šeimoje patiriantiems asmenims nuo prieš juos daromų nusikalstamų veikų. Įstatymo projekto autorė Seimo narė Violeta Boreikienė sako, kad projekto rengimą paskatino ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu pripažinta smurto  Lietuvos šeimose paplitimo problema, reikalaujanti konkrečių jos sprendimo priemonių. Rengiant šį projektą buvo įvertinti su minėta problema susiduriančių teisėsaugos bei socialinės apsaugos specialistų siūlymai.

Policijos departamento pateiktoje pažymoje teigiama, kad per 2007 metus šalies teritorinėse policijos įstaigose buvo užregistruoti 33 165 iškvietimai į šeimyninius konfliktus, išnagrinėti 9 974 pranešimai ir skundai dėl smurto prieš moteris šeimoje. Pernai buvo pradėta 810 ikiteisminių tyrimų dėl atvejų, susijusių su smurtu prieš moteris šeimoje, atsisakyta pradėti 3 939 ikiteisminius tyrimus. Per 2007 m. nuo savo sutuoktinių nukentėjo 292 asmenys, nuo sugyventinių – 185 asmenys, nuo partnerio – 17. Seimo narė V.Boreikienė atkreipia dėmesį, kad nepaisant smurto, bylos labai retai atsiduria teismuose, nes nukentėjusios moterys, bijodamos pasekmių ateityje atsisako rašyti pareiškimus. “Manęs nestebina Policijos generalinio komisaro pavaduotojo Kęstučio Lančiausko išvada, kad “policijos pareigūnai neturi veiksmingų priemonių smurto šeimoje problemoms spręsti. Nėra efektyvių aukos apsaugos būdų. Retai smurtautojams paskiriama kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo”, - sako Seimo narė V.Boreikienė.

Todėl jos teiktame Įstatymo projekte siūlomais Baudžiamojo kodekso 42 ir 67 straipsnių pakeitimais ir papildymais bei jo papildymu 721 ir 722 straipsniais siekiama praplėsti kartu su bausme galinčių būti paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ratą. Pasak V.Boreikienės, įstatyme numatytos dar dvi baudžiamojo poveikio priemonių rūšys: draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pastebėtina, kad siūlomas įtvirtinti draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo savo turiniu iš esmės yra panašus šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekse numatytai kardomajai priemonei – įpareigojimui gyventi skyrium, kuri, apsaugodama  nukentėjusius šeimos narius baudžiamojo proceso metu, negarantuoja analogiškos apsaugos jam pasibaigus.

Siūlomais 60, 129, 135 ir 138 straipsnių pakeitimais bei papildymais siekiama sugriežtinti atsakomybę už nusikalstamas veikas, kurios yra padaromos prieš kaltininko šeimos narius. Pasak V.Boreikienės, priimtos pataisos praplečia šeimos narių sąvoką: griežtesnio įvertinimo  sulauks ir tie atvejai, kai kaltininkas smurtaus ir prieš kitus artimuosius giminaičius, t.y. brolius, seseris, senelius ar vaikaičius, arba savo šeimos narius, kuriems Baudžiamasis kodeksas priskiria  kartu su kaltininku gyvenančius tėvus (įtėvius), vaikus (įvaikius), brolius, seseris ir    sutuoktinius, taip pat kaltininko sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo kaltininkas bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, sutuoktinio tėvus. Siekiant, kad visos nusikalstamos veikos prieš artimuosius giminaičius bei šeimos narius susilauktų griežtesnio įvertinimo, įstatymo projekte siūloma nusikalstamų veikų padarymą prieš šiuos asmenis laikyti  sunkinančia aplinkybe.

V.Boreikienė įsitikinusi, kad valstybė negali būti pasyvi šeimoje besiklostančių santykių stebėtoja, todėl yra teisinga nuostata, jog valstybei suteikiama galia įsiterpti į privatų šeimos gyvenimą kai šeimos vertybėms iškyla pavojus, todėl tikėtina, kad jos pateiktos pataisos padės teisėsaugos pareigūnams labiau apsaugoti smurto aukas nuo smurtautojų.

 

 

Daugiau informacijos:  Seimo narė Violeta Boreikienė, tel. 869842266

 

Seimo LSDP frakcijos informacija

 

 



 
 © Seimo kanceliarija, 2008