Bankų ekspertai, kalbėdami apie infliacijos priežastis, dažnai mėgsta pamokslauti ir kritikuoja G.Kirkilą bei Vyriausybę, kuri nesusitvarko su infliacija, tačiau mįslingai nutyli apie tikruosius infliacijos kaltininkus.
Pasaulis išgyvena finansinę, kuro ir maisto krizę. Įprasta, kad nuolatinis krizės palydovas būna infliacija, tačiau ES ji niekur nesiekia tokių aukštumų kaip Baltijos šalyse.
Kokios yra infliacijos priežastys Lietuvoje? Skolinimas iš bankų per 2005 2007 m. padidėjo net 3 k. ir 2007 m. pabaigoje siekė net 62,8 mlrd. Lt. Beveik apie pusę paskolų (40 proc.) buvo skirtos namų ūkiams. Pastarųjų paskolų grupė augo sparčiausiai. Akivaizdu, jog skolinimo didėjimas ne ekonominei veiklai nedidina BVP augimo, NEĮTAKOJA ADEKVAČIOS EKONOMIKOS PLĖTROS. Be abejo, buvo tikimasi, kad statybų bumas bus reikšmingas veiksnys ekonomikos augimui, tačiau statybos dalis BVP 2007 m. tesudarė 10 proc.
Per 2005 2007 m. bankų kapitalas ir atsargos padidėjo 2,2 k., indėliai - 2,1 k., o išorės lėšos net 4,7 k. Išorės lėšų pagrindą (apie 90 proc.) sudaro motininių, t.y. pagrinde Šiaurės šalių bankų lėšos. Tai ir yra pagrindinė infliacijos priežastis, apie kurią kažkodėl vengia kalbėti garbingieji bankų ekspertai. Be abejonės, jie yra šių bankų samdomi darbuotojai, gauna išskirtinius atlyginimus ir yra suinteresuoti, kad jų atstovaujami bankai uždirbtų maksimalius pelnus. Beje, šalies bankų pelnas 2007 m. išaugo net 73 proc. (nuo 667 mln. Lt 2006 m. iki 1156 mln. Lt 2007 m.). Aktyvus ir agresyvus bankų skolinimas būstui ir vartojimui buvo ir liko pagrindine infliacijos priežastimi ir šiais metais.
Kiti veiksniai, didinantys infliaciją, buvo ES paramos ir mūsų tautiečių lėšos, uždirbtos užsienyje, o taip pat konkurencijos sumažėjimas tam tikrose ūkio srityse bei piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.
Per 2007 m. mūsų emigrantai pasiuntė į Lietuvą apie 2,9 mlrd. Lt, ES lėšos sudarė 3,7 mlrd. Lt, o kreditų išdalinta apie 12 mlrd. Lt. Todėl pagrįstai galima teigti, kad didžiausią spaudimą infliacijai turėjo ir tebeturi didžiulė ir agresyviai besiplečianti kredito išteklių pasiūla arba kitaip tariant pinigų importas į Lietuvą.
Komisarė D. Grybauskaitė pripažįsta, jog su infliacija susidūrė visos ES šalys, tačiau dviženklė infliacija, kelis kartus viršijanti bendrijos vidurkį fiksuojama tik Baltijos šalyse - Vien skaičiai rodo - sako ji - kad kažkas yra ne taip, kaip visur. Beatodairiškas pinigų importas gal ir yra tas kažkas, gerbiamoji komisare.
Ar Vyriausybė turi daug mechanizmų suvaldyti infliacijai? Deja, pinigų importo ribojimas prieštarautų vienai iš pagrindinių ES laisvių laisvam kapitalo judėjimui. Šiuo instrumentu Vyriausybė negali naudotis nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į ES. Be abejonės, reikia kovoti su monopolistais, fiskalinė drausmė taip pat yra Vyriausybės rankose. Beje, Fiskalinės drausmės įstatymas jau priimtas ir turės didelės įtakos formuojant 2009 m. biudžetą, tačiau tai ir visas priemonių arsenalas. Taigi, kaltinti Vyriausybę dėl nesuvaldomos infliacijos yra tas pats kaip stebėtis, kodėl žiemą sninga, o rudenį gelsta lapai. Manau, kad šią tiesą suvokia ir bankų ekspertai, tačiau įžiūri tik kitų padarytas klaidas. Su pinigais reikia elgtis atsargiai. BLOGAI, KAI JŲ TRŪKSTA, BET DAR BLOGIAU KAI JŲ PERTEKLIUS IŠKREIPIA EKONOMIKOS VEIDĄ.
Dr. Birutė Vėsaitė, LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė
