Šiandien nėra karštesnio klausimo už kylančias kainas. Kyla kuro, paslaugų ir kas skaudžiausia būtiniausių maisto produktų kainos.Tiesa, kainos kyla visame pasaulyje ir Europoje, tačiau ne į tokias aukštumas, kaip Lietuvoje.
Socialdemokratai yra susirūpinę nepagrįstu maisto produktų kainų kilimu, todėl nusprendė išanalizuoti kaip kinta kaina grandinėje žemdirbys- perdirbėjas vartotojas. Tuo tikslu Ekonomikos komitetas, kuriam tenka vadovauti, kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas išanalizuoti pajamų kitimą maisto produktų gamybos ir rinkos grandinėje.
Žemės ūkio ministerija atliko aštuonių maisto produktų pajamų analizę. Tyrimas parodė, jog iš pieno labiausiai pelnosi jo perdirbėjai. 2,5 procento riebumo pienas pas perdirbėjus pabrango daugiau nei dvigubai. Įdomu, ar pieno supilstymas, o kartais gal ir praskiedimas vandeniu yra toks brangus procesas?
Pienas, juoda duona ir batonas yra tos prekės, kurių antkainiu prekybininkai piktnaudžiauja mažiausiai. Nuo 1 litro pieno prekybininkai pasiima ketvirtadalį to, ką uždirba žemdirbys.. Juodos duonos kainų struktūroje prekybininkų antkainis sudaro trečdalį, o batono - 16 procentų.
Parduodami kiaušinius, prekybininkai pasiima 40 procentų to, ką uždirba paukščių augintojai, o aukščiausios rūšies miltus 70 proc.to, ką už toną javų gauna kviečių augintojai.
Labiausiai prekybininkai pelnosi iš mėsos valgytojų vištienai prie žemdirbio nustatytos kainos pridedama 50 proc., kiaulienai 90 proc., o jautienai net 100proc.
Manau, jog prekybininkų, o kai kuriais atvejais ir perdirbėjų antkainiai peržengia sveiko proto ribas. Reikia pažymėti, jog mažmeninės prekybos pelningumas nuolat augo, o ypatingą pagreitį įgavo nuo 2007m vidurio.Gamintojų liudijimu atsiskaitymo terminai už prekes šiais metais prekybos tinkluose pailgėjo trečdaliu.
Nuostabą kelia Ūkio ministerijos reakcija į LR Seimo Ekonomikos komiteto siūlymą imtis griežtų priemonių dėl nepagrįsto kainų augimo. .Ministerija savo rašte atsako, jog Valstybės institucijos negali kištis į privačių ūkio subjektų sandorius ir šiuos sandorius paversti viešąja teise
Nevaldoma situacija susidarė dėl sumažėjusios konkurencijos mažmeninės prekybos sektoriuje, kurioje išnyko mažos parduotuvės ir dominuoja keturi didieji prekybos tinklai. Jie ir diktuoja sąlygas tiek gamintojams, tiek ir vartotojams. Labiausiai šioje grandinėje kenčia žemdirbys, kuris yra mažiausiai organizuotas, todėl ir labiausiai pažeidžiamas. Negaliu pagirti ir Konkurencijos Tarybos veiklos, kuri turėdama pakankamus įgaliojimus nepastebėjo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtim, neišgirdo gamintojų skundų.
Kaip turėtų elgtis Vyriausybė šioje situacijoje? Iš pirmo žvilgsnio patraukliai atrodo viršpelnių reguliavimas. Tokį kelią siūlo Tvarkos ir Teisingumo frakcija. Tačiau, tai populistinis siūlymas, visiškai netinkamas rinkos ekonomikos sąlygomis.Todėl nereikia apgaudinėti rinkėjų, nes niekas Lietuvoje neketina grįžti į planinės ekonomikos laikus.
Seimo socialdemokratų frakcija pateikė Konkurencijos įstatymo pakeitimus dėl dominuojančios padėties sumažinimo nuo 40 iki 30proc., o taip pat pasiūlė Vyriausybei parengti Mažmeninės prekybos nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą Šios priemonės padės apginti vartotojus nuo nepagrįsto kainų kilimo, gamintojus nuo tinklų diktato, o žemdirbius nuo perdirbėjų spaudimo.
