Liepos 15 d. 36 Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo ta dalimi, kurioje įtvirtintos šeimos, darnios šeimos, išplėstinės šeimos, taip pat nepilnos šeimos sąvokos ir apibrėžimai, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės bei Konstitucijos viršenybės principams.
Kreipimesi teigiama: Konstitucija, pripažindama šeimos, kaip konstitucinės vertybės, statusą, akcentuodama jos saugojimą bei paramą jai, kartu pripažįsta, jog teisė kurti bei puoselėti šeimos teisinius santykius yra kiekvieno asmens socialinė teisė, todėl iš pačios Konstitucijos kyla imperatyvas įstatymų leidėjui su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą nustatyti tik įstatymu. Nesilaikymas teisės akto formos, kai Konstitucija reikalauja, kad tam tikri santykiai būtų reguliuojami įstatymu, tačiau jie yra reguliuojami poįstatyminiu aktu, gali būti pakankamu pagrindu tokį poįstatyminį teisės aktą pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai.
Pasak kreipimąsi inicijavusios parlamentarės Marijos Aušrinės Pavilionienės, Seimas, Koncepcijoje suformulavęs šeimos, darnios šeimos, išplėstinės šeimos, taip pat nepilnos šeimos sąvokas ir jų apibrėžimus ir Seimo nutarimu patvirtinęs Koncepciją, nesilaikė iš Konstitucijos ir konstitucinių principų kylančio reikalavimo šeimos teisinių santykių klausimus, kurie yra įstatyminio reguliavimo dalykas, reglamentuoti įstatymu, o ne žemesnio lygmens teisės aktu Seimo nutarimu. Todėl kilo pagrįsta abejonė, ar šeimos teisines sąvokas ir apibrėžimus nutarimu patvirtinęs Seimas nepažeidė teisinės valstybės ir Konstitucijos viršenybės principų.
Daugiau informacijos:
Seimo narė M. A. Pavilionienė,
tel. 8698 42 667
