Politinės partijos pozicija parlamentinėje respublikoje, ypač valdančiosios, geriausiai išreiškiama per partijos atstovus šalies parlamente. Tik turėdama gausią ir įtakingą frakciją Seime partija gali efektyviai dalyvauti politiniame krašto gyvenime, operatyviai reikšti savo poziciją įvairiais politinio gyvenimo klausimais, keisti ar iššaukti šio gyvenimo pokyčius. Todėl visos partijos siekia kuo geresnių rinkimų rezultatų ir geros savo frakcijos veiklos parlamente.
Socialdemokratų frakcija didžiausia Seimo frakcija
Po 2004 m. Seimo rinkimų LSDP frakciją sudarė 21 narys. Nuo balandžio mėn., prisijungus Pilietinės demokratijos partijos nariams, frakcijoje 38 nariai. Šiuo metu mūsų frakcija yra didžiausia LR Seime. Iš visų jos narių Seime pirmą kadenciją dirba 19, dvi kadencijas 9, tris 5, keturias 4 nariai, penkias Č.Juršėnas. Jis nuo balandžio mėn. vėl išrinktas LR Seimo pirmininku. Lapkričio 25 d. penki frakcijos nariai (tarp Seimo narių tokių viso labo 7) Č.Juršėnas, J.Karosas, G.Kirkilas, A.Salamakinas ir I.Šiaulienė pažymėjo 15 m. veiklos Seime sukaktį. LSDP frakcija Seime išsiskiria iš kitų Seimo frakcijų parlamentinės veiklos patirtimi, kompetencija, politine atsakomybe.
Valdančiosios koalicijos ypatumai
Pirmą kartą socialdemokratų frakcijos narys yra Ministras pirmininkas. LSDP pirmininkas G.Kirkilas vadovauja Vyriausybei, kurioje dirba aštuoni socialdemokratai, iš jų net 7 frakcijos nariai.
Vyriausybę remianti LSDP frakcija veikia koalicijoje su Liberalų ir centro, Valstiečių liaudininkų ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijomis. Dirbant koalicijoje su kitomis frakcijomis Seime reikia daug laiko ir pastangų skirti pozicijoms derinti, konsultacijoms. Visai tolesnei krašto raidai dėl svarbių įstatymų priėmimo kartais socialdemokratams tenka aukoti socialdemokratinius akcentus. Be to, koalicijos frakcijos laikosi požiūrio, kad Vyriausybės teikiamų įstatymų priėmimą Seime turi užtikrinti socialdemokratai ne visuomet laikosi drausmės lankant posėdžius ir priimant dokumentus. Jei socialdemokratų frakcijos narių Seimo posėdžių lankomumas būtų geresnis, tada svarstant opozicinių darbotvarkių klausimus nesulauktų pritarimo populistiniai, biudžetą jaukiantys, pažeidžiantys Fiskalinės drausmės įstatymą, siūlymai. Dažniausiai ketvirtadieniais atlaikyti frakcijos frontą lieka ne vilniečiai, o Seimo nariai, atvykę iš provincijos J.Juozapaitis, A.Rimas, V.Saulis.
Aktyviai dirbanti frakcija
Frakcija aktyvi siūlydama įstatymų projektus. Iš viso pasiūlyta per 400 įstatymų projektų, per 938 pasiūlymus teisės aktų projektams. Aktyviausi įstatymų projektų kūrėjai Č.Juršėnas, A.Sysas, A.Salamakinas, J.Sabatauskas, o pasiūlymų projektams rengėjai E.Žakaris, J.Juozapaitis, B.Bradauskas, B.Vėsaitė. Frakcijos nariai aktyvūs ir per Seimo plenarinių posėdžius. Jų metu daugiausia kartų pasisakė A.Sysas, J. Sabatauskas, Č.Juršėnas, B.Bradauskas, V.Čepas, B.Vėsaitė, J.Lionginas, Z.Balčytis ir kt.
Frakcijos nariai dirba įvairiuose komitetuose, daugelis jų eina vadovaujančias pareigas. Tai Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas, Aplinkos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas, Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė, Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas J.Karosas ir kt. Komitetų pirmininkai yra atsakingi už partijos programos įgyvendinimą savo kuruojamoje srityje.
Sprendžiame aktualius visuomenei klausimus
Šios Seimo kadencijos metai dėl Vyriausybių ir koalicijos partnerių kaitos, VSD skandalo yra politiškai sudėtingi ir įtempti, frakcija patiria permainas ir dėl personalinės frakcijos sudėties pokyčių, tačiau frakcijos mikroklimatas geras, frakcija darbinga. Ji dirba ritmingai, posėdžiai vyksta pagal nustatytą grafiką du tris kartus per savaitę.
Frakcijos posėdžiuose aptariami įstatymų projektai, išklausomos frakcijos narių nuomonės, siūlymai. Aktualiausiomis temomis rengiamos frakcijos diskusijos, vyksta susitikimai su Vyriausybės nariais, teismų, profsąjungų ir kt. atstovais, reguliariai vyksta bendri posėdžiai su koalicijos partneriais. Priimti sprendimai dėl valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, aukštojo mokslo reformos ir įstatymų, pataisos, susijusios su vietos savivaldos reforma, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimų dėl šilumos kainų nustatymo metodikos ir jos trūkumų, galios mokesčio lengvatų ūkininkams. Frakcija ne kartą tarėsi su savivaldybių atstovais dėl savivaldybių valdymo modelio esant tiesiogiai renkamam merui, parengė Šilumos ūkio ir Energetikos įstatymų pakeitimus, kurie priimti ir įpareigoja Valstybinę kainų ir energetikos komisiją kviesti savivaldybių atstovus, svarstant šilumos kainas, o šilumos tiekėjus teikti informaciją savivaldybėms.
Su suinteresuotų institucijų atstovais frakcija svarstė dėl ilgalaikės pedagogų darbo mokesčio programos įgyvendinimo, siūlė tokią pat programą parengti kultūros ir socialiniams darbuotojams, su darbdavių ir profsąjungų atstovais nagrinėjo įmokų Sodrai lubų įvedimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, pritarė Atominės elektrinės statybai, pensijų didinimui. Sprendė korupcijos mažinimo klausimus, Gamtinių dujų įstatymo, saugaus eismo, žemės grąžinimo problemas.
Dirbame savo rinkėjams
Dažnai piliečiai kreipėsi laiškais ar telefonu jiems rūpimais klausimais. Būta ir gana piktų skambučių, nepatenkintų ne tik Seimu, bet ir socialdemokratų sprendimais. Atsakyta į 140 laiškų, visiems stengiamasi paaiškinti.
Seimo nariai kiekvieną savaitę susitinka su rinkėjais savo apygardose, jose aktyviai dirba Vytautas Saulis, Jonas Juozapaitis, Algis Rimas, Edvardas Žakaris, Justinas Karosas.
Frakcija sistemingai rengia spaudos monitoringus ir reaguoja į įvairius faktus spaudoje. LSDP frakcija parengė ir išplatino per 878 pranešimus spaudai, 148 politinius bei frakcijos narių pareiškimus, sulaukusius atgarsio spaudoje, surengė per 185 spaudos konferencijas, dalyvauja radijo ir televizijos laidose.
LR Seimo LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė
