Algirdas Paleckis, Seimo socialdemokratų frakcijos narys
Al Qaeda Damoklo kardas, kybojęs virš Londono kelis metus nuo pat karo Irake pradžios, smigo į miesto širdį. Kelios dešimtys žuvusiųjų, keli šimtai sužeistųjų. Dar niekada jokia Europos Sąjungos šalis, pradėdama savo pirmininkavimą, nesulaukė tokio smūgio.
Žinoma, Londonas regėjo dar ne tokių žaizdų, kai, Winstonui Churchiliui vadovaujant, Didžiosios Britanijos sostinė atsilaikė prieš hitlerininkų skėrius pulkus bombonešių, negailestingai ir metodiškai bombardavusių šalies sostinę.
Bet W. Churchillį kariškiai įspėdavo, kada ir kiek Luftwaffes lėktuvų atskris įbaugintų laisvųjų britų. Tada gelbėjo ką tik išrasti radarai. Tuo tarpu Tony Blairas nežinojo (ar bent neparodė žinąs), kada nematomi Al Qaeda vyrai ir moterys prasmuks ir išsprogdins civilius bei sostinės transporto sistemos dalis. Tokių radarų nesugeba išrasti nei britų, nei pasaulio mokslo žiedas.
Tiesa, Didžioji Britanija ir be XXI amžiaus radarų puikiai žinojo esanti po JAV Al Qaeda taikiniu Nr 2. Greta padidinto teisėsaugos budrumo, Blairo vyriausybė praėjusį rudenį įstatymiškai įteisino kai kurių pilietinių laisvių suvaržymus, siekdama efektyviau kontroliuoti teroristų judėjimą. Todėl londoniečiai liepos 7-ąją tikėjosi praleisti įprastai. Deja, šimtaprocentinio saugumo nebūna.
Ironiška, kad tą pačią dieną, kai nekalti Londono gyventojai išgyveno teroro ataką, Škotijoje prasidėjo galingiausių pasaulio valstybių aštuoneto (G8) pasitarimas, skirtas skurdui pasaulyje aptarti. Teroristai neabejotinai sumaitojo ne tik Londono transportą, bet ir šio susitikimo darbotvarkę (kartu atpigindami naftos kainas ir britų kompanijų akcijas).
Pasaulis tiek susitraukė, kad tarp žuvusių Londone galėjo būti ir lietuvių. Kad ši tragedija paveikė ir Lietuvą, liudija ir gausūs internetiniai komentarai. Tik gaila, kad juose nuožmiai užsipuolami musulmonai kaip religinė bendruomenė. Rasti atpirkimo ožius itin lengva. Bet neverta manyti, kad masėms nekaltų musulmonų tokios nuotaikos patiks ir jie už tai paplos.
Negana to, taip nukrypstama nuo esminės temos teroro šaknų. Terorą maitina oligarchinės grupuotės, bet jos būtų žymiai silpnesnės, jeigu nesiremtų į skurdžių, beraščių ir religinių fanatikų gretas. Auga ištisos traumuotos kartos Artimuosiuose Rytuose.
Juk norint įveikti klastingąjį, žiaurųjį ir žaibiškąjį terorą kovos būdu, reikia dar didesnės klastos, žiaurumo ir žaibiškumo (tankai juk čia nepadės). Arba reikia kažką esmingo keisti pasaulio sąrangoje.
Skurdas, nelygybė, regioniniai konfliktai tai irgi teroras, tik lėtinis. Nuo skurdo teroro kasdien miršta 50 000 žmonių. Du trečdaliai žmonijos nė karto neskambino telefonu. G8 susitikimas kaip tik ir norėjo kalbėti apie tai, kaip skurdą padaryti istorija. Problema tik ta, kad kalbėti nebepakanka.
Žuvusiųjų nebesugrąžinsi. O Londonas jau po savaitės atsigaus. Blairas neatsitatydins. G8 susitikimas nežlugs. Londonas 2012 metais surengs olimpines žaidynes. Britanija oriai užbaigs pirmininikavimą ES.
Bet skurdas ir nelygybė išliks ilgesnį laiką. Vadinasi, ir teroras?
