Iki naujo Seimo rinkimų liko mažiau pusmečio. Artėjančios priešrinkiminės karštinės žmonės laukia apimti ir nerimo, ir smalsumo. Scenoje turi pasirodyti naujieji pretendentai, iš kurių lūpų eiliniai ir paprasti žmonės sužinos, kokie jie svarbūs, nes tik jie valdo valstybę. Žinoma, tik iki rinkimų.
Ką žada naujoji kampanija, ką naujo ji atneš? Pirmieji simboliniai paukšteliai jau pasirodė, bet tai ne kregždutės, o veikiau gegutės, kurios taip gerai jaučiasi svetimuose lizduose. Būtent tokia yra jau paskelbta Darbo partijos vienetukų programos ataskaita Lietuvos žmonėms, žinoma, darbo žmonėms.
Ši programa ir ši ataskaita neabejotinai inovacinis reiškinys mūsų rinkimų praktikoje. Kai kuriose mūsų politinėse partijose pamažu stiprėjo įsitikinimas, kad lemiamas rinkimų veiksnys yra pinigai ir vadinamosios viešųjų ryšių technologijos (piar technologijos). Visa kita nereikalingi sentimentai. Minėtas rinkiminis Darbo partijos dokumentas gana tobulas tokio įsitikinimo rezultatas.
Čia tariama, kad efektyviausia partijos priešrinkiminės veiklos taktika savęs ir rinkėjo gyrimas, kurio neturi varžyti bet koks drovumas. Kuo tiesmukiau, tuo geriau. Tad apie save Darbo partija kalba visai paprastai: visa, kas lig šiol Seime buvo padaryta gerai, padarėme mes, o visa, kas ten padaryta blogai, padarė kiti. Mes vieninteliai! Kiti žmonėms neįdomūs, o gal jų apskritai nėra. Ir nors mes viską padarėme gerai, bet mes būtume padarę dar geriau, tačiau mums paprasčiausiai neleido, neleido provokatoriai, net ir partijos viduje užsislėpę išdavikai, KGB ir VSD šnipai.
Apie tokią programą vargu ar vertėtų kalbėti, jeigu ne joje slypintis visai mūsų politikai grėsmingas prieštaravimas: viena vertus, valstybės gyvenimas darosi vis sudėtingesnis, teisingų politinių sprendimų paieškos vis sunkesnės, o kita vertus, partijų požiūris į savo rinkėjus tampa vis primityvesnis, apsiribojantis savigyra ir pataikavimu.
Rinkėjams, tarsi atpildas už jų balsus, siūloma tik viena paslauga išlaisvinimas nuo bet kokio kankinančio svarstymo, nuo bet kokios minties. Tarsi pasaulyje ir mūsų valstybėje būtų išnykusios visos skaudžios ir nesunkiai numatomos problemos. Vienetukų programoje dvejetukų jau nėra, ten viskas paprasta: balsuokite už mus ir mes padarysime jus laimingus. Čia nelieka net ir kokių nors konkrečių pažadų - lieka vien pažadas vykdyti pažadus.
Tiesa, silpnumo akimirką darbiečiai prisipažįsta galį ir suklysti. Ta proga vieną klaidą savo kolegoms drįstume nurodyti: paprasti rinkėjai nebūtinai yra prasti rinkėjai. O jeigu tokių ir pasitaiko, tai jų vargu ar pakaks darbiečių išsakomai savo svajonei - turėti absoliučią daugumą ir visą kadenciją būti valdžioje.
Mes, socialdemokratai, vieną pamoką iš Darbo partijos priešrinkiminio šou tikimės įgyti. Mes norėtume likti senamadiškais: nelaikyti savęs vieninteliais, nebijoti savikritikos ir kitų nuopelnų pripažinimo. Be to, mes manome, kad Darbo partija tokia savo nuopelnų ataskaita save gerokai šmeižia.
Profesorius Justinas Karosas
