Užkampio filosofai
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, kai kurie Seimo politikai, visuomenės veikėjai, besinaudojantys visomis ES piliečių teisėmis, nusispjovė į Europos bendrijos vertybes – žmogaus teises, žmogaus pasirinkimo laisvę, lyčių lygybės ir lygių galimybių politiką. Kam užkampio filosofams minėtos vertybės, jei šūkauti tūnant savame kampe yra saugiau, nes nemokant užsienio kalbų, neišvykstant iš šalies, užsimerkiant prieš šiuolaikinio gyvenimo pokyčius, tautinės tradicijos atrodo kaip pasaulio bamba, o patys užkampio filosofai - kaip šventieji ir Europos bei pasaulio gelbėtojai.
Užkampio filosofai didžiuojasi savo provincialiu mąstymu ir garsiai skelbia, jog Europa laukia, ką Lietuva nuspręs dėl šeimos instituto, dėl fanatiško santuokos ir šeimos tapatinimo ir kam priklausys moters kūnas. Užkampio šventieji laiko save Dievo vietininkais Žemėje, Dievo žodžio skelbėjais, todėl verčia įstatymus ir koncepcijas visuomenės auklėjamąja priemone, net nesuvokdami, kad įstatymai ir moralė yra skirtingi dalykai.
Lietuvos „išminčiams“ nusispjauti ir į tai, kad 80 proc. tautiečių priešinasi tam, kad Lietuva ir Europos bendrija būtų tempiamos atgal, į atsilikimo, žmonių diskriminacijos, moterų niekinimo ir žeminimo gėdą. Todėl artėjant Seimo rinkimams, tauta turi žinoti vardus visų užkampio filosofų, kurie balsuos už XXI amžiaus raganų medžioklę, kurie, erezija kaltindami ES vertybių gynėjus, apsimeta šeimos gelbėtojais, o iš tikrųjų raganystės, žmonių persekiojimo ideologija pridengia savo stereotipinį, archaišką ir fanatišką mąstymą.
Lietuva ties atsilikimo bedugne?
Pamirškite, tautiečiai, kad Lietuva buvo pirmoji respublika, kuri nutraukė sovietizmo grandines, kuri sparčiai reformavo savo teisynus ir ekonomiką. Pamirškite, kad darbštūs ir išprusę Lietuvos piliečiai rado darbą ES valstybių rinkose, o jauni žmonės buvo ir yra vertinami kaip gabūs ir talentingi studentai bei mokslo tyrėjai. Jei liksime abejingi tam, ką kurpia užkampio filosofai, būsime priversti „didžiuotis“ Lietuva kaip žmogaus teisių pažeidimo ir neišprusimo valstybe. Jei per vėlai suvoksime, kad dirbtinis manipuliavimas žmonių sąmone, graudenimas gyvybės ir šeimos saugojimu, žongliravimas skaudžiais gyvybės saugojimo vaizdais bei terminais yra apgalvotas, turintis tvirtą religinį užnugarį siekis pavergti nemąstančiąją daugumą, valdyti minią, jos protą ir dvasią. Niekur, niekada Lietuvoje lyčių lygybės, lygių galimybių šalininkai nekalbėjo apie kūdikių žudymą ir šeimų ardymą. Jie pabrėžė ir pabrėžia pagarbą žmogaus teisėms, individo teises kurti ir planuoti privatų gyvenimą, tikrovėje egzistuojančias šeimos formas, realų, sudėtingą žmogaus bei šeimos gyvenimą, kurio nenori matyti „meilės artimam“ skelbėjai, deginantys kitaminčius neapykantos žvilgsniais, žodiniais persekiojimais, bažnytiniais smerkimais.
Kam skambina varpai?
Varpai pavojų skelbia visoje Europoje: JAV po prezidento rinkimų tikintis demokratinių permainų, reakcingosios konservatyviosios jėgos ėmė šliaužti į Europą, aktyviai mobilizuotis ir veikti prieš žmogaus laisves ir teises. Jos pasirinko apgalvotą taikinį – moterį, motinystę, vaikus ir šeimą, vertybes, be kurių žmogui sunku būti, nes jos atskleidžia gražiausius žmogaus jausmus ir prisirišimus, dvasinio ir fizinio išlikimo pamatą. Todėl fariziejai meta fatalią kortą – virpina jautriausias žmogaus išlikimo stygas ir kaltina erezija tuos, kurie saugo esminius visuomenės raidos pažangos laimėjimus – žmogaus teises ir laisves. Tačiau jokia užkampio filosofų sugalvota įstatymo prievarta neprivers individo branginti meilės vyrui ar moteriai, vaikams, jei individas pats to nesuvoks protu ir širdimi. Jokie pamokslai katalikų dvasininkų, kuriems teoriškai draudžiama turėti šeimą ir vaikų, neprivers tikinčiojo atsisakyti laisvo proto ir valios, jei individas juos yra suvokęs. Vokiečių filosofas F. Nyčė teigė, kad „laisvas“ yra tas protas, kuris valdo pats save. Užkampio filosofai supranta, jog negalima leisti laisviesiems protams ugdytis, nes laisvi protai yra maištingi, nepaklūsta dogmoms ir jų skelbėjams, nes laisvi protai yra didžiausias gėris, kuris rodo žmogaus laisvo pasirinkimo prasmę ir žmogaus kūrybiškumą.
Pažangūs europiečiai vienijasi
Gyvenimas kiekvienam žmogui vėliau ar anksčiau atseikėja skausmą ir kančias. Todėl gyvenimo geismą reikėtų branginti. Suvoktas lytiškumas, laukiamas nėštumas yra žmogaus būties kokybiška naujovė, didelis džiaugsmas ir to mąstančiam žmogui įrodinėti nereikia. Švietimu ir mokslu žmogui galima padėti apeiti skaudžiausius gyvenimo rifus, saugoti nuo galimų klaidų ir klystkelių, mirtinų pavojų. Valstybė ir Bažnyčia turėtų padėti žmogui būti šioje Žemėje, o ne dirbtinai sukelti dvasines ir fizines kančias verčiant moteris įstatymu gimdyti, laikyti jas nežinojimo tamsoje, psichologiniuose kabinetuose psichologiniu teroru versti nešioti nepageidaujamą nėštumą ar nelegaliai ir nesaugiai jį nutraukti, kęsti sutuoktinio smurtą ir lytinę prievartą.
Lietuva kaip Europos Sąjungos valstybė privalo sukurti šeimos, lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių strategiją bei politiką, kuri užtikrintų piliečių laisves ir teises į privatų gyvenimą. Tačiau šios laisvės ir teisės nėra suteikiamos amžiams. Jas kiekviena karta turi ginti ir saugoti iš naujo. Artėjantys Seimo rinkimai Lietuvos piliečiams suteiks puikią galimybę paklausti partijų ir jose prisiglaudusių užkampio filosofų už ką šie pasisako – niekina demokratiją, stumia Lietuvą į atsilikimą, siekia vaikų diskriminacijos, nori suteikti moterims papildomų gyvenimo kančių, ketina kurstyti raganų laužus kitaminčiams, ar gerbia ir gina žmogaus teises kurti savo gyvenimą laisvu protu ir laisva valia. Nepraleiskime šios istorinės pasirinkimo progos.
Marija Aušrinė Pavilionienė
