J.Ramonas: būtina spręsti kaimo žmonių problemas
Seimo Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos narys Jonas Ramonas teigia, kad yra nemaža taisytinų kaimo gyvenimą reglamentuojančių įstatymų, kurių pataisas jis pateiks per rudens sesiją.
Spaudos konferencijoje apžvelgęs kaimo, kaip tautos identiteto saugotojo perspektyvas, bendruomeninius santykius, globalizacijos ir ES paramos kaimui teigiamus ir neigiamus pokyčius, informacijos apie kaimą objektyvumo būtinybę, kaimo žmonių santykius su miestiečiais, J Ramonas teigė, kad reikėtų geriau pasinaudoti ES galimybėmis mažinant kaimiečių diferenciaciją socialiniu požiūriu. " Dar yra galimybių bei šiek tiek laiko apsispręsti, kuria kryptimi eis Lietuvos kaimas, nes tik pirmiausia nuo valdžios institucijų priklausys kaimo likimas".
Parlamentaras teigė, jog nepriimtina, kai dangoraižio didmiestyje statybai ir kuklaus pastato kaime statybai reikia beveik tiek pat įvairiausių derinimų ir dokumentų. Yra dar daug apribojimų nedidelių žemių savininkams disponuoti savo žeme.
Seimo Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos narys Jonas Ramonas siūlo diferencijuoti nuobaudas už statybos tvarkos pažeidimus, priklausomai nuo statinio paskirties ir vietos.
Pasak J.Ramono, Seime šiuo metu svarstomi įstatymų pataisų projektai, kuriais numatoma griauti be leidimo pastatytus pastatus - ydingi, mat vienoda atsakomybė už statybų tvarkos pažeidimus siūloma taikyti tiek dangoraižių, tiek daržinių statytojams.
"Pataisos numato, jog Vilniuje verslo magnatui pastatyti 19 aukštų pastatą ir kaimo žmogui kokią daržinę - lygiai tas pats. Aišku, visi Lietuvos piliečiai turi laikytis įstatymų lygiai vienodai, bet turėtų būti kažkokios išimtys, juk yra skirtumas tarp daržinės ir dangoraižio", - spaudos konferencijoje sakė J.Ramonas.
Pasak parlamentaro, griežtinti statybų tvarką būtina, tačiau reikia įvertinti ir statinio "reikšmę, paskirtį ir vietą, kad nebūtų sulyginama Nida, Vilniaus centras, Kaunas, Klaipėda su kokiu nors vienkiemiu, kur gyvenantis žmogus nori pastatyti priestatą".
Kalbėdamas apie užimtumą kaime, J.Ramonas tvirtino, kad "žmonės, ypač jauni, gali dirbti ir užsidirbti, tačiau " pasamdyti kvalifikuotą traktorininką net už 2000 litų atlygį ne taip paprasta, nes mūsų jaunimas skina apelsinus kitur". Kartu parlamentaras teigė, kad kaimietis - ne tinginys, tai padorus, darbštus ir dar išlaikęs senas garbingas tradicijas žmogus, tad informacija apie kaimą turėtų būti objektyvesnė.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius, akademikas Algirdas Gaižutis teigė, jog dabartiniame kaime jau atsiranda susvetimėjimo, kuriam telkiamos bendruomenės neleistų viešėti, todėl į kaimą reikėtų investuoti ne tik ekonominius resursus, bet ir kultūros, gerų tradicijų puoselėjimo svertus. Pasak akademiko, "bendruomeninius ryšius turėtų lipdyti kultūrininkai ir kiti švietėjai, kad kaimo gyvenimas būtų šviesesnis ir kultūringesnis. Problemos sprendimas priklauso ne tik nuo finansinių resursų bet ir nuo kultūros sklaidos". A.Gaižutis teigė, jog kaime būtina išsaugoti kultūros židinius. Jis taip pat mano, kad miestiečių siekimas įsigyti poilsiavietes kaimuose skatintinas reiškinys, nes ir jų įtaka kaimo šviesėjimui gali būti pakankamai svarbi.
|
