Šių metų birželio 30 dieną Seimo nariai Rima Baškienė, Irena Degutienė ir Algirdas Sysas užregistravo Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo projektą.
Pasak Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkės Rimos Baškienės, šio įstatymo projekto parengimą paskatino keletas priežasčių.
Pirmiausia - dažni asmenų, negaunančių alimentų iš savo buvusių sutuoktinių vaikų išlaikymui, skundai. Atkreiptinas dėmesys, kad skyrybų skaičius Lietuvoje yra labai didelis (iš 100 susituokusių porų išsiskiria 60). Iširus šeimoms su vienu iš tėvų (dažniausiai motina) gyventi kasmet lieka daugiau kaip 10 tūkstančių vaikų.
Įvairių institucijų pateikiami duomenys taip pat rodo, kad tėvų prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus užtikrinimas yra vienas silpniausių šalies teisinės sistemos grandžių. Lietuvos Antstolių rūmų duomenimis, šiuo metu apie 50 tūkstančių nepilnamečių vaikų nesulaukia priteistų alimentų iš savo tėvų, nors nemaža dalis jų turi likvidaus turto ir darbo pajamų. Didžioji dalis alimentų išieškotojų kenčia nuo buvusių sutuoktinių elgesio, nes dažnai jie yra degradavę arba kad išvengtų savo vaikų išlaikymo prievolių vykdymo, įvairiais būdais slepia savo turtą ir pajamas, dirba nelegaliai, neatlieka jokių piniginių operacijų per bankus ir t.t. Pasitaiko ir nesąžiningų išieškotojų, kurie sutaria, jog teismo nustatytas išlaikymas vaikui būtų mokamos jiems asmeniškai, tačiau nurodo, kad išlaikymo negauna ir kreipiasi į valstybės ar savivaldybės institucijas, siekdami gauti papildomų lengvatų arba išmokų.
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pagrindu steigiamas Vaikų išlaikymo fondas (toliau Fondas). Valstybė, esant atitinkamoms sąlygoms, prisiima pareigą mokėti vaikui tėvų nemokamą išlaikymą su teise sumokėtas išmokas regreso tvarka išieškoti iš skolininko.
Įstatymo projekte numatyta, kad teisę į Vaikų išlaikymo fondo išmokas turi vaikas, negaunantis teismo sprendimu nustatyto kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo arba gaunantis tik dalį teismo sprendimu nustatytos išlaikymo sumos, o jo šeimos pajamos vienam asmeniui nesiekia 4 MGL (500 Lt).
Teikiamame Įstatymo projekte numatyta, kad vienas iš tėvų, privalantis mokėti išlaikymą, tampa valstybės skolininku Vaikų išlaikymo fondo išmokas, sumokėtas vaikui, valstybė išieško iš skolininko kartu su priskaičiuotomis 5 procentų metinėmis palūkanomis.
Pažymėtina, kad įstatymo projekte numatyti du atvejai, kuomet valstybė moka išlaikymo lėšas už skolininką. Fondo išmokos būtų mokamos tuomet, kai vaikas visiškai negauna teismo sprendimu nustatyto išlaikymo mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis arba gauna tik dalį teismo sprendimu nustatytos kas mėnesį mokamos sumos. Atitinkamai pirmu atveju Fondas mokėtų teismo priteistą išlaikymą, tačiau ne didesnį negu valstybės remiamų pajamų dydis (nuo 2006 m. vasario mėn. 1 d. tai sudaro 165 Lt ). Antruoju atveju Fondo išmoką sudarytų teismo sprendimu nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumas, bet ne didesnis negu valstybės remiamų pajamų dydis.", teigia R.Baškienė.
Pasak įstatymo projektą ruošusių parlamentarų, atkreiptinas dėmesys, kad daliai asmenų, kurių prašymu Fondas mokės išmokas, nebereikės kreiptis į savivaldybės ar valstybės institucijas dėl socialinės paramos gavimo, tuo būdu sumažės socialinės paramos gavėjų skaičius. Valstybės perimtas skolos mokėjimas su teise išsireikalauti paskolintus pinigus turės ir moralinį bei drausminantį poveikį visuomenei, keičiant požiūrį į pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, vykdymą.
Įstatymo projekte numatyta, kad prašymą Fondui paduoda vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas arba vaiko globėjas. Šie asmenys nustatytus dokumentus pateikia savivaldybių administravimo subjektams (socialinės paramos skyriams arba socialinių paslaugų centrams), kurie gautus ir patikrintus dokumentus dėl išmokos mokėjimo persiunčia Fondui. Fondo paskirta išlaikymo suma pervedama į vaiko sąskaitą.
