Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos Seime narys, VNDS Valdybos pirmininkas Viktoras Rinkevičius siūlo parengti alternatyvios energetikos įstatymo projektą, kuriame būtų reglamentuota šios energetikos gamyba, naudojimo tvarka ir plėtros kryptys.
Penktadienį spaudos konferencijoje parlamentaras sakė siūlysiąs sudaryti tokį projektą rengsiančią darbo grupę, kurioje būtų Ūkio ministerijos atstovų, specialistų ir mokslininai.
Pasak V. Rinkevičiaus, Europos Komisija numato, kad po penkiolikos metų atsinaujinančios energetikos naudojimas bendrame energetikos balanse turės sudaryti ketvirtadalį. Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad Lietuva labai atsilieka šioje srityje.
V. Rinkevičiaus teigimu, šiuo metu Lietuvoje daug kalbama apie biokuro panaudojimą, tačiau ryžtingų darbų nevyksta ir šiuo klausimu yra „tyli rezistencija".
"Pasaulinės energetinės krizės fone, kai Lietuva neturi savo energetinių išteklių, o vandens ir oro energetika yra ribota, šaliai yra labai svarbi bioenergijos gamybos perspektyva ūkine ir ekologine prasme, juolab kad biokuro panaudojimo galimybės yra didelės", - sakė V. Rinkevičius, praėjusią savaitę dalyvavęs Edinburge (Škotijoje), vykusiame tarpparlamentiniame suvažiavime atsinaujinančios energijos ir jos išteklių klausimais.
Parlamentaro nuomone, visų pirma valstybinės įmonės, autobusų parkai ypač turėtų naudoti biokurą. Anot jo, pagal ES direktyvą, šiemet ne mažiau kaip 2 proc. visų sunaudojamų degalų turi būti pakeista biokuru.
Pasak V.Rinkevičiaus, įvertinant atsinaujinančių energijos išteklių potencialą, tikėtina, kad 2010 metais bendrame kuro balanse šie ištekliai pasieks 12 procentų. Tuomet biodegalams pagaminti reikės 135 tūkst. tonų rapsų ir 94 tūkst. tonų kvietrugių.
Žemės ūkio rūmų duomenimis, biodyzelino tona kainuoja apie 330 litų pigiau negu dyzelino.
Statistikos departamento duomenimis 2004 m. Lietuvoje transportui buvo suvartota 1400 t biodegalų (135 t etanolio ir 1265 t biodyzelino).
Svarstant Edinburge atsinaujinančios energijos ir jos išteklių klausimus dalyvavo Europos Sąjungos šalių parlamentarai, Europos komisijos pareigūnai, JAV, Kinijos, Indijos, Japonijos vyriausybių atstovai.
Pranešėjai pasisakymuose pabrėžė, kad šiuolaikinis pasaulis savo egzistencijai sunaudoja vis daugiau energetinių resursų. Iki šiol pasaulio energetiniai poreikiai buvo tenkinami daugiausia iš iškastinių energetinių resursų, tai nulėmė globalinę klimato kaitą ir su tuo susijusias pasekmes - stiprėjančias gamtos stichijas, didžiulius nuostolius.
Buvo akcentuojama dar viena problema, susijusi su iškastiniais energetiniais resursais – riboti jų ištekliai, kurie šiame amžiuje pasibaigs, taip pat ir branduolinio kuro, nes jo resursai yra tik keliose pasaulio šalyse.
„Tai verčia pasaulio visuomenę: mokslininkus, specialistus, tarptautines organizacijas, valdžios atstovus - vis intensyviau ieškoti alternatyvių, pažangesnių, ekologiškai švaresnių, su neribotais resursais atsinaujinančių energetinių šaltinių” spaudos konferencijoje sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Viktoras Rinkevičius.
