Valstiečių liaudininkų frakcijai priklausantis Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Vytas Navickas siūlo diskusiją dėl parlamentinės struktūros sudarymo, kuri koordinuotų Lietuvos pagalbą trečiųjų šalių vystymuisi.
Pasak V.Navicko, senųjų šalių narių parlamentarai turi gerus kontaktus su Briuseliu ir su savo vyriausybėms, tačiau reikia formuoti savo atskirą poziciją, nes mūsų parlamentarai turi žinoti kas vyksta su besivystančių šalių pagalbai skirtais milijardais eurų, skirstomais Briuselyje. Naujose šalyse narėse vykdomoji valdžia yra šio darbo priešakyje, tuo tarpu parlamentarai atsilieka. Reikalinga plėtros pagalbos klausimus sprendžianti parlamentinė struktūra. Tai padėtų dirbti nuosekliai, o ne priešokiais, kaip dabar.
Susitikime su Tarptautinio vystymosi bendrijos programų direktoriumi, Nyderlandų senatoriumi Jos van Gennip ir kitais į Vilnių atvykusiais olandų politikais V.Navickas teigė, jog būtina ES vieninga vizija, kada ir kur skirti plėtros pagalbos lėšas. Be to, nėra aiškaus mechanizmo, kaip Lietuva galėtų įsitraukti į daugelį plėtros pagalbos projektų per tarptautines struktūras. Pavyzdžiui Afrikoje - Lietuvos vaidmuo mažas, nors ten skiriama daug ES paramos. Mūsų įdirbis šioje srityje yra nedidelis. Įtraukus į tokių projektų įgyvendinimą verslo struktūras, akademinę visuomenę, - būtų efektyvesnis plėtros pagalbos politikos pagrindimas visuomenės akyse.
Susitikime akcentuota, jog Lietuva yra pradinėse starto pozicijose. Senosios valstybės narės turi suprasti, kad Lietuvai reikės pradėti nuo mažų skaičių ir reikia laiko sutelkti finansinius pajėgumus. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į palankios viešosios nuomonės formavimo svarbą.
Pokalbyje su olandų politikais dalyvavę Užsienio reikalų komiteto narys V.Stankevičius bei Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas P.Auštrevičius irgi akcentavo parlamentinės struktūros sukūrimo svarbą, kuri pasiūlytų galimybę dirbti su Briuselio struktūromis, nuolat sekti įvykius, palaikyti ryšius su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis ir visuomene, atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva turi tam tikrų ekonominių interesų ES pagalbą gaunančiuose pasaulio regionuose, pavyzdžiui Afrikoje, kur dirba Lietuvos pramonės atstovai. V.Navicko nuomone, Lietuvai reikėtų apibrėžti šalis, kuriose turi gerus sugebėjimus, ryšius, patirtį ir galėtų būti ES pagalbos vystymuisi koordinatore. Jo manymu, tai galėtų būti Gruzija, Ukraina, Baltarusija ir Moldova.
Įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva įgijo donorės statusą, todėl su vystomuoju bendradarbiavimu susiduria ES kontekste. Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje paramos teikėja, suteikianti daugiau nei 50 procentų visos pasaulio paramos. Naujos ES valstybės narės iki 2010 m. turėtų pasiekti 0,17% nuo BVP vystomojo bendradarbiavimo finansavimo lygį. Lietuvai preliminariais skaičiavimais, tai sudarytų apie 130,5 mil. litų. Tačiau nemažą šios sumos dalį sudaro privalomi įnašai į ES biudžetą bei reguliarūs mokesčiai tarptautinėms organizacijoms.
