A.Staponkienė: smurtas prieš moteris - sunkus nusikaltimas

EN  FR

A.Staponkienė: „smurtas prieš moteris - didelis nusikaltimas"

Valstiečių liaudininkų frakcijos vadovė, LVLS Valdybos narė Aldona Staponkienė tvirtina, kad smurtas prieš moteris yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas, sukeliantis aukai ne tiek fizines, kiek ilgalaikes psichologines neigiamas pasekmes,

todėl būtina formuoti saugios šeimos ir harmoningos visuomenės sampratas, kad moterys ir jos vaikai gyventų sveikoje aplinkoje.

Tai politikė teigė kalboje, pasakytoje neeiliniame Seimo posėdyje aptariant smurto prieš moteris šeimoje problemas.

A.Staponkienės kalba:

Smurtas pieš moteris šeimoje yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas. Toks žmogaus teisių pažeidimas sukelia aukai ne tiek fizines, kiek ilgalaikes psichologines neigiamas pasekmes. Smurtas prieš moteris ne tik stabdo moters kaip asmenybės savivoką ir saviraišką, bet ir naikina moters asmenybę.

Todėl džiaugiuosi, kad šiandien Lietuvos Respublikos Seimo nariai, paraginti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, kaip ir daugelis kitų šalių parlamentų, vieningai susirinko į neeilinį Seimo plenarinį posėdį diskusijai apie smurtą prieš moteris šeimoje.

Smurtas prieš moteris šeimoje yra labai opi problema ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje. Atsižvelgiant į šios problemos aktualumą. Šiais metais Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje buvo priimta rezoliucija, kurioje buvo pamerktas smurto prieš moteris šeimose Europoje augimas.

Dalyvaujant Tarpparlamentinės Sąjungos surengtame seminare Ženevoje apie Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo įgyvendinimą ir parlamentų bei jų narių vaidmenį daugumoje pranešimų buvo nurodoma, jog daugelis valstybių yra priėmę nacionalinius įstatymus, nukreiptus prieš įvairias smurto prieš moteris formas, o kai kuriose šalyse kaip pvz., JAV priimti išsamūs įstatymai, kuriuose numatytos kompleksinės priemonės kovai su smurtu prieš moteris.

Seminare nacionaliniai parlamentai buvo raginami sukurti teisinę sistemą, kuri sustabdytų plintantį smurtą prieš moteris, taip pat supažindintų visuomenę su įstatymais ir valstybės institucijų pastangomis, užkertančiomis kelią smurtui prieš moteris.

Noriu atkreipti dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė artimiausiu metu turėtų patvirtinti „Valstybinę smurto prieš moteris mažinimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2007-2009 m. plano projektus”. Manau, jog tai labai svarbus žingsnis kovai su smurtu prieš moteris. Tačiau, mes neturėtume apsiriboti vien tokios strategijos sukūrimu, būtina kurti pačią teisinę sistemą. Tokios teisinės sistemos kūrimas turėtų apimti ne tik teisės aktų kūrimą, tam tikrų nuostatų deklaravimą, bet ir teisėsaugos institucijų veiklos tobulinimą, personalo kvalifikacijos kėlimą, įvairių švietimo programų parengimą ir svarbiausia jų įgyvendinimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tokios teisinės sistemos kūrime turėtų dalyvauti pilietinė visuomenė o ypač moterų organizacijos.

Lietuvos teisės sistemoje esama nemažai teisinių kliūčių, su kuriomis susiduria smurtą patyrusios moterys.

Pavyzdžiui, Baudžiamajame kodekse yra daugybė straipsnių susietų su fiziniu smurtu prieš asmenį, ir jie visi yra neutralūs lyties požiūriu. Teoriškai tie patys straipsniai taikomi ir tuo atveju, kai smurtautojas nepažįstamas, ir kai jis yra šeimos narys. Tačiau skiriasi baudžiamojo proceso procedūra. Dalį bylų galima iškelti tik esant nukentėjusiosios/-ojo skundui. Taigi, jeigu smurtas panaudotas šeimoje, šeimos aplinkoje ir dėl asmeniškų motyvų ar pan., tokiais atvejais nukentėjęs nuo smurto asmuo privalo asmeniškai kreiptis su pareiškimu tiesiai į teismą. Tokia tvarka akivaizdžiai sulaiko moteris nuo smurtautojo apskundimo, ypač dėl to, kad nėra apsaugos mechanizmo, kai smurtas įvyko šeimoje. Lietuvos įstatymai taip pat kol kas nesudaro galimybės iškeldinti smurtautoją iš gyvenamosios vietos ar uždrausti kontaktus su auka.

Noriu pabrėžti, jog nukentėjusiųjų asmenų teisių apsauga ir sistemos, apsaugančios aukų privatumą, orumą ir autonomiškumą, kūrimas padidina aukų pareiškimų skaičių ir yra svarbus geros praktikos principas. Todėl, mūsų teismai ir policijos padaliniai taip pat turėtų padidinti veiklos efektyvumą, sumažinti sunkumus aukoms ir pagerinti bylų nagrinėjimo rezultatus.

Manau, jog efektyviausias ginklas kovoje su smurtu prieš moteris yra nedviprasmiškas politinių įsipareigojimų demonstravimas, aukštų vyriausybės pareigūnų pasisakymai, kurie sustiprinami veiksmais ir valstybės skiriamais resursais.

Todėl, mūsų parlamentas turi priimti atitinkamas teisines priemones nutraukiant, arba bent žymiai sumažinant smurtavimą prieš moteris šeimoje.

Manau, kad pranešėjos išdėstytos ir diskusijoje akcentuojamos smurto prieš moteris šeimoje problemos mus visus įpareigoja formuoti saugios šeimos ir harmoningos visuomenės sampratas, kad moterys ir jų vaikai gyventų sveikoje aplinkoje. Tikiuosi, kad pateiktas rezoliucijos projektas padės sutelkti parlamentarų, valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų pastangas įveikiant šią mūsų visuomenės piktžaizdę.

xxx

Lapkričio 24 d. Seimas, pritardamas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos iniciatyvai, surengė neeilinį posėdį tema „Europos parlamentarai vienijasi, kad įveiktų smurtą prieš moteris šeimoje“.

Simboliniai posėdžiai šia tema vyko daugelio Europos Tarybos valstybių narių ir stebėtojos statusą turinčių valstybių parlamentuose.



 
 © Seimo kanceliarija, 2008