Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas, LVLS Valdybos pirmininkas Viktoras Rinkevičius su gluosninių žilvičių augintojais aptarė aktualiausias biokuro problemas. Siekiant ambicingų Europos Sąjungos ir Lietuvos tikslų dėl energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių įgyvendinimo, vis didesnis dėmesys skiriamas energetinių augalų auginimui.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 įvairių biokuro katilinių. Jos naudoja miško kirtimo, medienos pramonės atliekas, pjuvenas, durpes, trumpos apyvartos augalų biomasę. Jau pradedamos veisti pramoninės gluosninių žilvičių plantacijos. Kol kas tokių plantacijų įveista tik 300 ha, o pramoniniam vartojimui reikia ne mažiau kaip 1 000 ha. Iš tokio ploto išauginta mediena užtektų apšildyti 10 tūkst. gyventojų miestą. Labiausiai šios plantacijos išplitusios Švedijoje, kur bendras plotas sudaro apie 20 tūkst. hektarų.
Iki šiol gluosninių žilvičių augintojai paramos galėjo kreiptis pagal Kaimo plėtros 20042006 m. plano priemonę "Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku". Pateikus želdinimo darbų įvertinimo pažymą, žilvičių augintojams dengiamos visos plantacijos įveisimo išlaidos.
Pakeitus galiojančius ES teisės aktus, nuo 2007 metų ūkininkai ir kiti asmenys, deklaravę energetinių augalų plotus, galės gauti tiesiogines išmokas, kaip ir už žemės ūkio pasėlius. Be to, už kiekvieną energetinių augalų hektarą jiems bus mokama papildoma 45 eurų išmoka. Reglamente taip pat numatyta, kad galės būti dengiama 50 proc. plantacijų įveisimo išlaidų iš nacionalinio biudžeto. Ši kompensacija bus išmokama tik gavus produkciją, o tai auginant žilvičius įgyvendinama po 4 metų. Toks išlaidų kompensavimo mechanizmas netenkina gluosninių žilvičių augintojų, nes plantacijų įveisimas reikalauja didelių investicijų.
Be to, nėra aišku, ar augintojai, deklaruodami žilvičius tiesioginėms išmokoms gauti, galės kreiptis paramos pagal Kaimo plėtros programą kaip apželdinant žemę mišku. Žemės ūkio ministerijos specialistai turi pasikonsultuoti su Europos Komisijos atstovais ir į šį klausimą atsakyti kaip galima greičiau.
V. Rinkevičius pritarė išsakytoms mintims, kad būtina skatinti ir remti energetinių augalų auginimą ir atkreipė dalyvių dėmesį į tai, kad trumpos apyvartos medžių plantacijas geriau veisti mažiau palankiose ūkininkauti, nedrenuotose, užmirkstančiose žemėse, labiau rūpintis, kad nebūtų sugadintos melioracijos sistemos.
Komiteto pirmininkas akcentavo, kad Seimas 2007 m. sausio 18 d. priėmė Nacionalinę energetikos strategiją, kurioje numatyta atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame šalies pirminės energijos balanse 2025 m. padidinti ne mažiau kaip iki 20 procentų. Tai didelė užduotis, kurią įvykdyti turi būti nukreiptos visų atsakingų valdžios institucijų pastangos.
Taip pat V. Rinkevičius pažadėjo kreiptis į žemės ūkio ministrę Kazimierą Danutę Prunskienę ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkę Birutę Vėsaitę, kad biokuro plėtros klausimai būtų sprendžiami bendromis pastangomis.
Leonardas Michelbertas,
Kaimo reikalų komiteto patarėjas (tel. 239 67 66)
|
