Seimo vicepirmininko Alfredo Pekeliūno iniciatyva sudaryta darbo grupė apsvarstė principus, kuriais remiantis būtų formuluojami galimi minimalios mėnesinės algos nustatymo kriterijai. Posėdyje dalyvavo Seimo nariai, ministerijų, Trišalės tarybos, verslo atstovai, ekspertai.
Ilgos ir konstruktyvios diskusijos metu, išklausius eksperto R. Lazutkos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų, smulkaus ir vidutinio verslo atstovo pranešimus, darbo grupės nariai akcentavo, kad būtinas sisteminis požiūris į minimalios algos didinimą, tam, kad tai nebūtų dirbtinis, ekonomiškai nepagrįstas veiksmas.
“Visi sutinka, kad būtina minimalią mėnesinę algą didinti ir naudoti tam reikia aiškius kriterijus, bet taip pat būtina keisti mokesčių sistemą, tobulinti darbo apmokėjimo sistemą, keisti neapmokestinamo pajamų dydžio nustatymą bei įvertinti daug kitų veiksnių. Darbo grupės nariai pripažino, kad tiek šalies darbo užmokesčio, tiek mokesčių sistema yra sudėtingi “dariniai” ir kiekvienas pokytis sąlygos tolimesnius pasikeitimus, todėl darbo grupės laukia tikrai nelengvas uždavinys”- po posėdžio teigė darbo grupės vadovas Alfredas Pekeliūnas.
Posėdyje buvo svarstomi kriterijai, kurie naudojami minimalios algos pokyčiams kitose ES šalyse: indeksavimas, vartojimo išlaidų apskaičiavimas ir kt. Kaip galimą kriterijų, Alfredas Pekeliūnas pasiūlė minimalią mėnesinę algą sieti su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, laikantis Europos socialinės chartijos nuostatų, pagal kurias minimalus mėnesinis atlyginimas turėtų būti ne mažesnis kaip 60 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (šiuo metu Lietuvoje tai sudarytų apie 800-900 lt.). Europos Sąjungos institucijose jau gvildenama idėja tokias proporcijas reglamentuoti ES direktyva, siekiant koordinuoti visų Europos Sąjungos valstybių narių minimalaus atlyginimo politiką.
