TEISINGUMAS
Darbo užmokesčio dalies, nesumokėtos valstybės tarnautojams remiantis Konstitucijai prieštaravusiomis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatomis, grąžinimo įstatymo projektas (teikėjai G. Šileikis, E. Masiulis, V. Grubliauskas) (pateiktas 2004 12 ir 2005 12)
Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams, kuriems, remiantis Konstitucijai prieštaravusiomis įstatymų nuostatomis, buvo apskaičiuotas bei sumokėtas mažesnis nei nustatytas darbo užmokestis, skirtumas tarp sumokėto ir Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio Vyriausybės nustatyta tvarka sumokamas iki 2007 m. sausio 1 d. Tikslas atkurti teisingumą ir apginti pažeistas valstybės tarnautojų teises.
Projektui nepritarta, tačiau Seimui siūloma spręsti šį klausimą dar kartą.
Pasiūlymas 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (teikėjai G. Steponavičius, A. Kašėta, G. Šileikis) (siūlyta 2005 11)
Pagal Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą valstybė per ateinančius trejus metus turi išmokėti seniai pažadėtas kompensacijas už išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius. Tokia valstybės skola sudaro 585,5 mln. litų, todėl manant, kad šiam tikslui 2006 metais valstybės biudžete šiam tikslui turi būti numatyta maždaug trečdalio skolos dydžio suma, siūlyta šia sumą padidinti 63 mln. litų (viso šiam tikslui 2006 metais numatant 200 mln. litų).
Pasiūlymas atmestas.
Pasiūlymas Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (teikėjai G. Steponavičius) (pateiktas (2005 11)
Siūloma nustatyti, kad, atsižvelgiant į 2005 m. priimtus Konstitucinio Teismo sprendimus, kompensacijų už nekilnojamojo turto objektus mokėjimo lygiomis dalimis principas įgyvendinamas jau nuo 2006 metų.
Pasiūlymui nepritarta.
Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (teikėjai G. Šileikis, E. Masiulis) (pateiktas 2005 12)
Siūloma nustatyti, kad visiems atkurtų santaupų lėšomis nepradėjusiems disponuoti indėlininkams teisė laisvai disponuoti visa atkurtų santaupų suma iki Vyriausybės programoje nustatyto termino - 2009 metų, užtikrinama kasmet leidžiant disponuoti lygiomis visos atkurtų santaupų sumos dalimis. Šiuo metu įstatymas visus indėlininkus yra suskirstęs į keturias grupes, kurioms teisė disponuoti atkurtomis santaupomis suteikiama pagal jų nurodytą eiliškumą Vyriausybės sprendimais, priimamais atsižvelgiant į turimų lėšų dydį. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimus, manytina, kad Seimas turi konstitucinę pareigą pats aiškiai nustatyti Įstatyme numatytos teisės disponuoti atkurtomis santaupomis suteikimo terminus.
Projektas svarstomas.
Pasiūlymas Baudžiamojo kodekso 95, 228 ir 230 straipsnių papildymo įstatymo projektui (teikėjai P. Auštrevičius, G. Šileikis, V. Čepas) (pateiktas 2005 11)
Siūloma panaikinti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį visiems sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams. Manoma, kad svarstant senaties panaikinimo klausimą, neleistina apsiriboti vien tik sunkiais ekonominiais nusikaltimais. Netaikydami senaties ekonominiams nusikaltimams, o tokią senatį numatydami, pavyzdžiui, nužudymams ar prekybai vaikams, nuvertintume vertybes, kurios yra ginamos nustačius atsakomybę už pastaruosius nusikaltimus. Visuotinai pripažįstama, kad vieni iš pagrindinių nusikalstamumo kontrolės svertų yra nusikaltimų išaiškinamumas ir bausmės neišvengiamumo užtikrinimas. Deja, šiuo metu šie rodikliai yra nepatenkinami, kas gali būti paaiškinta daugeliu priežasčių, neleidžiančių šioje srityje tikėtis greitų ir apčiuopiamų pokyčių: įstatymų netobulumu, teisėsaugos pareigūnų pasirengimo ir metodinės bazės trūkumu, dideliu bylas tiriančių pareigūnų darbo krūviu, nepakankamu finansavimu, visuomenės nepasitikėjimu teisėsaugos institucijomis ir pan. Nusikaltimus padarę ar jiems besirengiantys asmenys neturi turėti galimybės tikėtis, kad padarytas nusikaltimas dėl vienų ar kitų priežasčių nebus išaiškintas arba bylų tyrimas užsitęs ir taip pavyks praėjus senaties terminui išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Pasiūlymas svarstomas.
Pasiūlymas Darbo kodekso papildymo 162(1) straipsniu įstatymo projektui (teikėjas G. Šileikis) (pateiktas 2005 11)
Pasiūlyta su valstybinėmis švenčių dienomis sutampančias poilsio dienas perkelti į artimiausią darbo dieną ir taip užtikrinti darbuotojų teisę į poilsio laiką.
Pasiūlymui pritarta.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (teikėjai E. Masiulis, G. Šileikis) (pateiktas 2005 12)
Siūloma nustatyti, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje. Taip pat siūlyta nustatyti, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininką Seimas tvirtina, ne Seimo Pirmininko, kaip yra nustatyta dabar, bet, Respublikos Prezidento teikimu. Šiais siūlymais siekiama didinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nepriklausomumą.
Projektui nepritarta.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų dalies, nesumokėtos remiantis Konstitucijai prieštaravusiomis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, grąžinimo įstatymo projektas (teikėjas G. Šileikis, V. Čepas) (pateiktas 2005 01)
Siūloma nustatyti, kad asmenims, kuriems, remiantis Konstitucijai prieštaravusiomis įstatymų nuostatomis, buvo sumažinta apskaičiuota valstybinio socialinio draudimo pensija, skirtumas tarp paskirtosios ir išmokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokamas iki 2007 m. sausio 1 d.
Projektui nepritarta.
Antstolių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (teikėja D. Teišerskytė) (pateiktas 2005 06)
Siūloma nustatyti, kad atlyginimo antstoliui už atskiro vykdomojo dokumento vykdymą dydis negali būti didesnis už vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika nustatytas faktines tokio vykdymo sąnaudas. Kaip nurodo Valstybės kontrolė, tai, kad teismų sprendimų vykdymo įkainiai dabar yra nesusieti su faktinėmis teismų sprendimų vykdymo sąnaudomis, gali sąlygoti santykinai aukštą antstolių veiklos pelningumą. Pagal auditorių skaičiavimus minimalus sistemos pelningumas sudaro 30,4 proc. grynojo pelno dalį pajamose
Pasiūlymas Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (teikėjai D.Teišerskytė, K. Glaveckas) (pateiktas (2005 12)
Siūloma panaikinti nuostatą, jog tais atvejais, kai, atkuriant nuosavybės teises į patalpas, tose patalpose gyvenantis nuomininkas ir jo šeimos nariai nepasirašo arba atsisako pasirašyti valstybės garantiją, savivaldybės administracijos direktorius vienasmeniškai patvirtina valstybės garantijos dokumentus. Tokia nuostata pažeidžia nuomininkų ir jų šeimos narių interesus.
Pasiūlymas Dokumentų ir archyvų įstatymo 2, 3 ir 20 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui (teikėjai A. Kašėta, G. Šileikis) (siūlyta 2005 10)
Pasiūlyta aiškiai nustatyti, kad negali būti naikinami Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentai, kuriems priskiriami Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato, Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato, Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos, Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto, SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato ir t.t. dokumentai. Taip pat pasiūlyta siaurinti priėjimo prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų ribojimą, nustatant, kad jis ribojamas tik tais atvejais, kai duomenys yra įslaptinti pagal Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą, arba kai nuo SSRS specialiųjų tarnybų nukentėjęs asmuo pareiškia savo valią dėl duomenų apie jį naudojimo ribojimo iki jo mirties. Šiuo metu priėjimas prie šių dokumentų ribojamas 70 metų nuo dokumentų sudarymo.
Pasiūlymas svarstomas.
Socialinė apsauga
Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (teikėjas G. Steponavičius) (pateiktas 2005 07)
Siūloma iki 10 proc. padidinti valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos dalį, kaupiamą reformos dalyvio asmeninėje pensijų sąskaitoje, atidarytoje jo pasirinktoje pensijų kaupimo bendrovėje (2006 m. vietoj numatytų 4,5 proc.- 5 proc., 2007m. atitinkamai 5,5 ir 6,5 proc.; 2008 m. siūloma šią įmoką didinti toliau 8 proc., 2009 9 proc., 2010 10 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos).
Lėšų senatvei kaupimas per privačius pensijų fondus naudingas, nes: Asmenys tampa labiau suinteresuoti kaupti lėšas senatvei, didėja atsakomybė už savo ateitį, silpnėja paskatos vengti mokesčių, valstybė perleidžia privačiam sektoriui jai nebūdingas finansų valdymo funkcijas, racionaliau tvarkomos senatvės aprūpinimui skirtos lėšos, išauga finansinio sektoriaus pajėgumas prisidėti prie ūkio augimo ir, svarbiausia, realiai sprendžiamos problemos neišvengiamos visoms nekaupiamuoju pagrindu organizuojamoms pensijinio aprūpinimo sistemoms dėl nepalankaus dirbančiųjų ir turinčių teisę į pensiją asmenų santykio kitimo. Europos Sąjungos valstybėse, kuriose pensijų sistemos yra iš esmės valstybinės, suprantama būtinybė reorganizuoti egzistuojančias sistemas, ženklią lėšų dalį nukreipiant per privatų kaupimą. Realios galimybės ir paskatos kaupti lėšas savo senatvei yra vienas iš svarbesnių veiksnių, skatinančių darbingus asmenis likti dirbti Lietuvoje, o ne emigruoti.
Lietuvoje pasirinktas variantas privačiam pensijų kaupimui 2006 metais nuo apmokestinamos sumos skirti tik 4,5 procento (vėliau tik menkai padidinant šią dalį) yra pernelyg nuosaikus, todėl leidžia pasiekti tik nedidelę dalį teigiamų rezultatų, kuriuos užtikrintų spartesnė reforma. Tai, kad daugelis naujųjų Europos Sąjungos šalių pasirinko privalomąjį privataus pensijų kaupimo variantą ir nutarė tam skirti daugiau nei po 5 procentus nuo draudžiamųjų pajamų (žr.lentelę pabaigoje), rodo, kad Lietuvoje nepakankamai suvokiama šios reformos reikšmė ir ištekliai, kuriuos šiam tikslui galima ir privalu skirti.
Projektui nepritarta
Išmokų vaikams įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (teikėjas - Gintaras Šileikis) (siūlyta 2005 09)
Siūloma nustatyti, kad vaikams nuo 7 iki 18 metų, augantiems šeimose auginančiose vieną ar du vaikus, mokamos išmokos būtų pradėtos mokėti nuo 2006 m. sausio 1 d. Šiuo metu šios išmokos minėtiems vaikams mokamos tik iki 7 metų , o vaikams nuo 7 iki 18 metų išmoka skiriama ir pradedama mokėti atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes bei Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip nuo 2009 m. sausio 1 d.. Kyla pagrįstų abejonių ar tokia, neatsižvelgiant į realius vaikų poreikius nustatyta vaikus nuo 7 iki 18 metų diskriminuojanti išmokų vaikams mokėjimo tvarka, nepažeidžia vieno iš kertinių vaiko teisių apsaugos principų visų vaikų lygybės principo.
Projektas svarstomas.
Pasiūlymas Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (teikėjas A. Kašėta) (siūlyta 2005 09)
Pasiūlyta į pirmą asmenų, kuriems leidžiama disponuoti atkurtomis santaupomis grupę įrašyti daugiavaikes šeimas, auginančias tris ir daugiau vaikų (priėmus šį pasiūlymą šios šeimos pradėjo laisvai disponuoti turėtomis santaupomis). Iki tol daugiavaikės šeimos, auginančios keturis ir daugiau vaikų, buvo įrašytos į antrąją tokių asmenų grupę, o mažiau vaikų turinčios į trečią grupę.
Pasiūlymui pritarta
Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 25 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (teikėjas G. Šileikis, V. Čepas, V. Grubliauskas ) (pateiktas 2005 06
Siūloma atsisakyti valstybinio socialinio draudimo senatvės, našlių ir našlaičių pensijų mažinimo tais atvejais, kai asmuo pasinaudoja teise gauti išankstinę senatvės pensiją pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą. Šiuo metu įstatymas nustato, kad asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, sukakus senatvės pensijos amžių, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis mažinamas dydžiu, kurį sudaro apskaičiuotos pensijos 0,4 procento, padauginto iš pilnų mėnesių, kuriuos asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus. Siūlymas naikinti šią nuostatą grindžiamas tuo, kad: šiuo metu numatytas senatvės pensijos mažinimas kelia abejonių atitikimo teisės į pensiją, kaip teisės į nuosavybę, apsaugos prasme; Valstybinių socialinio draudimo pensijų dydis priklauso nuo pensijų draudimo stažo bei asmens gautų draudžiamųjų pajamų dydžio, todėl niekur nedirbantis išankstinės senatvės pensijos gavėjas ir taip gaus mažesnę nei iki pat pensinio amžiaus dirbęs asmuo pensiją;senatvės ir invalidumo pensijų mažinimas yra neadekvatus - šios pensijos sumažinamos iki gyvo galvos, tuo tarpu, kai išankstinės senatvės pensijos mokamos ne ilgiau kaip 5 metus.
Projektui nepritarta.
Užsienio politika
Pasiūlymas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 37 straipsnio pakeitimo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (teikėjai G. Steponavičius) (siūlyta 2005 12)
Siūloma nustatyti, kad papildomo užsienyje uždirbtų pajamų apmokestinimo atsisakoma nuo 2005 metų. Papildomas apmokestinimas neskatino išvykusių asmenų grįžti į Lietuvą, skatino slėpti pajamas, neatitiko teisingumo principo. Papildomo apmokestinimo panaikinimas padidins į Lietuvą sugrįžtančių žmonių ir lėšų kiekį ir taip prisidės prie spartesnio šalies ūkio augimo.
Pasiūlymui pritarta.
Seimo nutarimo "Dėl Seimo Emigracijos reikalų komisijos sudarymo" projektas (teikėjas P. Auštrevičius) (pateiktas 2005 12)
Tikslas įsteigiant nuolatinę Seimo Emigracijos reikalų komisiją sudaryti prielaidas ilgalaikės strategijos ir nuoseklios valstybinės politikos emigracijos procesų atžvilgiu formavimui ir vykdymui. Per pastaruosius 15 metų iš Lietuvos į užsienio šalis nuolatiniam gyvenimui išvyko apie 10 procentų Lietuvos gyventojų. Šie skaičiai akivaizdžiai liudija poreikį imtis koordinuotų ir veiksmingų priemonių siekiant užtikrinti kuo glaudesnį emigravusių šalies piliečių ryšį su tėvyne, lietuvybės ir kultūrinės tapatybės išlaikymą, vaikų švietimą. Komisiją atliktų šias funkcijas: nuoseklios valstybinės politikos emigracijos procesų atžvilgiu formavimo inicijavimas bei šios politikos įgyvendinimo kontrolė; - pasiūlymų protų nutekėjimui stabdyti sukūrimo ir įgyvendinimo inicijavimas; verslo, politinių, kultūrinių ir pilietinių ryšių su išeivija plėtojimo užtikrinimas; rūpinimasis išeivių integraciją į Lietuvos gyvenimą užtikrinančios mokesčių, švietimo ir socialinės politikos vykdymu; efektyvių informacinio ir švietėjiško pobūdžio priemonių išeivijai kūrimo ir įgyvendinimo inicijavimas; įstatymų bei kitų teisės aktų, skirtų emigracijos politikos bei išeivijos integracijos į šalies gyvenimą klausimams sureguliuoti, inicijavimas.
Projektas dar nėra pradėtas svarstyti Seime.
Seimo nutarimo "Dėl Seimo laikinosios komisijos Lietuvos Respublikos pasirengimo įgyvendinti Šengeno aquis priežiūrai sudarymo projektas (teikėjas P. Auštrevičius) (teiktas 2005 02)
Atsižvelgiant į šalies narystės Šengene 2007 m. sausio l d. svarbą, atliekamų darbų įvairiapusiškumą, daugelį dalyvaujančių institucijų ir dideles investicijas siūloma sudaryti komisiją, prižiūrėsiančią LR pasirengimą įgyvendinti Šengeno aquis.
Lietuvos narystė Šengene leis padidinti Lietuvos vidinį ir išorinį saugumą, pagerins atskirų šalies institucijų bendradarbiavimą ES ir supaprastins gyventojų ir krovinių judėjimą ES viduje. Lietuvos pasirengime narystei Šengene dalyvauja Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Finansų ministerija, Susisiekimo ministerija, Teisingumo ministerija, Valstybinė sienos apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas, Policijos departamentas, Migracijos tarnyba, Informatikos ir ryšių departamentas, Informacinės plėtros departamentas, Konsulinis departamentas ir kitos šalies institucijos. Ši programa numato, kad reikiamai administracinei, institucinei bei techninei bazei parengti prireiks didžiulių lėšų (apie 614 mln. litų), iš kurių didžioji dalis (apie 480 mln. lt) skirta iš ES biudžeto.
Projektas svarstomas.
Pasiūlymas 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (teikėjai G. Steponavičius) (siūlyta 2005 11)
Siūlyta lietuvybės puoselėjimui išeivijoje (sekmadieninėms lietuvių mokykloms, vadovėliams, metodinei medžiagai ir pan.) Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui prie LR vyriausybės papildomai skirti 1 milijoną litų.
Pasiūlymui nepritarta.
VIETOS SAVIVALDA
Pasiūlymas Konstitucijos 119, 122 ir 124 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (teikėjai E. Masiulis, V. Boreikienė) (pateiktas 2005 11)
Atsižvelgiant į tai, kad valdančioji dauguma pateikė Konstitucijos pakeitimo projektą, kuriame nebuvo įtvirtinami tiesioginiai mero rinkimai, buvo pateikta tokius rinkimus įtvirtinanti kita Konstitucijos pakeitimų redakcija.
Pasiūlymas paskatino kito Konstitucijos pakeitimo projekto, numatančio tiesioginius mero rinkimus, pateikimą.
Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pakeitimo įstatymų projektai (teikėjas A. Kašėta) (pateiktas 2006 01)
Įstatymų projektais siūloma įtvirtinti savivaldybių tarybų teisę priimti sprendimą nutraukti savo įgaliojimus nepasibaigus kadencijai. Siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba ne vėliau kaip 9 mėnesiai iki kadencijos pabaigos visų tarybos narių dauguma gali priimti sprendimą nutraukti savo įgaliojimus nepasibaigus kadencijai. Jos įgaliojimai nutrūksta, kai į pirmąjį posėdį susirenka taryba išrinkta pirmalaikiuose rinkimuose, kurie turi būti surengti per 3 mėnesius nuo savivaldybės tarybos sprendimo nutraukti savo įgaliojimus nepasibaigus kadencijai priėmimo dienos. Pirmalaikiuose rinkimuose išrinktos savivaldybės tarybos kadencija baigiasi tuo laiku ir ta pačia tvarka, kaip būtų pasibaigusi savivaldybės tarybos, kurios įgaliojimai nutrūko, kadencija. Manoma, kad teisės pasileisti suteikimas suteiks galimybę užtikrinti efektyvią ir vietos gyventojų interesus atitinkančią savivaldybės tarybos veiklą tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių savivaldybės taryba nėra pajėgi vadovaudamasi demokratinio valdymo principais įgyvendinti savo galių.
Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas (teikėjas P. Auštrevičius) (teiktas 2006 01)
Siekiant sudaryti gyventojams galimybę laisvai susipažinti su savivaldybių tarybų sprendimų projektais, kas yra būtina sąlyga tam, kad jie galėtų dalyvauti juos svarstant ir taip realizuoti vieną iš vietos savivaldos principų - gyventojų dalyvavimą tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka įregistruoti savivaldybių tarybų sprendimų projektai privalo būti skelbiami atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje ne vėliau kaip kitą dieną po registracijos.
Projektas dar nėra pradėtas svarstyti Seime.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (teikėjas E. Masiulis) (teiktas 2005 05)
Siūloma susiaurinti rinkimų į savivaldybių tarybas dienos pasirinkimo galimybes ir taip užkirsti kelią konjunktūriniais sumetimais grindžiamą manipuliavimą savivaldybių tarybų rinkimų data. Iki šio projekto priėmimo įstatymas nustatė, kad savivaldybių tarybų rinkimų datą, kuri negali būti ankstesnė kaip 4 mėnesiai ir ne vėlesnė kaip vienas mėnuo iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos, nustato Seimas. Surengus rinkimus prieš 4 mėnesius iki buvusių tarybų narių įgaliojimų pabaigos, savivaldybėse valdymą neretai įgyvendino savivaldybių tarybų nariai bei merai, kurie neturėjo galimybės užimti šių postų naujos kadencijos tarybose. Dėl tokio ilgai užtrukusio tarpuvaldžio buvo neužtikrinta valdymą įgyvendinančių asmenų atsakomybė, o kartu ir pačio valdymo kokybė.
Projektas priimtas ir nustatyta, kad savivaldybių tarybų rinkimų data negali būti ankstesnė kaip 2 mėnesiai ir ne vėlesnė kaip vienas mėnuo iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (teikėjas A. Endzinas) (teiktas 2005 02 ir 2005 09)
Siūloma atsisakyti kompensacijų mokamų iš savivaldybės biudžetų į valstybės biudžetą. Įstatymas nustato, kad savivaldybės, kurių ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos (be specialių tikslinių dotacijų) didėja daugiau kaip 19 proc., palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis, privalo iš savo biudžeto mokėti reikiamo dydžio bendrosios dotacijos kompensacijas valstybės biudžetui. Toks į valstybės biudžetą gražinamos bendrosios dotacijos kompensacijos nustatymas ne tik neskatina savivaldybių veikti siekiant kuo didesnio jų biudžetų pajamų augimo, bet ir mažina lėšų, kurias savivaldybės gali panaudoti savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimui, dydį. Kyla abejonių ar toks savarankiškoms funkcijoms skiriamų lėšų mažinimas neprieštarauja Europos savivaldos chartijos 9 straipsnio 5 daliai, kurioje yra draudžiama finansinio sulyginimo procedūromis mažinti vietinės valdžios organų veiklos savarankiškumą.
Projektas svarstomas.
Pasiūlymas savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektui (teikėjas E. Masiulis) (teiktas 2005 11)
Siūlyta apriboti iš geriau dirbančių ir kartu daugiau pajamų gaunančių savivaldybių biudžetų į valstybės biudžetą mokamų kompensacijų sumą, nustatant, kad ji yra ne didesnė nei iš valstybės biudžeto savivaldybių biudžetams mokamų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų, skirtų kompensuoti prognozuojamų savivaldybių pajamų mažėjimą, sumai. Pasiūlyta nustatyti, kad atskiros savivaldybės valstybės biudžetui mokamos kompensacijos dalis visoje tokių sumoje yra proporcinga tos savivaldybės prognozuojamų palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamųperviršio daliai.
Pasiūlymui nepritartą.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (teikėjai A. Endzinas, V. Grubliauskas) (pateikti 2005 03)
Siūloma 50 procentų naftos ir dujų išteklių mokesčio bei mokesčio už valstybinius gamtos išteklius pervesti į savivaldybių, kurių teritorijoje išgaunama nafta ar dujos arba naudojami valstybiniai gamtos ištekliai, biudžetą bei atsisakyti įstatyminių nuostatų, kurios suvaržo savivaldybių teisę pasirenkant Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų naudojimo prioritetus. Šių pasiūlymų tikslas - užtikrinti didesnį savivaldybių savarankiškumą disponuojant jų biudžetų lėšomis. Šiuo metu įstatymai numato, kad visas naftos ir dujų išteklių mokestis bei didžioji dalis mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (išskyrus 70 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, kuris įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą) yra įskaitomi į valstybės biudžetą, t.y. naudojamos bendram paskirstymui, neatsižvelgiant į geografinį mokestinių pajamų šaltinį. Aptariant Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos naudojimo sritis, įstatymas, neatsižvelgdamas į atskirų savivaldybių interesus, nustato programos lėšų dalis, kurios gali būti skiriamos tik tam tikroms įstatyme numatytoms priemonėms finansuoti.
Projektams nepritarta.
MOKESČIAI
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (teikėjai G. Steponavičius, E. Masiulis) (teiktas 2005 04)
Pasiūlyta nuo 2006 01 01 iki 24 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Tikslas sumažinant gyventojų pajamų apmokestinimą, sudaryti palankesnes sąlygas žmonėms kurti savo, o kartu ir valstybės gerovę; užtikrinti šalies konkurencingumą kitų Europos Sąjungos šalių atžvilgiu; mažinti mokesčių vengimo paskatas ir taip gerinti mokesčio surinkimą.
Projektas atmestas
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (teikėjai G. Steponavičius, E. Masiulis) (teiktas 2005 06)
Siūlyta paspartinti Vyriausybės teiktame projekte numatytus gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimo terminus, nustatant, kad 27 proc. tarifas pradedamas taikyti nuo 2006 01 01, o 24 proc. nuo 2007 01 01.
Pasiūlymas atmestas.
Švietimas
Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio papildymo įstatymo projektas(teikėjas E. Masiulis) (pateiktas 2004 12)
Pasiūlyta nustatytai, kad iš pajamų gali būti atskaitomi mokesčiai, kuriuos įmonės tiesiogiai sumoka Lietuvos Respublikoje veikiančioms mokykloms už asmenų, kurie remiantis su šiuo Lietuvos vienetu sudaryta sutartimi yra įsipareigoję jame dirbti po mokymo pabaigos, mokymą. Šio pakeitimo tikslas skatinti darbdavius apmokėti išsimokslinimo lygio kėlimo išlaidas esamiems arba potencialiems darbuotojams.
Projektas priimtas
Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (teikėjai G. Steponavičius, E. Masiulis) (teiktas 2005 06)
Siūloma panaikinti įstatyme numatytą diskriminuojančią nuostatą, kad daktaro ar habilituoto daktaro stažą sudaro tik asmens mokslinio darbo valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas. Tokia tvarka sąlygoja situaciją, kai mokslininkams tampa nenaudinga dirbti privačiose mokslo ar studijų įstaigose, nes pasirinkdami šį kelią jie netenka galimybės ateityje gauti valstybinę mokslininkų pensiją. Toks reglamentavimas yra nenaudingas švietimo sistemai, nes riboja jos konkurencingumą, apsunkindamas privataus aukštojo mokslo plėtrą mažina skaičių vietų, kuriose galėtų studijuoti asmenys siekiantys išsilavinimo ar tobulėti jauni mokslininkai, skatina mokslininkus pasirinkti neoptimalius darbo keliose mokslo įstaigose variantus.
Projektas svarstomas
Švietimo įstatymo 43 ir 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (teikėjai D. Teišerskytė, G. Steponavičius) (pateikta 2005 06)
Siūloma nustatyti, kad nevalstybinėms mokykloms, vykdančioms formaliojo švietimo programas, ūkio išlaidoms Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriama ne mažiau 50 proc. reikalingos sumos. Visi Lietuvos gyventojai įstatymų numatyta tvarka sumoka mokesčius į Valstybės biudžetą, todėl nefinansuodama nevalstybinių mokyklų ūkio išlaidų, Valstybė priverčia nevalstybinių mokyklų moksleivių tėvus mokesčius sumokėti antrą kartą. Tuo būdu pažeidžia lygiateisiškumo principus bei ženkliai apsunkina nevalstybinių mokyklų steigimąsi ir veiklą.
Projektui nepritarta.
Pasiūlymas 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (teikėjai G. Steponavičius) (siūlyta 2005 11)
Siūloma 8 mln. litų padidinti asignavimus, skiriamus studentų kreditavimo sistemos plėtojimo programai. Pastaraisiais metais sparčiai auga bendras studijuojančių, studijuojančių privačiose institucijos skaičius, paskolos palankiau vertinamos kaip priemonė užsitikrinti studijų finansavimą, kyla studijų ir pragyvenimo kaštai šie ir kiti veiksniai lemia ženklų studentams prieinamų paskolų poreikio augimą. Aukštojo mokslo studijų finansavimo sistemos koregavimas plėtojant studentų kreditavimo sistemą, šiam tikslui skiriant pakankamas lėšas yra vienas iš efektyviausių būdų tobulinti vis dar biurokratizuotą, neracionalią ir į studijuojančių poreikius per menkai atliepiančią Lietuvos aukštojo mokslo sistemą.
Pasiūlymui nepritarta.
ekonomika
Seimo rezoliucijos "Dėl Nacionalinės energetikos strategijos atnaujinimo" projektas (teikėjas P. Auštrevičius) (teiktas 2005 09)
Atsižvelgiant į spartų naftos ir kitų energetikos išteklių kainų augimą, kuris daro tiesioginę įtaką šalies ekonomikai, pabrėžiant būtinumą įvertinti branduolinės energetikos tęstinumo ir plėtros galimybes Lietuvoje, Vyriausybei siūloma nedelsiant atnaujinti Nacionalinę energetikos strategiją.
Iš dalies pritarta.
Seimo rezoliucijos "Dėl padėties naftos produktų rinkoje" projektas (teikėjai G. Steponavičius, E. Masiulis) (teiktas 2005 09)
Siūlyta Vyriausybei pasiūlyti nedelsiant kreiptis į įgaliotas Europos sąjungos institucijas ir siekti galimybės: sumažinti akcizo už naftos produktus mažiausią tarifą, sumažinti privalomą naftos produktų atsargų kiekį, sumažinti naftos produktų kokybės reikalavimus bei imtis kitų teisėtų ir pagrįstų priemonių naftos produktų kainų augimo poveikiui sumažinti. Pasiūlymas pateiktas atsižvelgiant į tai, kad spartus ir ženklus naftos produktų kainų augimas, ypatingai įvertinant dabartinį šalies piliečių pajamų lygį, kelia rimtus ekonominius ir socialinius sunkumus; įvertinant tai, kad naftos produktų kainų augimo poveikiui sumažinti taikomos priemonės turi užtikrinti tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą, neiškraipyti konkurencijos, nepažeisti saugomų asmens teisių ir laisvių.
Projektui nepritarta.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (teikėjai E. Masiulis, G. Steponavičius) (teiktas 2005 09)
Siūloma nuo 50 iki 80 proc. padidinti valstybės lėšomis sukaupiamo ir tvarkomo privalomo naftos produktų ir naftos rezervo. tikslas sumažinti šiuo metu naftos produktus gaminančių, naftos produktus importuojančių ir į šalį atgabenančių įmonių išlaidas, patiriamas vykdant Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymu nustatytą įpareigojimą kaupti naftos produktus ir (ar) naftą, ir taip sudaryti prielaidas naftos produktų kainų mažėjimui. Naftos produktų gamybos, importo ir atgabenimo kaštų sumažinimas paskatintų benzino ir dyzelino kainų mažėjimą 2-3,5 proc., o valstybės nuosavybėje turimų atsargų kiekio augimas padidins valstybės galias valdant galimas ekstremalias situacijas.
Projektui nepritarta
Pasiūlymas 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (teikėjai G. Šileikis, V. Čepas, V. Grubliauskas) (siūlyta 2005 11)
Siūlyta nuo 7 mln. litų iki 100 mln. litų padidinti daugiabučių namų modernizavimo programai skiriamus asignavimus.
Pasiūlymui nepritarta..
Seimo nutarimo "Dėl Energetikos reikalų komisijos sudarymo" projektas (teikėjas A. Endzinas) (siūlyta 2005 02)
Komisiją siūloma įsteigti remiantis nuostata, kad būtinas kompleksinis požiūris į energetiką bei šioje srityje kylančių problemų sprendimą. Nuolatinė komisija leistų užtikrinti nuolatinį šių klausimų svarstymą ne tik atsižvelgiant į energetikos ūkio aktualijas, bet ir kontroliuojant kaip įgyvendinama Seimo patvirtinta Nacionalinė energetikos strategija ir ją atnaujinant..
Projektas atmestas.
SVEIKATOS APSAUGA
Pasiūlymas Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (teikėjai G. Šileikis, V. Čepas) (pateiktas 2005 11)
Siūloma nustatyti, kad valstybės įmokos į PSDF biudžetą už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis yra lygios įmokoms tų gyventojų, kurie gauna atlyginimą už darbą. Šiuo metu šios įmokos ženkliai mažesnės ir jas planuojama sulyginti tik nuo 2008 m. Tai, kad žmonės, iš savo uždirbtų lėšų besidraudžiantys sveikatos draudimu, faktiškai privalo mokėti dar ir už kitų, valstybės nurodytų asmenų draudimą, neatitinka bendrųjų sveikatos draudimo principų. Kyla abejonių ar tokia situacija nepažeidžia asmenų, besidraudžiančių savo lėšomis konstitucinių teisių.
KRAŠTO GYNYBA
Pasiūlymai Principinės kariuomenės struktūros 2005, 2006 metais ir planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2010, 2011 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymų projektams (teikėjai A. Kašėta G. Steponavičius) (siūlyta 2005 04, 2005 12)
Siekiama nuosekliai mažinant privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių (kuris šiuo metu siekia iki 2000), iki 2011 metų pereiti prie profesionalios kariuomenės.
Pasiūlymai atmesti.
ŽEMĖS ŪKIS
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas (teikėjas A. Endzinas) (pateiktas 2005 03)
Siūloma panaikinti draudimą 5 metus nuo jos įsigijimo perleisti žemės ūkio paskirties žemę, įsigytą pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į gautus ūkininkų nusiskundimus dėl šio apribojimo, užkertančio jiems kelią dalyvauti Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonėje Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas".
Projektas svarstomas.
APLINKOSAUGA
Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (teikėjas A. Kašėta) (pateiktas 2005 11)
Siūloma pripažinti netekusia galios nuostatą, draudžiančią į dalis skaidyti miškų valdas, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 ha. Ši nuostata dabar užkerta daugelį miškų sklypų bendrąją nuosavybę valdantiems asmenims galimybę atidalinti jiems priklausančias sklypų dalis, kas, nesutampant bendrasavininkių interesams, neleidžia naudoti, valdyti ir disponuoti bendrąja nuosavybe turimo miško sklypo.Šį ribojimą panaikinus, bus sudarytos sąlygos privačia nuosavybe turimo miško racionaliam tvarkymui. Kartu tai leis norintiems ir išmanantiems ūkininkavimą miške asmenims tiek suvienyti savo pastangas bei interesus, tiek ir stambinti valdas įsigyjant miškų sklypus iš kitų asmenų.
Projektas svarstomas
NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS
Pasiūlymas 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (teikėjas P. Auštrevičius) (siūlyta 2005 11)
Numatyti 1,2 mln. Lt. nevyriausybinių organizacijų instituciniams gebėjimams stiprinti (organizacijų valdymo efektyvumas ir skaidrumas, atstovavimo gebėjimų plėtojimas, lėšų paieškos, lėšų generavimo arba savi-finansavimo ir ES projektų rengimo gebėjimų tobulinimas, savanorių pritraukimas, narytės plėtojimas ir kt.).
Pasiūlymui nepritarta.
VARTOTOJŲ TEISĖS
Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas (teikėjas E. Masiulis) (pateiktas 2006 01)
Siūloma nustatyti, kad nurodant, jog esama prekės ar teikiamų paslaugų kaina yra mažesnė nei iki tol buvusi kaina, kartu su iki tol buvusia kaina turi būti nurodomas ir laikotarpis, kuriuo prekė už šią kainą buvo parduodama. Tikslas- užtikrinti vartotojų teisę į teisingą, išsamią ir tikslią informaciją apie prekių ir paslaugų pardavimo sąlygas. Įstatymo projekto rengimą paskatino viešumoje aptariami faktai, kai prekių ar paslaugų pardavėjai reklamuodami parduodamas prekes ar paslaugas pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, jog prekė ar paslauga parduodama mažesne nei prieš tai buvusia kaina.
Projektas dar nėra pradėtas svarstyti Seime.
Parengta 2006-02-08
