Seimo pirmininko pavaduotoją, vieną Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio lyderių Gintarą Steponavičių neramina Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos atstovų viena po kitos viešai pareiškiamos iniciatyvos koreguoti šalies mokesčių sistemą. Neseniai pradėta gaivinti idėja Lietuvoje įvesti progresinį mokestį, savo ruožtu, Susisiekimo ministerija vėl prabilo apie planus apmokestinti lengvųjų automobilių savininkus. G.Steponavičius atkreipia dėmesį ir į Finansų ministerijos atstovų pareiškimus, jog norint įsivesti eurą būtina laikytis griežtos finansinės drausmės bei nemažinti mokesčių, nesieti minimalaus atlyginimo su infliacijos augimu.
Stebina tai, jog Seimui pateiktoje Vyriausybės veiklos ataskaitoje apie naujus mokesčius neužsimenama nė puse žodžio. Ir toks chaotiškas valdančiųjų požiūris į mokesčių sistemą niekaip nedera su ataskaitoje įvardijamu prioritetu vykdyti veiksmingas ekonomikos reformas ir užtikrinti Lietuvos verslo konkurencingumo didėjimą, - sako G.Steponavičius. Susidaro įspūdis, jog Vyriausybė, savo laiku nesugebėjusi užtikrinti finansinės drausmės ir toliau išlaidaudama, ieško įvairių būdų valstybės pajamoms didinti. Blogiausia, jog dauguma abejotinų iniciatyvų bandoma dangstyti siekiu įsivesti eurą, - pažymi parlamentaras.
G.Steponavičiaus įsitikinimu, supriešindamas euro įvedimą ir mokesčių mažinimą, ministrų kabinetas elgiasi neatsakingai.
Atrodytų, pamirštama, kam euras iš tiesų reikalingas, - sako G.Steponavičius. Mūsų nuomone, gyventojų pajamos ir šalies ekonomikos plėtra neturi tapti euro įkaitais, bet priešingai euras privalo būti laikomas viso labo priemone tolesniam ūkio vystymuisi skatinti. Todėl esame įsitikinę, jog Vyriausybė, užuot kūrusi naujus mokesčius ir stabdžiusi gyventojų pajamų augimą turėtų pasinaudoti spartaus ūkio augimo suteikiama galimybe mažinti mokesčius, taip dar labiau sustiprinti šalies ekonomiką ir tik tada ruoštis euro įvedimui, - teigia Seimo pirmininko pavaduotojas.
Anot G.Steponavičiaus, Lietuvoje esama rezervų mokesčių mažinimui nedidinant infliacijos. . Politiko teigimu, iš esmės peržiūrėjus valstybės biurokratinį aparatą, pritaikius ekspertų siūlomas šalies biudžeto kontrolės priemones, tokias kaip nulinio biudžeto principas, kuomet kas kelerius metus kiekviena valstybės programa ir jos įgyvendinimui prašomos lėšos turėtų būti apginamos, įrodant jų reikalingumą bei pagrįstumą, atsisakius daugelio mokestinių lengvatų ir išimčių, būtų galima sutaupyti ne vieną šimtą milijonų litų ir mažinti mokesčius, visų pirma gyventojų pajamų.
