Vyriausybės neryžtingumas bei neapsisprendimas dėl vykdytinos mokesčių reformos skatina atidėlioti verslo sprendimus legalizuoti veiklą ir stabdo legalaus verslo plėtrą. Gyventojų pajamų mokesčio mažinimas svarstomas jau ne vienerius metus, tačiau Vyriausybė nuolat randa kliūčių jam įvesti, nors Lietuvoje taikomi vieni didžiausių tokių mokesčių tarifai. Vyriausybė nuolat giriasi, kad pelno mokesčio tarifas yra mažas, tačiau plati bazė lemia didelę pelno mokesčio naštą. Dideli mokesčių tarifai mažina įmonių konkurencingumą bei pajamas, todėl mažėja ir valstybės bei savivaldybių biudžetų įplaukos. Būtent dėl aukštų mokesčių tarifų perskirstymas Lietuvoje yra vienas mažiausių – skirtingais skaičiavimais siekia nuo 29 iki 35 procentų. Tuo galėtume paaiškinti paradoksą, kad verslo įmonėms bei gyventojams mokesčiai atrodo pernelyg dideli, tuo tarpu valstybės bei savivaldybių biudžetai gauna gerokai mažiau pajamų nei galėtų gauti iš padidėjusio ekonominio aktyvumo, taikant optimalius mokesčių tarifus.
Vyriausybė vėlgi atvirai pripažįsta egzistuojant papildomą didelių pajamų šaltinį – šešėlinę ekonomiką, kuri Lietuvos statistikos departamento duomenimis sudaro apie 20 procentų nuo BVP. Kai kurie numatomi mokesčių pakeitimai, o būtent – gyventojų turimo ir komercinei veiklai naudojamo turto apmokestinimas – tik augins paskatas šešėliui. Įvertinant, kad nekilnojamo turto mokesčio administravimo kaštai yra dideli, o galimybės surinkti pajamas - ribotos, galima prognozuoti skaidrumo nekilnojamo turto versle sumažėjimą.
Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūno Algio Čapliko nuomone, reikia kuo skubiau pereiti prie ekonominių kovos su šešėline ekonomika mažinimo būdų, ir visų pirma, tokių mokesčių tarifų nustatymo galiojantiems mokesčiams, kurie skatintų sąžiningą ir skaidrų verslą, taip pat susilaikyti nuo naujų mokesčių, o ypač sunkiai administruojamų įvedimo. Liberalcentristo įsitikinimu reikia suteikti daugiau teisių savivaldybėms, nustatant bei taikant tikslinius mokesčius bei tuos mokesčius, kurių pajamomis yra formuojami savivaldybių biudžetai. Sprendimai dėl mokesčių, iš kurių surinktos pajamos patenka į savivaldybių biudžetus, turi būti priimami, įvertinant regionų raidos perspektyvas, tai turėtų teigiamos įtakos miestų tarpusavio konkurencijai bei padidintų galimybes įgyvendinti naujus ir modernius regionų plėtros bei atnaujinimo svertus.
“Tačiau svarbiausia, kad jei valdančioji dauguma galiausiai apsispręstų imtis mokesčių reformos, kad vėliau patvirtintų nuostatų būtų laikomasis. Nuolatinis blaškymasis ir pozicijų kaitaliojimas šiuo klausimu stumia į neviltį ne tik aiškumo norintį verslą, bet ir paprastus šalies gyventojus”, - teigia A.Čaplikas.
Liberalų ir centro frakcijos sekretoriatas
Kontaktinis asmuo:
Algis Čaplikas 8 658 42167
